Civiline byla Nr. e2-172-569/2025m.
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03239-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,
sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant
ieškovės atstovams G. Š., advokatui R. J.,
atsakovui K. Š., o atstovui advokatui V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiera Logistics‘‘ ieškinį atsakovui K. Š., trečiajam asmeniui G. Š. dėl paskolų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB ,,Tiera Logistics‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. Š. 600 000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės atstovai G. Š. ir advokatas R. J. nurodė, kad ieškovė, atstovaujama (duomenys neskelbtini) G. Š., paskolino atsakovui 300 000,00 Eur pagal 2015-05-20 paprastąjį vekselį ir 300 000,00 Eur pagal 2015-08-05 paprastąjį vekselį atsakovui K. Š. žemės sklypams įsigyti. Atsakovas, nuolat konsultuojamas savo G. Š. bei jo atstovaujamas pagal atsakovo G. Š. 2013-03-04 išduotą įgaliojimą, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), už šiuos paskolintus pinigus per keletą metų įsigijo savo vardu apie 180 vienetų miško ir žemės ūkio paskirties sklypų.
3. Suėjus pinigų pagal vekselį gražinimo terminui (2024-03-15), atsakovas jokia dalimi skolos negražino, nors laikotarpyje nuo 2024 m. sausio iki birželio mėn. skubiai, mažesnėmis nei rinkos kainomis pardavė, dalį sklypų, kurių unikalūs numeriai: miško sklypai Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad miško sklypai, K. Š. įsigyti 2017-2022 metais, buvo parduoti vienam pirkėjui UAB „Medvalda“ 2024 m. sausio-vasario mėnesį, o pirkėjas įsigytus sklypus jau 2024 m. gegužį su geru pelnu perpardavė UAB „Raistašilė“. Žemės ūkio paskirties sklypai, atsakovo įsigyti 2017-2020 metais, buvo parduoti 2024 m. gegužį - birželį V. ir R. B. ir kitiems pirkėjams.
4. Visa šių aplinkybių visuma rodo, kad suėjus vekselio pagrindu paskolintų pinigų grąžinimo terminui (2024-03-15), atsakovas net neketino grąžinti paskolintų pinigų ieškovei, priešingai, pradėjo pardavinėti sklypus, siekiant išvengti prievolės jai įvykdymo. Ieškovės žiniomis, skolininkas gautas lėšas išleido, nes ištisai internete lošia iš pinigų, žaidžia kitus azartinius žaidimus, tapo nuo jų priklausomas, nesigydo nuo šios priklausomybės, paskutiniu metu išvis nebendrauja su tėvais, seserimi I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir kitais artimaisiais, o gautas lėšas baigia iššvaistyti įvairioms pramogoms bei lošimams. NTR išrašas apie atsakovui priklausantį turtą patvirtina, kad 2024-07-09 dienai skolininkas turi 142 vienetus įvairių sklypų, tačiau jokio gyvenamojo būsto savo vardu neįsigijo. Ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena nuomojamam bute, nedirba ir neieško darbo, jį išlaiko jo sugyventinė.
5. Atsakovas pagal 2015-05-20 ir 2015-08-05 išduotus vekselius besąlygiškai įsipareigojo iki 2024-03-15 sumokėti ieškovei iš viso 600 000,00 eurų, bet iki šiol neįvykdė jokia apimtimi savo įsipareigojimo, nors ne kartą žadėjo tai padaryti - buvo tartasi dėl mokėjimų dalimis, atidedant terminą ir pan. Vekseliai buvo išduoti prievolei užtikrinti tarp artimų asmenų (sūnaus ir tėvo įmonės, kurioje tėvas yra ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), todėl taupant lėšas vekseliai nebuvo tvirtinti notarine tvarka, kas juos paverčia paprastais paskolos rašteliais.
6. Vekseliai, pasirašyti nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Dėl vekselio, kuris netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio ir/ar formos trūkumų, pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-7-100-469/2019. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
7. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (ten pat, kasacinio teismo nutarties 34 punktas). Apibendrinant nurodytą teismų praktiką darytina išvada, kad notarinės formos nesilaikymas (vekselis nėra patvirtintas notariškai) nedaro sandorio negaliojančiu, nes akcentuotina, kad sandoris buvo įvykdytas, ir teismas sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu bei vekselio davėjas privalo vekselio gavėjui gražinti viską, ką yra gavęs pagal sandorį (CK 1.93 str. 4 d., 1.80 str. 2 d.).
8. Tais atvejais, kai vekselio, netekusio vertybinio popieriaus teisinio statuso, pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad teisinio statuso netekęs vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti įvertinta: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar vekselis yra pasirašytas tokį dokumentą išrašiusio asmens, ar jame nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020, 32 punktas ir jame nurodyta praktika).
9. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta; tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
10. Iš ginčo vekselių turinio matyti, kad juose yra aiškiai nurodytos paskolintos pinigų sumos, t. y. po 300 000,00 Eur, taip pat yra visi šalių rekvizitai, vekselio (paskolos) davėjo parašas. Todėl laikytina, kad vekseliai, kaip skolos rašteliai, atitinka pirmąją sąlygą. Pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina tai, kad visuose atsakovo įsigytuose sklypų sandoriuose jį atstovavo tėvas G. Š., kuris taip pat yra ir ieškovės įmonės UAB „Tiera Logistics“ (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Būtent atsakovo tėvas, veikdamas ieškovės vardu, atsiskaitinėjo su sklypų pardavėjais grynaisiais pinigais už atsakovą, tokiu būdu pagal ginčo vekselį perduodamas atsakovui pinigus. Tokią teisę G. Š. turėjo pagal atsakovo išduotą įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad G. Š. suteikta teisė užtikrinti bet kurių atsakovo ir bet kurių trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą savo nuožiūra aptartomis sąlygomis. Paskolintas pinigines sumas ieškovė minėtu būdu atsakovui perdavė per keletą metų, t. y. laikotarpiu nuo 2015-08-05 vekselio sudarymo iki 2022 metų.
11. Atsakovas asmeninių lėšų įsigyti beveik 180 vienetų sklypų neturėjo, nes niekur nedirbo arba įsidarbindavo trumpam laikui. Tik po žemės sklypų įsigijimo atsakovas kurį laiką vykdė žemės ūkio veiklą, tačiau, jam įnikus į lošimą, žemės ūkio verslas pradėjo žlugti. Visas šias aplinkybes patvirtina pridedamos kelios išsaugotos sklypų pirkimo-pardavimo sutartys ir preliminariosios sutartys iš kurių matyti, kad visuose pirkimo sandoriuose atsakovą atstovavo jo tėvas G. Š. ir kad jis perdavė visus pinigus sklypų pardavėjams. Atsakovas vekselius pradėjo ginčyti tik tada, kada ieškovė iš jo pradėjo reikalauti pinigų grąžinimo. Iki to laiko, t. y. net 9 metus atsakovas neginčijo pasirašytų vekselių, buvo pasyvus, nes jo pasirašyti vekseliai atitiko jo valią ir nepažeidė jo teisių. Taigi šiuo atveju, vekseliai laikytini paprastuoju rašytiniu įrodymu – skolos dokumentu, patvirtinančiu atsakovo skolą ieškovei, dėl ko atsakovas turi pareigą ją ieškovei grąžinti, nes skolos grąžinimo terminas yra suėjęs.
12. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., procesinių palūkanų norma sudaro 5 proc., kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, skaičiuojamą nuo prašomos priteisti pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovas K. Š. ir jo atstovas advokatas V. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis negavo pinigų iš ieškovės pagal jos pateiktus vekselius. Ieškovės UAB „Tiera Logistics“ metinėse VMI pajamų deklaracijose už visą šios įmonės gyvavimo laikotarpį nėra jokių duomenų, kad tokios skolos pinigų sumos būtų buvusios nurodytos ir nėra patikimų duomenų, kad įmonė būtų minėto dydžio sumas kažkam paskolinusi. Nėra jokių duomenų, kad į jo disponuojamas sąskaitas būtų pravesta ieškovės pagal vekselius nurodyta suma. Priešingai, ieškovė iš jo skolindavosi konkrečias sumas ir jas dalimis gražindavo. Jo 2024-12-04 d. pateiktas į bylą įrodymas - banko sąskaitų išrašas, iš kurio matyti, kad stabiliai atsakovas įmonei skolino savo asmenines lėšas.
14. Kadangi jo tėvo G. Š. verslas buvo bankrutavęs, jis negalėjo pats kurti naujos įmonės, nes turėjo skolų, jis, K. Š., buvo UAB „Tiera Logistics“ vienas iš įkūrėjų ir (duomenys neskelbtini) ir devynis metus jam priklausė 100 proc. įmonės akcijų. Nurodė, kad jis pridėjo prie įmonės veiklos, nebuvo tik formalus jos (duomenys neskelbtini), kaip teigia G. Š.. Jis tvarkė įmonės dokumentaciją, prisidėjo prie įmonės veiklos darbu. Konfliktiški santykiai su jo tėvu G. Š. prasidėjo todėl, kad jam, kaip (duomenys neskelbtini), ateidavo nurodymai dėl mokesčių, baudų mokėjimo, įmonė turėjo įsiskolinimų, tačiau jo tėvas į jo pastabas nereaguodavo. Atsakovas suprato, jog visa atsakomybė už įmonę tenka jam, tuo tarpu G. Š. į jo pastabas nereagavo. Didėjant nesutarimams, 2023 metais jis visas akcijas perrašė savo seneliui S. D..
15. Kadangi piniginis vienetas euras Lietuvos Respublikoje pradėjo funkcionuoti nuo 2015 metų sausio 1 d., akivaizdu kad įmonė UAB „Tiera Logistics“, kurios savininkas buvo atsakovas, iki euro įvedimo 2015 metų sausio 1 d. turėjo valdyti pinigines lėšas – 600 000,00 Eur x 3,4528 = 2 071 680,00 Lt, kas turėjo atsispindėti įmonės finansinėse ataskaitose už 2014 metus, arba finansinėse ataskaitose už 2015 metus. UAB „Tiera Logistics“ niekuomet nebuvo tokios piniginių lėšų sumos. Be to, kaip įmonės savininkas, atsakovas teismui pateiktus vekselius (originalus) ir turėjo turėti, kas tik paneigia vekselių buvimo aplinkybes.
16. Į bylą atsakovas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos išrašus nuo 2014 iki 2016 m., kurie patvirtina, kad įmonės balanse niekados nėra buvę piniginių lėšų siekiančių paskolos sumą. 2024-10-18 d. atsakovas su atsiliepimu pateikė UAB „Tiera Logistics“ metines VMI pajamų deklaracijas už visą šios įmonės gyvavimo laikotarpį, įmonėje nėra buvę tokios piniginių lėšų sumos, kokia nurodyta ieškinyje, juolab kad įmonė būtų minėto dydžio sumas kažkam paskolinusi ar iš ko gavusi. 2025-02-10 d. atsakovo į bylą pateiktos UAB „Tiera Logistics“ VMĮ teiktos mokestinės ataskaitos už 2014 ir 2015 metus, iš kurių akivaizdu, kad įmonė neturėjo piniginių lėšų paskolų sumai. Ieškovė nepaaiškina, kodėl atsakovui reikėjo skolintis lėšas žemės sklypų pirkimui iš savo įmonės, jei jas žemės sklypų pirkimui galėjo panaudoti pati įmonė.
17. Pagal atsakovo pateiktus banko sąskaitų išrašus AB ,,Swedbank‘‘ (duomenys neskelbtini) ir AB ,,Luminor‘‘ (duomenys neskelbtini) šiomis sąskaitomis atsakovas disponavo nuo 2014 metų. AB ,,Swedbank‘‘ sąskaita uždaryta 2023 m., o AB ,,Luminor‘‘ sąskaita veikianti iki dabar, nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų iš ieškovės pagal vekselį pasiskolinęs prašomas priteisti paskolos sumas.
18. Atsakovas nurodo, kad du vekseliai po 300 000,00 Eur (2015-05-20 ir 2015-08-05) yra išrašyti naudojant prievartos priemones, nes kad tokia suma butų pateikta atsakovui, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų. 2024 metais UAB „Tiera logistics“ (duomenys neskelbtini) G. Š. per prievartą įsiveržė į atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei grasindamas užmušti, privertė pasirašyti vekselius. Atsakovas, prieš kurį G. Š. panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą, net nespėjo pastebėti, kas ir kokia data buvos surašyta vekseliuose. Tą pačią dieną atsakovas išsikvietė policiją ir dėl šio prievartinio veiksmo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl atsakovas neneigia, kad ant vekselių yra jo parašas, tik vekseliai buvo surašyti ne 2015 metais, o 2024 metais, ieškovės (duomenys neskelbtini) G. Š. panaudojus prievartą.
19. Remiantis kasacinio teismo praktika, tam, kad nerealizuotas įstatymo nustatyta tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą.
20. Šiuo atveju, nei vienas iš vekselių (2015-05-20 ir 2015-08-05) nepatvirtina tariamos paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nei ant vieno iš tariamų paskolos raštelių nėra atsakovo rašytinio patvirtinimo ,,pinigus gavau“, taip pat ieškovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl „pinigų perdavimo“ paskolos gavėjui. Ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl atsakovo žemės sklypų įsigijimo 2015-2022 metais yra niekaip nesusiję su prievartos, smurto ir apgaulės būdu pasirašytais vekseliais. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo paskolos sutarties sudarymo fakto nei pagal 2015-05-20 vekselį, nei pagal 2015-08-05 vekselį. Todėl ieškovės pateikti vekseliai (2015-05-20 ir 2015- 08-05) neturi ne tik kad vekselių statuso, bet negali būti laikomi ir paprastais skolos rašteliais.
Ieškinys netenkintinas
21. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas K. Š. 2015-05-20 ir 2015-08-05 išdavė du vekselius ieškovei UAB ,,Tiera Logistics‘‘ po 300 000,00 Eur sumai pagal kiekvieną, vekselius įsipareigojo apmokėti iki 2024 m. kovo 15 d., juos pasirašė. Ieškovė UAB ,,Tiera Logistics‘‘ nurodė, kad atsakovas, suėjus terminui, jai skolos negrąžino, todėl kreipėsi į teismą dėl 600 000,00 Eur nesumokėtos paskolos pagal vekseliu priteisimo.
Dėl paskolos teisinių santykių
22. Ieškovė, prašydama priteisti skolą iš atsakovo, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, kurių pagrindu atsakovui atsirado pareiga sumokėti skolą pagal išrašytus vekselius. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju atsakovo išduoti vekseliai neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso. Kaip nurodo pati ieškovė, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
24. Vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
25. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
26. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
27. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu.
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau‘‘, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
29. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).
30. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuluotomis įrodinėjimo naštos tokios kategorijos bylose paskirstymo taisyklėmis, atsakovui neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą, jam tenka našta įrodyti, kad pinigai jam nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartis nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.
31. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pats pasirašė ant abiejų vekselių, taip pripažindamas paskolos teisinių santykių egzistavimą. Atsakovas pripažino, kad ant byloje pateiktų vekselių yra jo parašas, tačiau teigia, kad parašas gautas per prievartą ieškovės atstovui G. Š. atvykus pas jį į namus ir grasinant su juo susidoroti. Atsakovas nurodė, kad jis buvo priverstas pasirašyti ant G. Š. pateiktų vekselių, bijodamas dėl savo gyvybės. Atsakovas teigia, kad konfliktai tarp jo ir jo tėvo G. Š., kuris šiuo metu yra ieškovės (duomenys neskelbtini), prasidėjo todėl, kad įmonė, vykdydama veiklą, nemokėjo mokesčių ir baudų, o atsakovui, kaip ėjusiam (duomenys neskelbtini) pareigas, tekdavo jų sumokėjimo našta.
32. Atsakovas savo poziciją įrodinėjo pateiktu pranešimu policijai. Tačiau iš atsakovo pateikto 2025-04-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, įvertinęs nustatytas 2024-03-08, apie 17 val., bute (duomenys neskelbtini), įvykusio G. Š. ir K. Š. susitikimo aplinkybes, prokuroras padarė išvadą, kad šio susitikimo metu tarp jų įvyko konfliktas, tačiau G. Š. neigia naudojęs psichologinį, fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu ar vertęs pasirašyti suklastotus vekselius. Nutarime konstatuota, kad tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino nei vienas konfliktą mačiusių liudytojų. Nei vienas iš įvykio liudytojų negirdėjo ir nepatvirtino K. Š. parodymų, kad G. Š. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kad G. Š. grasindamas privertė pasirašyti K. Š. suklastotus vekselius. Priešingai, iš liudytojų A. P. parodymų ir A. P. paaiškinimų matyti, kad po to, kai K. Š. ir G. Š. užsidarė K. Š. bute, A. P. beldėsi į kaimyno duris ir šiam atidarius jas teiravosi, ar nereikalinga pagalba, tačiau sulaukė patikinimo, kad jam nėra reikalinga pagalba. Po įvykio nukentėjusysis taip pat nesikreipė į medikus dėl kokių nors jam padarytų sužalojimų. Tvirtindamas, jog tėvas grasino jį nužudyti, K. Š. taipogi parodė, kad tai darydamas tėvas nesudavė jam jokių smūgių, neturėjo rankose jokių pavojų keliančių daiktų. Tyrimo metu atlikus K. Š. nurodytų vekselių tyrimą nustatyta, kad visus vekselius pasirašė jis pats, ir byloje nėra galimybės nustatyti kitų vekselių surašymo aplinkybių. Iš 2025-05-05 nutarimo matyti, kad nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo paliktas galioti, kitų duomenų atsakovas iki bylos išnagrinėjimo nepateikė.
33. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta eilė liudytojų, tačiau jie apie įvykusį konfliktą 2024-03-08 dieną, kai, atsakovo teigimu, jis buvo priverstas pasirašyti vekselius, nieko konkretaus negalėjo pasakyti. Tik liudytojas E. Š., apklaustas teismo posėdyje, patvirtino, kad jam atsakovas K. Š., po konflikto su tėvu, minėjo, kad jis privertė atsakovą pasirašyti vekselių virš milijono eurų sumai, tačiau detalių nurodyti negalėjo. Kadangi šią informaciją jis girdėjo iš atsakovo, pats konflikto nematė ir jame nedalyvavo, įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus ir liudytojo E. Š. parodymus, teismas šioje dalyje neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovas į bylą pateiktus vekselius pasirašė naudojant prievartą.
34. Kaip jau buvo minėta, vienas iš esminių paskolos sutarties elementų yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, atsakovui neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą, jam tenka našta įrodyti, kad pinigai jam nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartis nesudaryta. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ne tik atsakovas neigia gavęs 600 000,00 Eur piniginę sumą pagal abu pasirašytus vekselius, tačiau šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovės atstovas G. Š.. Jis pripažįsta, kad tokia suma atsakovui pagal vekselius perduota nebuvo, tačiau ji buvo kaip garantas, kad atsakovas nepraras jo vardu registruotų žemės sklypų, kuriuos įsigijo G. Š. su sutuoktine. Ieškovės atstovas G. Š. paaiškino, kad atsakovas yra jo sūnus, G. Š. su sutuoktine V. Š. anksčiau vertėsi pervežimo verslu. Tačiau, verslui subankrutavus, V. Š. tėvas S. D. jiems suteikė finansinę paramą ir jie pradėjo verstis miškų pirkimu - pardavimu. Kadangi abu su sutuoktine turėjo skolų, įmonė buvo įregistruota sūnaus K. Š. vardu ir jis tapo (duomenys neskelbtini). Tačiau, G. Š. teigimu, atsakovas nesidomėjo verslu ir prie jo neprisidėjo, pradėjo domėtis lošimu. Todėl šeimoje jie priėmė sprendimą, kad atsakovas pasirašys vekselius ieškovės naudai, kad tokiu būdu G. Š. ir V. Š. neprarastų savo verslo ir sukaupto turto. G. Š. nurodė, kad atsakovas buvo jam išdavęs įgaliojimą jo vardu pirkti žemės sklypus, todėl visi atsakovo vardu registruoti žemės sklypai yra įsigyti G. Š. ir jo sutuoktinės lėšomis.
35. Byloje apklausti liudytojai I. Š., J. B., V. Š. patvirtino analogiškas aplinkybes. Liudytojai nurodė, kad vekselius atsakovas pasirašė kaip garantą, kad atsakovo vardu supirkti žemės sklypai nebūtų atsakovo išparduoti. Kad po vekselių pasirašymo 2015 metais paskolos suma atsakovui nebuvo perduota, patvirtina ir ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas žemės sklypus įsigijo 2017-2020 metais, o pagal vekselius paskola buvo suteikta 2015 m., iki jų įsigijimo. Ieškovės atstovas G. Š. negalėjo paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota paskolos suma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas G. J. nurodė, kad ieškovė paskolą atsakovui iš esmės suteikė turtu – žemės sklypais. Tačiau tokios aplinkybės neatitinka byloje esančių įrodymų. Ieškinyje nurodyta, kad žemės sklypai įsigyti 2017-2020 metais, t. y. po paskolos suteikimo. Iš vekselių turinio matyti, kad juose paskolos dalykas yra nurodyti pinigai, o ne turtas. Be to, jei pagal 2015 metų vekselius atsakovas būtų pasiskolinęs iš ieškovės turto, šie pagal paskolos sutarties sampratą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis) turėtų būti rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai, o ne nekilnojamasis turtas (žemės sklypai).
36. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovė ne tik kad jam nesuteikė paskolos, bet apskritai 2015 metais nebuvo pajėgi tą padaryti, nes tokiomis lėšomis nedisponavo. Teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti teismui pateikti buhalterines knygas už 2014 ir 2015 metus, tačiau ieškovės atstovas G. Š. nurodė, kad įmonė šių metų buhalterinių knygų neturi, įmonėje rastos vėlesnio laikotarpio buhalterinės knygos. Ieškovė byloje pripažino, kad 2015 metais atsakovui paskolos 600 000,00 Eur suma piniginiu ekvivalentu nebuvo suteikta, todėl ieškovės finansinės padėties – galimybės sumokėti paskolą atsakovui – neįrodinėjo. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad paskolos suteikimo atsakovui momentu ji turėjo kito turto.
37. Atsakovas 2025-02-10 į bylą yra pateikęs ieškovės VMI deklaruotas atskaitas. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad pagal šias atskaitas matyti, jog įmonė 2014-2016 metais tokio dydžio piniginių lėšų, kokio siekia paskolos, nebuvo sugeneravusi. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį pridėjo priedus – AB ,,Swedbank‘‘ ir AB ,,Luminor‘‘ banko išrašus. Sąskaitų santrauką atsakovas pateikė į bylą 2024-12-04 d. Sutiktina su atsakovu, kad pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė UAB „Tiera Logistics“ skolindavosi pinigus iš atsakovo ir jas grąžindavo dalimis. Šių sąskaitų duomenų ieškovė neginčijo.
38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvadų, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai pagal 2015-05-20 ir 2015-08-05 išduotus atsakovo vekselius ieškovei, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodė, kad vekseliuose nurodytas paskolos dalykas jam nebuvo perduotas, t.y. nesant vienam iš esminių paskolos sutarties elementų. Kadangi teismas daro išvadą, jog paskolos dalyko ieškovė atsakovui neperdavė, paskolos sutartis tarp šalių laikoma nesudaryta, todėl priteisti ieškovei paskolos sumą iš atsakovo nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis dėl procesinių palūkanų priteisimo.
39. Atsakovas nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, todėl ginčo sandoriai neatitinka įstatyme numatytos formos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
40. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.93 straipsnio 4 dalies normą, yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kuomet teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios formos nesilaikant. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020 67 punktas ir jame nurodyta praktika).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia reikalavimo dėl sandorių pripažinimo galiojančiais, todėl nagrinėjamu atveju CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatos, nagrinėjant šį ginčą, yra neaktualios. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. savo iniciatyva). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismui sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020). Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad paskola atsakovui buvo suteikta grynais pinigais ir kad paskolos dalykas apskritai buvo perduotas atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu konstatuota, kad paskolos sutartys tarp šalių nesudarytos, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti sudarytų sandorių (vekselių) galiojimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.
43. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo išlaidas sudaro 56,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Kadangi teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas patyrė 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-2991) už advokato pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
44. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 29,50 Eur, ieškinį atmetus, šios išlaidos iš ieškovės priteistinos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
45. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-08-05 nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, 2024-07-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiera Logistics‘‘ ieškinį atsakovui K. Š. dėl paskolų priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,Tiera Logistics‘‘ (juridinio asmens kodas 3026630958) atsakovui K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2056,00 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,Tiera Logistics‘‘ (juridinio asmens kodas 3026630958) 29,50 Eur (dvidešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-08-05 nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Lina Muchtarovienė