Civilinė byla Nr. e2-614-241/2016

Proceso Nr. 2-55-3-01843-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.2.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA GRUPĖ“ ir uždarosios akcinės bendrovės „FRANMAX“ ieškinį atsakovams G. M., E. M., M. M., ribotos atsakomybės bendrovei „Mart Inn Food“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys atsakovų pusėje – A. N., uždaroji akcinė bendrovė „Ordeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Lords LB Asset Management“ ir A. S..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti solidariai iš atsakovų jiems padarytą žalą.

Atsakovai G. M. ir E. M. 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą, pripažinti, kad ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir palikti ieškinį nenagrinėtą.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. rezoliucija buvo atmestas atsakovų prašymas dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėto.

Atsakovai pateikė atskirąjį skundą kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015m. gruodžio 5 d. procesinį veiksmą – rezoliuciją; atsakovų prašymą dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėto išspręsti iš esmės, negrąžinant šio klausimo spręsti Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai atskiruoju skundu skundžia ir siekia panaikinti teisėjos O. Gasiulytės 2015 m. gruodžio 5 d. rezoliuciją. Teismas nurodė, kad CPK 290 straipsnio 5 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog teisėjo rezoliucija neskundžiama, todėl atskirojo skundo padavimas šiuo klausimu nėra leidžiamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą atskirieji skundai gali būti paduoti, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas netenkino atsakovų prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, todėl byla bus tęsiama toliau, t.y. galimybė tolesnei bylos eigai užkirsta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad atsakovų prašymo netenkinimas neužkerta kelio atsakovams vėliau (pasikeitus aplinkybėms) vėl pateikti prašymą svarstyti klausimą dėl bylos teismingumo. Atsižvelgęs į tai, kad atskirasis skundas dėl teisėjo rezoliucijos negali būti duodamas, o teisėjos rezoliucija neužkerto kelio tolimesnei bylos eigai, teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai G. M. ir E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir atskirąjį skundą priimti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. procesinį veiksmą – rezoliuciją; atsakovų prašymą dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėto išspręsti iš esmės, negrąžinant šio klausimo spręsti Vilniaus apygardos teismui.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovų prašymą išspręsdamas rezoliucija, teismas pažeidė CPK normas. Išsprendžiant klausimą rezoliucija, motyvai nėra nurodomi, todėl neaišku, kokias motyvais ir argumentais vadovaudamasis teismas atmetė atsakovų prašymą. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra be motyvų, o tai yraCPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Nepagrįstasteismo argumentas, kad teisėjo rezoliucija nėra skundžiama. Teismas negalėjo išspręsti atsakovų prašymo rezoliucija, todėl pažeidus imperatyvią CPK 290 straipsnio 5 dalies nuostatą, negali būti laikoma, kad atsakovai negali skųsti ir tokio teismo nepagrįsto veiksmo – iš neteisės negali atsirasti teisė (exinjuria jus nonoritur).

3. Ieškovo argumentas, kad atsakovas neturi teisės skųsti civilinės bylos iškėlimo klausimo, nes tokio pobūdžio atskirieji skundai negalimi, teisės aktuose nenumatyti ir dėl tokio prašymo atsakovas neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo, kadangi nėra minėtų apskundimo sąlygų, nepagrįsti.Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-938/2013, yra nurodęs, kad ieškinio priėmimas gali būti skundžiamas ir atsakovo.

4. Nepagrįsta teismo išvada, jog nutartis (rezoliucija) neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindinių reikalavimų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.Civiliniame procese yra svarbu ir turi būti užtikrinta, kad bylą nagrinėtų kompetentingas teismas, priešingu atveju, sprendimas yra negaliojantis ir užkertamas kelias efektyviai ir operatyviai įvykdyti teisingumą.Neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų situacija, jei teismas pirma išnagrinėtų bylą ir tik išnagrinėjęs bylą konstatuotų, kad byla nepriklauso jo jurisdikcijai.

5. Bylą privalo nagrinėti teismas, kuris yra kompetentingas pagal jurisdikcijos taisykles, priešingu atveju sprendimo pripažinimas jo vykdymo valstybėje bus negalimas. Teismui sprendžiant klausimą dėl bylos jurisdikcijos pagal tarptautinio teismingumo taisykles, reiškia, kad teismas sprendžia klausimą dėl tolesnės bylos eigos Lietuvos Respublikos teismuose arba kelio užkirtimo tolesnei bylos eigai. Jei būtų pripažinta, kad byla nėra priklausanti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikštų, kad yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose.

6. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje išsprendžia ne tik galimybės apskųsti nutartį/rezoliuciją klausimą, tačiau iš esmės išsprendžia ir patį ginčą, dėl kurio žemesnės instancijos teismai pasisakydavo rezoliucija ar neskundžiama nutartimi. Aukštesnės instancijos teismai tokią savo teisę grindžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Kadangi teismas iš esmės nesprendė atsakovų prašymo dėl ieškinio nenagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą, atsakovai prašo šį klausimą spręsti vadovaujantis 2015m. lapkričio 5 d. prašymeišdėstytais motyvais.

Ieškovai prašo nepriimti atsakovų G. M. ir E. M. atskirojo skundo, o teismui nusprendimus priimti ir iš esmės nagrinėti atskirąjį skundą – jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai išsprendė ieškinio teismingumo klausimą, nepažeisdamas nei nacionalinių, nei tarptautinių bylų teismingumo nustatymo taisyklių. Ieškovai detaliai pagrindė, kad ieškinys pripažintinas teismingu Lietuvos Respublikos teismams.

2. CPK neįtvirtina galimybės pateikti atskirojo skundo, teismui atsisakius tenkinti prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. CPK 298 straipsnyje numatyta tik galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju teismui atsisakius ieškinį atsakovų prašymo pagrindu palikti nenagrinėtą, tai neužkerta galimybės tolesniam bylos nagrinėjimui. Atsakovai neturėjo teisinio pagrindo pateikti atskirąjį skundądėl atsisakymo tenkinti jų prašymą dėl ieškinio teismingumo ir ieškinio palikimo nenagrinėto.

3. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų nagrinėti iš esmės atsakovų prašymą, ieškovai prašo prašymą nagrinėti atsižvelgiant į ieškovų 2015 m. lapkričio 16 d. atsiliepime į prašymą pateiktus argumentus ir atsakovų prašymą atmesti.

Atsakovas M. M. tenkinti atsakovų G. M. ir E. M. atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovų 2015 m. gruodžio 14 d. atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas privalėjo visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovų poziciją dėl ieškinio neteismingumo Lietuvos Respublikos teismams, o nuspręsdamas tokį prašymą atmesti – priimti motyvuotą nutartį. Tokio pobūdžio prašymų dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ir civilinės bylos teismingumo išsprendimas nepatenka tarp CPK numatyto baigtinio sąrašo atvejų, kai teisėjas atitinkamus klausimus gali spręsti rezoliucija.

2. Ieškinio palikimo nenagrinėto ir bylos teismingumo klausimą išsprendus rezoliucija, nei prašymą pateikę atsakovai, nei kitos bylos šalys, nei joje dalyvaujantys asmenys neturi galimybės susipažinti su teismo motyvais ir įvertinti, dėl kokių priežasčių teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovų ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovų prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtoišsprendus teisėjo rezoliucija ne tik buvo pažeistos imperatyvios CPK normos, nustatančios, jog teisėjo rezoliucija gali būti priimama tik CPK numatytais atvejais (CPK 290 str. 5 d.), bet ir normos, nustatančios teismo priimamų dokumentų formos bei turinio reikalavimus (CPK 291 str.).

3. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovų prašymo išsprendimas teisėjo rezoliucija neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Jurisdikcijos klausimo tinkamas išsprendimas būtinas prieš iškeliant civilinę bylą, nes teismo jurisdikcijos neturėjimas eliminuoja bet kokias teismo galimybes nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Šis klausimas buvo išspręstas pažeidžiant proceso normas ir apribojant proceso šalių teisę susipažinti su teismo sprendimo motyvais.

4. Civilinė byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovų ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti reiškiamas vadovaujantis Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 1 dalimi, t. y. pagal atsakovo Mart Inn Food registruotos buveinės adresą, kadangi byloje nėra duomenų, jog reiškiant ieškinį Baltarusijos Respublikoje, ieškovams būtų apsunkinta teisė į teisminę gynybą. Be to, daugumos įrodymų buvimo vieta yra būtent Baltarusijos Respublikoje. Įrodinėjimo dalyką šioje byloje, siekiant Mart Inn Food atžvilgiu nustatyti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, sudaro būtent MIF veiksmai, t. y. byloje turi būti nustatyta, ar Mart Inn Food ir ieškovai yra konkuruojantys subjektai, taip pat išsiaiškinta, ar Mart Inn Food savo veikloje naudojosi ieškovų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais siekė tapti su ieškovais konkuruojančiu subjektu.

Atsakovas Mart Inn Food prašo tenkinti atsakovų G. M. ir E. M. atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylos tarptautinio teismingumo klausimas turėjo būti sprendžiamas motyvuota teismo nutartimi, kuri galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 290 straipsnio 5 dalis nustato, kad rezoliucija gali būti išspręsti tik tiesiogiai proceso įstatyme numatyti klausimai. Apeliantų prašymas prie tokių klausimų nepriskirtas, todėl turėjo būti išspręstas nutartimi. Kadangi prašymą dėl tarptautinio teismingumo (ieškinio palikimo nenagrinėto) teismas išsprendė ne ta forma, vėliau teismas negalėjo atsisakyti priimti dėl atitinkamo procesinio sprendimo (netenkinti prašymo) pateiktą atskirąją skundą remdamasis teisėjo rezoliuciją reglamentuojančiomis teisės normomis.

2. Sprendžiamas ne bylos nacionalinio, o tarptautinio teismingumo (jurisdikcijos) klausimas, todėl būtent šiame kontekste turėtų būti sprendžiamas apeliantų prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą dėl jo nepriklausymo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Teismo procesinis sprendimas toliau nagrinėti bylą (netenkinti apeliantų prašymo) laikytinas užkertančiu kelią tolimesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. kelią nagrinėti bylą kompetentingame Baltarusijos Respublikos teisme. Dėl šios priežasties apeliantų prašymas ne tik turėjo būti sprendžiamas teismo nutartimi, bet ir ši nutartis galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu.

3. Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą, ir tai yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovų reikalavimo dėl žalos atlyginimo teismingumą nustato Tarptautinės sutarties 41 straipsnio 2 dalis, pagal kurią priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Tarptautinės sutarties 41 straipsnio 2 dalies prasme, valstybė, kurioje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, yra Baltarusijos Respublika, o ne Lietuvos Respublika. Ieškovų prašoma atlyginti žala kildinama ne iš to, kad atsakovai G. M., E. M. ir M. M. esą surinko ir pasisavino ieškovų komercines paslaptis, o iš to, kad, tariamai atskleisdami ir panaudodami jas, Baltarusijoje įsteigė ir išvystė mažmeninės prekybos tinklą, kas (tinklo veikimas šioje šalyje) esą užkirto kelią į Baltarusijos rinką įžengti ieškovui Maxima Grupė, UAB ir joje užsiimti tokia pačia veikla.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovų atskirąjį skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovai gali paduoti atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucijos, kuria atmestas jų prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto.Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu  ieškinys neteismingas tam teismui.Byloje nustatyta, kad ieškovai pareiškė žalos atlyginimo ieškinį keturiems atsakovams, kurių vienas yra juridinis asmuo, reziduojantis Baltarusijos Respublikoje. Spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą teismas konstatavo, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui ir ieškinį priėmė rezoliucija. Atsakovai 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui prašymą, prašydami pripažinti, kad ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2015 m. gruodžio 5 d. rezoliucija atsakovų prašymas dėl bylos teismingumo ir ieškinio palikimo nenagrinėto buvo atmestas. Atsakovai 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. procesinį veiksmą – rezoliuciją; atsakovų prašymą dėl bylos teismingumo ir ieškinio palikimo nenagrinėto išspręsti iš esmės, negrąžinant šio klausimo spręsti Vilniaus apygardos teismui. Teismas skundžiama nutartimi atsakovų atskirąjį skundą atsisakė priimti, nurodęs, kad rezoliucija pagal imperatyvias įstatymo nuostatas yra neskundžiama, be to, neužkerta kelio teisminiam bylos nagrinėjimui.

Pažymėtina, kad atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinės instancijos teismuiapskųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės.Tuo šis institutas skiriasi nuo apeliacinio skundo instituto – pastarasis skirtas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas CPK, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad  ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

Atsakovų prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto buvo išspręstas rezoliucija. Nors CPK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkertą kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, ir joje nurodytą praktiką). Todėl apeliantai teisūs, jog teismo išvada, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama, nėra teisinga.

CPK 298 straipsnyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Šiame straipsnyje nėra reglamentuota, kad nutartis, kuria netenkintas prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atvejuatsakovų atskirasis skundas buvo atsisakytas priimti ne vien dėl to, kad rezoliucija yra neskundžiama, bet ir dėl to, kad rezoliucija atliktas procesinis veiksmas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Apeliantai nurodo, kad jei būtų pripažinta, kad byla nėra priklausanti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikštų, kad yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose. Nors siaurąja prasme aiškinant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą atmetus atsakovų prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą kelias tolesnei bylos eigai nėra užkertamas, atsakovų teisminė gynyba nėra apribota, jų procesinės teisės gintis nuo pareikšto ieškinio nėra varžomos, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad sprendžiamas ne nacionalinio teismingumo, o tarptautinės jurisdikcijos klausimas, todėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas turėtų būti aiškinimas plačiau.

Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 str.) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Atsakovai kelia bylos priskirtinumo Baltarusijos Respublikos teismams pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas klausimą. Taigi teismui sprendžiant jurisdikcijos klausimą pagal tarptautinio teismingumo taisykles, teismas sprendžia klausimą dėl tolesnės bylos eigos Lietuvos Respublikos teismuose galimybės. Jeigu būtų pripažinta, kad byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikštų, kad yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo procesinis sprendimas, šiuo atveju procesinis veiksmas, atitinka CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir gali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

Plečiamąjį CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimą lemia ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), kadangi tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas yra itin svarbus ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju, tai gali lemti neefektyvų procesą, kuomet pirmosios instancijos teismui ginčą išsprendus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuotų esminį procesinių teisės normų pažeidimą dėl netinkamai išspręsto jurisdikcijos klausimo. Todėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo sprendžiamas ginčas dėl tarptautinės jurisdikcijos, turėtų būti tikrinamas instancine tvarka, kadangi tokiu būdu išsprendžiamas klausimas, ar nėra užkertamas kelias bylos nagrinėjimui Baltarusijos Respublikos teismuose pagal valstybių pasirašytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties nuostatas. Pažymėtina, kad viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra ir civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui. Teismas užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje, yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2005).

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su atsakovų atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų atskirasis skundas priimtinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Apeliantai atskirajame skunde taip pat formuoja prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. procesinį veiksmą – rezoliuciją – ir prašymą dėl bylos teismingumo bei ieškinio palikimo nenagrinėto išspręsti iš esmės bei vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-938/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-470/2012. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-938/2013 nebuvo iškilęs skundo dėl procesinio veiksmo priėmimo klausimas, atskirasis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012 Lietuvos apeliacinis teismas buvo pasisakęs dėl argumentų, susijusių su teismingumu, todėl kasacinis teismas išnagrinėjo ir šių argumentų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi atsakovų atskirasis skundas dėl procesinio veiksmo buvo atsisakytas priimti. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. vasario 29 d. nutartimi teisėjai D. Gasiūnienei buvo paskirtas nagrinėti atsakovų G. M. ir E. M. 2015 m. gruodžio 23 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties. Skundą išnagrinėjus, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinus ir atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. procesinio veiksmo priėmus, šis skundas perduotinas Civilinių bylų skyriaus pirmininkei jo nagrinėjimui paskirti (CPK 3 str. 6 d., 307 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų G. M. ir E. M. 2015 m. gruodžio 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. procesinio veiksmo priimti.

Atsakovų G. M. ir E. M. 2015 m. gruodžio 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. procesinio veiksmo  perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkei skundo nagrinėjimui paskirti.

Teisėja                                                                      Danutė Gasiūnienė