Civilinė byla Nr. e2A-2747-565/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34192-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.16.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
lietuvos respublikos vardu
2022 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Simonta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simonta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Storent“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Simonta“ 1 494 Eur už sugadintą įrangą, 32,27 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. kovo 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė teikė atsakovei įvairios įrangos nuomos paslaugas (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos priėmimo-perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovai nuomai vamzdynų patikros sistemą REMS CamSys S-Color 30H (toliau – ir Įranga). Perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad perduodama Įranga yra geros būklės, veikianti, atsakovė su Įrangos naudojimosi instrukcijomis susipažino. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 3 d. Įrangą grąžino ieškovei. Ieškovės atstovas užfiksavo Įrangos optinio vamzdelio pažeidimą – perlenkimą. Atsakovė atsisakė pripažinti, kad sugadino Įrangą, ir sumokėti už Įrangos remontą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 494 Eur žalai atlyginti, 32,27 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 659,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. priėmimo-perdavimo (išdavimo) akte MDR0284245, sudarytame 2021 m. rugsėjo 2 d. (toliau ir Perdavimo aktas), yra įrašas, kad atsakovei perduodama Įranga yra geros būklės, veikianti. Šalia įrašo, kuriuo patvirtinama perduodamos Įrangos kokybė, yra įrašas, kuriame nurodyta: jeigu perduodant inventorių nuomotojui (ieškovei) konstatuojami inventoriaus gedimai ir/ar trūkumai, nuomininkas (atsakovė) privalo per 1 darbo dieną nuo faktinio inventoriaus perdavimo momento pasirašyti defektavimo aktą ir šio akto pagrindu nuomininkui gali būtų išrašyta sąskaita už sumą, reikalingą gedimų/trūkumų pašalinimui. Jei nuomininkas defektavimo akto nepasirašo, nuomotojas gali vienašališkai sudaryti nuomininką įpareigojantį defektavimo aktą;
3.2. šalių paaiškinimai ir liudytojo V. V. parodymai patvitina, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovė buvo informuota, jog atsakovei perduota Įranga nėra kokybiška. Įranga tą pačią dieną, t. y. 2021 m. Rugsėjo 2 d., buvo grąžinta ieškovei. Ieškovė nustatė, kad yra defektuota monitoriaus jungtis. Atsakovei buvo duotas kitas monitorius su laideliu, nekeičiant d-75-150 mm, I-30 m lyno ir ritės. 2021 m. rugsėjo 3 d. priėmimo- perdavimo (grąžinimo) akte MRR0295059 (toliau – ir Grąžnimo aktas) ieškovė įrašė, kad Įranga grąžinta su trūkumais/defektais, nuostolių dydis grąžinimo momentu nenustatytas ir bus nurodytas atskirai įformintame defektacijos akte po to, kai bus gauta informacija iš Įrangos gamintojo;
3.3. tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės atstovas 2021 m. rugsėjo 3 d. grąžino Įrangą, o ieškovės atstovas Įrangą priėmė. Atsakovė neprašė byloje liudytoju apklausti asmens, grąžinusio Įrangą ieškovei. Nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktoje vaizdo medžiagoje fiksuotą laiką, patvirtinantį, kad Įranga ieškovei buvo grąžinta 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 13 valandą, todėl atsakovės argumentai dėl Įrangos grąžinimo momento atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs;
3.4. atsakovės argumentai, kad vaizdo įraše esančios dvi laiko žymos skiriasi, kad nuotraukoje nurodytas laikas nesutampa su vaizdo įrašo laiko žymomis, nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nuotraukoje užfiksuotas būtent atsakovės grąžinta Įranga ir šios Įrangos defektas, nes laiko seka ir vaizdai įraše yra nuoseklūs, vaizdo įrašo ir nuotraukos laiko žymos skiriasi nežymiai, toks skirtumas paaiškinamas tuo, kad ieškovės atsovas turėjo nueiti prie kompiuterio ir į jį įkelti padarytas Įrangos nuotraukas;
3.5. tiek Grąžinimo akte, tiek Perdavimo akte nėra šalių atstovų parašų. Šalių atstovai, keičiant Įrangos dalis (monitorių su jungtimi), Perdavimo akte taip pat nepadarė atitinkamų įrašų. Tai leidžia daryti išvadą, kad šalys, bendradarbiaudamos daugiau kaip 10 metų, pasitikėjo viena kita, todėl nesilaikė Bendradarbiavimo sutarties 2.1 ir 2.2 punktų nuostatų;
3.6. nuotraukoje fiksuotas lyno (kabelio, vamzdelio), o ne monitoriaus ir/ar jo jungties, kuris buvo pakeistas 2021 m. rugsėjo 2 d., defektas – apie 90 laipsniu kampu sulenktas lynas (kabelis, vamzdelis). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė ieškovei grąžino Įrangą su kitu (naujai atsiradusiu) trūkumu, kurio nebuvo surašant Perdavimo aktą ir keičiant monitorių dėl jo jungties kontakto gedimo. Nustačius nurodytą (mechaninį) defektą, kurio nebuvo Įrangos perdavimo atsakovei momentu, atsakovės atstovui pasišalinus iš ieškovės patalpų iki Grąžinimo akto surašymo. ieškovė turėjo pagrindą pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.3, 8.1, 8.2 punktus ir Perdavimo akto nuostatas sudaryti defektavimo aktą;
3.7. tai, kad atsakovei apie ieškovės reikalavimus dėl Įrangos sugadinimo buvo žinoma iki 2021 m. spalio 1 d., patvirtina atsakovės pateiktas fragmentas iš 2021 m. rugsėjo 30 d. elektroninio susirašinėjimo tarp atsakovės darbuotojo D. S. ir UAB “Elremta Mastermann” (duomenys neskelbtini) K. S., kuriame kalbama apie tai, jog ieškovė nesutiks trumpinti kabelio. Be to, informaciją, kad ieškovei atsakovė Įrangą grąžino su defektu, atsakovę protingu terminu privalėjo informuoti ir jos darbuotojas, Įrangą grąžinęs ieškovei. Todėl atsakovės argumentai, jog jai apie sugadintą Įrangą tapo žinoma tik gavus 2021 m. spalio 1 d. remonto sąmatą Nr. MRO451825, laikytini deklaratyviais (CPK 178 staipsnis, 185 straipsnio 1 dalis);
3.8. Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta nuomininko pareiga nuomotojui atlyginti už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo sugedimo priežasčių, išskyrus normalų susidėvėjimą. Šalių sudaryta sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimus Įrangą naudoti pagal paskirtį, išlaikyti geros būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Ieškovo pateikta nuotrauka, liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovei grąžino sugadintą Įrangą – vaizdo kameros ritę su sulenktu kabeliu (lynu, vamzdeliu), šio Įrangos defekto nebuvo 2021 m. rugsėjo 2 d. perduodant Įrangą atsakovei ir tą pačią dieną keičiant Įrangos dalį – monitorių su jo jungtimi;
3.9. atsakovė neįrodė, kad, 2021 m. rugsėjo 2 d. jai perduodant Įrangą ar keičiant monitorių su jungtimi, defektus ar trūkumus turėjo ir kita Įrangos dalis – vaizdo kabelis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad Įrangos kameros lynas sulinko apie 90 laipsnių kampu dėl normalaus nusidėvėjimo ar užslėptų gedimų, todėl yra pagrindas išvadai, kad Įranga buvo sugadinta dėl atsakovės veiksmų, ir pagal Bendradarbiavimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktus atsakovei tenka pareiga atsakyti už Įrangos sugadinimą;
3.10. ieškovės oficialiam gamintojo atstovui sumokėta 1 494 Eur suma yra kameros ir kabelio komplekto kaina be PVM, ir tai yra ieškovės patirtos faktinės išlaidos remontuojant atsakovės sugadintą Įrangą. Todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 1 494 EUR žalai atlyginti;
3.11. Bendradarbiavimo sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad atsakovei vėluojant sumokėti atitinkamą mokėjimą, ji turi sumokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė žinojo, jog grąžina ieškovei sugadintą Įrangą, 2021 m. rugsėjo mėn. domėjosi galimu kameros lyno remontu, tačiau, gavusi pretenziją, neatliko ieškovei jokių mokėjimų. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 32,27 EUR delspinigius, apskaičiuotus nuo 1 494 Eur sumos už 108 dienas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Tuo atveju, jei ieškinys nebūtų atmestas, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai, o ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepriteisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. ieškovė ieškinyje įvardino savo reikalavimą kaip reikalavimą priteisti skolą, delspinigius ir procesines palūkanas, tačiau iš esmės ieškovė reikalavo žalos atlyginimo dėl Įrangos sugadinimo, kitaip tariant – civilinės atsakomybės taikymo. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos;
4.2. atsakovė neigia sugadinusi Įrangą, o ieškovė, turėjusi pareigą tokią aplinkybę įrodyti, to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, konstatavo, kad atsakovė sugadino Įrangą, tačiau tai teismas padarė netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeisdamas įrodinėjimo paskirstymo taisykles ir neįvertinęs atsakovės pateiktų argumentų;
4.3. sprendime nurodoma, kad „Priėmimo – perdavimo (išdavimo) akte MDR0284245, sudarytame 2021-09-02, yra įrašas, kad atsakovei perduodama įranga yra geros būklės, veikianti“. Pažymėtina, kad kitoje sprendimo pastraipoje pirmosios instancijos teismas nurodo, jog iš tiesų perduota atsakovei Įranga nebuvo tinkamos būklės ir veikianti – 2021 m. rugsėjo 2 d. nustatyta, kad „defektuota monitoriaus jungtis. Nustačius šį trūkumą, atsakovei buvo duotas kitas monitorius su laideliu“, tačiau tai jokiame dokumente nebuvo fiksuojama. Todėl vienareikšmiškai pasitikėti ieškovės aktais negalima;
4.4. pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad Grąžinimo akte nėra šalių parašų ir visiškai nepagrįstai vertino, neva atsakovės darbuotojas, grąžinęs Įrangą, išėjo nesulaukęs akto pasirašymo. Pastarosios teismo nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos drauge su ieškovės darbuotojo V. V. duotais parodymais, kad įrangos grąžinimo metu aktas yra spausdinamas ir tai trunka 5 sekundes – 2 minutes. Nors liudytojas nurodė, kad atsakovės darbuotojas, grąžinęs Įrangą teigė, „ kad įranga „biškį“ palūžo“, atsakovė Įrangos sugadinimą neigia ir be ieškovės teiginių ir jos darbuotojo paaiškinimų jokių kitų Įrangos sugadinimo įrodymu nėra;
4.5. pirmosios instancijos teismas sprendime aprašė ieškovės pateiktą vaizdo įrašą, tai, kad vaizdo įraše fiksuoti du skirtingi laikai bei pasisakė, kad atsakovė nepaneigė vaizdo įraše fiksuoto laiko. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – ieškovė pateikė įrodymą (vaizdo įrašą) su abejotinais duomenimis – dviem skirtingomis laiko žymomis. Taigi, pati ieškovė ir turėjo pateikti įrodymus apie vaizdo įraše fiksuojamo laiko teisingumą;
4.6. pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaizdo įrašą, neįvertino to, kad ieškovės pateiktoje nuotraukoje (su tariamai atsakovės padarytu defektu – kabelio perlenkimu) nurodomas laikas 2021-09-03 12:53:13. Tačiau šis laikas nesutampa nei su viena, nei su kita laiko žyma, esančia vaizdo įraše, o duomenų apie ieškovės serverio laiko paklaidą ar skirtumą ieškovė nepateikė, nepagrįstai nurodė, kad ieškovės darbuotojas Įrangą fotografavo, kadangi vaizdo įrašo turinys neleidžia daryti išvados, kad Įranga iš tiesu buvo fotografuojama. Galiausiai pažymėtina, kad, peržiūrėjus ieškovės pateiktą vaizdo įrašą, iš jo negalima spręsti, jog atsakovės darbuotojas iš tiesų sugrąžino sugadintą Įrangą;
4.7. Įranga, kurią ieškovė išnuomojo atsakovei, priklausė UAB „Vlamosta“. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Įrangos savininkas (tuo pačiu ir žalą patyręs asmuo) yra ne ieškovė, o UAB „Vlamosta“. Byloje nėra duomenų, kad Įrangos savininkas turėtų kokių nors pretenzijų dėl Įrangos sugadinimo;
4.8. pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurta situacija, dėl kurios žalą patyrusio asmens padėtis iš esmės pagerinama. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad Įrangos dalis, dėl kurios sugadinimo ir vyksta šis ginčas, gali būti trumpinama. Nepaisant to, kad tokiu atveju sutrumpėtų pats kabelis (vietoje esamų 30 metrų ilgio taptų 29 metrų ilgio), akivaizdu, jog toks kabelis gali būti sėkmingai naudojamas;
4.9. liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas patvirtino, kad Įrangą ieškovė tebeturi ir šiuo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, sudarė sąlygas ieškovei (arba Įrangos savininkui) nepagrįstai praturtėti: teismas priteisė sugadintos Įrangos dalies kainą, o ekonominę vertę turinti Įrangos dalis, kuri gali būti remontuojama ir naudojama, taip pat liko ieškovei (arba įrangos savininkui);
4.10. ieškovė atsisakė 32 procentų pradinio ieškinio, todėl atsakovės naudai turėjo būti priteista 32 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (patirtos išlaidos – 1 400 Eur, 32 procentai nuo šios sumos – 448 Eur);
4.11. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei priteistinos išlaidos mažinamos 30 procentų, tačiau kaip to motyvus teismas pateikia ne dalies ieškinio atsisakymą, o nepakankamą išlaidų pagrindimą, bylos trukmę, ieškinio trūkumų šalinimą ir paties ginčo sumą Kadangi ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, būtent dėl šios priežasties ieškovei galėjo būti priteista daugiausiai 68 procentai patirtų išlaidų (viso išlaidos sudarė 5179,90 Eur, 68 procentai – 3 552,33 Eur);
4.12. teismo nurodyti argumentai – nepakankamas išlaidų pagrindimas, ieškinio trūkumai, bylos trukmė ir (svarbiausia) nepakankamas išlaidų pagrindimas, buvo pagrindas mažinti nurodytą 3 552,33 Eur sumą arba išlaidų visiškai nepriteisti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos gerokai viršija ginčo sumą, bylos trukmė buvo nedidelė, be to, ieškinys priimtas tik po trūkumų taisymo;
4.13. sprendime teismas nurodė, kad teismui pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra įvardinta, kokios išlaidos patenka į išlaidas teisinei pagalbai ir kokios išlaidos priskirtos tiesioginėms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, be to, kad išlaidos nedetalizuojamos ir sąskaitose-faktūrose;
4.14. iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad ieškovė nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų, nedetalizavo jų net ir pateiktose sąskaitose, todėl teismas negalėjo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų.
5. Ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. ieškovė pagal Perdavimo aktą 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovei perdavė tinkamai veikiančią Įrangą. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi faktu, kad po Įrangos perdavimo pastebėjo netinkamą Įrangos veikimą, dėl ko kreipėsi į ieškovę, kuri pakeitė Įrangoje komplektuojamą monitorių ir taip pašalino trūkumą. Ieškovė neginčija to fakto, kad praėjus kelioms valandoms po Įrangos perdavimo atsakovei, pakeitė Įrangos monitorių. Tačiau šis faktas nepatvirtina to, kad būtent Įrangos monitoriaus veikimo trūkumas egzistavo atsakovei grąžinant Įrangą 2021 m. rugsėjo 3 d. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad tam tikras Įrangos veikimo trūkumas atsirado jau vykdant darbus su Įranga, o, minėtą trūkumą ieškovei pašalinus, atsakovė toliau naudojosi Įranga, tai yra trūkumas buvo sėkmingai pašalintas;
5.2. niekada anksčiau (nei ikiteisminėje stadijoje, nei civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme) atsakovė taip pat neginčijo, kad Įranga veikė tinkamai, neprašė sudaryti naujo Perdavimo akto ir jame pažymėti, kad Įranga perduota su tam tikrais trūkumais. Taigi, Perdavimo akte nurodyta žyma, kad atsakovei perduota tinkamai veikianti ir geros būklės Įranga, liko aktuali;
5.3. po monitoriaus pakeitimo atsakovė toliau naudojosi Įranga ir neturėjo jokių nusiskundimų dėl Įrangos veikimo, o Įrangą gražino tik po paros. Akivaizdu, jog atsakovė neveikiančią Įrangą atsakovė grąžintų iškart ir nelaikytų jos savo žinioje, turėdama už tai mokėti nuomos mokestį;
5.4. Įrangos sugadinimas sulenkiant kameros vamzdelį nėra susijęs su kitu Įrangos nuomos laikotarpiu pastebėtu trūkumu (monitoriaus defektu), o kameros vamzdelis nebuvo sulenktas perduodant Įrangą atsakovei 2021 m. rugsėjo 2 d.;
5.5. atsakovė siekia suklaidinti Vilniaus apygardos teismą, sukurdama klaidingą įspūdį, tarsi ieškovė, įrodinėdama Įrangos sugadinimą, rėmėsi tik tuo, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. grąžinant Įrangą atsakovės darbuotojas D. S. pripažino Įrangos sugadinimą. Ieškovė pažymi, jog civilinės bylos medžiagoje yra daugiau nei pakankamai kitų Įrangos sugadinimą patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad Įranga buvo sugadinta dėl atsakovės veiksmų;
5.6. faktas, kad Gražinimo aktas ir 2021 m. rugsėjo 3 d. defektacinis aktas Nr. DLP0014068 (toliau – ir Defektacinis aktas) nepasirašyti, jokiu būdu nepanaikina atsakovės atsakomybės dėl Įrangos sugadinimo;
5.7. Bendradarbiavimo sutarties 2.3 p. numato, kad Grąžinimo aktas galioja ir be šalių parašų: ,,Dieną, kai Įranga perduodama (grąžinama) Nuomotojui, Nuomininkas privalo pasirašyti Sutarties 2.2 punkte nustatytą priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą, priešingu atveju Nuomotojas turi teisę vienašališkai įforminti atitinkamą priėmimo-perdavimo (grąžinimo aktą ir jis yra pagal nutylėjimą pripažįstamas Nuomininko su visomis galimomis teisinėmis pasekmėmis.‘‘;
5.8. atsakovės darbuotojui pasišalinus iš ieškovės patalpų nesulaukus, kol bus sudarytas Grąžinimo aktas ir šio nepasirašius, ieškovė turėjo teisę Grąžinimo aktą sudaryti vienašališkai, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, Perdavimo akte šalys susitarė, kad ieškovė taip pat turi teisę vienašališkai sudaryti Defektacinį aktą ir išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Bendradarbiavimo sutarties 10.7 p. šalys susitarė, kad PVM sąskaitos-faktūros galioja be parašo. Taigi, ieškovė tinkamai sudarė Grąžinimo ir Defektacinį aktus bei 2021 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INV0405171. Todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, tinkamai užfiksavo Įrangos sugadinimą;
5.9. kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime teisingai konstatavo, kad per ilgą bendradarbiavimą tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia tarpusavio praktika, pagal kurią šalys veikdavo pasitikėjimo pagrindu ir ne visuomet pasirašinėdavo tokius dokumentus kaip priėmimo-perdavimo aktai;
5.10. atsakovė nepagrįstai teigia, neva ieškovė tinkamai neįrodė Įrangos sugadinimo dar iki jos grąžinimo, kadangi civilinėje byloje pateikti įrodymai bei jų visuma daugiau nei tikėtinai pagrindžia, kad atsakovė sugadino Įrangą: 1) Gražinimo aktas, kuriame pažymėta, kad gražinta Įranga su defektu, o tikslus nuostolių dydis bus nurodytas nuomotojo atskirai įformintame defektacijos akte po informacijos gavimo iš įrangos gamintojo; 2) 2021-09-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. INV0405171 ir Defektacinis aktas, kuriame pažymėtas konkretus defektas - kameros lyno sulenkimas, kurių gavimo atsakovė neginčija; 3) Įrangos grąžinimo metu padaryta nuotrauka, kurioje akivaizdžiai matyti lyno sulenkimas; 4) ieškovės patalpų vaizdo kameros įrašas, iš kurio matyti, kaip padaroma anksčiau minėta nuotrauka, kad, grąžinant Įrangą ir atliekant pirminę Įrangos apžiūrą, atsakovės darbuotojas sutiko su defektu; 5) ieškovės darbuotojo el. laiškas, kuriuo patvirtinama, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. į Įrangos grąžinimo vietą atvyko atsakovės darbuotojas D. S., kuris iš karto įspėjo, jog viena Įrangos dalis sulinko, prisiėmė atsakomybę ir sutiko su defektais; 6) 2021 m. lapkričio 5 d. UAB „Elremta Mastermann“ patikros/remonto sąmata M2212, kurioje nurodyta, kad „Pažeistas kameros lynas, gamintojas 30 metrų kameros lyno kaip atskiros atsarginės detalės netiekia. Norint neprarasti prietaiso techninių duomenų ir panaudojimo galimybių reikia keisti naują ritę su lynu“; 7) UAB „Elremta Mastermann“ 2022 m. sausio 15 d. PVM sąskaita-faktūra EMR23680 už Įrangos pataisymą; 8) 2022 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimas Nr. 2470 pagal anksčiau nurodytą sąskaitą; 9) civilinėje byloje kaip liudytojas apklaustas ieškovės darbuotojas V. V., kuris priėmė grąžinamą Įrangą, paliudijo, kad atsakovė grąžino Įrangą su defektu:
5.11. apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai kelia abejones dėl ieškovės pateiktame vaizdo įraše ir nuotraukoje matomų laiko žymų, kadangi civilinėje byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovės darbuotojas V. V. paaiškino, kad neatitikimas tarp laiko žymų atsiranda dėl to, kad vaizdo įrašai ir nuotraukos keliauja į ieškovės serverį, o tai gali užtrukti kelias minutes, dėl ko ir atsiranda kelių minučių skirtumas tarp realaus laiko ir rodomos žymos su nukeliavimo į serverį laiku. Tai taip pat konstatuota ir sprendimu;
5.12. atsakovei tiek pagal nuomos sutarčių teisės normas, tiek pagal Bendradarbiavimo sutarties normas, sugadinus Įrangą, kylą pareiga atlyginti ieškovei Įrangos gedimų ir/ar trūkumų pašalinimo išlaidas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį visa apimtimi;
5.13. apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas neva neįvertino to, kad Įrangos savininkė yra ne ieškovė, o UAB „Vlamosta“. Ieškovė dar kartą atkreipia dėmesį, kad Įrangą ieškovė gavo iš PreferRent, SIA, kuri veikia kaip tarpininkas, todėl ieškovei perdavė Įrangą, kuri nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Vlamosta“. Tačiau šiuo aspektu svarbiausia yra tai, kad pagal tarp ieškovės ir PreferRent, SIA sudarytą nuomos sutartį būtent ieškovė yra atsakinga už nuomotojo jai suteiktą Įrangą ir savo klientų padarytą žalą ir nuostolius, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė jai atlygintų Įrangos remonto išlaidas. Ieškovė taip pat primena, kad pagal minėtą sutartį su PreferRent, SIA, ieškovė savo lėšomis suremontavo Įrangą, todėl nei PreferRent, SIA, nei UAB „Vlamosta“ nereiškė ir negali reikšti jokių pretenzijų dėl Įrangos sugadinimo;
5.14. atsakovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pagerinta ieškovės padėtis, neturi jokio pagrindo. Sutrumpinus Įrangos lyną, tokia Įranga ieškovei neturėtų jokios vertės ir negalėtų būti toliau naudojama ieškovė veikloje. Be to, gamintojo atstovas taip pat ieškovei nurodė, jog „norint neprarasti prietaiso techninių duomenų ir panaudojimo galimybių reikia keisti naują ritę su lynu“. Todėl po įvairių susidariusios situacijos sprendimo variantų paieškų galiausiai sugadinta Įranga buvo suremontuota pakeičiant kameros lyną;
5.15. sprendime expressis verbis nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sumažino ieškovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovės apeliaciniame skunde pateikiamas prašymas dar sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareikštas akivaizdžiai klaidingai ir nepagrįstai;
5.16. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos patirtos būtent dėl atsakovės veiksmų, visų pirma ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, atsakovei nesutinkant tenkinti pagrįsto ieškovės reikalavimo dėl sugadintos Įrangos remonto išlaidų atlyginimo. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė buvo priversta kreiptis teisinės gynybos į teismą. Atsakovė, užuot patenkinusi ieškovės reikalavimus, kėlė visiškai nereikšmingus klausimus ir prašymus, kurie nesusiję su ieškovės pareikštu reikalavimu, privertė ieškovę į civilinę bylą teikti papildomus dokumentus, ir taip apsunkino civilinės bylos nagrinėjimą bei didino ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo už Bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovei išnuomotos Įrangos sugadinimą. Atsakovė neigia sugadinusi Įrangą. Ginčas tarp šaliu kilo dėl sulenkto Šrangos kameros lyno (kabelio, vamzdelio).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. CK 6.500 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
10. Atsižvelgus į nustatytą reguliavimą, tinkamam ginčo išsprendimui svarbu nustatyti, kada atsirado gedimas (sulenktas Įrangos kameros lynas (kabelis, vamzdelis) ir kuri šalis turi atsakyti už jį.
11. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės darbuotojas 2021 m. rugsėjo 3 d. grąžino Įrangą, o ieškovės darbuotojas Įrangą priėmė. Ieškovės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovės atstovas, nešinas Įranga, prie išdavimo/grąžinimo stalo priėjo 2021 m. rugsėjo 3 d,, apie 12:48:16 valandą (kitas laiko matmuo – 12:50:08) ir Įrangą, kuria sudarė dvi dalys, padėjo ant šio stalo. Šalių darbuotojai apie minutę kalbėjosi, žiūrėdami į Įrangą, ir atsakovės darbuotojas 2021 rugsėjo 3 d., apie 12:49:32 valandą (kitas laiko matmuo – 12:51:43) paliko ieškovės patalpas. Ieškovės darbuotojas Įrangą fotografavo 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 12:49:43 valandą (kitas laiko matmuo – 12:51:51), nuo išdavimo/grąžinimo stalo nuėjo 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 12:51:04 valandą (kitas laiko matmuo – 12:52:56). Ieškovės pateikta nuotrauka, kurioje nurodytas laikas 2021 m. rugsėjo 3 d., 12:53:13 valanda, patvirtina, kad Įrangos lyno (kabelio, vamzdelio) dalis yra sulenkta apie 90 laipsnių kampu. Liudytojas, duodamas parodymus, iš esmės patvirtino vaizdo įraše užfiksuotą situaciją, paaiškino, kad Įrangą fotografavo telefonu. Paaiškino, kad telefonu padarytos nuotraukos perkeliamos į kompiuterį, kurio serverio laikas ir fiksuojamas nuotraukose. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų vaizdo medžiagoje fiksuotą laiką, patvirtinatį, kad Įranga ieškovei buvo grąžinta 2021 m. rugsėjo 3, apie 13 valandą.
12. Atsakovė detalizuoja ir pažymi šias pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimo klaidas: 1) ieškovės pateiktoje nuotraukoje su tariamai atsakovės padarytu defektu (kabelio perlenkimu) nurodomas laikas 2021 m. rugsėjo 3 d. 12:53:13. Tačiau šis laikas nesutampa nei su viena, nei su kita laiko žyma, esančia vaizdo įraše, o duomenų apie ieškovės serverio laiko paklaidą ar skirtumą ieškovė nepateikė; 2) teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės darbuotojas Įrangą fotografavo, kadangi vaizdo įrašo turinys neleidžia daryti išvados, kad Įranga iš tiesu buvo fotografuojama; 3) peržiūrėjus ieškovės pateiktą vaizdo įrašą, iš jo negalima spręsti, jog atsakovės darbuotojas iš tiesų sugrąžino sugadintą Įrangą.
13. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovės darbuotojas V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus paaiškino, kad neatitikimas tarp laiko žymų atsiranda dėl to, kad vaizdo įrašas ir nuotraukos keliauja į serverį, o tai gali užtrukti kelias minutes, dėl ko ir atsiranda kelių minučių skirtumas tarp realaus laiko ir rodomos žymos su nukeliavimo į serverį laiku.
14. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai laikytini nepagrįsti, atsakovė nepateikė motyvuotų, objektyvių paaiškinimų, kodėl vaizdo įrašas turėtų būti laikomas kaip nepatikimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės argumentai, kad vaizdo įraše esančios dvi laiko žymos skiriasi, kad nuotraukoje nurodytas laikas nesutampa su vaizdo įrašo laiko žymomis, nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nuotraukoje užfiksuota būtent atsakovės grąžinta Įranga, nes laiko seka ir vaizdai įraše yra nuoseklūs, vaizdo įrašo ir nuotraukos laiko žymos skiriasi nežymiai ir toks skirtumas gali būti paaiškinamas tuo, kad ieškovės atstovas turėjo nueiti prie kompiuterio ir į jį įkelti jau padarytas nuotraukas.
15. Atsakovė taip pat ginčija Grąžinimo akto teisėtumą, kadangi jame nėra šalių parašų. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino, neva atsakovės darbuotojas, grąžinęs Įrangą, išėjo nesulaukęs akto pasirašymo.
16. Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punkte įtvirtinta, kad grąžinimo aktas galioja ir be šalių parašų: ,,Dieną, kai Įranga perduodama (grąžinama) Nuomotojui, Nuomininkas privalo pasirašyti Sutarties 2.2 punkte nustatytą priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą, priešingu atveju Nuomotojas turi teisę vienašališkai įforminti atitinkamą priėmimo-perdavimo (grąžinimo aktą ir jis yra pagal nutylėjimą pripažįstamas Nuomininko su visomis galimomis teisinėmis pasekmėmis.‘‘.
17. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
18. Visų pateiktų įrodymų visuma (Grąžinimo aktas, kuriame pažymėta, kad gražinta Įranga su defektu; 2021 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. INV0405171 ir Defektacinis aktas, kuriame pažymėtas konkretus defektas – Įrangos kameros lyno sulenkimas; Įrangos grąžinimo metu padaryta nuotrauka; Ieškovo patalpų vaizdo kameros įrašas; 2021 m. lapkričio 5 d. UAB „Elremta Mastermann“ patikros/remonto sąmata M2212; UAB „Elremta Mastermann“ 2022 m. sausio 27 PVM sąskaita-faktūra EMR23680 už Įrangos taisymą; liudytojo parodymai) leidžia daryti išvadą, išvadą, kad Įrangos kameros lyno sulenkimas atsirado dėl atsakovės kaltės. Atsakovė ieškovei 2021 m. rugsėjo 3 d. grąžino Įrangą su kitu trūkumu, kurio nebuvo 2021 rugsėjo 2 d. Todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl Įrangos sugadinimo (CK 6.500 straipsnis).
19. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino to, kad įrangos savininkė yra ne ieškovė, o UAB „Vlamosta“. Ieškovė nurodo, kad Įrangą ieškovė gavo iš PreferRent, SIA, kuri veikia kaip tarpininkas, todėl ieškovei PreferRent, SIA perdavė įrangą, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Vlamosta“. Iš pateiktos tarp ieškovės ir PreferRent, SIA sudarytos nuomos sutarties matyti, kad ieškovė yra atsakingas už nuomotojo jam suteiktą įrangą ir savo klientų padarytą žalą ir nuostolius. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė yra tinkamas subjektas, turintis reikalavimo teisę į atsakovę dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
20. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurta situacija, dėl kurios žalą patyrusio asmens padėtis iš esmės pagerinama, nes Įrangos dalis, dėl kurios sugadinimo ir vyksta šis ginčas, gali būti trumpinama, nekeičiant jos nauja.
21. Šis atsakovės argumentas nėra pagrįstas. Pateiktoje patikros/remonto sąmatoje M2212 nurodyta, kad pažeistas kameros lynas, gamintojas atsarginės detalės neteikia. Norint neprarasti prietaiso techninių duomenų ir panaudojimo galimybių, reikia keisti nają ritę su lynu. Taigi, kabelio trumpinti nebuvo galima, o buvo būtinas jo keitimas, siekiant, kad Įrangą būtų galima tinkamai naudoti pagal paskirtį.
22. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 3 625,30 bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė apeliaciniame kunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovės (proporcingai atsisakytai reikalavimo daliai), o ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir protingumo reikalavimų.
23. Pradinė ieškinio suma sudarė 2 196,44 Eur (2 150 Eur + 46,44 Eur delspinigiai), ieškovė teismui pateiktame dublike nurodė, kad po ilgų derybų bei įvairių susidariusios situacijos sprendimo variantų paieškų Įranga buvo suremontuota pakeičiant kameros lyną ir prašė sumažinti ieškinio sumą iki 1 526,27 Eur (1 494 Eur be PVM už sugadintą Įrangą bei 32,27 Eur delspinigių). Iš to matyti, kad ieškinio suma buvo sumažinta 30 procentų.
24. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
25. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškinio sumos sumažinimą lėmė objektyvios aplinkybės jau iškėlus bylą teisme. Dėl įrangos trūkumų pašalinimo ieškovė kreipėsi į oficialų Įrangos platintoją Lietuvoje UAB ,,Elremta Mastermann“, kuris nurodė, kad Įrangos optinio vamzdelio trumpinti negalima bei kad vamzdelis atskirai nuo visos Įrangos parduodamas nėra, todėl privaloma keisti visą Įrangą. Nustatyta Įrangos keitimo kaina buvo 2 150 Eur. 2022 m. vasario 25 d. el. laišku UAB ,,Elremta Mastermann“ nurodė, kad Storent pageidavimu buvo priimtas sprendimas nekeisti visos įrangos, tačiau pakeisti tik sugadintą jos dalį - kameros lyną kartu su rite ir pačia kamera. Kameros lyną įrangos remontui gavome išimtinai kaip oficialus gamintojo atstovas ir tik įrangos remontui atlikti, bet ne pardavimui, kadangi gamintojas kameros lyno atskirai neparduoda. Suremontavome sugadintą įrangą pakeičiant kameros lyną nauju ir išrašėme už tai sąskaitą 1 494,00 Eur be PVM sumai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė po ieškinio pateikimo siekė rasti pigesnį trūkumų šalinimo būdą. Po derybų su UAB ,,Elremta Mastermann“ Įranga buvo suremontuota už mažesnę kainą, nei nurodyta ieškinyje.
26. Taigi, ieškovė sumažino ieškinio sumą ne dėl to, kad buvo pareikštas nepagrįstas reikalavimas ar kad atsakovė po bylos iškėlimo teisme dalį ieškovės reikalavimo patenkino, o todėl, kad po ieškinio pareiškimo ieškovė toliau ieškojo būdų Įrangos remonto išlaidoms optimizuoti.
27. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 179,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 4 900,80 Eur išlaidas teisinei pagalbai ir 279,10 Eur tiesiogines išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma ieškinio sumą viršija daugiau nei tris kartus. Ieškovę atstovavę teisininkai, žinodami, kad tarp šalių vyksta ginčas, reikalavimas grindžiamas ne tik rašytiniais įrodymais, ieškinį pateikė dokumentinio proceso tvarka ir turėjo šalinti trūkumus. Ieškinys buvo pareikštas neįvertinus visų galimų gedimo pašalinimo variantų, nepakankamai komunikuojant su gamintojo atstovu, nesulaukus jo galutinės pozicijos. Nagrinėjant bylą vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 2 valandos 50 minučių. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino 30 procentų, priteisiant iš atsakovės ieškovei 3 625,30 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
29. Išanalizavus pirmosios intancijos pateiktus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirtymą reguliuojančias normas, atsižvelgė į ieškinio sumos sumažinimą bei į ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Ieškovė, siekdama sumažinti Įrangos trūkumų šalinimo kaštus, derėjosi dėl galimo Įrangos remonto. UAB ,,Elremta Mastermann“ suremontavo Įrangą pakeičiant kameros lyną nauju, kas lėmė mažesnę kainą nei įsigyjant naują Įrangą. Atsižvelgus į tai, ieškovė tinkamai gyvendino procesinę teisę sumažinti ieškinio reikalavimą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 141 straipsnis), teisėmis nepiktnaudžiavo ir teismo proceso nevilkino. Todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir priteisti atsakovei 30 procentų jos patirtų išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomininko pareigą atlyginti nuomotojo nuostolius dėl daikto pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs faktines aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad išnuomotos Įrangos gedimą lėmė atsakovės veiksmai. Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos remiantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis. Atsižvelgus į tai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos priimtą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Ieškovė prašo priteisti 2 655,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra už prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytas teisines paslaugas Nr. 15816 ir 2022 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu), iš kurių matyti, kad ieškovei buvo suteikta teisinė pagalba teikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos visa apimtimi priteisiamos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Storent“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Simonta“ 2 655,22 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rūta Burdulienė