Administracinė byla Nr. eI3-7835-414/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01841-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 24.7; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 30 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Rasai Ganienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Prienų rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 29 d. sprendimą „Dėl prašymo keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą pakartotinio išnagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, jog 2020 m. spalio 18 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą su prašymu pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą. Prašyme nurodė, kad gyvena su nepilnamečiu sūnumi sodininkų bendrijoje „ (duomenys neskelbtini) “. Sūnui nustatyta sunki negalia, jis turi specialiųjų sveikatos poreikių, yra labai alergiškas. Šalia namų pastatyti komunalinių atliekų ir žaliųjų atliekų konteineriai skleidžia nemalonų kvapą. Sūnus pradeda dusti, kosėti, atsiranda bėrimų, todėl negalima užtikrinti pilnaverčio gyvenimo savo namuose. Be to, kelias, kur pastatyti konteineriai, nepritaikytas šiukšles išvežančiam transportui, nes jis gadina kelio dangą. Remiantis tokiais argumentais buvo prašoma perkelti konteinerius į kitą vietą.
2023 m. birželio 29 d. pareiškėja gavo Prienų rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (12.1Mr)R3-2600 „Dėl prašymo keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą pakartotinio išnagrinėjimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas). Šiame sprendime tvirtinama, kad Prienų rajono savivaldybės meras, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus V. B., dėl kurio neįgaliojo teisių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panaikino ankstesnį Prienų rajono savivaldybės mero sprendimą, yra gimęs 2005 m. sausio 25 d., todėl 2023 m. sausio 25 d. V. B. suėjo 18 metų (asmuo tapo pilnametis). Nuo 2023 m. sausio 25 d. V. B. įstatyminė atstovė R. B. prarado teisę savo sūnų atstovauti ir veikti savo nepilnamečio vaiko vardu ir interesais. Pareiškėjos sūnus, sulaukęs pilnametystės įgijo savarankišką teisinį subjektiškumą, dėl to pareiškėjos interesai šiandien nebegali būti tapatinami su jos pilnamečio sūnaus interesais. Nesant paties V. B. (tapusio pilnamečiu) skundo dėl komunalinių atliekų aikštelės iškėlimo, grindžiamo specialiais medicininiais poreikiais, alergijomis bei Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo argumentais, Prienų rajono savivaldybės meras po 2023 m. sausio 25 d. nebeturi pagrindo atsižvelgti ir vertinti LVAT argumentų, bei pilnamečio V. B. teisių tapatinti su pareiškėjos R. B. teisėmis ir interesais.
Pareiškėja mano, kad atsakovas piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, daro neįgaliam sūnui žalą, blogina jo sveikatą bei gyvenimo kokybę, nepaiso LVAT sprendimo, priimto 2023 m. birželio 14 d. administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023.
Atsakovas Prienų rajono savivaldybės meras su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas.
Nurodė, kad LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023 nurodė aiškius kriterijus, pagal kuriuos turi būti pakartotinai vertinamas pareiškėjos skundas jį nagrinėjant iš naujo. Pakartotinio skundo nagrinėjimo apimtis buvo nurodyta minėto LVAT sprendimo 47 punkte (taigi nagrinėjamame ginče turi būti nustatyta, ar kartu su pareiškėja gyvenančio jos nepilnamečio sūnaus neįgalumas (specialūs medicininiai poreikiai, alergija) pats savaime suponuoja pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą. Meras į tai niekaip nereagavo priimdamas ginčijamą sprendimą, todėl jo sprendimas naikinamas ir klausimas perduodamas jam nagrinėti iš naujo). Kaip matyti iš LVAT sprendimo, teismas Prienų rajono savivaldybės merui nurodė įvertinti, ar neįgalaus pareiškėjos nepilnamečio asmens specialūs poreikiai suponuoja pareiškėjos reikalavimų dėl atliekų aikštelės perkėlimo pagrįstumą. Nagrinėjant pareiškėjos R. B. skundą pakartotinai, buvo nustatyta, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus pakartotinio skundo nagrinėjimo metu yra sukakęs pilnametystės. Tai reiškia, jog LVAT sprendime nurodytas kriterijus dėl nepilnamečio pareiškėjos sūnaus teisių gynimo pasikeitė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios.
Pažymėjo, kad Ginčijamame sprendime pareiškėjai išsamiai paaiškinta, jog atsakingų subjektų sprendimų dėl aikštelės vietos parinkimų ir šios vietos patvirtinimo ji nėra apskundusi ir tai yra kliūtis bet kokio mero sprendimo priėmimui; įgaliojimų keisti sodininkų bendrijos ar Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus Prienų rajono savivaldybės meras apskritai neturi; atliekų surinkimo aikštelių įrengimo klausimai yra savivaldybės, o ne mero kompetencija; nuo aikštelės įrengimo praėjo nemažai laiko, aikštelės įrengimas yra brangus ir nėra subjekto, norinčio prisiimti tokias išlaidas, jog apskritai tokių išlaidų patyrimas nebūtų racionalus; atliekų surinkimo aikštelės įrengimo ir naudojimo klausimas yra susijęs su valstybei priklausančio žemės sklypo naudojimu, kurio savininkas nėra nei Prienų rajono savivaldybė, nei Prienų rajono savivaldybės meras.
Atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai, nei nurodo pareiškėja, aprūpintojos teisinis statusas suteikia tik labai ribotas teises, numatytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnyje, susijusias su socialių paslaugų gavimu neįgaliojo vardu ir teise gauti neįgaliajam skiriamas socialines išmokas iki teisės aktų nustatyta tvarka neįgalusis bus pripažintas neveiksniu. Dėl šių priežasčių pareiškėjos turimas aprūpintojos teisinis statusas negali suteikti jai teisės reikšti skundų, nesusijusių su socialinėmis paslaugomis, į kuriuos aprūpintojas ar neįgalusis turi teisę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja gyvena nebaigtame statyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai).
2020 m. spalio 18 d. pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą su prašymu pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą. Prašyme nurodė, kad gyvena su nepilnamečiu sūnumi sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Sūnui nustatyta sunki negalia, jis turi specialiųjų sveikatos poreikių, yra labai alergiškas. Šalia namų pastatyti komunalinių atliekų ir žaliųjų atliekų konteineriai skleidžia nemalonų kvapą. Sūnus pradeda dusti, kosėti, atsiranda bėrimų, todėl negalima užtikrinti pilnaverčio gyvenimo savo namuose. Be to, kelias, kur pastatyti konteineriai, nepritaikytas šiukšles išvežančiam transportui, nes jis gadina kelio dangą. Remiantis tokiais argumentais buvo prašoma perkelti konteinerius į kitą vietą.
2023 m. birželio 29 d. pareiškėja gavo Prienų rajono savivaldybės mero Ginčijamą sprendimą, kuriame konstatuota, kad perkelti atliekų aikštelę į kitą faktinio ir teisinio pagrindo nėra.
Taigi ginčas byloje kilęs dėl atsisakymo sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) esančius konteinerius perkelti į kitą vietą teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas pažymi, kad Ginčijamas sprendimas buvo priimtas po LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023, kuriuo buvo panaikintas Prienų rajono savivaldybės mero 2021 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. (121)-R3-3002 ,,Dėl prašymo keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą“ ir Prienų rajono savivaldybės meras įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą.
Kaip matyti iš LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimo, teismas Prienų rajono savivaldybės merui nurodė iš naujo įvertinti, ar kartu su pareiškėja gyvenančio jos nepilnamečio sūnaus neįgalumas (specialūs medicininiai poreikiai, alergija) pats savaime suponuoja pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, nes asmens su negalia teisių ir interesų apsauga – nuosekli ir tvari įstatymų leidybos vertybinė kryptis, prioritetinė gairė, kuri svarbi nagrinėjamu atveju.
Bylioje nėra ginčo dėl to, kad Prienų rajono savivaldybės meras LVAT nurodymo neįvykdė. Iš Ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad tokį neveikimą sąlygojo tai, jog nagrinėjant pareiškėjos R. B. skundą pakartotinai, buvo nustatyta, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus pakartotinio skundo nagrinėjimo metu yra sukakęs pilnametystės. Nesant paties V. B. (tapusio pilnamečiu) skundo dėl komunalinių atliekų aikštelės iškėlimo, grindžiamo specialiais medicininiais poreikiais, alergijomis bei Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo argumentais, Prienų rajono savivaldybės meras po 2023 m. sausio 25 d. nebeturi pagrindo atsižvelgti ir vertinti LVAT argumentų, bei pilnamečio V. B. teisių tapatinti su pareiškėjos R. B. teisėmis ir interesais. Pakartotino sprendimo priėmimo metu esant pasikeitusioms LVAT nustatytoms aplinkybėms dėl pareiškėjos nepilnamečio vaiko turėjimo ir jo teisių gynimo, Prienų rajono savivaldybės meras pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, jį atmeta, neatsižvelgdamas į LVAT nustatytas aplinkybes, kadangi jos pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu yra išnykusios ir nebeegzistuoja.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokia ABTĮ nuostata suponuoja išvadą, kad Ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su Ginčijamame sprendime nurodyta aplinkybe, kad nagrinėjant pareiškėjos R. B. skundą pakartotinai, buvo nustatyta, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus pakartotinio skundo nagrinėjimo metu yra sulaukęs pilnametystės.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.
Teisėjų kolegija vertina, kad 2020 m. spalio 18 d. pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą su prašymu pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą gindama ne savo, bet nepilnamečio neįgalaus sūnaus interesus. Tokią pat aplinkybę nustatė ir LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023 46 punkte (pareiškėja gina ne savo, bet kartu gyvenančio jos neįgalaus sūnaus teises ir interesus).
Taigi pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies prasmę pareiškėjos sūnus laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris galėjo kreiptis į teismą ir apskųsti Ginčijamą sprendimą.
ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Paminėto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, o šio įstatymo 1268 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos. Šiame punkte nurodytais atvejais bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).
Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis). Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 straipsnio 7 dalis).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5575-939/2023 pripažino V. B. neveiksniu turtinių santykių srityse bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių; 2) sveikatos priežiūros; 3) šeimos santykių; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių; 6) politinių teisių įgyvendinimo. Teismas taip pat V. B. globėja ir turto administratore paskyrė R. B.. Sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo nusprendė vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-5575-939/2023 pareiškėja tapo savo pilnamečio neįgalaus sūnaus globėja turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose V. B. pripažintas neveiksniu, t. y. ir įstatymine atstove.
Taigi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5575-939/2023 įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 9 d., o teisminį ginčą pareiškėja inicijavo 2023 m. liepos 6 d. Tačiau teismų praktikoje yra nurodyta, kad į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Akcentuotina, kad teismui yra paliekama tam tikra laisvė parinkti konkretų teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų teisių turinį, kitas teisines vertybes ir gėrius, teisės principus. Tokiu būdu pasireiškia ir yra realizuojama teismo teisė ir pareiga vykdyti materialųjį, o ne formalųjį teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2070-968/2023 ir kt.). Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).
Įvertinus šioje byloje susiklosčiusias itin specifines aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į anksčiau nurodytą aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal pareiškėjos R. B. skundą, paduotą įgaliojimų vesti bylą neturinčio asmens, tačiau bylą nagrinėjant pakartotinai teisme šis trūkumas buvo ištaisytas, o formalus pagrindas, teismo vertinimu, negali užkirsti kelio pareiškėjai ginti savo sūnaus, pripažinto neveiksniu, teises.
Jau buvo paminėta, kad Prienų rajono savivaldybės meras 2023 m. birželio 14 d. LVAT sprendimo nurodymo neįvykdė, todėl panaikintinas Prienų rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 29 d. sprendimas „Dėl prašymo keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą pakartotinio išnagrinėjimo“ (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir Prienų rajono savivaldybės meras įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 18 d. prašymą pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).
Į bylą pateiktas 2023 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 79 patvirtinimas įrodo, kad R. B. patyrė 22,50 Eur dydžio išlaidas (žyminis mokestis). Minėta 22,50 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl ji priteistina iš atsakovo (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Prienų rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 29 d. sprendimą „Dėl prašymo keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą pakartotinio išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Prienų rajono savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 18 d. prašymą pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą.
Priteisti R. B. iš Prienų rajono savivaldybės mero 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė