Administracinė byla Nr. I-5245-244/2014
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08158-2013-1)
Procesinio sprendimo kategorija 21, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. L. skunde (b. l. 1) prašo: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013-10-23 sprendimą Nr. 96-1597; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2013-11-29 sprendimą Nr. 2S-5900; 3) įpareigoti atsakovą Lukiškių TI-K atiduoti kirpimo mašinėlę ir leisti ja naudotis; 4) priteisti 350 Lt neturtinę žalą.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013-10-07 per kratą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) darbuotojai paėmė kirpimo mašinėlę, kurią jis turėjo nuo sulaikymo momento, t. y. nuo 2008-03-07. Nuo šio momento negalėjo naudotis kirpimo mašinėle, nors norėdamas atrodyti tvarkingai, turėtų kirptis kas trys dienos. Teisės aktai nedraudžia turėti kirpimo mašinėlės, tačiau ją paėmė ir padėjo į Lukiškių TI-K sandėlį.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atsiliepime į skundą (b. l. 15–17) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad galimybės turėti kirpimo mašinėlę teisės aktai nenumato, todėl atsižvelgiant į tai 2013 m. spalio 7 d. kratos metu iš pareiškėjo buvo paimta kirpimo mašinėlė ir padėta į sandėlį. Pažymi, kad po kratos pareiškėjas pretenzijų neturėjo, tai jis patvirtino savo parašu. Lukiškių TI-K, savo 2013 m. spalio 23 d. raštu Nr. 96-1597, atsakydamas į pareiškėjo 2013-10-08 prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas. Lukiškių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, bei tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų teisėtumo. Sprendžiant R. L. prašomos atlyginti žalos pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 96-1597, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti kirpimo mašinėlę (b. l. 18, 19) bei Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 2S-5900, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas (b. l. 28-29) teisėtumo ir pagrįstumo ir žalos atlyginimo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-10-07 darant kratą iš pareiškėjo buvo paimta pareiškėjo nuosava plaukų kirpimo mašinėlė. Daikto paėmimo metu pareiškėjas pretenzijų neturėjo (b. l. 22-23). Pareiškėjas su 2013-10-08 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl mašinėlės grąžinimo, paaiškino, kad galvos plaukus kerpa kiekvieną dieną (b. l. 19). Lukiškių TI-K 2013-10-23 sprendimu Nr. 96-1597 netenkino pareiškėjo prašymo, nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės turėti kirpimo mašinėlę (b. l. 18). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 26), kuris 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 2S-5900, atmetė pareiškėjo skundą, išdėstė teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius (b. l. 28-29).
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų bei nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte (2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija, galiojusi ginčijamo Lukiškių TI-K sprendimo priėmimo metu) be Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje išvardintų daiktų, buvo numatyta ir nuteistųjų teisė naudotis radijo imtuvais, barzdaskutėmis, vaizdo leistuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, garso grotuvais, televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras, kompiuteriais, vandens šildytuvais, plaukų džiovintuvais, elektriniais virduliais, skrudintuvais, sumuštinių keptuvėmis, muzikos instrumentais, kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis, stalinėmis lempomis, patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Kalėjimų departamento direktorius 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių 2 punkte kirpimo mašinėlė nenurodyta kaip elektros prietaisais, kuriam nustatyta vidutinė galia.
Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nuteistųjų teisė naudotis kirpimo mašinėle minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamuose aktuose, kirpimo mašinėlė neįrašyta į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodytų nuteistiesiems leidžiamų naudotis daiktų sąrašą, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių 2 punktą, kuriame kirpimo mašinėlė nenurodyta kaip atitinkamos galios elektros prietaisas, už kurio eksploatavimą pataisos įstaigoje galima būtų paskaičiuoti apmokestinamas elektros sąnaudas. Atsakovo veiksmai, paimant iš pareiškėjo kirpimo mašinėlę, bei skundžiami atsakovų sprendimai, yra teisėti ir pagrįsti. Nenustačius neteisėtų atsakovo Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.271 str.). Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Lukiškių TI-K leisti pareiškėjui naudotis kirpimo mašinėle.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reguliuoja CK 6.271 straipsnis, jame nustatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas žalos atlyginimas. Žalą atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. CK 6.250 straipsnyje yra nustatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas.
Pats pareiškėjas nurodo, jog neturtinę žalą, patyrė dėl to, jog negalėjo naudotis kirpimo mašinėlė, kadangi Lukiškių TI-K ją paėmė. Kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, padarė išvadą, kad galiojantys teisės aktai nenustato, jog pareiškėjas, būdamas nuteistuoju, turi teisę naudotis kirpimo mašinėle, teismas daro išvadą, jog atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė žala. Kaip minėta, teismas padarė išvadą, jog atsakovo veiksmai teisėti, dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado. Tam tikras kalinamųjų laisvės ir norų įgyvendinimo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 41-1999) plaukų kirpimui turi būti įrengta kirpykla. Pažymėjo, kad kirpyklos pataisos įstaigose įrengtos vadovaujantis aukščiau minėtos higienos normos 37 punkto reikalavimais. Patvirtino, kad pataisos įstaigoje užtikrintos visos sąlygos ir galimybės nuteistiesiems suteikti kirpimo paslaugas.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas leisti naudotis kirpėjo paslaugomis (b. l. 21). Lukiškių TI-K 2014-01-07 raštu pranešė pareiškėjui, kad jam suteikiama galimybė nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis (b. l. 20).
Kadangi teismas nenustatė, jog Lukiškių TI-K administracijos veiksmai buvo neteisėti, reikalavimas dėl 350 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Bronius Januška
Liudmila Zaborovska