Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                                       Civilinė byla Nr. 2S-228-212/2013

Kęstutis Rimkus                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00069-2013-3

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

119.1;122.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-134-286/2013 pagal UAB „ITM Inkasso“ skolininkei G. S. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš G. S. priteisti jos naudai 916,67 Lt skolą, 601,33 Lt palūkanas, 513,34 Lt negautas pajamas, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013-02-11 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų priteisimo. Nurodė, kad kreditorius iš skolininkės prašo priteisti 601,33 Lt palūkanų ir 513,34 Lt negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 129,38 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Įvertinęs aplinkybę, jog su skolininke buvo sudaryta vartojimo sutartis, ir tai, kokio dydžio palūkanos šioje sutartyje nustatytos, teismas darė išvadą, jog tokios sutarties nuostatos yra nesąžiningos, todėl yra niekinės ir per se negaliojančios. Tokių sutarčių nuostatų pagrindu prašomos priteisti sumos yra aiškiai nepagrįstos, todėl kreditoriaus reikalavimų patenkinimas reikštų imperatyvių įstatymo normų pažeidimą. Teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes jis yra nepagrįstas ir pažeidžiantis šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą.

Atskiruoju skundu kreditorė prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-11 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškimas yra nepagrįstas. Kreditorius reikalavimą dėl skolos bei palūkanų grindė 2011-09-05 kredito sutartimi, skolos perdavimo aktu, todėl šis reikalavimas yra realus ir pagrįstas. Nurodo, jog skaičiuojant negautas pajamas yra remiamasi šiandien galiojančia bendros vartojimo kredito kainos metine norma, kuria visų vartojimo kreditų lėšų išmokėjimų dabartinė vertė prilyginama visų bendros vartojimo kredito sumos grąžinimų ir mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimų dabartinei vertei, apskaičiuojama pagal matematinę formulę, kuri nustatyta Vyriausybės 2011-03-23 nutarimu Nr. 347, todėl negautos pajamos yra apskaičiuotos taikant 129,38 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, o ne nutartyje nurodyto 129,38 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Mano, kad pareiškime nurodyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, negautų pajamų dydis per dieną procentine išraiška, bei laikotarpis – yra pakankamas pagrindas negautų pajamų apskaičiavimui ir tokiu būdu negautos pajamos yra detalizuojamos, realios ir pagrįstos. Laikantis Vartojimo kredito įstatymo 21 str., vartojimo kredito kainos metinė norma yra protinga, pagrįsta, sąžininga ir proporcinga. Tai, kad skolininkas yra vartotojas, neatleidžia jo nuo prievolės įvykdyti paskolos sutartį sąžiningai bei numatytais terminais. Be to, jo teises gina Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba ir Lietuvos bankas. Visi teismo nutartyje iškelti klausimai gali būti sprendžiami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Atskirasis skundas atmestinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-11 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 916,67 Lt skolą, 601,33 Lt palūkanas, 513,34 Lt negautas pajamas, 5 proc. metines palūkanas ir 11 Lt žyminį mokestį (b. l. 1). Kreditorė UAB „ITM Inkaso“ savo reikalavimus grindžia 2011-11-09 vartojimo kredito sutartimi, sudaryta tarp skolininkės ir UAB „Nordecum“, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos nesumokėtos ir 2011-12-23 skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertindamas prašomų priteisti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį, teismas turi įvertinti įrodymus, kad kreditorius patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų. Be to, neaišku, ar nurodyta vartojimo kredito sutartimi buvo susitarta dėl negautų pajamų atlyginimo. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas, kurias sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti kreditoriaus grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-322/2008). Numanomos (tikėtinos) išlaidos nėra priteisiamos. Kadangi tokiu atveju žala nepreziumuojama, kreditorius turi įrodyti nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą.

Kreditorės UAB “ITM Inkasso” pareiškime paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, todėl jos gali būti priteisiamos tik įvertinus teismui pateiktus pagrindžiančius įrodymus. Kreditorė pareiškime bei atskirajame skunde tik nurodo, kad pareiškimo faktinis pagrindas yra 2011-09-05 vartojimo kredito sutartis SP 28619, 2011-12-23 skolos perdavimo aktas. Tačiau iš pareiškimo turinio negalima daryti išvados, nei kokio dydžio kreditas buvo suteiktas skolininkei G. S., nenurodyti nei skolininkės mokėtinų įmokų dydžiai, nei jų mokėjimo terminai, kada kreditorė turėjo grąžinti kreditą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kreditorius pareiškime nenurodė, jog yra pakankamas pareiškimo faktinis pagrindas ir šį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai negautoms pajamoms priteisti (CPK 433 str. 1 d. 5 p.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kreditorės prašomos priteisti 601,33 Lt sutartinės palūkanos ir 513,34 negautos pajamos yra aiškiai per didelės. CK 6.71 straipsnis leidžia civilinio teisinio santykio šalims sudarant sandorį susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Kreditorės pareiškime nurodoma, kad UAB „Nordecum“ ir G. S. 2011-09-05 sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu numatytos 129,38 procentų metinės palūkanos. Kreditorės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo gali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad kreditorės reikalaujamos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 -08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Kadangi kreditorė turi įrodyti negautų pajamų dydį, be to, netesybos (šiuo atveju delspinigiai) yra įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 str. 2 d.), teismas nurodo, kad dėl negautų pajamų išieškojimo iš skolininkės G. S. kreditorė turi teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Dėl to, kas pasakyta, keisti ar naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                           Zina Mickevičiūtė