Civilinė byla Nr. e2A-2265-480/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15765-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.14; 3.3.1.19.1
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. K. bei M. K. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams L. K., M. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų L. K. ir M. K. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“ ir namo (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, bendraturčiai (P. D., R. D., S. A., A. A., G. A., M. A., K. A., V. T., R. T., E. M., T. L., B. Z. F.), išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius (toliau – ir žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal vieną iš 2 (dviejų) siūlomų UAB „Geometra“ 2024 m. kovo 12 d. parengtų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektų ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Žemės sklype yra šie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai: ieškovei priklausantis specialiosios paskirties Pastatas – slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ žymeniu (toliau – ir slėptuvė), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas „3G1p“ žymeniu, atsakovui M. K. priklausantis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas „2G1p“ žymeniu, atsakovams M. K. ir L. K. priklausantis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas „1G1p“ žymeniu, ir atsakovams M. K. ir L. K. bei kitiems trečiaisiais asmenimis šioje byloje įtrauktiems bendraturčiams priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas „1A3p“ žymeniu. Žemės sklypo bendraturčiai ieškojo bendro sutarimo dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau pastariesiems susitarti ir rasti bendro sutarimo nepavyko.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovų priešieškinį nurodė, kad jų pageidaujama nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų ieškovės nuosavybės teises. Tiek slėptuvė, tiek ieškovei priklausantis garažas, stovintys žemės sklype, išimtinai asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys turėtų būti priskirtos išimtiniam ieškovės naudojimui. Nagrinėjamu atveju neatsižvelgta į visus žemės sklype esančius statinius, jiems eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį. Administraciniais aktais buvo nustatyta, kad slėptuvei eksploatuoti reikalinga 317 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Šie administraciniai aktai niekada nebuvo įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, todėl yra galiojantys. Dar žemės sklypo formavimo metu buvo apspręsta, kuri žemės sklypo dalis priskiriama Slėptuvės eksploatacijai.
4. Atsakovai L. K. ir M. K. (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kol nėra išspręstas valstybinės žemės išpirkimo bei tinkamo žemės sklypo dalių bendraturčiams paskirstymo klausimas, negali būti nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka. Nėra jokios nusistovėjusios faktinės naudojimosi sklypu tvarkos. Atsakovams nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis, žemės sklype esančius statinius perėjo gerokai anksčiau nei ieškovei. Visi žemės sklypo bendraturčiai pagal tylų sutarimą sutarė, kad sklype esančia vieta virš slėptuvės naudosis kartu su gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkais automobiliams parkuoti, nes ši žemės sklypo dalis slėptuvei nėra reikalinga. Bendro naudojimo kartu su ieškove dalių sklype priešais atsakovų garažus numatymas reikštų visišką atsakovų nuosavybės teisės apribojimą ir atvertų kelią ateities ginčams. Ieškovės teikiamuose planuose nėra numatyta ir pažymėta kelių ir takų, individualių ar bendrai naudojamų automobilių parkavimo vietų.
5. Atsakovai teikė priešieškinį, prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. 2024 m. gruodžio 4 d. ir (alternatyviai) 2025 m. vasario 13 d. parengtą planą. Slėptuvei eksploatuoti nereikalingas joks paviršinis žemės sklypas, o atsakovų plane indeksu „D“ pažymėtoje dalyje visas plotas po atsakovams priklausančiu garažu yra numatytas atsakovams individualiai naudotis atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių.
6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė; Žemės tarnyba), su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki šiol nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl vertinant pateiktus planus svarbu, kad nustatoma žemės sklypu tvarka kaip įmanoma mažiau pažeistų žemės sklypo bendraturčių teises bei teisėtus interesus. Iš ieškovės pateiktų Planų lentelių matyti, jog žemės sklypo plane yra nurodyti du atskiri praėjimai, pažymėti indeksu ,,A1“ ir ,,D“, neaišku kodėl jie nėra sujungti į vieną praėjimą. Taip pat neaišku, kaip bus patenkama prie garažo (3G1p), nes praėjimą užstoja laiptai. Rengiant žemės sklypo planą matininkas taip pat nesivadovavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 38.4.4. ir 40 punktų reikalavimais, nes ši naudojimosi tvarka nėra suderinta su nekilnojamojo turto savininku, ar naudotoju, bendraturčiais arba jų įgaliotais asmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojimosi tvarką pagal UAB „Geometra“ 2024 m. kovo 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto II variantą, nustatant, kad:
- Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirai naudojasi 374 kv. m žemės sklypo dalimi, Plano II variante pažymėta: indeksu „B“ (331 kv. m) ir taškais (duomenys neskelbtini) bei pažymėta indeksu „B1“ (43 kv. m) ir taškais (duomenys neskelbtini).
- Atsakovas M. K. atskirai naudojasi 24 kv. m žemės sklypo dalimi, Plano II variante pažymėta indeksu „F“ (24 kv. m) ir taškais (duomenys neskelbtini).
- Atsakovas M. K. ir Atsakovas L. K. (kaip sutuoktiniai, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) atskirai naudojasi 14 kv. m žemės sklypo dalimi, Plano II variante pažymėta indeksu „E“ (14 kv. m) ir taškais (duomenys neskelbtini).
- Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas M. K. kartu su atsakove L. K. (kaip sutuoktiniai, bendra jungtine sklypo dalimi, Plano II variante pažymėta indeksu „C“ (50 kv. m) ir taškais 2(duomenys neskelbtini). Bendrai naudojamoje „C“ indeksu pažymėtoje dalyje Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkanti dalis sudaro 32 kv. m, o atsakovams M. ir L. K. (kaip sutuoktiniams, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) bendrai tenkanti dalis sudaro 18 kv. m.
- Atsakovai M. K. ir L. K. (kaip sutuoktiniai, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe), atsakovas M. K., atsakovė L. K. ir Lietuvos Respublika bendrai naudojasi 607 kv. m žemės sklypo dalimi, Plano II variante pažymėta: indeksu „A“ (569 kv. m) ir taškais (duomenys neskelbtini) bei pažymėta indeksu „A1“ (38 kv. m) ir taškais (duomenys neskelbtini). Bendrai naudojamose „A“ ir „A1“ indeksu pažymėtose dalyse atsakovams M. ir L. K. (kaip sutuoktiniams, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) bendrai tenkanti dalis sudaro 42 kv. m, atsakovui M. K. tenkanti dalis - 49 kv. m, atsakovei L. K. tenkanti dalis - 34 kv. m ir Lietuvos Respublikai tenkanti dalis - 482 kv. m.
- Atsakovai M. K. ir L. K. (kaip sutuoktiniai, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe), atsakovas M. K., atsakovė L. K., ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublika bendrai naudojasi 90 kv. m žemės sklypo dalimi, Plano I variante pažymėta indeksu „D“ (90 kv. m) ir taškais (duomenys neskelbtini). Bendrai naudojamoje „D“ indeksu pažymėtoje dalyje Atsakovams M. ir L. K. (kaip sutuoktiniams, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) bendrai tenkanti dalis sudaro 6 kv. m, atsakovui M. K. tenkanti dalis - 6 kv. m, atsakovei L. K. tenkanti dalis - 3 kv. m, Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkanti dalis - 34 kv. m ir Lietuvos Respublikai tenkanti dalis – 41 kv. m.
- Priteisė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės L. K. 2 860,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. K. 2 860,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Priteisė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 2 860,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis garažas yra įsiterpęs tarp atsakovams priklausančių garažų. Teismas nesutiko su atsakovų vertinimu dėl virš slėptuvės esančios žemės sklypo dalies priskyrimo bendro naudojimo daliai. Šį statinį rekonstruoti ar nugriauti neabejotinai reikalinga visa žemės sklypo dalis, kurioje yra slėptuvė. Nors slėptuvė yra požeminis statinys, norint jį remontuoti ar kitaip tvarkyti, yra būtina naudotis viršutiniu žemės sluoksniu. Žemės sklypas virš slėptuvės nėra registruota aikštelė. Aplinkybė, jog ne visi potencialūs žemės sklypo bendraturčiai yra išsipirkę žemę, nėra kliūtis naudojimo tvarkos tokiam žemės sklypui nustatymui, tačiau Lietuvos Respublika privalo imtis veiksmų šių asmenų teisėtiems interesams užtikrinti (šiuo atveju išdėstė savo poziciją dėl pateiktų planų pagrįstumo). Teismas atsižvelgdamas į liudytojo parodymus, taip pat į tai, kad D dalimi gali naudotis visi žemės sklypo bendraturčiai, aplinkybė, kad šioje dalyje įvažiavimas platesnis nei C dalyje, vertino, kad bendraturčių interesai niekaip nepažeidžiami. Ieškovės siūlomi žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantai nepažeidžia ir gyvenamojo namo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Dėl žemės sklypo esančių prieš garažus teismas nurodė, kad ieškovės siūlomi variantai yra dar palankesni atsakovams nei jų pačių siūlomi, nes ieškovės planuose A1 dalis, esanti priešais įvažiavimą į atsakovui M. K. priklausantį yra garažą, yra priskirta ne bendram visų bendraturčių, o tik Lietuvos Respublikos ir atsakovų L. K. ir M. K. naudojimui. Dalis slėptuvės kampo patenka po atsakovams priklausančiu garažu, t. y. ieškovei priklausančios slėptuvės ir atsakovams priklausančio garažo tam tikra dalis persidengia, šią žemės sklypo dalį teismas skyrė bendram naudojimui pažymėdamas, kad atitinkamos žemės sklypo dalies priskyrimas tik vienam iš bendraturčių pažeistų interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principus, ieškovė atsidurtų prastesnėje padėtyje, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo. Teismas nenustatė akivaizdžių pagrindų spręsti dėl administracinių aktų teisėtumo. Ši aplinkybė lemia būtinybę suderinti bendraturčių interesus, ir nėra pagrindas kažkurio iš bendraturčių interesams suteikti pirmenybę. Ieškovės pateiktuose planuose visos dalys yra identifikuotos taškais, nurodytos jų koordinatės, taškai gali būti natūroje identifikuojami 1 cm tikslumu. Atsakovų siūlomi naudojimosi tvarkos variantai neatitinka aptartoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų naudojimosi tvarkos nustatymui. Atsakovų pageidaujami nustatyti planai parengti ignoruojant aplinkybę, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiam slėptuvės naudojimui reikalingas ir viršutinis žemės sluoksnis. Atsakovų parengtais planais neatsižvelgta į visus žemės sklype esančius statinius, jiems eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, taip pat jog ieškovei nepagrįstai didelė dalis žemės sklypo priskiriama bendram naudojimui kartu su kitais bendraturčiais ir be objektyvaus pagrindo pernelyg maža dalis paliekama atskiram ieškovės naudojimui. Atsakovų siūloma naudojimosi tvarka neatitiktų interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principų. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai L. K. ir M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
3.1. teismas selektyviai ir neteisingai vertino bei taikė tokio pobūdžio bylose išplėtotą kasacinio teismo praktiką. Nors teisingai vertino, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtis negali įgyvendinti savo teisių į daiktą nepaisydamas kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, tačiau šią nuostatą pritaikė atsakovams, o ne ieškovei. Teismas apsunkino galimybes naudotis sklype esančiais atsakovų garažais bei tuo pačiu galimybes naudotis sklypo dalimis – patekimais į juos. Patvirtintas planas sąlygoja, kad po didele atsakovams priklausančio garažo (1G1p) dalimi, „atsiranda“ ne atsakovų individualiai naudojama žemė, kurią jie privatizavo iš valstybės ir kuri būtent ir buvo priskirta garažui (1G1p) eksploatuoti, bet tokia žemės po garažu (1G1p) dalis dabar jau turės būti naudojama kartu su ieškove, kas užprogramuoja konfliktus. Visoje patvirtinto plano C dalyje atsakovai dalyvauja kartu su ieškove, kas praktikoje neišvengiamai sąlygos atsakovų faktinį negalėjimą naudotis patekimu automobiliu į jiems priklausantį garažą (1G1p). Ieškovė A1 dalyje nedalyvauja, tačiau ji bendrai naudosis D dalimi, kuri užima ženklią patekimo į garažą (2G1p) dalį. Taip apribotas patekimas į garažą (2G1p). Klaidinga teismo išvada, jog tarp šalių ginčas iš esmės yra kilęs tik dėl naudojimosi žemės sluoksniu virš slėptuvės tvarkos;
3.2. teismas ženkliai pablogino atsakovės L. K. padėtį sklypo bendraturčių atžvilgiu, faktiškai neišskiriama savarankiška jos dalis. A1 dalyje L. K. arba visai neturėjo būti įtraukta, nes ji šia sklypo dalimi nesinaudoja, šioje sklypo dalyje neturi jokių jai priklausančių statinių, arba turėjo būti išskirta ši mažiausiais naudinga. Teismas privalėjo atsižvelgti į asmeninius L. K. interesus, tačiau to nepadarė, nors priteisdamas ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, išskyrė L. K. kaip atsakovę. Atsakovai nurodė kasacinio teismo praktiką, patvirtinančią tokią procesinio sprendimo galimybę, kai nei vienas iš ginčo šalių pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas nėra tvirtinamas;
3.3. teismas aiškiai prioretizavo ieškovės interesus atsakovų teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu, tokiu būdu įtvirtinant šalių nelygybę. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, kiek sklypo juridinių kvadratų priklauso ieškovei iš vienos pusės, ir kiek atsakovams bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Žemės tarnybos, kartu sudėjus, iš kitos pusės. Atsakovai ir Žemės tarnyba kartu valdo beveik 2/3 viso žemės sklypo, kurie su ieškiniu nesutiko. Teismas patvirtindamas neracionalų planą, pažeidė sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nes nepaisė bendraturčių, kurie valdo beveik 2/3 sklypo, teisių ir teisėtų interesų;
3.4. teismas nepagrįstai pagal ieškovės vienašališką pageidavimą išsprendė klausimą dėl žemės po garažu (1G1p) ir žemės po slėptuve naudojimo. Teismas neužtikrino atsakovams teisės individualiai naudotis sklypo dalimi arba žemės sluoksniu po jiems priklausančiu garažu (1G1p), nustatydamas, kad žemės sluoksnis po juo taškuose (duomenys neskelbtini) yra „iškerpamas“ iš atsakovų individualiai naudojamos dalies, pažymėtos indeksu E, ir priskiriamas atsakovams naudotis bendrai su ieškove. Nepagrįstai vertino, kad ieškovės tariama teisė naudotis visu žemės sluoksniu virš slėptuvės yra didesnė teisinė vertybė nei atsakovų nekvestionuotina teisė individualiai naudotis žemės sluoksniu po išskirtinai tik jiems priklausančiu garažu (1G1p). Bendraturčių interesų pusiausvyra neužtikrinta ir tuo aspektu, jog Lietuvos Respublikai, kuriai nepriklauso nei viena patalpa ar butas name, yra priskiriama naudotis sklypo dalis po namu;
3.5. sprendimu nenustatyta, kokiomis proporcijomis ir apskritai kaip atsakovų ir ieškovės yra naudojamas žemės sluoksnis po garažu (1G1p) taškuose (duomenys neskelbtini), kaip jis identifikuojamas natūroje ir t. t. Teismas nesvarstė jokių kitų sprendimo būdų, nepasisakė dėl atsakovų siūlytos vienkartinės piniginės kompensacijos tam tikroje dalyje ieškovei galimybės ir kt. Teisiškai negalima tokia situacija, kad po vieniems asmenims nuosavybės teise priklausančiu statiniu (jo dalimi) būtų nustatyta kitam asmeniui naudoti priskirta dalis. Minėtuose Patvirtinto plano taškuose (duomenys neskelbtini) esantis plotas yra virš slėptuvės, o ne po slėptuve. Atsakovų patikslintu ieškiniu teiktame plane atsakovai niekaip nepažeidė ieškovės teisių individualiai ir netrukdomai naudotis visu žemės plotu po slėptuve;
3.6. teismas, situaciją spręsdamas taip, kad požeminiam pastatui, kaip ir antžeminiam pastatui, pastatyti ir eksploatuoti reikalingas atitinkamo dydžio žemės sklypas, o aplinkybė, jog valstybinėje žemėje esantys statiniai (pastatai) yra požeminiai, nepaneigia valstybinės žemės, reikalingos šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, naudojimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti tokių statinių savininką nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nukrypo nuo konstitucinės precedento doktrinos ir jo laikymosi taisyklių, daugelį kartų įvairiose bylose atkartotų ir kasacinio teismo praktikoje. Žemės sklypo dalis, esanti po slėptuve gali būti traktuojama savarankiškai kaip žemės sluoksnis esantis virš statinio. Teismo argumentas, kad patvirtintu planu atsakovų padėtis priešais garažą (2G1p) buvo pagerinta, lyginant su pačių atsakovų planu, neatitinka tikrovės;
3.7. teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sutiko su ieškovės argumentais, jog norint remontuoti ar kitaip tvarkyti slėptuvę, yra būtina naudotis viršutiniu žemės sluoksniu ir, kad norint prižiūrėti tokį statinį kaip slėptuvę, suremontuoti jos išorės sienas ar stogą, šį statinį rekonstruoti ar nugriauti, neabejotinai reikalinga visa žemės sklypo dalis, kurioje yra slėptuvė. Tačiau byloje nėra jokių tokias teismo išvadas patvirtinančių įrodymų, ieškovė jų net neteikė, byloje nėra šiuo klausimu atlikto jokio ekspertinio vertinimo. Analogiški argumentai taikomi ir dėl slėptuvės B dalyje. Neegzistuoja jokios įrodymais pagrįstos prielaidos teigti, kad technologiškai nėra įmanoma remontuoti slėptuvės iš vidaus. Tai, kad virš slėptuvės buvusi automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo registruota kaip inžinerinis statinys Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad jos nebuvo ir kad tokią aikštelę pagal galiojusius teisės buvo privaloma registruoti;
3.8. teismui nebuvo procesinių kliūčių vertinti eksperto prof. dr. S. M. ekspertinio tyrimo aktą kaip rašytinį įrodymą, kuriam patys atsakovai suteikė tik vieno iš rašytinių įrodymų reikšmę. Atsakovai nurodė, kad jų planas nėra kildinamas iš ekspertizės akto ir juo nekeliamas tikslas teisiškai pagrįsti ekspertizės akto teisingumą. Teismas privalo įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus. Dėl ekspertinio akto vertinimo pasisakyta Kasacinio teismo praktikoje, tačiau teismas jo taisyklėmis nesivadovavo, o tik lakoniškai nurodė, kad šiomis ekspertizės akto išvadomis nesivadovauja kaip nesusijusiomis su byloje kilusio ginčo dalyku;
3.9. teismas nepagrįstai vertino, kad nesant atitinkamo atsakovų reikalavimo, nenustatyti akivaizdūs pagrindai ex officio spręsti dėl administracinių aktų teisėtumo. Teismas turi teisę šioje konkrečioje byloje ex officio įvertinti tokios sklypo dalies slėptuvei eksploatuoti priskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą. Garažo (1G1p) statybos 1966 dalinai virš slėptuvės 1961 m. teisinė ir techninė galimybė įvertinta to meto atsakingų institucijų ir tokiu būdu garažas (1G1p) iš dalies buvo pastatytas ant žemės sluoksnio esančio virš slėptuvės. Jeigu ant žemės sluoksnio virš slėptuvės nebūtų įmanomos statybos, leidimas jo statybai nebūtų išduotas. Administraciniuose aktuose nėra aiškiai nurodyta, kad slėptuvės kampinei daliai po garažu (1G1p) numatytas jai eksploatuoti reikalingas plotas;
3.10. teismas netyrė aplinkybės, kad nei kasacinio teismo praktikos, nei teisės aktų reikalavimų neatitinka ieškovės planuose nubraižytos pačių įvairiausių formų ir kampuotumo sklypo bendraturčiams numatomos naudoti dalys, kurių nebūtų įmanoma tiksliai nurodyti bei identifikuoti natūroje. Teismas nepagrįstai sklypo bendraturčiams naudotis priskirtų dalių, nurodytų ieškovės planuose, identifikavimą natūroje sutapatino su identifikavimu sklypo plane „popieriuje“, kuriame pateikiamas koordinačių sąrašas ir pan., neįvertindamas, kad natūroje niekaip nebus galima identifikuoti Patvirtintame plane nurodytų daugelio indeksu C pažymėtos dalies taškų, ypač po atsakovų garažu (1G1p), arba B1 dalies taškų (duomenys neskelbtini) ir pan. Nenurodė, kodėl jie atitinka priskirtinų dalių vientisumo, taisyklingos formos, aiškaus identifikuotumo natūroje, patogumo naudotis reikalavimus.
3.11. ieškovės naudai iš atsakovų nepagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba. Teismas detaliau neanalizavo ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai pagrįstumo. Teismas nurodė, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, tačiau jokio detalesnio vertinimo neatliko. Ieškovė sąmoningai ir nesąžiningai darė spaudimą, dėl kurio nebuvo įmanoma suderinti tiek trumpą laiką iki bylos iniciavimo pateiktų atsakovės planų, tiek apskritai bylos eigoje pateikto Patvirtinto plano. Pati ieškovė sukūrė priežastis ieškovės bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Teismas neatsižvelgė į atsakovų pastebėjimus dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų.
10. Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Žemės tarnybos, apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentuose nurodė:
4.1. teismas netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neanalizavo ir nevertino byloje nurodytų aplinkybių ir surinktų rodymų visumos. Patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pažeidžia bendraturtės interesus, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir viešajam interesui. Teismas privalo įvertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidas šalių konfliktinei situacijai šalinti. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad žemės sklype esančiuose pastatuose yra naudotojų, kurie dar nėra įgyvendinę teisės ateityje ne aukciono tvarka išsinuomoti ar išsipirkti atitinkamo dydžio žemės sklypo dalis. Siūlytina naudojimosi tvarka neturėtų įtvirtinti prielaidų kilti konfliktams dėl bendro turto naudojimo ar galimai lemti poreikį valstybei ateityje spręsti žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimo klausimą. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais;
4.2. teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčo žemės sklype yra nustatyti servitutai (kelio ir kiti), o ieškovė patikslintame ieškinyje nereikalavo jų panaikinti. Teismas sprendime servitutinius plotus, pažymėtus indeksu D ir B, priskiria konkretiems ginčo subjektams naudotis, nors taip apriboja kitų subjektų galimybę naudotis servitutu. Teismas nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė neprašė panaikinti nustatytų servitutų. Tokia nepagrįsta teismo išvada ,,padalino“ kelio servitutus ir juos išskirstė kaip naudojamus žemės sklypo plotus D ir A1, tokiu būdu paneigdamas servituto egzistavimą;
4.3. sprendime visiškai neargumentuojama dėl kokių priežasčių ir kam yra išskiriama viena ar kita žemės sklypo dalis. Žemės tarnyba laikėsi pozicijos dėl žemės sklypo dalių paskirstymo, tačiau teismas jų nepagrindė. Nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką visiškai nepaisė dalių vientisumo, draudimo jas formuoti netaisyklingos formos. Indeksais D ir C pažymėtos dalys yra netaisyklingos formos, A ir A1 dalys yra atskirtos. Taip pat nepagrįstai išskiriamos ir apskaičiuotos naudojimosi žemės sklypu dalys C, A1 ir A, nes neatsižvelgta į ginčo šalių turimą nuosavybę, esančią žemės sklype;
4.4. naudojimosi žemės sklypu tvarka privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įgyvendinimą, neturi riboti Lietuvos Respublikos, kaip žemės sklypo dalies bendraturtės, galimybės įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo žemės sklypo dalimi teisių. Pirmiausia išskiriamos konkrečios bendrai naudojamos dalys, būtinos žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui, o kiekvienam iš bendraturčių atskirai naudotis tenkančios dalys gali būti išskiriamos tik iš likusio, t. y. nereikalingo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, žemės sklypo ploto. Turi būti siekiama, kad kiekvienas iš bendraturčių turėtų galimybę naudotis jam skirta atskirai naudojama žemės sklypo dalimi, nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių.
11. Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Žemės tarnybos, atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pritaria apeliantų pozicijai. Atsiliepimo argumentuose nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklype esančiuose pastatuose yra naudotojų, kurie dar nėra įgyvendinę teisės ateityje ne aukciono tvarka išsinuomoti ar išsipirkti atitinkamo dydžio žemės sklypo dalis. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog ginčo žemės sklype nustatyti servitutai (kelio ir kiti), o ieškovė patikslintame ieškinyje nereikalavo jų panaikinti. Servitutų buvimo aplinkybės nevertina ir apeliantai apie tai nepasisakydami apeliaciniame skunde, todėl darytina išvada, kad apeliantai ignoruoja servitutų buvimą ir neakcentuoja šios svarbios aplinkybės. Žemės tarnyba apeliaciniame skunde nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau visiškai pritaria apeliantų argumentams, kad bylinėjimosi išlaidos, tiek jų, tiek Žemė tarnybos atžvilgiu, yra priteistos nepagrįstai.
12. Atsakovai L. K. ir M. K. atsiliepimu prašo Žemės tarnybos apeliacinį skundą patenkinti ta apimtimi, kuria ji prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas ieškinys, ir atmesti apeliacinį skundą ta apimtimi, kuria prašoma atmesti atsakovų L. ir M. K. patikslintą priešieškinį.
13. Atsiliepime į Žemės tarnybos apeliacinį skundą atsakovai sutiko su argumentu, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pažeidžia bendraturčių interesus, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir viešajam interesui. Sklype esančiame name atsakovams kartu ar atskirai iš viso priklauso trys butai. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos tuo požiūriu, kad sprendimu Patvirtintame plane į atskirą plotą nėra išskirtas sklypo plotas po namu. Patvirtintame plane į indeksu „A“ pažymėtą plotą (iš viso 569 kv. m) patenka ir visas plotas po namu, ir kitos bendram atsakovų kartu su Žemės tarnyba numatytam naudojimui priskirtos dalys. Tokia situacija teisiškai ydinga ir savarankiškai daranti Patvirtintą planą neteisėtu, o teismo sprendimą naikintinu. Skundžiamu sprendimu arba turėjo būti naikinamas kelio servitutas, arba tvirtinamoje naudojimosi sklypu tvarkoje ieškovė savo turimų juridinių kvadratų dalimi turėjo taip pat prisidėti prie Patvirtintame plane indeksu „A1“ pažymėtos dalies. Sprendime neargumentuojama, dėl kokių priežasčių Patvirtintame plane yra išskiriama viena ar kita žemės sklypo dalis. Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką nepaisė dalių vientisumo, draudimo jas formuoti netaisyklingos formos. Rėmėsi ieškovės samdyto matininko, parengusio Patvirtintą planą, parodymais, nors duomenų, kad jis būtų statybos inžinierius ar tinkamą susisiekimą galintis planuoti specialistas, byloje nėra. Sklypas yra Vilniaus miesto dalyje ((duomenys neskelbtini)), kurioje galioja specialus paveldosauginis reguliavimas, sklype yra ne tik slėptuvė, bet pirmiausia, daugiabutis namas, kuriame yra 9 butai ir vienos 177 kv. m. administracinės paskirties patalpos. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės samdyto matininko parodymams kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Teismas liudytojo parodymus jų objektyvumo ir patikimumo aspektu turėjo vertinti ypač kritiškai ir jais nesivadovauti, kadangi minėtas liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, jis palaiko ieškovę, atstovauja jos poziciją, parengė planą.
14. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliantų (atsakovų) L. K. ir M. K. apeliacinį skundą visiškai ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
8.1. nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne tik nesukuria konfliktinių situacijų, bet padės jų išvengti sureguliuojant santykius tarp bendraturčių žemės sklypo naudojimo klausimais. Apeliantai nuo ginčo pradžios nėra sąžiningi. Jie siekia, kad jokia naudojimosi tvarka žemės sklypu nebūtų nustatyta ir jie faktiškai galėtų naudotis didesniu žemės sklypo plotu, nei turi teisę pagal savo turimą nuosavybės dalį; arba būtų nustatyta tokia naudojimosi tvarka, pagal kurią jiems būtų priskirtas naudoti ženkliai didesnis žemės sklypo plotas, nei jie turi teisę naudotis pagal turimą nuosavybės dalį. Visų žemės sklype esančių statinių, įskaitant ir slėptuvę, žemės sklypo dalys reikalingos jų eksploatacijai, įvertintos rengiant žemės sklypo planą bei nustatytos Įsakymais. Apeliantai bando įvairiais būdais realizuoti jau nuo 2017 m., kai bandė ginčyti Įsakymus, Žemės sklypo planą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria parduota žemės sklypo dalis tenkanti slėptuvei, ir kita. Neįrodyta, kad ieškovė būtų padariusi kokius nors pažeidimus, priešingai bandant su atsakovais tartis, šie teikė pasiūlymus, kurie buvo neteisėti, o su jais nesutikus – ėmė vilkinti klausimo sprendimą;
8.2. teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka subalansuoja bendraturčių teises ir teisėtus interesus, jokio prioriteto ieškovei nesuteikia. Apeliantai grindžia logika, kad jeigu bendraturčiai turintys didesnę dalį žemės sklypo nesutinka su siūloma naudojimosi tvarka, tuomet teismas ją automatiškai turėtų atmesti. Tačiau tokia logika nėra nei teisėta, nei pagrįsta. Teisės aktuose nenumatyta, kad dauguma turi teisę nuspręsti dėl mažumos teisių ir teisėtų interesų ar turėtų absoliučią veto teisę. Apeliantai niekada teisės aktų nustatyta tvarka neįgijo ir negalėjo tikėtis įgyti išskirtinių teisių naudotis ženkliai didesne žemės sklypo dalimi, nei jiems priklauso nuosavybės, arba į žemės sklypo dalį, kuri užstatyta slėptuve ir skirta jos eksploatacijai;
8.3. apeliantai laikosi nepagrįstos ir neįrodytos pozicijos, kad slėptuvės dalims, kurios nėra žemės sklypo paviršiuje, eksploatuoti nėra reikalinga žemės sklypo dalis. Tokie teiginiai neturinti jokios reikšmės. Žemės sklypų dalys juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjas yra nustatęs konkrečią tvarką, kuria nustatomos žemės sklypų dalys jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, atitinkamai jos negali būti nustatomos kitaip. Teismas teisingai įvertino, jog slėptuvei užstatyti ir eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir ją priskyrė ieškovei būtent ten, kur yra stovi slėptuvė;
8.4. apeliantai laikosi nepagrįstos ir neteisėtos pozicijos, kad žemės sklypo dalis skirta slėptuvei eksploatuoti tariamai yra požeminiame, o ne viršutiniame žemės sklypo sluoksnyje bei tai, jog viršutinis žemės sklypo sluoksnis gali būti priskirtas naudoti atskirai. Tačiau ieškovė yra ne tik slėptuvės savininkė, bet ir žemės sklypo dalių savininkė. Žemės sklypo savininko nuosavybės teisių turinys nėra skirstomas požemines ar antžemines teises. Vadovaujantis CK 4.40 str. 1 d. žemės sklypo savininko nuosavybės teisė suprantama, kaip teisė į viršutinį žemės sklypo sluoksnį, o ne kažkokius požeminius sluoksnius, kuriuos išgalvojo apeliantai. Pagrįstai rėmėsi precedentu, suformuotu kasacinėje byloje Nr. e3K-3-14-403/2024;
8.5. apeliantai kvestionuodami teismo sprendimą remiasi schemomis, kurios nėra įrodymai šioje civilinėje byloje, negali būti prijungti ir neturi jokios reikšmės. Ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokios schemos nebuvo nei pateiktos, nei prijungtos kaip įrodymai, todėl nėra šios civilinės bylos medžiagos dalis, o teismo sprendimas negali būti kvestionuojamas šiomis schemomis. Šių schemų prijungti prie bylos nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, schemose pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys;
8.6. teismas sprendimu nustatytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje teisingai paskirstytas žemės sklypo plotas, kuris reikalingas tiek garažo (2G1p), tiek slėptuvės užstatymui ir eksploatacijai. Ši situacija turi tokį išskirtinumą, kad (2G1p) kampas ir slėptuvės kampas šioje erdvėje yra pastatyti vienas ant kito, t. y. slėptuvės kampas užstatytas garažo ((2G1p) kampu, kas reiškia, kad šių statinių kampų užstatymui ir eksploatacijai yra reikalinga ta pati žemės sklypo dalis. Ši dalis priskirta ieškovės ir apeliantų bendram naudojimui, nes tik tokiu būdu subalansuojamos jų kaip žemės sklypo bendraturčių, ir kaip statinių savininkų teisės ir teisėti interesai. Tokiu būdu abiejų statinių savininkai įgyja teisę naudotis žemės sklypo plotu, reikalingu abiejų statinių užstatymui ir eksploatacijai. Apeliantai netinkamai aiškina Kasacinio teismo praktiką. Žemės sklype yra toks statinių išsidėstymas ir jų persidengimas erdvėje, dėl ko nėra jokio kito racionalaus ir teisingo būdo, kaip išspręsti situaciją. Kita vertus, „C“ dalis yra bendro naudojimo, todėl ieškovė ir apeliantai ja turės naudotis derinant ir nepažeidžiant vienas kito teisių ir teisėtų interesų;
8.7. apeliantai nurodė, jog bendraturčių interesai nesuderinti ir tuo aspektu, kad atsakovei Lietuvos Respublikai yra priskirta žemės sklypo ploto dalis, esanti po gyvenamuoju namu, nors ji neturi nei vieno buto ir/ar patalpos šiame pastate. Tačiau jie patys prašė nustatyti tokią tvarką, pagal kurią būtų išskirta žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu ir priskirta bendrai naudoti apeliantams ir atsakovei Lietuvos Respublikai. Atsakovės Lietuvos Respublikos turima žemės sklypo nuosavybė yra tik tam, kad jos dalis galėtų išsinuomoti ar įsigyti gyvenamojo namo butų ir/ar kitos patalpos savininkai, o ji reikalinga gyvenamojo namo užstatymui ir eksploatacijai;
8.8. teismas pagrįstai sprendė, jog slėptuvės užstatymui ir eksploatacijai yra reikalinga žemės sklypo dalis, kurioje ji stovi. Patys apeliantai į bylą pateikė fotonuotraukų, iš kurių matyti, jog atliekant slėptuvės įėjimo remontą reikėjo atkasti viršutinį žemės sklypo sluoksnį, kad galėtų prieiti prie šios dalies. Jeigu slėptuvei užstatyti ir eksploatuoti žemės sklypo dalis nebūtų reikalinga, atitinkamai teisės aktų pagrindu jai nebūtų apskaičiuota žemės sklypo dalis reikalinga jos užstatymui ir eksploatacijai, o valstybė lengvatine tvarka nebūtų jos pardavusi;
8.9. teismas pagrįstai nesivadovavo prof. dr. S. M. 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu – ataskaita, kuri nėra ekspertizės aktas. Joje aprašomas tyrimas grindžiamas teisiniu reguliavimu, kuris nėra aktualus ir nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomas, todėl šis įrodymas neturi jokios įrodomosios galios šiame ginče. Ataskaitoje aprašomo tyrimu metu pateiktos išvados į klausimą, į kurį ekspertas net neturėjo teisės atsakyti. Ataskaita, kaip įrodymas, jau buvo išnagrinėtas ankstesnių teisminių ginčų metu įrodinėjant analogiškas aplinkybes. Juose pažymėta, kad ataskaita niekaip neįrodo, jog žemės sklypo dalis, kuri užstatyta slėptuve ir skirta jos eksploatacijai, nėra reikalinga slėptuvei ir turėtų būti nepriskirta. Ji parengta siekiant atvaizduoti apeliantų norus, tačiau toks įsivaizdavimas neturi objektyvaus pagrindo;
8.10. apeliantai nepagrįstai remiasi D. A. parengtu Žemės sklypo sutvarkymo pasiūlymu, kuris niekinis, nes yra išvestinis įrodymas. Jis neturi jokios įrodomosios, o taip pat teisinės reikšmės šiame ginče. Teikiamo pasiūlymo ir teiktos schemos pravažiavimo pločio ir atstumu duomenys prieštaringi, akivaizdžiai klaidinantys teismą;
8.11. teismo sprendimu nustatytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje bendraturčiams priskirtos naudojimo dalys aiškiai atribotos, nustatytas jų dydis ir lokacija, todėl jos gali būti identifikuotos natūroje. Turint nustatytus žemės sklypo, statinio, naudojimosi dalies posūkio taškus ir jų koordinates, galima vietovėje nustatyti kiekvieno konkretaus posūkio taško buvimo vietą. UAB „Geometra“ matininkas E. S. paaiškino, jog šie posūkių taškai gali būti nustatyti natūroje 1 cm tikslumu. Apeliantai painioja galimybę natūroje identifikuoti nustatytos naudojimosi tvarkos posūkių taškus ir galimybę posūkio taškus paženklinti vietovėje. Ne visi posūkio taškai vietovėje gali būti paženklinami dėl savo ypatumų, tačiau tai nereiškia, jog posūkio taško negalima identifikuoti;
8.12. teismas pagrįstai nevertino Įsakymų, kaip administracinių aktų, teisėtumo. Apeliantams nepareiškus savarankiškų reikalavimų dėl Įsakymų, nėra akivaizdaus pagrindo teismui savo iniciatyva (ex officio) spręsti dėl jų teisėtumo. Įsakymai buvo ginčijami atskiroje byloje, kurioje dalyvavo apeliantai, tačiau šie administraciniai aktai nuginčyti nebuvo, o su Garažo3 statyba susiję dokumentai apskritai neturi reikšmės Įsakymų teisėtumui;
8.13. Nesutinkama su apeliantų argumentu, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi klausimą. Ieškovė buvo sąžininga tiek ikiteisminiame santykyje, tiek teisminio proceso metu, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Ieškovė teisminio proceso metu laiku ir tinkamai vykdė pareigas, sąžiningai naudojosi turimomis teisėmis, nepiktnaudžiavo procesu, jo nevilkino, sutiko su teismine mediacija, siekiant sudaryti galimybes rasti taikų susitarimą. Tuo tarpu apeliantų elgesys nei ikiteisminiame santykyje, nei teisminio proceso metu nebuvo sąžiningas ir tinkamas. Visos paslaugos, kurios suteiktos ieškovei yra teisinės, susijusios su nagrinėjamu ginču pagal Rekomendacijas.
15. Ieškovė atsiliepimu prašė Žemės tarnybos apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
9.1. Įsakymo pagrindu žemės sklype buvo nustatyti ir įregistruoti tam tikri servitutai, tačiau teismo priimtu sprendimu nebuvo peržengtos ieškinio ribos, nes nebuvo nuspręsta dėl servitutų nustatymo, pakeitimo ar panaikino. Teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neturi reikšmės žemės sklype nustatytiems servitutams ar servituto turėtojams ir jų nesaisto. Sprendimu nustatytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje paskirstyta, kur ir koks bendraturtis naudosis atitinkama žemės sklypo dalimi, tačiau tai nesaisto servitutų turėtojų, nekeičia ir nepanaikina kelio ar pastotės servitutų, jų turinio ar servitutų turėtojų teisių ir pareigų. nustatant naudojimosi tvarką servitutai yra reikšmingi tik siekiant įvertinti, ar kažkuriam bendraturčiui netenka labiau apsunkinta žemės sklypo dalis;
9.2. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka teisėtai ir pagrįstai paskirstytos žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis, naudojimosi tvarka pagrįsta ir puikiai suprantama, kodėl ir kam priskiriamos atitinkamos žemės sklypo dalys. Šiuo aspektu apeliantės nurodomi argumentai abstraktūs, lakoniški, realiai net nėra suformuluoto aiškaus apeliacijos pagrindo. Naudojimosi tvarkoje žemės sklypo dalys paskirstytos taip, kad žemės sklype stovintiems statiniams būtų priskirta reikiama žemės sklypo dalis jų užstatymui ir eksploatacijai; kad žemės sklype stovinčių statinių savininkams būtų priskirtos žemės sklypo dalys, kuriose jie stovi; kad būtų numatyti patekimo keliai į atskirai išskirtas dalis ir žemės sklype stovinčius statinius; kad nei vienam bendraturčiui netektų labiau apsunkintos žemės sklypo dalies; kad maksimaliai atitiktų šalių turimą nuosavybės dalį, užtikrintų galimybes ją išnaudoti efektyviai; kad bendro naudojimo plotų išliktų tik tiek, kiek yra tam būtinybės;
9.3. teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka nepažeidžia teisės aktų reikalavimų dėl nustatomų naudotis dalių formų. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu klausimas, todėl Metodika ir jos reikalavimai nėra taikytini. Teismas neprivalėjo taikyti ir jo nesaistė Metodikos nuostatos. Teisinis reguliavimas nereglamentuoja, kokių formų dalys gali būti nustatomos naudotis žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypo dalys paskirstytos maksimaliai taisyklingai, kiek tai yra įmanoma pagal esamą situaciją. Nei vienas iš atsakovų nepasiūlė geresnio žemės sklypo dalių paskirstymo, kuris visiškai atitiktų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių turimas nuosavybės dalis, ženkliai nenukryptų nuo jų. Visos išskirtos dalys turi savo posūkio taškus, pagal kuriuos gali būti nustatyta jų buvimo vieta vietovėje ir atitinkamai identifikuotos dalys, todėl dalių forma apskritai neturi reikšmės.
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1159 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), 523/1159 dalis priklauso atsakovei Lietuvos Respublikai, 440/1159 dalis – ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė), 80/1159 dalis Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams L. K. ir M. K. (toliau abu kartu – ir atsakovai), 37/1159 dalis – atsakovei L. K. ir 79/1159 dalis – atsakovui M. K.. Ginčo Žemės sklype yra pastatyti šie statiniai: pastatas – slėptuvė, žemės sklypo plane pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ žymeniu (toliau – ir Slėptuvė), garažas, žemės sklypo plane pažymėtas „3G1p“ žymeniu (toliau – ir Garažas3), priklausantys ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, garažas, žemės sklypo plane pažymėtas „2G1p“ žymeniu (toliau – ir Garažas2), priklausantis atsakovui M. K., garažas, Žemės sklypo plane pažymėtas „1G1p“ žymeniu (toliau – ir Garažas1), priklausantis atsakovams M. K. ir L. K., ir gyvenamasis namas, žemės sklypo plane pažymėtas „1A3p“ žymeniu.
19. Naudojimosi tvarka Žemės sklypu niekada nebuvo nustatyta. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovai L. K. ir M. K. pareiškė byloje reikalavimus nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktus projektus. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geometra“ 2024 m. kovo 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto II variantą (pastaba: t. y. ieškovės pateikto Plano II variantą). Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovai L. K. ir M. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT).
20. Bendrosios nuosavybės teisė lemia tam tikrus savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo apribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. CK 4.74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ši nuostata reiškia įstatyme įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022 58 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Daikto bendraturtis negali įgyvendinti savo teisių į daiktą nepaisydamas kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
21. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su ginčijamu sprendimu, nurodo, kad patvirtintas planas turi tokių esminių trūkumų, dėl kurių jis negalėjo būti teismo tvirtinamas, o teismui nesutikus su atsakovų planais, teismas turėjo atmesti tiek patikslintą ieškinį, tiek patikslintą priešieškinį. NŽT apeliaciniame skunde nurodo, kad patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia bendraturtės interesus, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir viešajam interesui.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis, tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, ginčijamo sprendimo motyvus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su atsakovų, NŽT apeliacinių skundų argumentais.
24. Atsakovai skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtis negali įgyvendinti savo teisių į daiktą nepaisydamas kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, tačiau šią nuostatą pritaikė atsakovams, o ne ieškovei. Teigia, kad Slėptuvės dalims, kurios nėra žemės sklypo paviršiuje, eksploatuoti nėra reikalinga Žemės sklypo dalis, o pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi tvarką nepagrįstai ją paskyrė ieškovei; atsakovai kartu valdantys didesnę dalį Žemės sklypo nesutiko su šia naudojimosi tvarka.
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Žemės sklypo dalys reikalingos jame esančių statinių eksploatacijai buvo įvertintos rengiant Žemės sklypo planą ir nustatytos administraciniais aktais. Bylos ir Lietuvos teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-327-734/2019, kurioje 2019 m. kovo 12 d. priimtą sprendimą nepakeistą paliko Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-155-280/2020, jau buvo įvertintos aplinkybės dėl Žemės sklype statiniais užstatytų ir jiems eksploatuoti reikalingų Žemės sklypo dalių. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir išnagrinėtoje byloje dalyvavo (dalyvauja) (nors ir skirtinga jų procesinė padėtis) L. K. ir M. K.. Byloje atsakovais buvo Nacionalinė Žemės tarnyba, UAB „Lotuso būstai“, t. y. ankstesnė Slėptuvės savininkė, kurios teises ir pareigas pirkimo – pardavimo sutartimi yra perėmusi šios bylos ieškovė (CPK 4.48 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėtoje civilinėje byloje namo bendraturčiai (jų tarpe ir šios bylos atsakovai) pareikštu ieškiniu prašė ex officio (teismo iniciatyva) pripažinti niekiniu SĮ „Vilniaus planas“ 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą; ginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 2.3-5420-(01), kuriuo, jų vertinimu, nepagrįstai nustatytos valstybinio žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalys statinių savininkams; prašė pripažinti niekine 2015 m. rugpjūčio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį su UAB „Lotuso būstai“; pripažinti niekiniu 2015 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo – pardavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Lietuvos Respublika perdavė nuosavybės teisę UAB “Lotuso būstai” į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento; taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant UAB „Lotuso būstai“ grąžinti valstybei 410/1159 dalis žemės sklypo tokioje būklėje, kokioje žemės sklypas buvo perduotas UAB „Lotuso būstai“ minėtu perdavimo–priėmimo. Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas kilęs ginčas dėl atitinkamo dydžio teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp nekilnojamojo turto savininkų, akcentuojant slėptuvei eksploatuoti nustatytą 317 kv. m plotą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo. Nagrinėjamu atveju atsakovai taip pat įrodinėja, kad požeminės Slėptuvės turėjimas nesuponuoja jokių jos savininko išskirtinių teisių į virš jos esantį žemės sluoksnį, net jeigu jos savininkė turi pakankamą žemės plotą sklype. Nustačius nurodytas sąlygas, yra pagrindas išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 pastraipa, 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024 35 pastraipa).
26. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-327-734/2019 priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuotos tokios aplinkybės kaip, kad: a) Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-5420-(01) nustatė: 1) kad valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini) (sklype yra statinių (duomenys neskelbtini)), kurio ribos žemės plane Ml:500 pažymėtos skaičiais 1-5, plotas yra 1159 kv. m, kitos paskirties žemė; šio įsakymo 3 punktu nustatyta: šiame sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos šios dalys - pastatui-slėptuvei - 317 kv. m ploto, gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) -312 kv. m, pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 26 kv. m, pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 24 kv. m, pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21 kv. m., bendram naudojimui paliekama 459 kv. m ploto žemės sklypo dalis; b) tokios dalys nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno savarankiško statinio užimamą plotą, proporcingai visame 1159 kv. m plote; c) konkrečiu statiniu užstatytas sklypas negali būti naudojamas pagal kitą paskirtį, ta sklypo dalis įsakmiai turi būti skiriama teisiškai registruotam nekilnojamam daiktui; d) byloje nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, jog žemės sklypo dalys atskiriems savarankiškiems statiniams nustatytos pažeidžiant norminių aktų reikalavimus; e) atsiradus naujam teisiniam reglamentavimui po to, kai statiniai buvo pastatyti ir buvo jiems priskirti naudojimui valstybinės žemės sklypai, vargiai ar gali ieškovai reikalauti jų statinių eksploatavimui skirti žemės sklypo dalis virš slėptuvės, kaip kad buvo 1961, 1982 metais pagal inventorinių bylų duomenis šiomis konkrečiomis aplinkybėmis; f) slėptuvė, kaip specialios paskirties pastatas, užima ne 183 kv. m (tai vidaus patalpų plotas), o 274,72 kv. m (užstatytas plotas pagal VĮ „Registrų centras” duomenis), jos užimta žemės sklypo dalis negali būti skiriama kito statinio savininkams, statiniui tenkančio žemės sklypo dydį lemia pastato dydis, negali būti nekilnojamam daiktui skiriamas žemės sklypas tik daliai pastato eksploatuoti; f) ieškovų nurodytas argumentas, kad Slėptuvės – pastatui iš viso nėra reikalingas antžeminis plotas nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, tai yra tik ieškovų nuomonė; g) aplinkybė, kad namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, tame tarpe ir ieškovai, virš Slėptuvės – pastato seniau statėsi automobilius ir neatlygintinai naudojosi valstybinės žemės sklypu, nesuteikia jiems išskirtinių teisių į šią sklypo dalį, ir neužkerta kelio šią valstybinės žemės sklypo dalį parduoti (CK 6.394 straipsnis), leidžia daryti išvadą, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad Slėptuvei eksploatuoti reikalinga Žemės sklypo dalis nustatyta teisėtai ir pagrėstai, o ieškovų (jų tarpe – ir šios bylos atsakovų) argumentai, kad Slėptuvės – pastatui, kaip savarankiškai funkcionuojančiam daiktui, apskritai nėra būtinas antžeminis plotas, nes slėptuvė yra po žeme ir gali funkcionuoti nepaisant to, kad virš slėptuvės esantis išasfaltuotas žemės plotas būtų naudojamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų automobiliams statyti bei vaikams žaisti, yra tik ieškovų nuomonė, nepagrėsta jokiomis teisės aktų nuostatomis.
27. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 45 pastraipa). Kadangi prejudiciniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl visų skirtinguose ginčuose nurodytų reikšmingų aplinkybių (ne)buvimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendime ir Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais ir todėl, vadovaudamasi jais, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nepaisant aplinkybės, jog Slėptuvė yra požeminis statinys, norint ją eksploatuoti, reikalinga Žemės sklypo dalis, ir paskirti ją ieškovei būtent ten, kur yra Slėptuvė (Plane II pažymėta „B“), o atsakovų argumentai, kad ginčo gyvenamojo namo gyventojai ilgą laiką naudojosi virš Slėptuvės esančiu Žemės sklypo plotu automobiliams parkuoti, nėra pakankami, kad būtų galima spręsti egzistuojant teisėtus atsakovų lūkesčius ir toliau išlaikyti tokią naudojimosi tvarką.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovų skundo argumentais, kuriuose teigiama, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neužtikrino Žemės sklypo bendraturčių interesų balanso, neteisingai ir nepagrįstai pagal ieškovės vienašališką pageidavimą išspręsdamas klausimą dėl žemės po Garažu1 (pastaba: teisėjų kolegija, skirtingai nuo šalių, garažus įvardija skaičiais pagal jų žymėjimus plane (nutarties 18 pastraipa)) ir žemės po Slėptuve naudojimo.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos išskirtinumą, kad Slėptuvės kampas ir Garažo1 kampas yra pastatyti vienas ant kito, t. y. Slėptuvės kampas yra užstatytas Garažo1 kampu. Sprendimu nustatytoje naudojimosi tvarkoje aptariama dalis („C“ dalis) posūkio taškuose (duomenys neskelbtini) pagrįstai yra paskirta ieškovės bei atsakovų L. K. ir M. K. bendram naudojimui, nes tik tokiu būdu yra subalansuojami jų ne tik, kaip Žemės sklypo bendraturčių, bet ir kaip statinių savininkų teisės ir teisėti interesai, nes tik tokiu būdu abiejų statinių savininkai įgyja teisę naudotis Žemės sklypo plotu, reikalingu abiejų statinių užstatymui ir eksploatacijai, kaip iš esmės teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą.
30. Atsakovai bando įtikinti, kad nustatydamas tokią naudojimosi tvarką, teismas užtikrino ieškovės teisę individualiai naudotis žeme po visu Slėptuvės plotu, neužtikrindamas analogiškos atsakovų teisės naudotis visa žeme (žemės sluoksniu) po jiems priklausančiu Garažu1. Priešingai, sklypo „C“ dalis, taigi ir posūkio taškuose (duomenys neskelbtini), yra paskirta bendram naudojimui, todėl ieškovė ir atsakovai ja turės naudotis bendrai, derinant ir nepažeidžiant vienas kito teisių ir teisėtų interesų. Jokių kitų naudojimosi C dalimi sąlygų, proporcijų ir pan., pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė. Patvirtinto Plano II projekto lentelės duomenys rodo, kad bendro naudojimo „C“ daliai (viso 50 kv. m) ieškovė priskiria daugiau nuosavybės (t. y. 32 kv. m.), nei jos priskiria atsakovai (t. y. 18 kv. m), tačiau nepaisant to, abi šalys visu šios dalies plotu naudosis bendrai, kas paneigia atsakovų teiginius apie suteiktą prioritetą Slėptuvės savininkei – ieškovei. Esant pravažiavimo pločiui 3,26 m, nėra pagrindo teigti, kad aptariama „C“ dalis apsunkina atsakovų patekimą į Garažą1.
31. Atsakovai skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje analizuojamos situacijos išskirtinumas nulemia tai, jog po atsakovų Garažo1 kampine dalimi yra ne žemės sklypas tiesiogiai, o žemės sluoksnis virš Slėptuvės. Tokia aplinkybė paaiškėjo ne iš Įsakymų, kuriuos rengiant ji nebuvo aiškinamasi. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad nesant atitinkamo atsakovų reikalavimo, nenustatyti akivaizdūs pagrindai ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl administracinių aktų teisėtumo. Teisėjų kolegija tokius atsakovų skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
32. Jau minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo įvertintas administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas (šios nutarties 26 pastraipa). Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje yra konstatavęs, jog susidarė tokia situacija, kad 1 159 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra ne vien ieškovams priklausantis daugiabutis namas, garažai, bet ir specialios paskirties savarankiškas statinys – Slėptuvė. Teisėjų kolegija vertino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-5420-(01) sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno savarankiško statinio užimamą plotą, proporcingai visame 1 159 kv. m plote žemės sklypo. Tai leidžia daryti išvadą, kad išnagrinėtoje byloje sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, buvo įvertintas tiek visas žemės sklypo plotas, tiek statiniais užstatytas jo plotas.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 1961 m. pastatytos Slėptuvės dalis yra užstatyta 1966 m. pastatytu Garažu1, nėra šioje nagrinėjamoje byloje naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl administracinių aktų teisėtumo. Išnagrinėtoje byloje 2018 m. gruodžio 4 d. Ekspertinio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį į bylą buvo pateikę patys (išnagrinėtos bylos) ieškovai, tyrimo objekte – UAB „Topokada“ 2018 m. lapkričio 28 d. parengtame Žemės sklypo plane, sklypo plotas 1 159 m2 (žemės sklypo naudojimosi tvarka, koreguojanti 2009-12-18 „Vilniaus plano“ žemės sklypo planą, vadovaujantis 2010.04.28 Vilniaus apskr. viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 1999.10.25 inventorizacijos planu) žymėjimai (net atlikti skirtingomis spalvomis) aiškiai parodo, kad Slėptuvės dalis yra užstatyta Garažu1, tačiau šia aplinkybe ieškovai (išnagrinėtos bylos atveju) nesirėmė. Taigi, pats faktas, kuris negalėjo būti nežinomas ir buvo žinomas išnagrinėtoje byloje, kad dalis slėptuvės yra užstatyta Garažu1, nekeičia situacijos, kad Slėptuvei, kaip statiniui, užstatyti ir eksploatuoti reikalinga Žemės sklypo dalis, kurioje ji stovi, kaip ir Garažui 1, kaip statiniui, užstatyti ir eksploatuoti reikalinga Žemės sklypo dalis, kurioje jis stovi, ir šis klausimas išsprendžiamas byloje nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuria Žemės sklypo dalis „C“ paskiriama bendram šalių naudojimui. Be to, nustatyta naudojimosi tvarka atsakovams naudojantis „A1“ (kartu su Lietuvos Respublika (NŽT)) ir „D“ (kartu su ieškove, Lietuvos Respublika (NŽT)) sklypo dalimis yra užtikrinamas ir jų patekimas į Garažą2 (atstumas tarp taškų (duomenys neskelbtini) viso 3,82 m).
34. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus dėl eksperto prof. dr. S. M. ekspertinio tyrimo akto netinkamo vertinimo (neįvertinimo).
35. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 pastraipa). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 pastraipa). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 pastraipa). Teismo sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).
36. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas glausta forma aptarė teismo eksperto prof. dr. S. M. dar 2018 m. gruodžio 4 d. parengtą Sklypo ekspertinio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jo įrodomąją reikšmę įvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą šiomis ekspertizės akto išvadomis nesivadovauti kaip nesusijusiomis su byloje kilusio ginčo dalyku. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad dėl tos pačios priežasties šiam ginčui nėra aktualūs ir atsakovų pateikti Žemės sklypo sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-327-734/2019 taip pat jau buvo įvertintas minėtas Sklypo ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, kad: šios išvados negali būti vertinamos kaip eksperto išvados CPK 212 – 218 straipsnių nuostatų prasme; specialisto išvadoje vadovautasi statybos techniniais reglamentais dėl naujų būstų projektavimo, o ne žemės sklypo dalies priskyrimo privatizuojamiems objektams, kurį reglamentuoja CK 6.394 straipsnio 1 dalis bei LR Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų priskirtų privatizavimo objektams pardavimo ar nuomos“, todėl jomis remtis nėra pagrindo; remiantis šiomis specialisto išvadomis ieškovai, tame tarpe ir ieškovai L. M. K., neįrodo savo pažeistų teisių. Tokios nustatytos aplinkybes pripažintinos prejudiciniais faktais. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, atsakovų lūkesčiai, kuriuos jie grindė būtent minėtomis išvadomis, užtikrinti pageidaujamą Žemės sklypo naudojimą (automobilių stovėjimo vietoms, želdiniams įrengti ir pan.), neturi jokio objektyvaus pagrindo.
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti tiek su atsakovų, tiek su NŽT apeliacinių skundų argumentais dėl skundžiamu sprendimu nustatomų naudotis žemės sklypo dalių netaisyklingos formos. Nėra jokio imperatyvaus teisinio reguliavimo dėl naudojimui skiriamų žemės sklypo dalių konfigūracijos ir jų paženklinimo vietoje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-312/D1-309 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės numato, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (35 punktas). Faktinės byloje nustatytos aplinkybės ir pati nagrinėjama situacija rodo, kad kiekvieno savininko statiniui yra priskirtos naudoti tos Žemės sklypo dalys, kuriose yra jiems priklausantys statiniai ir būtų užtikrintas patekimas į juos. Žemės sklype esančių statinių žemės sklypo dalys, reikalingos jų eksploatacijai, buvo įvertintos rengiant Žemės sklypo planą ir nustatytos aukščiau minėtais administraciniais aktais. Gyvenamasis namas stovi patvirtinto Plano II „A“ dalyje, kuri priskirta bendrai naudotis atsakovams L. ir M. K., kaip šiame name esančių butų savininkams, ir Lietuvos Respublikai, kurios nuosavybė skirta gyvenamojo namo butų ir /ar negyvenamosios patalpos savininkams išsipirkti, kurie šiuo metu dar nėra jos išsipirkę (išsinuomavę). Nuo šios dalies yra išskirta ir atskirta „AI“ dalis dėl reikalingo pravažiavimo į Garažą2, o jungti jos su „D“ dalimi (skirta bendrai naudotis ieškovei, atsakovams, Lietuvos Respublikai) nėra teisinga, nes tuomet ieškovė įgytų teisę naudotis daug didesne Žemės ploto dalimi, nei turi nuosavybės. Plano II lentelėse pateiktų duomenų išsami analizė teikia pagrindą išvadai, kad nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės teisingai paskirstytos Žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis, yra pagrįsta ir aiški.
38. NŽT skundo argumentus dėl Žemės sklype nustatytų ir įregistruotų Kelio servituto bei Kitų servitutų panaikino ar pakeitimo paneigia pats skundžiamo sprendimo turinys.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėto Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 5420-(01) pagrindu taip pat buvo nustatyti ir įregistruoti servitutai: 1) 0,0076 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), Žemės sklypo plane pažymėtas „S1“ žymeniu, kurio ribos pažymos taškais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelio servitutas); 2) 0,0015 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantys), suteikiantys teisę neatlygintinai eksploatuoti ir prižiūrėti konteinerinę elektros pastotę (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiti servitutai).
40. Skundžiamo sprendimo turinys (jo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys) rodo, kad nėra nuspręsta dėl servitutų nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo. Bylos duomenimis, pagal pavirtintą Planą II, Kelio servitutas yra „D“ ir „A1“, Kiti servitutai – „A“ ir „B“ Žemės sklypo dalyse. Tiek ieškovei (išskyrus „A“ ir „A1“ dalis), tiek atsakovams ir NŽT tenka Žemės sklypo dalys, kurios apsunkintos šiais servitutais. CK 4.124 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus, o CK 4.130 straipsnis – servituto pasibaigimo pagrindus ir momentą. Nagrinėjamu atveju Kelio ir Kiti servitutai nustatyti administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu sprendimu yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nėra servituto pasibaigimo pagrindas, kaip tai reglamentuoja CK 4.130 straipsnio 1 dalies nuostatos. Servitutų turėtojai ir toliau gali naudotis turimais servitutais ir jų suteiktomis teisėmis, nepriklausomai nuo to, kokia Žemės sklypo dalimi kuris bendraturtis naudosis.
41. Atsakovai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovei nepagrįstai priteisė visas jos prašytas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato padėjėjo pagalba.
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
44. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino 7 298,85 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir šią sumą lygiomis priteisė iš atsakovų, NŽT.
45. Teisėjų kolegija, spręsdama ar ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieškovės advokato padėjėjas ieškovės vardu surašė procesinius dokumentus: patikslintą ieškinį (pastaba: duomenų apie advokato, advokato padėjėjo paslaugas rengiant ieškinį nėra) (5 045,50 Eur), atsiliepimą į priešieškinį (5 594,75 Eur), 5 kitus įvairaus turinio prašymus (pastaba: prašymai dėl teismo posėdžio atidėjimo ir dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu neįtraukiami) (201,82 + 211,03 + 216,10 + 219,64 + 233,55 = 1 082,14 Eur) atstovavo ieškovę teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 6 (suapvalinus) val. (1 342,74 Eur), todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijų nuostatas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bendra suma būtų 10 452,10 Eur ((5 045,50 + 5 594,75 + 1082,14 + 1 342,74) x 80 : 100 = 1 0452,10). Kadangi ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jų mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija nenustatė pagrindo.
46. Į esminius apeliacinių skundų keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 pastraipos; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021).
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Kadangi atsakovų, NŽT apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovė nurodo, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą ji turėjo 5 662,80 Eur išlaidų ir prašo jas priteisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė ir parengė du procesinius dokumentus, tačiau vertina, kad jie buvo rengiami dėl vieno teismo procesinio sprendimo atsikertant į apeliacinių skundų argumentus, todėl jas sumažinus iki Rekomendacijose (8.11punktas) nustatytų jų maksimalaus dydžio (3 069,01 Eur), nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), priteisia ieškovei iš kiekvieno apeliacinį skundą pateikusio atsakovo po 1 023,00 Eur (3 069 : 3 = 1 023) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 023,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 023,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 023,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas