Civilinė byla Nr. e2-4342-1077/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00242-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.4.2.13; 2.11.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Juliui Raškauskui,
atsakovės atstovei S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sapiegos apartamentai“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtų savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė UAB „Sapiegos apartamentai“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00141 (toliau – Savavališkos statybos aktas); 2022 m. gruodžio 2 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-221202-00141; 2022 m. gruodžio 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221205-00146 (toliau – Privalomieji nurodymai) ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Privalomieji nurodymai priimti dėl statybos žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-1943-4969 (toliau – Sklypas).
3. Ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1096-0049-0019, adresu Kuosų g. 7, Vilniuje, statybos pabaigos metai – 1960 m., paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esantis Sklype (toliau – Pastatas).
4. Pastatą ieškovė įsigijo 2017 m. Pastatas buvo blogos būklės, nenaudojamas, neeksploatuojamas, jį reikėjo sutvarkyti.
5. 2018 m. gruodžio 10 d. Statybos ir projektavimo centro ekspertai ieškovės užsakymu parengė ir pateikė „Konstrukcijų techninės būklės vizualinio vertinimo ekspertizės aktą“. Pagal ekspertizės aktą iki statybos darbų atlikimo pradžios buvo išlikusios didžioji dalis Pastato pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų – visi pamatai ir sienos, dalis stogo konstrukcijų, perdangų. Ekspertizės akte nurodyta, kad Pastato stogo danga yra dūlanti bei dalinai įgriuvusi, medinės perdangos suirusios, daugelyje vietų sienose yra atsivėrę plyšiai, matosi ryškūs yrimo požymiai. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad Pastato techninė būklė netenkina norminių dokumentų esminių reikalavimų dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo bei saugaus naudojimo.
6. Norint naudoti Pastatą buvo būtinas kapitalinis remontas. Ieškovė parengė projektinę dokumentaciją atskiriems Pastato kapitalinio remonto statybos darbų etapams.
7. 2021 m. vasario 24 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybė) dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių sprendinių realizavimui. 2021 m. kovo 1 d. ieškovės prašymas buvo atmestas nurodant, kad šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas Pastato kapitalinio remonto darbams yra neprivalomas remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedu, nurodant, kad ieškovės atveju atliekant Pastato kapitalinį remontą, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.
8. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl konsultacijų (išaiškinimų) pateikimo, susijusių su statybą leidžiančio dokumento gavimu kapitalinio remonto metu, naujo statybą leidžiančio dokumento privalomu gavimu, kai statybos projekto sprendiniai iš esmės nėra keičiami.
9. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovė, atsakydama į ieškovės paklausimą, pateikė konsultaciją, nurodydama, jog ieškovei vykdant Pastato, t. y. vienbučio gyvenamojo namo, kapitalinį remontą (kaip šią statybos rūšį apibrėžia Statybos įstatymas ir detalizuoja STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Statybos techninis reglamentas)) statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas ir neišduodamas.
10. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovė papildomai nurodė, jog kadangi Pastato kapitaliniam remontui atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamai, nėra privaloma rengti ir statinio projekto (jis gali būti rengiamas statytojo pageidavimu ar sutarties su rangovu pagrindu). Be to, nurodė, jog jeigu statinio projekto sprendiniais numatyti tik kapitalinio remonto tikslui įgyvendinti priskirti statybos darbai, tai STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punktą ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, susijusios su naujo statybą leidžiančio dokumento privalomumu pakeitus statinio projekto sprendinius, netaikomos.
11. Atsakovė ieškovei surašė 2022 m. vasario 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220226-00050, 2022 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-220228-00052, 2022 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220228-00051 dėl ieškovės vykdytos savavališkos gyvenamosios paskirties pastato naujos statybos darbų Sklype. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl šių administracinių aktų panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-12660-1169/2022). Civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, nes išnyko ieškinio pagrindas – atsakovė panaikino ginčytus aktus pripažinusi, kad Pastato statybos darbai nėra nauja statyba.
12. Praėjus 6 mėnesiams nuo minėtos bylos nutraukimo atsakovė konstatavo neva savavališkai vykdomą Pastato statybą ir surašė ginčijamus Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus.
13. Savavališkos statybos akte nurodoma, kad ieškovė savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento vykdė Pastato rekonstravimo darbus. Savavališkos statybos akte nurodoma ši informacija:
i) Pastato kadastro byloje fiksuotas pastatas yra 18,6 m (1,60+15,35+1,65) ilgio, 9,46 m (0,93+7,60+0,93) pločio ir 6,30 m (2,80+3,50) aukščio.
ii) Patikrinimo metu nustatyti rekonstruojamo Pastato matmenys yra 18,103 m (1,602+14,893+1,608) ilgio, 9,46 m (0,86+7,175+0,865) pločio ir 7,25 m (3,28+3,969) aukščio.
iii) Lyginant Pastato patikrinimo metu nustatytus Pastato matmenis su VĮ Registrų centre įregistruoto Pastato kadastro duomenų byloje nurodytais matmenimis Pastato išorės matmenys pakito:
a. Pastato ilgis sumažėjo 0,497 m (18,60-18,103).
b. Pastato aukštis padidėjo 0,95 m (7,25-6,30).
14. Tai yra dvi aplinkybės (ilgio ir aukščio pasikeitimas), kuriomis atsakovė grindžia Savavališkos statybos aktą ir išvestinius dokumentus Privalomuosius nurodymus, jog pastato ilgis sumažėjo ir aukštis padidėjo.
15. Atsakovės teiginys, kad atlikta Pastato rekonstrukcija, nepagrįstas, nes buvo atliekamas kapitalinis remontas.
16. Ieškovė dėl Pastato aukščio nurodė, kad atsakovė neteisingai nustatė šiuo metu esamą ir buvusį iki statybos darbų Pastato aukštį. Atsakovė rėmėsi 1996 m. spalio 18 d. inventorizacijos duomenimis, tačiau inventorizacijos byloje nėra duomenų apie pastato aukštį iki jo aukščiausio taško (kraigo), yra pateikta pastato išorės aukščio duomenys iki Pastato bei jo dalių karnizo. Pagal projektinę dokumentaciją Pastato aukštis nuo jūros lygio iki statybos darbų buvo 130,53 metrai. Pastato kraigo absoliučioji altitudė (aukštis nuo jūros lygio) aukščiausioje vietoje yra 130,52 m (šie duomenys yra užfiksuoti Kraigo vertikaliosios padėties geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje, sudarytoje 2022 m. rugpjūčio 30 d. matininko J. R.) – 130,54 m (šie duomenys yra užfiksuoti Statinio matmenų nustatymo schemoje, sudarytoje antstoliui Arminui Naujokaičiui 2022 m. gruodžio 28 d. atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą. Po statybos darbų atlikimo Pastato aukštis nepakito. Apie 1 cm neatitikimas yra matavimo paklaida. Atsakovė Pastato aukštį apskaičiavo išmatavusi pastato aukštį – 3,28 metrai ir pastogės aukštį – 3,969 metrai, ir šiuos skaičius sudėjus gavo 7,25 m. Pastato inventorizacijos byloje nėra duomenų apie Pastato aukštį iki aukščiausio taško – kraigo, nei Pastato pastogės aukštį, nei Pastato perdangos tarp pirmo aukšto ir pastogės storį, nei Pastato stogo storį. Todėl atsakovės atlikti atskirų Pastato dalių matavimai niekaip neįrodo Pastato statybos savavališkumo, nes atsakovė nepateikė įrodymų apie iki ginčo statybos darbų buvusius šių Pastato dalių matmenis. Atsakovė nepaneigia ieškovės įrodymų apie Pastato aukščiausią tašką virš jūros lygio. Statybų darbai nėra baigti, atsakovė matavimo atskaitos tašku laiko Pastato pirmo aukšto grindų lygį, tačiau to nenustato įstatymas, taip pat užbaigus statybos darbus pirmame aukšte bus įrengtos grindys, dėl to aukštis keisis.
17. Ieškovė dėl Pastato ilgio nurodė, kad statybos darbai nėra užbaigti. Atsakovė konstatavo 49,7 centimetrų ilgio sumažėjimą. Dar nėra užbaigtas įrengti Pastato sienų išorinis apšiltinimo sluoksnis, nepriklijuotos išorinės plytelės. Buvo pradėtas sienos apšiltinimo įrengimas ir 2022 m. spalio 12 d. pasato ilgis buvo 18,36 centimetrai, bet ne 18,103 kaip nurodyta Savavališkos statybos akte.
18. Ieškovė dėl Pastato darbų kvalifikavimo kaip kapitalinis remontas, bet ne kaip rekonstrukcijos nurodė, kad įstatymas rekonstrukciją apibrėžia kaip statinio laikančiųjų konstrukcijų keitimą, keičiant išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), o kapitalinis remontas yra – statinio laikančiųjų konstrukcijų keitimas, nekeičiant išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Neįrodžius, kad buvo pakeistas pastato aukštis ar ilgis, nėra pagrindo išvadai, jog statybos darbai yra rekonstrukcija, kuriai reikalingas leidimas.
19. Atsakovė pažeidė viešojo administravimo principus. Priimant skundžiamus aktus piktnaudžiavo, neatsižvelgė, jog statybos darbai nėra užbaigti, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus duomenis, ilgiau nei pusę metu nepriėmė skundžiamų aktų.
Atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai
20. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Pastato ilgis sumažėjo 0,497 metro nuo 18,6 metro iki 18,103 metro ir padidėjo 0,95 metro nuo 6,3 metro iki 7,25 metro.
21. Nustatant Pastato aukštį atsakovė rėmėsi valstybės įmonės Registrų centre įregistruoto Pastato kadastro duomenimis, kurie užfiksuoti Namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytoje pagal 1996 m. spalio 18 d. inventorizacijos duomenis; 2018 m. gruodžio 10 d. Konstrukcijų techninės būklės vizualinio vertinimo ekspertizės akto duomenimis; UAB ,,Baltas fonas“ 2021 m. vasario mėn. parengtu ,,Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (6.1.), Kuosų g. 7, Vilniuje (skl. Kad. Nr. Nr.: 0101/0045:773), kapitalinio remonto projektu“, pateiktu ieškovo atsakovei 2021 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 1D-22630; atsakovės atlikto patikrinimo vietoje, kurio duomenys užfiksuoti 2022 m. spalio 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2168, duomenimis ir kt. Ieškovė teigia, kad atsakovė rėmėsi 1996 m. spalio 18 d. inventorizacijos duomenimis, tai buvo nevienintelis, tačiau vienas iš šaltinių, kuriais atsakovė rėmėsi.
22. Ieškovės pateikti duomenys vertintini kritiškai, kadangi prieštaringi. Ieškovės pateiktame atsakovei 2021 m. vasario mėn. UAB „Baltas fonas“ kapitalinio remonto projekte nurodyta, kad Pastato aukštis 6,7 metro, o prie ieškinio pateikiamoje ištraukoje nurodoma, kad Pastato aukštis 7,38 metro. 2022 m. sausio 30 d. matininko M. G. Statinių matmenų nustatymo schemoje nurodyta aukščiausia vieta virš jūros lygio – 130,52 metro, o Pastato aukštis 7,69 metro. Šie duomenys patvirtina tik faktą, koks yra Pastato aukštis šiuo metu, tačiau ne duomenis, koks Pastato aukštis buvo iki statybų pradžios.
23. Dėl pastato ilgio atsakovė nurodė, kad iki statybos darbų Pastato ilgis buvo 18,6 metro, o patikrinimo metu buvo 18,103 metro. Pakeitus laikančiąsias konstrukcijas (pašalinus centrinę laikančiąją konstrukciją ir šonines laikančiąsias konstrukcijas prie priestatų) buvo pakeistas Pastato ilgis.
24. Dėl vykdomų statybos darbų rūšies nurodė, jog statybos darbai buvo rekonstrukcija, nes buvo pakeistos laikančiosios konstrukcijos ir tuo padidintas pastato ilgis ir aukštis.
25. Ieškovės teiginys, kad pažeisti viešojo administravimo principai, yra nepagrįstas, kadangi skundžiami aktai yra teisėti, priimti kompetentingo subjekto, nepažeistos procedūros taisyklės.
Ieškovės dubliko argumentai
26. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinį.
27. Nurodo, kad Savavališkos statybos akte yra nurodoma, kad duomenys apie Pastato ilgio ir aukščio pasikeitimą gauti sulyginus VĮ Registrų centre įregistruoto Pastato kadastro byloje nurodytus matmenis su patikrinimo metu nustatytais matmenimis. Atsiliepime nurodoma, kad buvo remtasi ne tik Pastato kadastro duomenimis, bet ir kitais dokumentais, išvardintais atsiliepime, be kita ko, net nenurodant baigtinio jų sąrašo. Taigi siekiama pagrįsti administracinio akto teisėtumą duomenimis, kurie nėra nurodyti administraciniame akte.
28. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais. Savavališkos statybos aktas neatitinka šių reikalavimų, o bandymas procesiniu dokumentu papildyti individualaus administracinio akto pagrindus negali būti laikomas tinkama ir teisėta priemone individualaus administracinio akto trūkumams ištaisyti.
29. Atsakovė nenurodė, kokiame dokumente nustatytas pastato aukštis 6,3 metro, kurį nurodo Savavališkos statybos akte. Toks aukštis nėra nurodytas nė viename akte, kurį atsakovė įvardino atsiliepime į ieškinį.
30. Ieškovė paaiškina neatitikimus dėl projektinėje dokumentacijoje įvardinto 6,7 metro aukščio. Projektinės dokumentacijos 0 laidoje buvęs ir projektuojamas Pastato aukštis – 6,7 metro, yra nurodytas nuo aukštesnio nulinio taško, kurio absoliučioji altitudė yra 124,35 metro nuo jūros lygio. Projektinės dokumentacijos 0 laidoje buvęs ir projektuojamas Pastato aukštis iki Pastato kraigo (aukščiausio Pastato taško) buvo nurodytas 131,05 metro nuo jūros lygio.
31. Projektinės dokumentacijos A laidoje patikslinti šie duomenys: i) nuliniu tašku pasirinktas žemesnis taškas, kurio absoliučioji altitudė yra 123,15 m skaičiuojant nuo jūros lygio; ii) pažymėtas Pastato aukštis iki aukščiausio taško – kraigo. Pastato aukščio absoliučioji altitudė Projektinės dokumentacijos A laidoje yra 130,53 metro nuo jūros lygio (123,15+7,38=130,53). Projektinės dokumentacijos A laidoje Pastato aukštis patikslintas jį sumažinant 52 centimetrais lyginant su Projektinės dokumentacijos 0 laida.
32. Dėl pastato ilgio nurodė, kad pastato ilgis išliktų toks pats užbaigus statybų darbus, t. y. padarius apšiltinimą ir apdailą. Įstatymas nenustato, jog apšiltinimas, tinkas, plytelės ar kita išorinės sienos dalis į pastatų ilgį nėra įtraukiama. Apdaila yra remontas, kuris nėra kapitalinis. Apšiltinimą privalo padaryti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Atsakovės tripliko argumentai
33. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo pozicijos nepakeitė.
34. Nurodo, kad viešojo administravimo principai nereiškia, kad administraciniame akte nenurodyti visi atlikti administravimo subjekto veiksmai, daro šį aktą negaliojančiu. Savavališkos statybos akto tikslas yra nurodyti atliktų statybos veiksmų mastą ir pažeidimo esmę, o ne išvardinti, kokius veiksmus tam, kad būtų nustatyti pažeidimai, atliko atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su dublike nurodomais argumentais, kad atsakovės priimti administraciniai aktai neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
35. Dublike ieškovė nurodė, kad ,,pasikeitus projektavimo užduočiai UAB ,,Baltas fonas“ 2021 metų lapkričio mėnesį parengė Pastato kapitalinio remonto projektinės dokumentacijos A laidą. Ši kapitalinio remonto projektinė dokumentacija yra parengta ieškovės pageidavimu nesant pareigos tai atlikti. Projektinės dokumentacijos A laidoje buvo patikslinti kai kurie matmenys, duomenys, įskaitant ir duomenis apie buvusį Pastato aukštį, nurodant sumažintus duomenis“. Tačiau dėl kokių priežasčių šie duomenys buvo sumažinti, nenurodoma, teigiant, kad tai neva buvo padaryta klaida, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamame ginče sprendžiama dėl surašytų administracinių aktų pagrįstumo, todėl reikėtų vertinti tai, kokie duomenys buvo pateikti ieškovei ir kokie duomenys yra pateikti jau po administracinių aktų surašymo, teikiant ieškinį teismui.
36. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tai, jog nėra baigti Pastato apdailos darbai, nesudaro pagrindo pakeisti atsakovės pozicijos. Priešingai, tai kad savavališkos statybos akto surašymo metu buvo mūro sienos, leido pagrįstai atlikti Pastato ilgio paskaičiavimus iki statybos darbų ir po statybos darbų atlikimo, nes kaip jau buvo minėta, mūrinės sienos yra užfiksuotos iki statybos darbų atlikimo Valstybės įmonės Registrų centro kadastrinių matavimų byloje. Todėl darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas surašytas pagrįstai, nes vykdomi Pastato statybos darbai pakeičiant laikančiąsias konstrukcijas sumažino Pastato ilgį.
Teismo posėdžių metu šalių išsakyti argumentai
37. Ieškovės UAB „Sapiegos apartamentai“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė: atsakovė konstatavo, kad ieškovė vykdo savavališkus rekonstrukcijos darbus. Atsakovė nurodo, kad ieškovė padidino pastato aukštį, o pastato ilgį sumažino. Kadastro byloje pastato aukštis nėra nurodytas. Inspekcija nėra nustačiusi pastato aukščio iki statybos darbų atlikimo. Nenurodomas nė vienas tai galintis pagrįsti dokumentas. Atsakovė procesiniais dokumentais bando papildyti ginčijamus administracinius aktus. Savavališkos statybos akte remiamasi tik kadastro duomenimis. Dubliko 8 punkte nurodėme teismų praktiką dėl reikalavimų administraciniam aktui. Atsakovė neteisingai nustatė ir esamą pastato aukštį, jį gavo sudėjus atskirų patalpų aukščius, liko neįvertinta perdangų ir stogo storis. Ieškovė parengė tam tikrus projektinius dokumentus. Vieną kartą jie buvo patikslinti. Su ieškiniu pateiktas priedas Nr. 4 yra A laida, kuri parengta 2021 m. lapkritį. Prieš tai buvo nulinė laida. Objektyviausia yra matuoti nuo jūros lygio. Tai buvo vienintelis projektinės dokumentacijos patikslinimas – A laida. Matyt, buvo padaryta klaida, todėl projektuotojas privalėjo ją ištaisyti, todėl parengė A laidą. Patvirtiname, kad šis dokumentas yra originalaus dokumento tikra kopija. Atsakovė esamą pastato ilgį nustatinėjo dar nepasibaigus remonto darbams. 2022 m. spalio mėnesį pastato ilgis buvo šiek tiek mažesnis, nes nebuvo įrengtas apšiltinimas, apdaila. 2023 m. kovo 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad pastato ilgis atstatytas, 1 cm paklaida leistina. Kadastro byloje pastato ilgis, priešingai nuo aukščio, yra nurodytas, todėl ginčo dėl buvusio pastato ilgio nekyla. Ieškovė pastato mūrą susiaurino, kad įrengus apdailą, pastato ilgis būtų toks pat, kad nebūtų savavališka statyba. Priešingam vertinimui atsakovė nenurodo jokio teisės akto, kodėl turėtų būti matuojama tik iki kažkokio tarpinio sluoksnio. Remiamės statybos techniniu reglamentu „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintu įsakymu Nr. D1-186, šio reglamento 11 punkte įtvirtinti reikalavimai atitvaroms. Atitvarą sudaro įvairūs sluoksniai, mūro dalis, apšiltinimas ir kt. sudaro vieną atitvarą. Taip pat remiamės nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis įsakymu Nr. 522. Šių taisyklių 136.2, 136.3 punktai numato, jog ilgis imamas įskaitant apdailos sluoksnį. Teisės aktai tiesiogiai nurodo, kaip turi būti matuojami pastato ilgiai. Darytina išvada, kad ieškovės darbai yra kapitalinis remontas, kuriam statybos leidimas nereikalingas.
38. Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė I. Š. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė: nekyla ginčo, kad laikančiosios konstrukcijos buvo pakeistos, ginčas dėl to, ar statinio matmenys buvo pakeisti. Atsakovė mano, kad padidintas pastato aukštis, pakeistas ilgis. Savavališkos statybos aktas neturi būti vertinamas atskirai nuo priedų, priešingai nei teigia ieškovė, procesiniai dokumentai neišplečia šio akto, o jį papildo. Buvo įvertinta tiek 1996 m. inventorizacijos byla, 2018 m. ekspertizės aktas, tiek 2021 m. vasario mėnesio projektinė dokumentacija, faktinių duomenų patikrinimo aktas. Problema, koks pastato aukštis buvo iki statybos darbų. Statytojas tikrai žinojo prieš darbus, koks pastato aukštis, todėl nepagrįsta teigti, kad tai yra išimtinai atsakovės pareiga nustatyti aukštį. Prašytume atsižvelgti į tai, kad projektinė dokumentacija staiga pasikeičia surašius savavališkos statybos aktą. Ieškovė ir šiandien negalėjo nurodyti, kodėl projektinė dokumentacija buvo pakeista. Atsakovė galėjo vertinti ir kadastro bylos duomenis, nes šių duomenų trūko, ir šis trūkumas buvo sprendžiamas visais įmanomais būdais. Iš ekspertizės išvados matyti, kad pastatas buvo mūrinis, toks ilgis užfiksuotas ir inventorizacijos byloje. Tai, kad atlikti apdailos darbai, nekeičia atsakovės pozicijos. Būtent mūro sienos yra laikančiosios konstrukcijos, pakeitus jų vietą, pasikeitė ir matmenys. Negaliu paaiškinti, kaip buvo gautas aukštis iki statybos darbų pradžios. Kadastro byloje niekuomet nebūna pastato aukščio užfiksuota. Ekspertizės aktas leidžia vizualiai įvertinti pastato matmenis, todėl mes juo remiamės. Paklaidos aptarimas nėra nurodytas teisės aktuose. Mes matuojame tiksliai. Vadovaujamės ta paklaida, kiek tame prietaise yra numatyta, galėtų būti 1 cm paklaida, bet šiuo atveju skirtumai didesni. Ilgis turėjo būti matuojamas ties plytų mūru, apšiltinimas tik patvirtina rekonstrukcijos faktą. Matavimai vyko su rulete, paprastai matuoja du asmenys, o aukštis matuojamas toliamačiu. A laida pateikta pačios inspekcijos kaip savavališkos statybos akto priedas. 2021 m. lapkričio 25 d. raštu ieškovė pateikė nulinę versiją, o kaip gavome A versiją, negaliu pasakyti. Turbūt tai yra dokumentai iš Infostatybos.
39. Atsakovės atstovė S. N. teismo posėdžio metu, pasisakydama dėl pastato buvusio aukščio iki statybų, papildomai paaiškino: kadastro byloje pirmas aukštas – 2,8 m, viso pastato aukščio VĮ Registrų centras nėra užfiksavęs. Projektinėje dokumentacijoje nurodytas 7,380 m pastato aukštis, atėmus palėpės aukštį 3,700 m, 3,68 m skirtumas, nuo 20-30 cm svyruoja stogo dangos storis, gauname 3,5 m mansardos aukštį, jį sudėjome su pirmo aukšto aukščiu, užfiksuotu kadastro byloje, ir taip gavome savavališkos statybos akte nurodomą buvusį pastato aukštį (2,8 m + 3,5 m = 6,30 m). 3,5 m mansardos aukštį gavome iš A laidos projektinės dokumentacijos 42 lapo. Inspekcija turi kalibruotus lazerinius matuoklius, prietaisas pastatomas 90 laipsnių kampu. Inspekcija neatlieka vieno matavimo, atliekami trys ar keturi matavimai. Geodezininkai naudoja kitokius prietaisus, todėl gali skirtis matavimai. Atsakovė atlieka faktinės situacijos matavimus, ne pagal palydovų duomenis. Taip, savavališkos statybos akto surašymo metu mes jau turėjome projektinės dokumentacijos A laidą ir nustatydami buvusį pastato aukštį ja rėmėmės, bet negaliu patikslinti, kada ją gavome.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
40. Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos akto, kuriuo konstatuojama savavališka pastato rekonstrukcija, ir privalomųjų nurodymų teisėtumo.
41. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00141, 2022 m. gruodžio 2 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-221202-00141, 2022 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221205-00146 dėl gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. 1096-0049-0019) statybos (rekonstrukcijos) žemės sklype, esančiame Kuosų g. 9, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1943-4969.
42. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2022 m. kovo 21 d. išrašu, ieškovei UAB „Sapiegos apartamentai“, be kita ko, nuosavybės teise priklauso 41929/241250 žemės sklypo, esančio Kuosų g. 9, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 4400-1943-4969, ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis Kuosų g. 7, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 1096-0049-0019.
43. Ginčo savavališkos statybos akte nurodyta, jog pastato kadastro byloje fiksuotas pastatas yra 18,60 m (1,60 + 15,35 + 1,65) ilgio, 9,46 m (0,93 + 7,60 + 0,93) pločio ir 6,30 m (2,80 + 3,50) aukščio. Patikrinimo metu nustatyti rekonstruojamo pastato matmenys yra 18,103 m (1,602 + 14,893 + 1,608) ilgio, 9,46 m (0,86 + 7,175 + 0,865) pločio ir 7,25 m (3,28 + 3,969) aukščio. Ginčo savavališkos statybos akte daroma išvada, jog sulyginus VĮ Registrų centre įregistruoto pastato kadastro byloje nurodytus matmenis su patikrinimo metu nustatytais matmenimis, nustatyta, kad pastato išorės matmenys pakito: ilgis sumažėjo 18,60-18,103=0,497 m, o pastato aukštis padidėjo 7,25-6,30=0,95 m.
44. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalimi, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
45. Remiantis to paties straipsnio 72 dalimi, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
46. Remiantis kasacinio teismo praktika, Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022, 24 punktas).
47. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktu, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
48. Remiantis to paties statybos techninio reglamento 10 punktu, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
49. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atliekant ginčo statinio kapitalinį remontą, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, priešingai nei statinio rekonstrukcijos atveju. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl to, kad esamos statinio laikančiosios konstrukcijos buvo pakeistos, tačiau šalys nesutarė, ar dėl to pasikeitė statinio išorės matmenys. Taigi nuo fakto, ar buvo pakeisti statinio išorės matmenys, priklauso išvada, ar ginčo atveju statyba laikytina kapitaliniu remontu, ar rekonstrukcija, ir atitinkamai, ar ieškovė vykdė savavališką statybą. Šalys šioje byloje nesutarė dėl dviejų ginčo statinio matmenų pasikeitimo fakto: ilgio ir aukščio (dėl pločio ginčo nekilo). Kalbant apie aukštį, tarp šalių kilo ginčas tiek dėl buvusio iki statybos darbų pradžios pastato aukščio, tiek dėl esamo aukščio, kalbant apie ilgį, ginčas buvo tik dėl esamo pastato ilgio (dėl buvusio ilgio šalys sutarė – abi rėmėsi kadastro duomenimis).
Dėl ginčo pastato aukščio matmens (ne)pasikeitimo
50. Ieškovė UAB „Sapiegos apartamentai“ savo nesutikimą su ginčijamais aktais grindė, be kita ko, tuo, jog atsakovė neteisingai nustatė iki ginčo pastato statybos darbų vykdymo buvusį pastato aukštį ir esamą pastato aukštį. Ieškovė nurodė, kad statybos darbų pradžia – 2021 m. pabaiga. Inventorizacijos byloje nėra užfiksuota duomenų apie pastato aukštį, atsakovė neatliko pastato matavimų iki statybų pradžios, o UAB „Baltas fonas“ parengtoje projektinėje dokumentacijoje nurodoma, kad pastato esamas aukštis išlaikomas. Buvusį pastato aukštį ieškovė įrodinėjo UAB „Baltas fonas“ 2021 m. lapkričio mėn. projektinės dokumentacijos A laidos medžiaga, o esamą aukštį – geodezine išpildomąja nuotrauka ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.
51. Atsakovė sutiko, jog ginčo pastato kadastro byloje nėra užfiksuotas buvęs pastato aukštis. Atsakovei negalint paaiškinti, kaip buvo nustatytas buvęs pastato aukštis ginčijamame savavališkos statybos akte (6,30 m), ir teismui dėl to atidėjus bylos nagrinėjimą, pasiūlant pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus šiuo klausimu, atsakovė patikslino, kad nustatant šį matmenį, buvo vadovaujamasi projektinės dokumentacijos A laida ir kadastro bylos duomenimis. Atsakovė nurodė, kad šį matmenį gavo, sudėjusi 3,5 m mansardos aukštį, nustatytą apytikriai iš projektinės dokumentacijos A laidos, ir 2,8 m pirmo aukšto aukštį, užfiksuotą kadastro byloje.
52. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli ir neaiški – iš pradžių atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė teismą kritiškai vertinti projektinės dokumentacijos A laidą, atkreipė dėmesį, kad joje nurodytas pastato aukščio matmuo skyrėsi nuo projektinės dokumentacijos nulinės laidos, vėliau proceso metu patikslino, jog prie ginčijamo savavališkos statybos akto buvo pridėta būtent kritikuojama projektinės dokumentacijos A laida, kuria vadovavosi ir pati atsakovė, nustatydama buvusį pastato aukštį.
53. Nors atsakovė iš pradžių negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatytas buvęs pastato aukštis ginčijamame savavališkos statybos akte (6,30 m), vėliau paaiškėjo, kad šis matmuo gautas, sudėjus 2,8 m pirmo aukšto aukštį, užfiksuotą kadastro byloje (1 f., b. l. 43), ir 3,5 m mansardos aukštį, nustatytą apytikriai iš projektinės dokumentacijos A laidos (projektinės dokumentacijos kopija kaip kitas dokumentas Nr. 3 pridėta prie ginčijamo savavališkos statybos akto, pateikto su atsiliepimu į ieškinį, o projektinės dokumentacijos kopija su projektą parengusių asmenų parašais pateikta su 2023 m. rugsėjo 5 d. ieškovės prašymu teismui).
54. Kaip paaiškino atsakovė, 3,5 m mansardos aukštį gavo iš projektinės dokumentacijos A laidoje (42 lapas) nurodomo pastato aukščio (7,380 m) atėmus palėpės aukštį (3,700 m), gaunant 3,68 m skirtumą, ir jį sumažinant stogo dangos storiu, kuris svyruoja nuo 20-30 cm. Kaip matyti, atsakovė buvusį pastato aukščio matmenį grindė prielaidomis apie stogo dangos storį, o administracinis aktas, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Teismas tokiu atsakovės nurodomu buvusio pastato aukščio skaičiavimu nesiremia ir dėl to, kad tokiu būdu skaičiuojant pastato aukštį, nėra atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, tokias kaip perdangos, skiriančios pirmą aukštą ir mansardą, storis. Pažymėtina, kad aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad nustatant pastato matmenis, vertinami pastato išorės, o ne vidaus, matmenys.
55. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad projektinės dokumentacijos A laidoje, kuria buvo patikslinti nulinės laidos duomenys, nustatyta iki statybos darbų pradžios buvusi pastato absoliučioji altitudė (aukštis iki aukščiausio taško – kraigo) yra 130,53 m, t. y. prie projektuotojo pasirinkto altitudės 0,000, atitinkančios 123,15 m absoliučiąją altitudę (altitudę nuo jūros lygio), pridėjus aukštį iki kraigo 7,38 m, gaunama 130,53 m pastato absoliučioji altitudė (1 f., b. l. 278). Atlikus statybos darbus, 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Trimatis“ matininko J. R. atliktoje kraigo vertikaliosios padėties geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje užfiksuota kraigo altitudė yra 130,517 m (1 f., b. l. 50). Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo statinio matmenų nustatymo schemoje, 2022 m. gruodžio 30 d. sudarytoje matininko M. G., užfiksuota pastato kraigo altitudė yra 130,54 m (1 f., b. l. 80). Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog 1 cm paklaida, atliekant statinio matavimus, yra leistina. Taigi aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad buvęs ginčo pastato aukštis po statybos darbų nesikeitė (skirtumą sudaro 1 cm). Todėl ginčijamo savavališkos statybos akto išvada, jog buvo pakeistas pastato aukštis, pripažintina nepagrįsta.
Dėl ginčo pastato ilgio matmens (ne)pasikeitimo
56. Ieškovė UAB „Sapiegos apartamentai“ savo nesutikimą su ginčijamais aktais grindė, be kita ko, tuo, jog atsakovė neteisingai nustatė esamą ginčo pastato ilgį. Ieškovė nurodė, jog atsakovė konstatuodama pastato ilgio sumažėjimą, neatsižvelgė į tai, kad pastato kapitalinio remonto darbai nėra užbaigti. 2023 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė teismui antstolio Armino Naujokaičio 2023 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prie kurio pridėta matininko M. G. parengta statinio matmenų nustatymo schema. Ieškovė, remdamasi šia schema, įrodinėja, kad atlikus pastato išorinių sienų apšiltinimo darbus, pastato ilgis sudaro 18,60 m, t. y. atitinka iš statybos darbų pradžios buvusį, kadastro byloje užfiksuotą, pastato ilgį – 18,60 m. Atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovės atlikti matavimai neatitiktų faktinės situacijos, tačiau laikėsi pozicijos, jog esamas pastato ilgis pagrįstai buvo išmatuotas be apšiltinimo sluoksnio, kadangi, atsakovės vertinimu, turi būti matuojami ir lyginami tie patys plytų mūro sienos ilgiai.
57. Teisėtumo principas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamas plačiai, kaip inter alia (be kita ko) reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams, be kita ko, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principams. Individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus (2014 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-819/2014).
58. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija. Kaip minėta, esminis kriterijus, atribojantis statinio kapitalinio remonto ir rekonstravimo darbus, yra statinio išorės matmenų pakeitimas. Būtų nepagrįsta statinio išorės matmenis imti dar neatlikus statybos darbų, nes akivaizdu, jog tam tikri statybos darbai šiuos matmenis gali pakeisti. Atsakovės siūlomas aiškinimas pažeistų teisinio aiškumo ir saugumo imperatyvus ir įstumtų statytoją į neapibrėžtumo padėtį, nes statytojas nežinotų, kuriuo statybos proceso metu bus atliekami matavimai ir sprendžiama dėl pastato statybos rūšies.
59. Ieškovės poziciją pagrindžia teisinio reguliavimo analizė. Kaip minėta, vertinant, ar atliekami statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui, ar rekonstravimui, turi būti vertinamas išorinių, o ne vidinių, sienų ilgis. Ieškovė pagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 136.2 ir 136.3 punktais, kurių analizė leidžia daryti išvadą, jog apskaičiuojant pastato antžeminės dalies tūrį ilgis imamas pagal sienų išorinį paviršių, įskaitant apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau be išsikišančių architektūrinių detalių. Tarp šalių nekilo ginčo nustatant pastato ilgio matmenį iki statybos darbų pradžios – abi ginčo šalys rėmėsi kadastro byloje esančiais išmatavimais. Todėl nėra jokio pagrindo pastato ilgį atlikus statybos darbus matuoti naudojant kitokią metodiką nei jis buvo išmatuotas iki statybos darbų pradžios.
60. Teismas nenustatė, jog ieškovė savo teisėmis piktnaudžiautų. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė konsultavosi su atsakove klausimais, susijusiais su privalomumu gauti statybą leidžiantį dokumentą planuojamiems kapitalinio remonto darbams (1 f., b. l. 30–41).
61. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodymais pagrindė, jog atlikus pastato išorinių sienų apšiltinimo darbus, pastato ilgis sudaro 18,60 m, t. y. atitinka iš statybos darbų pradžios buvusį, kadastro byloje užfiksuotą, pastato ilgį, darytina išvada, jog ginčijamo savavališkos statybos akto išvada, jog buvo sumažintas pastato ilgis, pripažintina nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiami aktai buvo grindžiami šiomis dviem aplinkybėmis – tuo, jog ieškovė padidino pastato aukštį ir sumažino jo ilgį, šias aplinkybes pripažinus nepagrįstomis, tai sudaro pagrindą ieškinį patenkinti ir skundžiamus aktus panaikinti.
Dėl skundžiamų aktų atitikties viešojo administravimo principams
62. Ieškovė savo nesutikimą su ginčijamais aktais grindė ir tuo, jog, ieškovės vertinimu, atsakovė siekia pagrįsti skundžiamų aktų teisėtumą duomenimis, kurie nėra nurodyti administraciniame akte. Atsakovės vertinimu, jos šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai nepakeičia skundžiamų aktų, o tik juos papildo.
63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog, viena vertus, individualaus administracinio akto, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius, motyvai negali būti nurodomi po jo priėmimo, kadangi tai reikštų, kad individualus administracinis aktas nebuvo motyvuotas. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Kita vertus, individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3052-624/2021, 22 punktas).
64. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatytas buvęs pastato aukštis ginčijamame savavališkos statybos akte. Tik atidėjus bylos nagrinėjimą, atsakovė nurodė, kokiais įrodymais remiantis ir kaip šis matmuo buvo nustatytas. Paaiškėjo, kad atsakovė, nustatydama šį matmenį, rėmėsi projektinės dokumentacijos A laida, kurią pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kritikavo. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamame savavališkos statybos akte nebuvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais atsakovė rėmėsi priimdama administracinį aktą. Jame nurodytos aplinkybės buvo aiškiai nepakankamos ir pačiai atsakovei paaiškinti akto priėmimo priežastis. Tokiu būdu buvo iš esmės apribota ieškovės galimybė suprasti jai adresuoto administracinio akto turinį ir jo motyvus. Atsakovės argumentas, jog statytojas privalėjo žinoti pastato aukštį iki statybos darbų pradžios, nepagrįstas, nes atsakovei pagal Viešojo administravimo įstatymą tenkančios pareigos negali būti perkeliamos administracinio akto adresatui. Todėl vien nurodyta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą skundžiamus administracinius aktus panaikinti.
65. Apibendrinant šiame sprendime išdėstytus motyvus, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00141 bei jo pagrindu priimtus 2022 m. gruodžio 2 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-221202-00141 bei 2022 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221205-00146.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pranešimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
67. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodė patyrusi 4 078,59 Eur atstovavimo išlaidų ir 158,18 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė nurodė, jog prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sudaro: ieškinio parengimas (2 534,02 Eur), dubliko ir atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimas (1 544,57 Eur).
68. Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą.
69. Ieškovės kartu su 2023 m. liepos 19 d. prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos buvo faktiškai patirtos. Tačiau, kaip matyti iš prie šio prašymo pridėtos sąskaitos, ieškovės atstovė, išrašydama sąskaitą 2 534,02 Eur sumai, į ją įtraukė ir kompensuotiną žyminį mokestį. Todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti žyminio mokesčio sumą du kartus.
70. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 078,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (158 Eur žyminis mokestis ir 3 920,41 Eur atstovavimo išlaidų) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
71. Už ieškinio reikalavimą mokėtina 158 Eur žyminio mokesčio suma, tačiau ieškovė sumokėjo 158,18 Eur žyminio mokesčio, dėl to permokėta 0,18 Eur dalis grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
72. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nebuvo patirta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
73. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, į tai, jog apie nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimą buvo pranešta VĮ Registrų centrui, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija nusiųstina Nekilnojamojo turto registro, kuriame registruotas ginčo pastatas, tvarkytojui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221130-00141, 2022 m. gruodžio 2 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-221202-00141 bei 2022 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221205-00146.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sapiegos apartamentai“, juridinio asmens kodas 304585878, iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 4 078,41 Eur (keturių tūkstančių septyniasdešimt aštuonių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sapiegos apartamentai“, juridinio asmens kodas 304585878, 0,18 Eur (aštuoniolikos centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gruodžio 22 d., kurio mokėjimo užduoties kodas – ZL38982.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 275 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva