Administracinė byla Nr. I-5825-331/2014

                                                                                                  Proceso Nr. 3-61-3-00411-2014-6

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38, 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovei Raimondai Rauluševičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno rajono savivaldybės prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, UAB „Roalsa“ dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

2013-10-15 Kauno rajono savivaldybės administracija raštu Nr. SD-3287 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kuri 2013-11-11 raštu Nr. 4S-4577 nurodė, kad neturi pagrindo sutikti, kad prašyme išdėstytomis aplinkybėms nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms, nurodytoms Savivaldybės materialiojo turto 2013-10-04 nuomos sutarties Nr. S-1242 priede, viešąjį pirkimą vykdytų iš konkretaus tiekėjo UAB „Roalsa“ neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (b. l. 39-40). Savivaldybė 2013-11-28 raštu Nr. SD-3720 pakartotinai kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pakartotinai išnagrinėti savivaldybės 2013-10-15 raštą Nr. SD-328 ir panaikinti 2013-11-11 rašte Nr. 4S-4577 nurodytą sprendimą ir priimti naują - sutikti, kad savivaldybė viešąjį pirkimą vykdytų iš konkretaus tiekėjo neskelbiamų derybų būdu, t.y. VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu (b. l. 41-42). Tarnyba 2013-12-17 raštu Nr. 4S-5041 nurodė, kad nekeičia 2013-11-11 raštu Nr. 4S-4577 pateiktos išvados dėl Šilumos tiekimo paslaugų Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms, viešojo pirkimo vykdymo iš konkretaus tiekėjo UAB „Roalsa“ neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (b. l. 45).

Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais,  kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–8):

1) panaikinti Tarnybos 2013-11-11 sprendimą Nr. 4S-4577;

2) panaikinti Tarnybos 2013-12-17 sprendimą Nr. 4S-5041;

3) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą - duoti sutikimą atlikti Kauno rajono savivaldybei Šilumos tiekimo paslaugos Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms, nurodytoms Savivaldybės materialiojo turto 2013-10-14 nuomos sutartyje Nr. S-1242 viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Paaiškino, kad pateikta Tarnybos argumentacija ir sprendimo motyvai kardinaliai prieštarauja ankstesnei Tarnybos pozicijai. Viešųjų pirkimų tarnyba ne tik nukrypo nuo savo suformuotos praktikos reguliuojant analogiškus santykius, tačiau ir atsisakydama duoti sutikimą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas. Savivaldybė viešojo nuomos konkurso pagrindu su UAB „Roalsa“ sudarė Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. S-12426, kurios pagrindu UAB „Roalsa“ buvo perduota nuomos teise valdyti Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą - 17 vnt. 709,47 kv.m. bendro naudojimo negyvenamuosius pastatus ir patalpas. Tokiu būdu UAB „Roalsa“ tapo vieninteliu subjektu,  galinčiu gaminti ir tiekti šilumos energiją ir dėl šios priežasties atsirado pagrindas taikyti VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą kartu su VPĮ 56 straipsnio 5 dalimi (Pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo). VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto vykdymo sąlyga privalo tenkinti du reikalavimus, t. y. turi egzistuoti ne tik techninės, meninės ar su išskirtinių teisių apsauga susijusios priežastys, bet kartu turi būti tik vienintelis potencialus tiekėjas. Būtent dėl viešojo nuomos konkurso rezultatų ir jo laimėtojo nustatymo susidarė situacija, kai šilumos energijos gamybos paslaugą ir šilumą kaip prekę gali pasiūlyti tik vienintelis potencialus tiekėjas, kadangi jam nuomos teise suteikta šilumos gamybos įrenginių eksploatavimo sąlyga, o techniškai kitų galimybių tiekti šilumos energiją iš kitų objektų ar prisijungti į esamas šilumos tiekimo trasas nėra arba net ir esant tokiai galimybei tai ypatingai didėtų šilumos kaina.

Savivaldybė savo veiksmais niekaip neapribojo konkurencijos, o tuo pačiu ir nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kauno rajono savivaldybės taryba 2008-11-20 sprendimu Nr. TS-362 patvirtino Kauno rajono savivaldybės materialiojo turto (išskyrus gyvenamąsias patalpas, mokyklų valgyklas, vandens telkinius ir melioracijos įrenginius) nuomos konkurso tvarkos aprašą (toliau - Aprašas). Šio Aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, o Aprašo 24 punktas numato, kad Kauno rajone esančio turto nuomos konkursas skelbiamas viešai vietiniame Kauno rajono laikraštyje, Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje. Vadinasi, apraše nustatyta tvarka, jog apie kiekvieną Savivaldybės skelbiamą nuomos konkursą yra skelbiama viešai ir jame gali dalyvauti visi pageidaujantys subjektai, dėl šios priežasties Tarnybos argumentai, kad savivaldybė tokiu būdu apribojo konkurenciją yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, kad tiek „Tėviškės žinios“ skiltyje „Skelbimai“ 7 psl., tiek Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje patalpintose nuomos konkurso sąlygose nurodyta, kad išnuomojama 17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai. Todėl, bet kuris suinteresuotas asmuo, ketinantis dalyvauti viešajame nuomos konkurse žinojo, kad nuomojamos patalpos yra skirtos šilumos gamybai ir nuomos teise bus perduodama tokių patalpų eksploatavimo teisė viešajame nuomos konkurse dalyvavo ne vienintelis subjektas UAB „Roalsa“, tačiau pasiūlymus dėl patalpų nuomos pateikė ir dar du kiti subjektai.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir datą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba) su prašymu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 59-63) paaiškino, kad pareiškėjos pirminiame prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas sutikti Šilumos tiekimo paslaugų pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu, kadangi tokiu būdu yra apribojama tiekėjų konkurencija, nepasiekiamas viešojo pirkimo tikslas bei neužtikrinamas VPĮ 3 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymasis. Neskelbiamos derybos savaime yra išimtinis viešųjų pirkimų būdas, kuris gali būti vykdomas tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, griežtai laikantis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos. Atsakovės manymu, tai yra vengtinas viešųjų pirkimų būdas, kadangi juo nėra užtikrinama tiekėjų konkurencija, todėl nėra galimybės išsirinkti geriausias sąlygas pasiūliusio tiekėjo ir racionaliai naudoti perkančiosios organizacijos lėšas.

Pareiškėja, net ir žinodama, kad privalės įsigyti šilumos energiją iš to asmens, kuris valdys ir naudosis katilinėmis, sąmoningai sudarė Nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, tokiu būdu, trečiajam asmeniui sukurdama monopolines bei išskirtines sąlygas ir galimybę neskelbiamų derybų metu Kauno rajono savivaldybei diktuoti šilumos tiekimo paslaugų kainas. Išnuomojus katilines trečiajam asmeniui, jam buvo sudarytos monopolinės sąlygos nustatyti šilumos tiekimo paslaugų kainas, nes vykdant neskelbiamas derybas, trečiasis asmuo būtų stipresnėje derybinėje pozicijoje ir galėtų „diktuoti“ savo sąlygas perkančiajai organizacijai (pareiškėjai).

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog konkurencija yra ribojama ne nuomojant patalpas trečiajam asmeniui, tačiau siekiant įsigyti šilumos tiekimo paslaugas iš trečiojo asmens. Iš skunde pateiktų motyvų matyti, kad pareiškėja žinojo (turėjo žinoti), kad nuomojamo turto vėliau techniškai negalės atskirti nuo paslaugos - šilumos tiekimo, bet vykdydama nuomos konkursą sudarė situaciją, kai šilumos tiekimo paslaugas 10 metų laikotarpiu (su galimybe tokių paslaugų teikimą pratęsti iki 20 metų) galėtų teikti tik vienintelis konkretus tiekėjas - trečiasis asmuo, kai tuo tarpu Kauno regione tokią paslaugą gali teikti ne vienintelis trečiasis asmuo. Tokiu būdu apribojus potencialių tiekėjų galimybę varžytis dėl šilumos tiekimo paslaugų teikimo,  neužtikrino esminių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi.

Šios bylos kontekste, nėra tenkinamos visos privalomos neskelbiamų derybų sąlygos (VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme), t. y. trečiasis asmuo negali būti laikomas vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose, kadangi tokiu jis tapo tik dėl subjektyvių aplinkybių - Kauno rajono savivaldybės įvykdyto nuomos konkurso ir pasirašytos nuomos sutarties. Šiuo atveju nėra užtikrinamas ir racionalus biudžeto lėšų naudojimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė prašo tenkinti prašymą. Atsiliepime (b. l. 54-56) paaiškina, kad Kauno rajono savivaldybė sprendimus dėl materialiojo turto nuomos priėmė laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisdama, todėl tokius Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimus administracijos direktorius privalo vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės materialiojo turto (išskyrus gyvenamąsias patalpas, mokyklų valgyklas, vandens telkinius ir melioracijos įrenginius) nuomos konkurso tvarkos aprašu, materialiojo turto nuomos konkursas buvo skelbiamas viešai, laikantis minėtame apraše nustatytos tvarkos. Su materialiojo turto nuomos konkurso sąlygomis turėjo teisę susipažinti visi potencialūs dalyviai.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir datą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

P r a š y m a s   a t m e s t i n a s

Šioje byloje ginčas kilęs dėl sprendimo, kuriuo Tarnyba atsisakė duoti sutikimą Kauno rajono savivaldybės administracijai atlikti viešąjį pirkimą iš konkretaus tiekėjo UAB „Roalsa“ neskelbiamų derybų būdu gaminti šilumą 17 vnt. kultūros ir švietimo įstaigoms (b. l. 64, 69).

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Tarnyba turėjo teisę atsisakyti duoti sutikimą pagal pareiškėjos pateiktą prašymą ir išdėstytas aplinkybes, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat, ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-09-05 įsakymu paskelbė konkursą išnuomoti savivaldybės turtą, t. y. 17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai pagal pridedamą sąrašą bei nustatė 17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai papildomas sąlygas (b. l. 17-23).

Pasibaigus šiam viešajam nuomos konkursui, laimėtoju pripažinta bendrovė „Roalsa“  (b. l. 78), su kuria Kauno rajono savivaldybė 2013-10-04 sudarė savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. S-12426, kurios pagrindu bendrovei perdavė nuomos teise valdyti Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą - 17 vnt. 709,47 kv.m. bendro naudojimo negyvenamuosius pastatus ir patalpas (b. l. 74-76).

Po šios nuomos sutarties pasirašymo, pareiškėjos sudaryta viešųjų pirkimų komisija 2013-10-14 protokoliniu sprendimu Nr. 1 svarstė klausimą dėl šilumos tiekimo paslaugos Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kultūros ir švietimo įstaigoms, pirkimo būdo nustatymo ir nusprendė vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 5 dalimi kreiptis į Tarnybą dėl leidimo vykdyti neskelbiamas derybas vadovaujantis 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (b. l. 97-98). Todėl pareiškėja, vadovaudamasi VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu, kreipėsi į Tarnybą su prašymu leisti šilumos tiekimo paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu, argumentuodama, kad techniškai atskirti turto nuo paslaugos suteikimo neįmanoma, nes šilumos gamybos ir perdavimo šaltiniai yra vieninteliai šilumos tiekimo šaltiniai paminėtoms įstaigoms, savivaldybė neturi galimybių biudžeto lėšomis renovuoti katilinių (b. l. 72-73). 

Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus 2013-11-11 sprendimu konstatavo, kad nesutinka su pareiškėjos prašyme išdėstytomis aplinkybėms vykdyti viešąjį pirkimą dėl šilumos tiekimo nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms iš konkretaus tiekėjo UAB „Roalsa“ neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ  56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis pagal 2013-10-04 nuomos sutartį  (b. l. 69).

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pakartotinai 2013-11-28 raštu kreipėsi į Tarnybą dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš konkretaus tiekėjo neskelbiamų derybų būdu, argumentuodama, kad Tarnyba priimdama sprendimą tinkamai neįvertino visų pareiškėjos pateiktų argumentų, nesivadovavo savo anksčiau nuoseklia praktika analogiško turinio prašymuose  (b. l. 67-68).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos pakartotinį prašymą ir pateiktus dokumentus 2013-12-17 sprendimu konstatavo, kad nekeičia 2013-11-11 raštu Nr. 4S-4577 pateiktos išvados dėl šilumos tiekimo paslaugų Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms, viešojo pirkimo vykdymo iš konkretaus tiekėjo UAB „Roalsa“ neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (b. l. 64).

Pareiškėja apeliuoja į tai, kad Tarnybos argumentacija ir sprendimo motyvai kardinaliai prieštarauja ankstesnei jos pozicijai, Tarnyba nukrypo nuo savo suformuotos praktikos reguliuojant analogiškus santykius, pažeidė VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog  prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas.

Tarnyba su pareiškėjos pozicija nesutinka, teigdama, kad pareiškėjos pirminiame prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas sutikti Šilumos tiekimo paslaugų pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu, kadangi tokiu būdu yra apribojama tiekėjų konkurencija, nepasiekiamas viešojo pirkimo tikslas bei neužtikrinamas VPĮ 3 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymasis.

Teismas su pareiškėjos argumentais sutikti negali, palaiko Tarnybos poziciją, nes VPĮ nuostatos įtvirtinta perkančiajai organizacijai pareigą užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kuri leistų įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Iš teismų formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos atliekant viešuosius pirkimus išplaukia, kad VPĮ siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Teismo vertinimu, principų laikymusi užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Taip pat viešųjų pirkimų suvestinė ir techninių specifikacijų projektai skelbiami ir dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinami Tarnybos nustatyta tvarka (VPĮ 7 str. 1 d.). Perkančiosios organizacijos pirkimas prasideda, kai Tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą arba perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; atliekant šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamą pirkimą, apie kurį neskelbiama, – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus), prašydama pateikti pasiūlymą (VPĮ 7 str. 2 d.). Tarnyba turi teisę šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti pirkimo sutarties sąlygas, atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu (VPĮ 82 str. 2 d. 7 p.)

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-21 nutarimu Nr. 1517 (toliau - Nuostatai), Tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatytas teises. Tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (Nuostatų 12, 13 punktai).

Tarnybos direktorius 2013-12-30 įsakymu Nr. 1S-259 nauja redakcija išdėstė Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo ir pagrindimų Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teikimo viešųjų pirkimų tarnybai taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 11.1 punkte nustatyta pareiga atsakovei: „išnagrinėti prašymą ar pagrindimą ir priimti sprendimą nešališkai, objektyviai, laikydamasi Taisyklėse nustatytų terminų“, o Taisyklių 10.1 punkte - viena iš atsakovės teisių: nagrinėjusi prašymą, jo netenkinti ir atmesti arba prašymą tenkinti ir sutikti su perkančiosios organizacijos prašyme nurodytais veiksmais ir (ar) sprendimais“.

Įvertinus teisės aktų normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, teismas konstatuoja, pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, Tarnybai, kaip kompetentingai ir VPĮ reikalavimų laikymąsi prižiūrinčiai institucijai, yra pavesta spręsti dėl sutikimo atlikti viešuosius pirkimus išimtiniu būdu - neskelbiamomis derybomis.

Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėja prašo leisti vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kreipiantis į vienintelį tiekėją, bendrovę „Roalsa“, nes su šia bendrove sudaryta nuomos sutartis dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto - 17 vnt. 709,47 kv.m. bendro naudojimo negyvenamųjų pastatų ir patalpų. Todėl pareiškėjos pasirinktas viešojo nuomos konkurso laimėtojas, kai šilumos energijos gamybos paslaugą ir šilumą kaip prekę gali pasiūlyti (neskelbiamu derybų būdu) tik vienintelis potencialus tiekėjas (UAB „Roalsa“), nėra teisinga, jo turėtų būti išvengta, nes priešingu atveju bus pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai, nebus užtikrinama tiekėjų konkurencija, nebus galimybės išsirinkti geriausias sąlygas pasiūliusio tiekėjo (gaminti šilumą) ir racionaliai naudoti pareiškėjos lėšas.

Pareiškėja teigia, kad  šilumos gamybos ir  perdavimo šaltiniai (katilinės) yra vieninteliai šilumos šaltiniai paminėtoms įstaigoms, todėl šilumos gamybos paslaugas teikti ir darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas bendrovė „Roalsa“. Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes pareiškėja žinodama, jog  dėl techninių priežasčių šilumos energiją Kauno rajono savivaldybei priklausančioms švietimo ir kultūros įstaigoms gali įsigyti tik iš to asmens, kuris valdys ir naudosis pagal nuomos sutartį išnuomotose patalpose esančiomis katilinėmis, taip pat  privalės įsigyti šilumos energiją iš to asmens, kuris valdys ir naudosis katilinėmis.  Vadinasi  pareiškėja sąmoningai sudarė nuomos sutartį su bendrove „Roalsa“, tokiu būdu, sudarė bendrovei monopolines, išskirtines sąlygas bei galimybę neskelbiamų derybų būdu būti stipresnėje derybinėje pozicijoje.

Neskelbiamų derybų procedūra nagrinėjamu pagrindu (VPĮ 56 str. 1 d. 3 p.) gali būti taikoma tik tada, kai yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių tik UAB „Roalsa“ gali būti laikoma vieninteliu subjektu dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos teikimo paslaugas išsinuomotose patalpose. Tačiau iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir nustatytų aplinkybių, akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad tik dėl pareiškėjos sąmoningų ir kryptingų veiksmų (paskelbtas nekilnojamųjų objektų tik nuomos konkursas, sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis) UAB „Roalsa“ tapo ir vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas. Teismo vertinimu šios aplinkybės nėra ir negali būti pripažįstamos objektyviomis, įrodančiomis, jog bendrovė „Roalsa“ yra vienintelis  subjektas rinkoje, galintis pasiūlyti ir teikti Kauno rajono savivaldybei reikalingas paslaugas. Būtent pareiškėjos visi veiksmai bei paaiškinimai rodo siekį išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo (viešai paskelbiant apie viešąjį šilumos tiekimo paslaugų pirkimą) procedūrų, pareiškėja nesudarė galimybių bei sąlygų tiekėjams konkuruoti dėl šilumos tiekimo paslaugų kainų, neužtikrino, jog tokiu būdu būtų įsigyjamos reikalingos paslaugos už mažiausią kainą.

Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad konkurencija yra ribojama ne nuomojant patalpas bendrovei „Roalsa“, tačiau siekiant įsigyti šilumos tiekimo paslaugas iš bendrovės, nes pareiškėja žinojo, kad nuomojamo turto techniškai negalės atskirti nuo paslaugos - šilumos tiekimo, tačiau vykdydama nuomos konkursą sudarė situaciją, kai šilumos tiekimo paslaugas 10 metų laikotarpiu (su galimybe tokių paslaugų teikimą pratęsti iki 20 metų) galėtų teikti tik vienintelis konkretus tiekėjas - UAB „Roalsa“, kai tuo tarpu Kauno regione tokią paslaugą gali teikti ne tik UAB „Roalsa“, apribojo potencialių tiekėjų galimybę varžytis dėl šilumos tiekimo paslaugų teikimo, neužtikrino esminių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi. Todėl nėra tenkinamos visos privalomos neskelbiamų derybų sąlygos (VPĮ 56 str. 1 d. 3 p.),  UAB „Roalsa“ negali būti laikoma vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose, kadangi tokia ji tapo tik dėl subjektyvių aplinkybių  -  Kauno rajono savivaldybės įvykdyto nuomos konkurso ir pasirašytos nuomos sutarties.

VPĮ nuostatose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešųjų pirkimų principų suponuoja tai, kad, atsižvelgiant į VPĮ 56 straipsnio nuostatų specifiškumą ir išimtinį pobūdį, tik preciziškas sąlygų, taikomų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu, vykdymas atitiks viešųjų pirkimų principus. Todėl teismui konstatavus VPĮ 56 straipsnio neteisėtą taikymą, pripažįstami ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, imperatyviųjų nuostatų pažeidimai. Šį neteisėto neskelbiamų derybų procedūros vykdymo ir viešųjų pirkimų principų, kaip imperatyviųjų teisės normų, pažeidimo ryšį patvirtina Europos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Lygiateisiškumo arba vienodo požiūrio principas reiškia, kad reikalaujama skaidrumo, kuris kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio labui užtikrina, kad apie viešąjį pirkimą paskelbiama pakankamai plačiai, kad rinką būtų galima atverti konkurencijai (ETT  2000-12-07 sprendimas Telaustria byloje Nr. C324/98). Teisingumo teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (ETT 1996-04-25 sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94; 2003-06-12 sprendimas G AT, C-315/01), o perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis šio principo atitinka viešųjų pirkimų direktyvų prasmę.

Apibendrinus aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismo vertinimu Tarnybos 2013-11-11 sprendimas Nr. 4S-4577 ir  2013-12-17 sprendimas Nr. 4S-5041 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio ir faktinio pagrindo jų naikinti prašyme nurodytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo  įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą - duoti sutikimą atlikti Kauno rajono savivaldybei Šilumos tiekimo paslaugos Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms, nurodytoms Savivaldybės materialiojo turto 2013-10-14 nuomos sutartyje Nr. S-1242, viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimų tenkinti prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, jos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 57 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                        Jolanta Malijauskienė

                Henrikas Sadauskas

                Liudmila Zaborovska