Administracinė byla Nr. eI3-2370-1029/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00529-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3; 55.1.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 22 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė, 

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laimai Kunčinaitei – Dargužienei,

atsakovės atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir paramos gavėjas) teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023-09-06 sprendimą Nr. 21RE4-86 (toliau – ir Komisijos sprendimas), panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, ir Agentūra) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus (toliau – Marijampolės skyrius) 2023-06-20 sprendimą Nr. BRK-8659 ir NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio skyriaus (toliau – Panevėžio skyrius) 2023-04-24 sprendimą Nr. SKP-125, įpareigojant Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KK-21-1-04568-MP002 bei priimti naują sprendimą – pareiškėjui išmokėti antrąją išmokos dalį, t. y. 3000 Eur už įsigytas investicijas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021-06-23 pateikė NMA paraišką Nr. 19SU-KK-21-1-04568-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliu – ir Paraiška), kurioje nurodė, kad yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys. NMA pareikalavus papildomų duomenų, 2021-07-15 Agentūrai pateikė pažymą, kad yra VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pripažinto kooperatyvo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kooperatyvas) narys nuo 2021-05-14. Paaiškina, jog 2021-11-05 buvo informuotas apie NMA sprendimą Paraišką patvirtinti ir skirti paramą. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2023-04-25 gavo NMA Panevėžio skyriaus 2023-04-24 priimtą sprendimą Nr. SKP-125 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2023-04-24 sprendimas), kuriuo taikyta maksimali sankcija dėl galimai buvusių Kooperatyvo procedūrinių pažeidimų jį priimant į Kooperatyvo narius. Nesutikdamas su 2023-04-24 sprendimu, pareiškėjas NMA pateikė skundą, tačiau 2023-06-20 sprendimu Nr. BRK-8659 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir 2023-06-20 sprendimas) jo skundas netenkintas. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, motyvuodamas, jog faktiškai atlikus Projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04568-PR001 „E. A. ūkio modernizavimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo darbus, investavus į ūkio plėtrą bei realiai patyrus išlaidas, NMA nusprendė, kad dėl trečiųjų asmenų tinkamai neatliktų procedūrų, pateikta ir pačios Agentūros jau patvirtinta Paraiška, nebeatitinka reikalavimų Europos Sąjungos suteikiamam finansavimui. Tvirtina, kad Komisija jo skundą išnagrinėjo formaliai, atkartodama NMA 2023-04-24 ir 2023-06-20 sprendimų argumentus. Nurodo, kad vertinant Paraišką buvo nustatyti pažeidimai, t. y., kad sprendžiant jo stojimo į Kooperatyvą klausimą ir priimant sprendimą nedalyvavo valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas ir, kad jis, būdamas Kooperatyvo nariu, nevykdė apyvartos su Kooperatyvu. NMA 2023-04-24, 2023-06-20 sprendimuose vertino, kad jo narystė Kooperatyve yra deklaratyvi ir neva jis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramai, todėl Projektui taikė 100 procentų paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas tvirtina, jog aplinkybė, kad jam tampant Kooperatyvo nariu, priėmimo procedūroje nedalyvavo visuotinis narių susirinkimas, kaip valdymo organas, nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Pabrėžia, jog jokiuose teisės aktuose nėra numatyta pareiga susitarimus dėl apyvartos vykdymo sudaryti būtent su Kooperatyvu ir būtent Kooperatyvui parduoti atitinkamą produkciją per tam tikrą laikotarpį. Argumentuoja, kad į Kooperatyvą jis įstojo tam, kad smulkiam ūkininkui, ketinančiam verstis grūdų auginimu ir realizavimu reikia turėti terpę produkcijai realizuoti, o aplinkybė, kad įstojimo metu grūdai dar nebuvo užauginti, niekaip negali patvirtinti ar pagrįsti, kad dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje buvo formalus. Mano, kad atsakovė taikydama visos paramos susigrąžinimo sankciją, ją turėjo individualizuoti atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį̨, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan., šiuo atveju neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė dar 2022-01-12 gavusi iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) informaciją žinojo apie pareiškėjo įstojimo į Kooperatyvą aplinkybes, tačiau šias aplinkybes įvertino tik 2023-04-24 sprendimu, pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 4 punkte numatytą kompleksiniam pažeidimo tyrimui nustatytą 4 mėnesių terminą. Be to, NMA žinojo, jog pareiškėjas Projekto įgyvendinimo metu neaugins grūdinių kultūrų, verslo planas parengtas kitam tikslui – vynuogių ir kitų daržovių auginimui ir pareiškėjas Projektą vykdys kaip numatyta verslo plane, o grūdines kultūras pradės auginti tik 2024 metais.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2021-06-23 pateikė Paraišką ir 2021-11-04 NMA jį patvirtino paramos gavėju. Paramos gavėjui buvo skirta iki 15000 Eur paramos, 2021-11-11 jam buvo išmokėta 12000 Eur avanso dalis. Paaiškina, kad pareiškėjas 2023-02-10 pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KK-21-1-04568-PI001 (toliau – ir Ataskaita) ir galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KK-21-1-04568-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), pagal kurį prašė išmokėti antrąją išmokos dalį – 3000 Eur už įsigytas investicijas. Argumentuoja, jog vertinant Mokėjimo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus buvo nustatyti pažeidimai, todėl 2023-04-24 sprendimu pareiškėjui taikyta 12000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija ir 3000 Eur neskyrimo sankcija. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) Paraiška surinko 75 atrankos balus, nors paramos gavėjas negalėjo gauti papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal šių taisyklių 30.5 papunktį. Tvirtina, kad jei pareiškėjui nebūtų suteikta papildomų 10 atrankos balų už narystę Kooperatyve pagal Įgyvendinimo taisyklių 30.5.2 papunktį, Paraiška nebūtų teikiama tinkamumo gauti paramą vertinimui, nes nesurinktų reikiamų balų skaičiaus ir nepatektų į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – ir Priemonė) paraiškų, kurioms pakanka / iš dalies pakanka lėšų, prioritetinę eilę. Teigia, jog FNTT 2022-01-12 raštu Nr. 25/9-2-4-531 „Dėl informacijos apie Tyrų laukų kooperatyvą pateikimo vertinimui“ informavo NMA apie atliktą Kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad 2021 m. į Kooperatyvą buvo priimta 50 naujų narių ir net 49 iš jų iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pateikė paraiškas NMA gauti paramą. Remiasi FNTT pateiktais duomenimis, kad visi 49 asmenys į Kooperatyvą buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl mano, kad Paramos gavėjas turėjo formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Nesutinka su skundo argumentais, jog NMA skyrusi paramą, vėliau negalėjo priimti skundžiamų sprendimų ir aiškintis aplinkybių dėl pareiškėjo buvimo Kooperatyvo nariu, kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių 11.25 papunktis NMA suteikia teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas bei mokėjimo prašymus administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl NMA 2023-04-24 sprendimo, kuriuo nuspręsta taikyti E. A. 100 procentų paramos susigrąžinimo sankciją, 2023-06-20 sprendimo, kuriuo NMA nusprendė, jog nėra pagrindo keisti 2023-04-24 sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo taip pat prašo panaikinti ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusios Komisijos 2023-09-06 sprendimą Nr. 21RE4-86, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.  

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad E. A. 2021-06-23 NMA pateikė paraišką Nr. 19SU-KK-21-1-04568-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. NMA 2021-11-04 priėmė sprendimą Nr. BRK-13270 „Dėl paramos skyrimo“, kuriuo pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti projektą Nr. 19SU-KK-21-1-04568-PR001 „E. A. ūkio modernizavimas“; paramos gavėjui buvo skirta iki 15000 Eur paramos; numatyti du Projekto įgyvendinimo etapai, išmokas išmokant pagal avansinį mokėjimo prašymą ir galutinį mokėjimo prašymą. Paramos gavėjui 2021-11-11 buvo išmokėta 12000 Eur paramos dalis.

FNTT 2022-01-12 raštu Nr. 25/9-2-4-531 „Dėl informacijos apie Tyrų laukų kooperatyvą pateikimo vertinimui“ informavo NMA, kad atliko Kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir nurodė, kad 2021 metais į Kooperatyvą buvo priimta 50 naujų narių, iš jų 49 asmenys, iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones pateikė paraiškas NMA gauti paramą. FNTT vertino, kad visi 50 į Kooperatyvą 2021 metais įstojusių asmenų Kooperatyvo pajų pirko iš esamų narių, visi Kooperatyvo pajus įsigijo ir nariais buvo pripažinti be jokių svarstymų, nesilaikant Kooperatinių bendrovių įstatymo ir 2015 m. gruodžio 28 d. redakcijos Kooperatyvo įstatų 5.2 ir 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Pagal FNTT pateiktus duomenis pajų perleidimo ir naujų narių priėmimo procedūra (Kooperatyvo narių 2014 m. liepos 22 d. susirinkimo sprendimas taikytas priimant 50 naujų narių) prieštarauja ir Kooperatinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms reglamentuojančioms naujų narių priėmimą ir pajaus perleidimo tvarką, nes Kooperatyvo valdymo organas (visuotinis narių susirinkimas) nebuvo įtrauktas į naujų narių priėmimo procedūrą. Be to, FNTT atsakovei pateikė duomenis, kad Kooperatyvo nariai, įskaitant ir minėtus pagal Priemonę paraiškas NMA 2021 metais pateikusius 49 asmenis, apyvartos su Kooperatyvu nevykdo, pavienius sandorius su Kooperatyvu per metus turėjo tik 4 nariai iš 159, nors pardavimus su kitais asmenimis Kooperatyvo nariai vykdo.

Pareiškėjas 2023-02-10 NMA pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KK-21-1-04568-MP002 išmokėti 3000 Eur antrąją išmokos dalį. NMA, vadovaudamasi Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu, ginčijamu 2023-04-24 sprendimu Nr. SKP-125 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ pareiškėjui taikė 12000 Eur, t. y. 100 procentų paramos susigrąžinimo sankciją ir 3000 Eur neskyrimo sankciją. NMA šiuo sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramai, nes negalėjo gauti 10 papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal Įgyvendinimo taisyklių 30.5 papunktį, kadangi pareiškėjo priėmimas į žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narius yra neteisėtas, o dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus.

Pareiškėjas dėl 2023-04-24 sprendimo NMA teikė skundą ir prašė jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – išmokėti 3000 Eur antrąją išmokos dalį už įsigytas investicijas. NMA 2023-06-20 sprendimu Nr. BRK-8659 „Dėl atsakymo į skundą“ skundo netenkino. Pareiškėjas dėl NMA 2023-04-24 ir 2023-06-20 sprendimų pateikė skundą Komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2023-09-06 sprendimu Nr. 21RE4-86 E. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tiek 2023-04-24 sprendimas, tiek 2023-06-20 sprendimas priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą ir dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitiktį, nes pareiškėjo stojimo į Kooperatyvą aplinkybės bei veiklos per Kooperatyvą (Kooperatyvo nario pareigų) nevykdymas rodo narystės jame fiktyvumą.

Pažeidimų ir netinkamai išmokėtų lėšų susigrąžinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) XV skyriaus nuostatos. Administravimo taisyklių 243 punkte pateiktas sąrašas atvejų, kuomet pareiškėjui arba paramos gavėjui pažeidus Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, Mokėjimo agentūra gali nustatyti pažeidimą. Minėta teisės norma prie tokių atvejų inter alia priskiria pareiškėjo arba paramos gavėjo elgesį, kai jis teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti (243.1 papunktis) arba nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis). Pagal Administravimo taisyklių 244 punktą, Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas. Administravimo taisyklių VIII skyriaus, reglamentuojančio projektų įgyvendinimo priežiūrą, 188 punktas numato, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos; pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Administravimo taisyklių 189 punktas numato, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau - Sankcijų taikymo metodika) 5 punktu, tais atvejais, kai Sankcijų taikymo metodikos prieduose yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą; pažeidimo reikšmingumas visų pirma priklauso nuo jo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į nepaisytų įsipareigojimų ar pareigų tikslus; pažeidimo mastas pirmiausia priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo trukmė – nuo laiko, kurį trunka jo poveikis, arba nuo galimybės šį poveikį panaikinti pagrįstomis priemonėmis. Pagal Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkto nuostatas, sankcija taikoma kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-11-27 įsakymu Nr. 3D-889 patvirtinta Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, taikytina redakcija, galiojusi nuo 2017-07-21 iki 2022-12-24), nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunktis apibrėžia, kad galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą yra fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 8 punktas numato, kad NMA, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus šios metodikos 6 punkte. Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 10 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei paramos paraiška atitinka KPP programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytas paramos paraiškų tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus, tačiau projektas (projektai) atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) šios metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus, laikoma, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė reikalingas sąlygas gauti paramą, todėl papildomai prieš konstatuojant nustatytas neteisėtai sukurtas sąlygas gauti paramą turi būti įvertinami objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta šios metodikos 8 punkte. Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka šios metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamų sprendimų turinį, darytina išvada, kad juose nėra pasisakyta kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas. NMA, priimdama 2023-04-24 sprendimą, konstatavo tik Kooperatyvo atsakingų asmenų neteisėtus veiksmus, t. y., kad Kooperatyvas 2021 metais naujus narius priėmė remiantis Kooperatyvo narių 2014 m. liepos 22 d. sprendimu (Kooperatyvo įstatais) nors turėjo vadovautis 2015 m. gruodžio 28 d. Kooperatyvo įstatais, t. y. nauji nariai Kooperatyvo pajus 2021 metais įsigijo ir nariais buvo pripažinti be jokių svarstymų; Kooperatyvo valdymo organas (visuotinis narių susirinkimas) nebuvo įtrauktas į naujų narių priėmimo procedūrą; tokia pajų perleidimo ir naujų narių priėmimo procedūra prieštarauja Kooperatinių bendrovių įstatymo ir Kooperatyvo įstatų nuostatoms, reglamentuojančioms naujų narių priėmimą ir pajaus perleidimo tvarką ir kt. NMA nenustatinėjo, ar pareiškėjas prisidėjo ar kažkokiu kitu būdu įtakojo šiuos teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Kooperatyvo veiksmus. Pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunktyje pateiktą galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą sudarymo apibrėžimą akivaizdu, jog tokiam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti pareiškėjo dalyvavimą derinant ir tariantis dėl sąlygos, kuri suteiktų pranašumą įgyjant paramą. Be to, Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika tokiam pažeidimui konstatuoti reikalauja nustatyti ne mažiau kaip 3 (tris) Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus (Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 10 punktas). Tačiau NMA skundžiamuose sprendimuose nenurodė, keliems ir kokiems Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 1 priedo 1 lentelėje išvardintiems rizikos kriterijams priskiriami Kooperatyvo ir pareiškėjo veiksmai, kuo pasireiškė pareiškėjo sąmoningas sąlygų derinimas, siekiant prieštaraujančio pranašumo. Nors tiek 2023-04-24 sprendime, tiek 2023-06-20 sprendime nurodomas pareiškėjo formalus dalyvavimas Kooperatyvo veikloje, atitinkamų aplinkybių visumos kontekste, galėtų būti pagrindas spręsti apie pažeidimo – sukūrimas neteisėtų sąlygų gauti paramą – padarymą, tačiau, kaip minėta, Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 10 punktas reikalauja nustatyti ne mažiau kaip 3 (tris) pagrindinius rizikos kriterijus, o šios metodikos 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka šios metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovei tinkamai nemotyvavus priimtuose sprendimuose nurodomų Kooperatyvo atsakingų asmenų padarytų įstatymo pažeidimų, padarytų priėmimo į Kooperatyvą procedūroje, susiejant juos su konkrečiais Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodytais pagrindiniais rizikos kriterijais ir konstatuojant aiškų jų skaičių, nėra galimybės visumos aplinkybių kontekste vertinti ir NMA sprendimuose nurodomą fiktyvų pareiškėjo dalyvavimą Kooperatyvo veikloje, kaip pakankamą ar nepakankamą pažeidimui konstatuoti.

Atsižvelgiant į 2023-04-24 ir 2023-06-20 sprendimų turinį ir nurodytą teisinį pažeidimų nustatymo ir konstatavimo reglamentavimą teismas sprendžia, kad NMA skundžiami sprendimai yra nepagrįsti teisiniais argumentais, jog pareiškėjas neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, t. y. sąmoningai su trečiaisiais asmenimis derino sąlygas apgaulės būdu gaunant paramą. Išvada apie pareiškėjo sukurtas galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama pagal Administravimo taisyklių 242 punkto, Pažeidimų administravimo taisyklių 3.7 papunkčio, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkto, Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunkčio, 8 punkto, 10 punkto nuostatas.

Teismas taip pat sutinka su pareiškėjo argumentais, kad priimant ginčijamus administracinius aktus, nebuvo tinkamai individualizuota jam paskirta sankcija.

2023-04-24 sprendimu pareiškėjui už padarytą pažeidimą (neteisėtai sukurtos sąlygos gauti paramą) pritaikyta sankcija – 100 proc. paramos susigrąžinimas, t. y. susigrąžinama 12000 Eur paramos suma, ir 3000 Eur pramos neišmokėjimas, o 2023-06-20 sprendimu nuspręsta, kad tokia sankcija pareiškėjui taikyta pagrįstai.

Kaip minėta, Administravimo taisyklių 244 punktas numato, kad Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas, o Administravimo taisyklių VIII skyriaus 188 punktas numato, kad gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Pagal Sankcijų taikymo metodikos 5 punktą, tais atvejais, kai Sankcijų taikymo metodikos prieduose yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą.

Ginčijamuose atsakovės sprendimuose sankcijos dydis visiškai neanalizuotas ir neargumentuotas, nevertinta kokią įtaką turėjo ir galėjo turėti Projekto įgyvendinimui nustatyti Kooperatyvo pažeidimai priimant pareiškėją į Kooperatyvą, nevertinta, kokią įtaką sankcijos dydžiui turėjo pareiškėjo apyvartos su Kooperatyvu nevykdymas, taip pat neįvertinti tokie aspektai kaip padaryto pažeidimo pobūdis, jo sunkumas, sukeltos neigiamos pasekmės, asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir pan. Atkreiptinas NMA dėmesys, kad 2023-04-24 sprendime nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 papunktis, kuriame išdėstyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą, nustato tik atsakovės teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų, tačiau nereglamentuoja sankcijos dydžio nustatymo kriterijų ir paties dydžio nustatytos tvarkos. Todėl šis teisinis pagrindas nėra tinkamas ir pakankamas sankcijos dydžiui ir proporcingumui pagrįsti. Taigi, šiuo atveju visiškai neaišku, kodėl pareiškėjui buvo skirta pati griežčiausia sankcija, o tai laikytina esminiu NMA sprendimų motyvavimo trūkumu (žr., pvz., LVAT 2018-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1290-602/2018, 2018-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018). 

NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).

Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiami NMA sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimti atitinkami individualūs administraciniai aktai, - E. A., būtų žinomi šių aktų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Konstatavus, jog skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, pareiškėjo skundo reikalavimas juos panaikinti tenkintinas.

Ginčijamų sprendimų panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria atsakovei NMA pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023-02-10 Mokėjimo prašymą Nr. 19 SU-KK-21-1-04568-MP002. Atsakovė taip pat turi teisę iš naujo spręsti dėl pareiškėjo galimo pažeidimo tyrimo ir taikytinos sankcijos, pažeidimo nustatymą tinkamai motyvuojant, o sankciją tinkamai individualizuojant. Kartu pažymėtina, kad teismai nėra viešojo administravimo subjektai ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl paprastai, t. y. nesant išskirtinių aplinkybių, neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o tik paveda iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2020-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-364-520/2020). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismas negali įpareigoti NMA priimti konkretų sprendimą - išmokėti pareiškėjui antrąją išmokos dalį – 3000 Eur už įsigytas investicijas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo atstovė advokatė Laima Kunčinaitė – Dargužienė 2023-03-26 teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 605 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 425 Eur už skundo rengimą, 90 Eur už prašymo dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimo rengimą, 90 Eur už atstovavimą teismo posėdžio metu.

Pareiškėjo prašomos priteisti advokatės atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.17 bei 8.19 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra tiesiogiai susiję su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės pareiškėjui.

Pareiškėjui iš atsakovės taip pat priteistinas kreipiantis į teismą sumokėtas žyminis mokestis 23 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo E. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2023-09-06 sprendimą Nr. 21RE4-86.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2023-04-24 sprendimą Nr. SKP-125 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2023-06-20 sprendimą Nr. BRK-8659 „Dėl atsakymo į skundą“.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo 2023-02-10 pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KK-21-1-04568-MP002.

Pareiškėjo E. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti.

Priteisti pareiškėjui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 288739270, 628,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                        Giedrė Kairienė