Nuorašas
Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-471-149/2012
Teisėjas V.Kurasovas Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00100-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.1;1.1,8.1.;2.4.1.;2.4.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,
teisėjų Lauretos Ulbienės, Arūno Kisieliaus,
sekretoriaujant Teresai Darulienei,
dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,
gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui,
nuteistajam V. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas O. N., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. Š. ir O. N. solidariai I. M. naudai priteista 1095 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
V. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su O. N., slapta pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, o būtent: V. Š. ir O. N. 2011-04-13, apie 21.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, išdaužę balkono durų stiklą, įsibrovė į I. M. priklausantį butą, esantį Gatvė 18A – 2, Zarasų m., ir slapta pagrobė: apvalios formos krištolinę saldaininę 15 Lt vertės, krištolinę saldaininę su raižytais kraštais 35 Lt vertės, bokalo formos krištolinę saldaininę 10 Lt vertės, DVD grotuvą (duomenys neskelbtini) Lt vertės, auksinę grandinėlę 30 cm ilgio 80 Lt vertės, auksinę grandinėlę 50 cm ilgio 100 Lt vertės, auksinius auskarus žiedelių formos 50 Lt vertės, vestuvinį auksinį žiedą 100 Lt vertės, auksinį vestuvinį žiedą su žvaigždučių graviravimu 100 Lt vertės, auksinį žiedą su balto aukso kvadratėliu ir stiklo aukute 100 Lt vertės, apyrankę juodų lašelių formos 10 Lt vertės, sidabrinius juodos spalvos lašelių formos auskarus 20 Lt vertės, sidabrinius vingiuotus su lapeliais auskarus 60 Lt vertės, sidabrinius trikampio formos auskarus 15 Lt vertės, sidabrinius auskarus su burbulu 35 Lt vertės, sidabrinę spyruoklės pavidalo 30 cm ilgio grandinėlę 45 Lt vertės, sidabrinę spyruoklės pavidalo 50 cm ilgio grandinėlę 30 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 50 Lt vertės, sidabrinį pakabuką burbulo formos 30 Lt vertės, sidabrinę hieroglifų formos apyrankę 45 Lt vertės, tris identiškas plonas, susuktas sidabrines grandinėles 45 Lt (vienos grandinėlės kaina 15 Lt), sidabrinę grandinėlę ant kojos su saulutės formos pakabuku 25 Lt vertės, sidabrinį keturkampio formos žiedą 40 Lt vertės, sidabrinį iš trijų žiedų susuktą žiedą 50 Lt vertės, sidabrinį žiedą su baltos spalvos akute 60 Lt vertės, sidabrinį žiedą su geltonos spalvos akute 15 Lt vertės, sidabrinį žiedą su violetinės spalvos akute 45 Lt vertės, tepalą nuo plaukų slinkimo „Elocon“ 20 g 8 Lt vertės, telefono SAMSUNG pakrovėją pilkos spalvos 10 Lt vertės, nešiojamojo kompiuterio juodos spalvos laidą 10 Lt vertės, meškerę „CROCODILĖ 300“ su rite „SP420“ 50 litų vertės, odinę vyrišką striukė 50 Lt vertės, magnetuką su užrašu „Tu turi slaptų gerbėjų“ 1 Lt vertės, 8 DVD diskus 8 Lt vertės (1 DVD disko kaina 1 Lt), tuo padarydami nukentėjusiajai I. M. 1497 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendį ir byla perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu be tiesioginių įrodymų, kad jis, išdaužęs langą, paėmė nukentėjusiajai I. M. priklausančius papuošalus. Teigia, jog jo bute, esančiame S. N. g., 37-16, Zarasuose, atliktos kratos metu, papuošalų nerasta. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji I. M. nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji turėjusi kokius nors papuošalus, jis, gyvendamas pas nukentėjusiąją, jokių papuošalų nematė, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos R. Š. parodymais. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, kad augina du mažamečius vaikus, kad nusikalstamą veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų, kadangi visi pagrobti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajai, teigia neleidęs O. N. jų išparduoti, todėl tokiu būdu padėjo išvengti sunkesnių padarinių. Taip pat teigia, jog padaryti šią nusikalstamą veiką jį išprovokavo pati nukentėjusioji, apkrėtusi jį venerine liga. Nurodo, kad tarp jų su O. N. kaip bendrininkų nebuvo jokio išankstinio susitarimo, taip pat nebuvo jokio vykdytojo ar kurstytojo. Mano, jog kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, be įrodymų, veikos aprašymo, jos padarymo būdo, padarinių, nenurodant atsakomybę lengvinančios aplinkybės, duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, kaltinamojo pozicijos, todėl jis ginčija įrodymus, kuriais jis pripažintas kaltu, bei nesutinka su civiliniu ieškiniu, kuris, nuteistojo manymu, taip pat yra nepagrįstas jokiais rašytiniais bylos įrodymais.
Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Nuteistojo skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl nuteistojo apeliacini skundo argumentų
Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. Š. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Dėl apelianto teiginio, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, pažymėtina, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270 – 319). Tačiau negalima laikyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tais atvejais, kada jis aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes arba duoda tokius parodymus ir pripažįsta įvykio aplinkybes, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam asmeniui ir kartu sušvelninti savo atsakomybę, verčiamas byloje jau surinktų įrodymų, kada nusikalstama veika jau būna išaiškinta teisėsaugos institucijų. Akivaizdu, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Teismų praktika rodo, kad teismai nepripažįsta, jog kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, jau minėta, kad būtų nustatyta ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reikia nustatyti ir dar vieną alternatyvų pagrindą - kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tai laikytina tokia situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti ją. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jei kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis 2K-88/2008).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje V. Š. davė prieštaringus paaiškinimus. V. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jis neigė, jog kartu su O. N. iš I. M. priklausančio buto, esančio Gatvė 18A-2, Zarasuose, pagrobė I. M. priklausančius sidabrinius ir auksinius papuošalus, todėl pirmosios apylinkės teismas tokį V. Š. prisipažinimą pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apelianto argumentai, jog jis jokių papuošalų iš I. M. priklausančio buto negrobė, kad nukentėjusioji nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji turėjusi kokius nors papuošalus, o jis, gyvendamas pas nukentėjusiąją, jokių papuošalų nematė, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nepagrįstai tenkino I. M. civilinį ieškinį, atmestini kaip nepagrįsti.
Apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas I. M. civilinį ieškinį dalyje dėl pagrobtų iš jos buto sidabrinių ir auksinių papuošalų ir priteisdamas jai iš V. Š. ir O. N. solidariai piniginę kompensaciją padarytai turtinei žalai atlyginti, vadovavosi iš dalies pačių nuteistųjų V. Š. ir O. N. parodymais, nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiosios I. M. parodymais, liudytojų R. Š., O. G., R. Š. parodymais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kurie patvirtina auksinių ir sidabrinių papuošalų vagystės iš I. M. buto, esančio Gatvė 18A-2, Zarasuose, aplinkybę.
Nuteistojo V. Š. argumentai, kad jis R. Š. siūlė įsigyti sidabrinius papuošalus dar iki vagystės, tik patvirtina, jog V. Š., apie mėnesį gyvendamas I. M. priklausančiame bute, esančiame Gatvė 18A-2, Zarasuose, bei žinodamas, kokius ji turi vertingus daiktus ir kur juos laiko, turėjo iš anksto susiformavusią tyčią pagrobti svetimą turtą.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Apylinkės teismas, įvertinęs, kad nėra V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, kad V. Š., būdamas 9 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, būdamas pavojingas recidyvistas, veikdamas bendrininkų grupėje, padarė naują nusikaltimą nuosavybei, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, yra aiškiai ne per griežta, atitinkanti siekiamus bausmės tikslus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendis yra teisėtas iš pagrįstas, V. Š. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra neįtikinantys, nesudaro pagrindo šį nuosprendį naikinti ar keisti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda Gurevičienė
Teisėjai (parašai) Laureta Ulbienė
Arūnas Kisielius
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė