Civilinė byla Nr. e2-670-419/2019
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01170-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 14 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,
sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,
dalyvaujant ieškovei O. R., jos atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei Zarembienei,
vertėjai Maženai Andruškevič,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl 7000,00 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė O. R. prašė priteisti iš atsakovo A. K. 7000,00 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 157,50 Eur žyminio mokesčio, 605,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė O. R. ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas A. K. 2016-2018 metų laikotarpiu nuolat skolinosi iš ieškovės įvairias pinigines sumas ir įsipareigojo jas grąžinti, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo ir yra skolingas ieškovei 7000 Eur sumą. Atsakovas ne kartą nuolat iš ieškovės skolinosi pinigų, nurodydamas, kad jam reikalingi pinigai žemės, namo, automobilio pirkimui, automobilio lizingo mokėjimui, vilkiko padangų pirkimui, pragyvenimui, skolų mokėjimui ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo draugiški, kaimyniški, pasitikėjimu grįsti santykiai, ieškovei perduodant pinigus jokie patvirtinimai, pakvitavimai, paskolos rašteliai nebuvo pasirašomi. Su atsakovu gyveno viename kaime. Kartu su jo motina važinėjo į darbą į Vilnių. Eidavo vieni pas kitus į svečius. Santykiai buvo šilti. 2017 metais atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, atsakovo prašymu laidavo už jį. Atsakovas ir jo motina skolindavosi iš jos pinigus. Jo motina visada grąžindavo skolas. Jis kartais irgi grąžindavo. Atsakovas pirmą kartą pasiskolino 2016 metais. Vieną kartą atsakovui paskolos pinigai buvo pervesti į sąskaitą (2016-01-18 mokėjimo pavedimu atsakovui buvo pervesti 700 Eur), 2017-03-15 ieškovė, atsakovo prašymu, sumokėjo 87 Eur įsiskolinimą UAB „Bitė Lietuva“ už telekomunikacijos paslaugas. Visos kitos atsakovo prašomos sumos buvo perduodamos jam grynais pinigais. Kartais užsirašydavo kiek skolina atsakovui. Jis žinutėse rašydavo kiek jam reikia. Pinigus duodavo grynais. Atsakovas niekur nepasirašydavo, kad skolindavosi pinigus. Jis visą laiką įkalbinėdavo, kad nereikia jokių skolos raštelių. Jis pasirašė skolos raštelį, kai pasiskolino 2000,00 Eur, kuriuos skolinosi namo Salininkuose pirkimui (taip nurodė pats atsakovas). Už smulkias sumas nepasirašydavo. Jis žadėdavo parduoti namą ir atiduoti visas skolas. Pardavęs namą atsakovas atsikalbinėjo, kad tai buvo jo motinos namas ir motinos pinigai. Prašė jo grąžinti bent dalimis. Žinutėse rašydavo kiek atsakovas grąžino jai pinigų. Kartą grąžino 30,00 Eur. 2017 metais jis skolindavosi kas mėnesį po 200, 300, 150, 140 Eur. Pinigus išsigrynindavo iš bankomato ir skolindavo atsakovui. Kai skolino 2000,00 Eur, juos išsigrynino per kelis kartus. Tai matyti banko sąskaitos išrašuose. Atsižvelgiant į tarpusavio santykius, ieškovė pasitikėjo atsakovu ir niekada nereikalavo grynųjų piniginių lėšų perdavimą patvirtinančio dokumento. Atsakovas dirbo, tad buvo tikra, kad jis grąžins pinigus. Tik paskutinįjį kartą skolindama 200 Eur ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką negrąžina pasiskolintų pinigų, iškėlė sąlygą, kad pinigus paskolins atsakovui tik jei pastarasis pasirašys patvirtinimą, kad pinigus gavo. Atsakovas 2018-04-17 parašė paskolos raštelį, kuriame nurodyta, kad jis pasiskolina iš O. R. 200 Eur ir įsipareigoja juos grąžinti nurodytą dieną bei patvirtinimas, kad pinigus gavo. Šis raštelis yra vienintelis. Iki to skolino pinigus be raštelių. Raštelių, pridėtų prie atsiliepimo ji neinicijavo ir iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios jų nematė. Atsakovas visuomet nurodydavo, kad pinigus grąžins konkrečią dieną arba kai tik ieškovei jų prireiks. Susikaupus didelei skolos sumai ir pradėjus reikalauti iš atsakovo grąžinti pinigus ar bent dalį skolos, jis nuolat žadėdavo tą padaryti, nurodydavo, kokiomis dalimis ir kokiais terminais grąžins skolą, tačiau pinigų iki šiol negrąžino. Žinutėse matomas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo. (duomenys neskelbtini) yra pačios numeris. Paskutinį kartą paskolino atsakovui 2018 m. balandį 200 ir 300 Eur. Tuo metu bendra skola viršijo 7000,00 Eur. 200,00 Eur jis atidavė 2018 metų balandžio pabaigoje. Po to jis nieko negrąžino. Pati turėjo gerą darbą, todėl galėjo skolinti atsakovui pinigus.
Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė niekuo nepagrindė faktų, kad žodinės paskolos sutarties pagrindu neva skolino pinigus atsakovui. Ieškovė nenurodė nei kada, nei kurioje vietoje, nei kokiomis aplinkybėmis, kokias sumas skolino atsakovui, kokiu tikslu, kokiam terminui, kodėl nebuvo susitarta dėl palūkanų mokėjimo, nesidomėjo, iš ko atsakovas ketina grąžinti paskolą ir kt. Ieškinyje nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo fakto atsakovui ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą. Byloje pateiktas susirašinėjimas su ieškove nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių apie neva tariamai atsakovui paskolintus pinigus. Pažymėtinas ir ieškovės nesąžiningas elgesys šiuo atveju bei noras pasipelnyti - ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2016 m. sausio 18 d. nurodymą įnešti grynuosius pinigus - 700 eurų ir 2018 m. balandžio 17 d. raštelį dėl 200 eurų dydžio skolos. Tiek 700 eurų, tiek 200 eurų ieškovei buvo grąžinti laiku ir tai patvirtina pačios ieškovės elgesys, kuomet po šių sumų grąžinimo ji vėl skolino pinigus atsakovui. Pastebėtina, kad atsakovą su ieškove tam tikrais laikotarpiais siedavo piniginiai santykiai, tačiau jie visuomet būdavo paremti rašytinėmis paskolos sutartimis, kaip pvz. teismui teikiami išlikę 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. rugsėjo 1 d. skolos rašteliai. Pagal šias sutartis buvo atsiskaityta, tad ieškovė grąžino raštelių originalus atsakovui. Taip pat turi būti kritiškai vertinamos ir ieškinio aplinkybės, kad O. R. neva žodinių sutarčių pagrindu skolindavo atsakovui nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, tuo tarpu rašytinį skolos raštelį pateikė tik vieną ir tik dėl 200 eurų skolos, kas patvirtina, kad kitokių piniginių prievolių nebuvo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė O. R. įrodinėjo, kad žodinių bei rašytinių paskolos sutarčių pagrindu paskolino atsakovui A. K. bendrą 7000,00 Eur sumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje tvirtinama, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016-01-18 ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 700,00 Eur, mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtį nurodydama „papildymas“. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad šiuos pinigus paskolino atsakovui.
CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalyse nurodyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Kaip matyti CK nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad mokėjimo pavedimas, kuriuo kreditorius perveda tam tikrą pinigų sumą į paskolos gavėjo banko sąskaitą gali būti prilyginamas rašytinei paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Visgi kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (LAT 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
Be minėto mokėjimo pavedimo, ieškovė paskolinių teisinių santykių su atsakovu buvimą įrodinėjo banko sąskaitos išrašais, SMS žinutėmis, telefono skambučių išklotinėmis. Teismui pateiktų SMS žinučių turinys bei telefono skambučių išklotinės patvirtina, kad tarp šalių 2017 – 2018 metais vyko pakankamai intensyvus bendravimas. Tačiau nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad 2016 metais ieškovę ir atsakovą sietų kokie nors santykiai byloje nėra. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 700,00 Eur suma, pervesta atsakovui 2016-01-18 mokėjimo pavedimu yra paskola ieškovė nepateikė. LAT praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. (LAT 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Nesant papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tikrąją pinigų pervedimo paskirtį ir šalis siejusius teisinius santykius, teismas negali pripažinti 2016-01-18 mokėjimo pavedimo rašytine paskolos sutartimi.
Dėl analogiškų argumentų paskolos sutartimi nepripažintinas ir per Perlo paslaugų terminalą 2017-03-15 atlikto mokėjimo kvitas už UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas 87,20 Eur vertės. Visų pirma šiame kvite mokėtoju nurodyta ne ieškovė O. R., ne atsakovas A. K., bet trečias asmuo V. P.. Ieškovės teigimu, ji yra atsakovo motina. Tikėtina, kad ieškovė atsakovo prašymu galėjo sumokėti nurodytą sumą už V. P., tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių kad šią sumą ieškovė skolintų atsakovui byloje vėlgi nėra.
Ieškovė teisme tvirtino, kad pinigus atsakovui skolino įvairiomis sumomis, perduodama pinigus grynais. Ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2017-05-16 ji iš savo banko sąskaitos išsigrynino 700,00 Eur. 2017-05-18 išsigrynino 1400,00 Eur. Tačiau, ar šie pinigai ar jų dalis buvo paskolinti atsakovui ar ieškovė naudojo juos savo reikmėms byloje įrodymų nėra. Šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis ieškovė pateikė tik nuo 2017-06-06, telefono skambučių išklotinės pateiktos tik nuo 2017-10-01, kitų įrodymų, patvirtinančių žodinės ar rašytinės paskolos sudarymą byloje nėra. Todėl pats pinigų išsigryninimo faktas neįrodo paskolinių teisinių santykių atsiradimo, kadangi kaip minėta paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o įrodymų, kad 2017-05-16 ir 2017-05-18 iš banko sąskaitos nusiimtus pinigus ieškovė būtų perdavusi atsakovui nepateikta.
Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis matyti, kad 2017-08-23 (10.51 val.) atsakovas A. K. nusiuntė ieškovei SMS žinutę, iš kurios turinio galima spręsti, kad atsakovas prašo paskolinti jam 250,00 Eur. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė 2017-08-23 išsigrynino 300,00 Eur. Tačiau pinigų atsakovui perdavimo fakto nei SMS žinutės, nei banko sąskaitos išrašas nepatvirtina. Ieškovė į atsakovo SMS žinutę neatsakė, iš tolesnio šalių susirašinėjimo galima daryti prielaidą, kad ieškovė skolino tam tikras pinigų sumas atsakovui, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad 2017-08-23 tarp šalių būtų sudaryta žodinė paskolos sutartis nėra, kadangi nėra patikimai įrodyta, kad ieškovė perdavė atsakovui 250,00 Eur.
2017-10-06 atsakovas SMS žinutėje prašė ieškovės iki pirmadienio paskolinti jam 500,00 Eur. Į ką ieškovė atsakė, kad neturi pinigų. 2017-10-09 atsakovas prašė 200,00 Eur. Ieškovė sutiko paskolinti iki rytojaus, taip pat nurodė, kad atsakovo skola jau siekia 6698,00 Eur. Tačiau šių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta.
Iš 2017-11-07 šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad atsakovas prašo ieškovės iki pirmadienio paskolinti jam 1000,00 Eur. Atsakovė atsako, kad neturi 1000,00 Eur. Tuomet atsakovas prašo paskolinti bent 800,00 Eur. Atsakovė aiškina, kad turi tik 300,00 Eur. Tada atsakovas prašo bent 500,00 Eur. Ieškovė teigia, kad vis tiek neturi pinigų. Tuomet atsakovas prašo bent 300,00 Eur, žadėdamas 100,00 Eur grąžinti iki penktadienio, o likusius pirmadienį. Ieškovė sutinka paskolinti 250,00 Eur. Atsakovas atrašo, kad privažiuos po 10 minučių. Taigi matyti, kad ieškovė sutiko paskolinti atsakovui 250,00 Eur, o atsakovas sutiko šiuos pinigus priimti. Tačiau vien šalių sutarimo dėl paskolos suteikimo nepakanka pripažinti, kad paskolos sutartis visgi buvo sudaryta. LAT išaiškino, kad nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas. Paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra aiškinama, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (LAT 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).
Taigi 2017-11-07 šalių susirašinėjimas patvirtina, kad derybos dėl paskolos suteikimo tarp ieškovės ir atsakovo vyko, tačiau nesant pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų, teismas negali pripažinti, kad 2017-11-07 ieškovė paskolino atsakovui 250,00 Eur.
Toliau analizuojant ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašus matyti, kad 2017-11-08 ieškovė išsigrynino 300,00 Eur, o 2018-04-18 išsigrynino 500,00 Eur. Tačiau kur šitie pinigai buvo panaudoti duomenų ir vėl nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuos pinigus ieškovė paskolino atsakovui.
Ieškovė įrodinėjo, kad skolindavo atsakovui pinigus ir su ieškiniu pateiktais jos ir atsakovo telefoninių pokalbių garso įrašais. Perklausius juos teismo posėdyje paaiškėjo, kad pokalbis tarp šalių apie pinigų grąžinimą vyko, tačiau nei konkreti pinigų suma, nei pinigų skolinimo datos ar kitokios aplinkybės pokalbyje nebuvo minimos. Visumoje vertinant šalių SMS žinučių bei pokalbių turinį, spręstina, kad atsakovas skirtingais laikotarpiais prašė ieškovės suteikti jam paskolas. Ieškovė kartais su atsakovo prašymu sutikdavo, kartais ne, kartais nurodydavo, kad tam tikras pinigų sumas atsakovas jai grąžino. Taip pat SMS žinutėse rašė atsakovui, kad jo skola siekia 7000,00 Eur, į tokias žinutes atsakovas neatsakinėjo. Ieškovės teigimu, atsakovas tokio dydžio skolos neginčijo. Tačiau negalima sutikti su tokia ieškovės pozicija, kad tokiu būdu atsakovas visą skolą pripažino, kadangi patikimų įrodymų kiek iš tikrųjų pinigų buvo paskolinta atsakovui nėra, o pateiktų netiesioginių įrodymų nepakanka pripažinti paskolos sutartis sudarytas.
Visgi savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė ir 2018-04-17 atsakovo A. K. surašytą paskolos raštelį, kuriame jis nurodė, kad iš O. R. pasiskolino 200,00 Eur iki 2018-04-25. Raštelyje pažymėjo, kad pinigus gavo.
Kaip jau buvo minėta teisiniuose paskolos santykiuose pareiga įrodyti, kad pinigai buvo perduoti tenka paskolos davėjui, šiuo atveju ieškovei, o kad pinigai buvo grąžinti įrodyti turi paskolos gavėjas, t. y. atsakovas. Iš atsakovo 2018-04-17 surašyto skolos raštelio aiškiai matyti, kad atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovės O. R. 200,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-04-25. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad laiku grąžino pagal 2018-04-17 paskolos raštelį pasiskolintus pinigus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo minimas ieškovės elgesys, kad po šios sumos grąžinimo ji ir vėl skolino jam pinigus nei patvirtina, nei paneigia pinigų grąžinimo fakto. Ieškovė tvirtino, kad pinigai jai grąžinti nebuvo. O kadangi atsakovas neįrodė, kad 200,00 Eur ieškovei grąžino, yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės O. R. naudai 200,00 Eur skolą. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą 200,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-10-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Išnagrinėjus bylą yra patenkinta 2,86 procento ieškovės reikalavimų dalis, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1-2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 4,50 Eur žyminio mokesčio, 17,30 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 str. 1 d., 6.870 str., 6.871 str., CPK 93 str. 1-2 d., 98 str., 259 str., 268 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės O. R. naudai 200,00 Eur (du šimtus Eur) skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 200,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-10-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4,50 Eur (keturis Eur 50 ct) žyminio mokesčio, 17,30 Eur (septyniolika Eur 30 ct) advokato pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Teisėjas Viktor Voicechovski