Administracinė byla Nr. A-453-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00801-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir E. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ (valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“ teisių perėmėjas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjai R. G. ir E. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 1SS‑394‑(10.5.) ir NŽT Trakų skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 46SD‑5097‑(14.16.104.). 

2.       Skunde nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. P2-619 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas) patvirtino Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,3791 ha žemės sklypo padalijimą ir nustatė naujai suformuotų žemės sklypų plotus: sklypo Nr. 1 – 0,1236 ha, Nr. 2 – 0,2555 ha. Pareiškėjai 2006 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14-13739 įsigijo nuosavybėn 0,1236 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo duomenys buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 2.3-7210-79. Žemės sklypo kadastrinių matavimų planas (valstybinėje koordinačių sistemoje) buvo patikrintas ir suderintas su Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistais. Žemės sklypo ribos 2006 m. rugpjūčio 7 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, pažeidimų nenustatyta. Šio plano duomenyse – gretimybėje „3-4“ nurodyta „10 m pločio kelias“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ į Valstybinės reikšmės kelių sąrašą buvo įtrauktas rajoninis kelias Nr. 4713 Senieji Trakai–Senasis Tarpupis–Guopstos, kuris yra pareiškėjų Žemės sklypo gretimybėje iš rytų pusės. Šio kelio statusas buvo žinomas valstybės institucijoms iki Detaliojo plano sprendinių bei Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. NŽT Trakų skyrius 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu informavo, kad 2006 m. birželio 16 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ vykdytojo R. P. parengta Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra neteisinga ir turi būti tikslinama, nes VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 13 d. išvadoje Nr. IZ-360 nurodyta, jog pareiškėjų Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nepaliekant minimalios kelio juostos, t. y. kertamas kelias. NŽT 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pritarė NŽT Trakų skyriaus sprendimui ir padarė išvadą, kad pareiškėjų Žemės sklypo kadastrinių matavimų planas neteisingas ir sklypo ribos turi būti tikslinamos. Pareiškėjai su šia NŽT išvada nesutiko, nes tokiu atveju būtų pažeisti Detaliojo plano sprendiniai, aktualiame Žemės sklypo plote yra pastatyta tvora, įrengti automatiniai vartai, kurie, patikslinus ribą pagal NŽT pasiūlymą, patektų į valstybinės žemės fondą. Pareiškėjai, įsigydami Žemės sklypą ir pastatydami inžinerinius statinius, nepažeidė valstybės interesų.

3.       NŽT atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsiliepime nurodė, kad pagal VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateiktą informaciją žemės sklypas jo formavimo metu (1994 m.) rytinėje dalyje ribojosi ir šiuo metu ribojasi su valstybinės reikšmės V kategorijos rajoniniu keliu Nr. 4713 Senieji Trakai–Senasis Tarpupis–Guopstos, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą. 1994 m. atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, šio Žemės sklypo rytinė riba turėjo būti sutapatinta su V kategorijos 18 metrų pločio kelio juostos riba, ne arčiau kaip per metrą nuo sankasos kraštų, kelio griovio ar iškasos išorinių kraštų. Išanalizavus Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojo R. V. 1994 m. parengtame žemės sklypo plane esančius sprendinius nustatyta, kad žemės sklypo rytinė riba buvo nustatyta apie 5,5 metro atstumu nuo kelio ašinės (vidurio) linijos, t. y. pažeidžiant V kategorijos 18 metrų pločio kelio juostos ribas. Vykdytojas, 1994 m. atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, neįvertino su šiuo žemės sklypu besiribojančio kelio juostai keliamų reikalavimų ir žemės sklypo rytinę ribą nustatė neteisingai, neišlaikydamas minimalaus V kategorijos kelio juostai skirto 18 metrų pločio.

5.       Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo rytinėje dalyje esančios ribos geografinė padėtis sutampa su 1994 m. klaidingai nustatytos žemės sklypo ribos geografine padėtimi, t. y. šios ribos geografinė padėtis nuo 1994 m. nepakito, Žemės sklypo riba rytinėje dalyje yra nustatyta neteisingai, t. y. pažeidžiant valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 4713 Senieji Trakai–Senasis Tarpupis–Guopstos juostai skirtą minimalų 18 metrų plotį. Taip pat Žemės sklypo riba kerta ir kelio konstrukcinį elementą – kelio griovio šlaitą. Iš UAB „Geodeziniai matavimai“ darbuotojo R. P. 2006 m. sudaryto Žemės sklypo plano matyti, kad Žemės sklypo riba neatitiko natūroje buvusios Žemės sklypo ribą žymėjusios tvoros. Kaip matyti iš UAB „Sweco Lietuva“ 2016 m. rugsėjo 3 d. parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, pareiškėjams priklausanti tvora bei automatiniai vartai ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne, kaip teigė pareiškėjai, tvora ir automatiniai vartai pateks į valstybinės žemės fondą. Pareiškėjai skunde nenurodė įstatymų ar juos įgyvendinančių teisės aktų, kuriuos pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT, nors kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), buvo pažeistos.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas nustatė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. P2-619 patvirtintą detalųjį planą, padalijant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į du atskirus žemės sklypus, taip pat, kad Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojas 1994 m. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatydamas žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje, sudarė žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad 3791 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su keliu, kurio plotis nenurodytas. Vadovaujantis šiame plane esančiais sprendiniais, 1994 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1035, kuria remiantis Žemės sklypas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3236-79 patvirtintu Trakų rajono Senųjų Trakų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Iš šio žemės sklypo plano teismas nustatė, kad pareiškėjams priklausanti tvora bei automatiniai vartai ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ne, kaip teigė pareiškėjai, bus valstybinės žemės fonde.

10.       Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jo formavimo metu (1994 m.) rytinėje dalyje ribojosi ir šiuo metu ribojasi su valstybinės reikšmės V kategorijos rajoniniu keliu Nr. 4713 Senieji Trakai–Senasis Tarpupis–Guopstos, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą.

11.       Iš to teismas padarė išvadą, kad vykdytojas, 1994 m. atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, neįvertino su šiuo žemės sklypu besiribojančio kelio juostai keliamų reikalavimų, ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinę ribą nustatė neteisingai, neišlaikydamas minimalaus V kategorijos kelio juostai skirto 18 metrų pločio.

12.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ atliko žemės sklypo Nr. 1 (pagal detalųjį planą) kadastrinius matavimus, nustatydama žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir parengė šio žemės sklypo planą, kurį 2006 m. liepos 10 d. suderino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyrius. Pagal šiame plane esančius sprendinius, rytinėje dalyje esančios žemės sklypo Nr. 1 (pagal detalųjį planą) ribos geografinė padėtis sutampa su vykdytojo 1994 m. nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos rytinėje dalyje padėtimi. Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 2.3-7210-79, žemės sklypo Nr. 1 (pagal detalųjį planą) kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, jam suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Žemės sklypo rytinėje dalyje esančios ribos geografinė padėtis sutampa su 1994 m. klaidingai nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos geografine padėtimi, t. y. šios ribos geografinė padėtis nuo 1994 m. nepakito, sutiko su atsakovo teiginiais, jog Žemės sklypo rytinės dalies riba yra nustatyta neteisingai, t. y. pažeidžiant valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 4713 Senieji Trakai–Senasis Tarpupis–Guopstos juostai skirtą minimalų 18 metrų plotį, todėl Žemės sklypo planai turi būti tikslinami. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus.

III.

14.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti tam pačiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

15.       Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nors turėjo būti remiamasi 45 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuojami žemės paėmimo visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų santykiai. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl neužimtos žemės ir žemės priskyrimo valstybės išperkamiems plotams.

16.       Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktu dėl galimos matavimų paklaidos.

17.       Pareiškėjai pažymi, kad jų Žemės sklypo ribos yra teisingos ir nenuginčytos, atitinka Detaliojo plano sprendinius, suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3236-79 patvirtintu Trakų rajono Senųjų Trakų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Žemėtvarkos projekto sprendinių atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas negalėjo nustatyti, ar ginčo kelias iš viso buvo suformuotas ar suprojektuotas, taip pat jo ribų.

18.       Žemės sklypo ribos galbūt yra neteisingos dėl pačių institucijos darbuotojų klaidų (tai nustatyta po 22 metų). Tačiau Žemės sklypą pareiškėjai įsigijo tam tikro konkretaus ploto, sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais tol, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

19.       Teismas nepasisakė dėl to, jog atsakovo pateikti VĮ Registrų centro duomenys įrodo, kad šiai dienai įregistruotas kelio plotis ties Žemės sklypu yra tik apie 14 metrų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Rajoninis kelias Nr. 4713 Senieji Trakai–Senasis Tarpupis–Guopstos į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą buvo įtrauktas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, todėl nėra aišku, kuris dokumentas ar teisės aktas nustatė, kad 1994 m. ginčo keliui buvo priskirta V kategorija, kuriam imperatyviai nustatyta 18 metrų pločio kelio juosta. Rašytiniais įrodymais byloje pagrįsta (Nekilnojamojo turto registro išrašai), kad 18 metrų pločio V kategorijos kelio juostos imperatyvas neišlaikytas. Jokie institucijų veiksmai, pažeidžiantys asmenų privačią nuosavybę, negali būti pripažinti teisėtais.

20.       Atsakovas atsiliepime prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21.       Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad ginčijami sprendimai grindžiami įstatymų nuostatomis; Senųjų Trakų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka yra pateikta į bylą (I t., b. l. 57–59); nei apskrities viršininko administracija, nei NŽT Žemės sklypo plano bei ribų nederino ir netvirtino, todėl nėra ir šių institucijų darbuotojų kaltės; iš byloje esančio 2006 m. Žemės sklypo plano (I t., b. l. 53) matyti, kad gretimybių lentelėje nurodyta „gretimybė 2-3, 10 m pločio kelias“, o tai reiškia, kad ginčo kelias ribojasi su Žemės sklypu gretimybėje 3-4, o ne tai, jog neva minėtuose taškuose nustatytas 10 m pločio kelias, nes, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tai yra netiesa.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

22.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 13 d. Nr. 1SS 394 (10.5.) ir NŽT Trakų skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. 46SD 5097 (14.16.104.) sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas.

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT Trakų skyrius 2016 m. spalio 20 d. sprendimu  Nr. 46SK 1127 (14.16.110.) suformavo valstybinės reikšmės kelio „Senieji Trakai-Senasis Tarpupis-Guopstos“ (toliau -Kelias) žemės sklypą bei patvirtino jo kadastrinius duomenis, pagal UAB „Sweco Lietuva“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b. l. 71). Prieš tai Valstybinės įmonės registrų centro Vilniaus filialas, pagal UAB „Sweco Lietuva“ prašymą, 2016 m. rugsėjo 13 d. atliko išankstinę šio žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą ir nustatė, kad šio formuojamo žemės sklypo ribos kerta eilės kitų žemės sklypų, jau įregistruotų registre, taip pat ir pareiškėjų žemės sklypo, ribas (b. l. 79). NŽT Trakų skyrius 2016 m. spalio 20 d. raštu informavo pareiškėjus, kad jų žemės sklypo (toliau – ginčo žemės sklypas) planas parengtas 2006 m., neatitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, todėl turi būti tikslinamas.

24.       Pareiškėjai, nesutikdami su tokiais NŽT Trakų skyriaus sprendimais inicijavo teisminį ginčą. Reikalavimą panaikinti ginčijamus sprendimus iš esmės grindžia tuo, kad ginčo žemės sklypo duomenys yra atitinkantys teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus (2006 m. detaliojo plano ir kt.), todėl yra teisingi. Atsakovo reikalavimas pakeisti ginčo žemės sklypo ribas yra susijęs su jų nuosavybės teisių suvaržymu, dalies nuosavybės netektimi ir pan..

25.       Atsakovas pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas bei nustatytos jo ribos pagal tuo metu parengtų teritorijų planavimo dokumentų (žemės reformos žemėtvarkos projekto, 2006 m. detaliojo plano) sprendinius. Tačiau teigia, kad tiek šie teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, tiek ginčo žemės sklypo plano duomenys yra parengti neteisingai, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 751 8 punkto reikalavimams, nustatantiems, jog V kategorijos keliams, toks yra  ir Kelias, turi būti skiriama 18 metrų žemės juosta nuo sankasos kraštų, o ginčo žemės sklypo atžvilgiu yra nustatyta tik apie 5,5 metro  juosta, tuo pažeidžiama valstybės išimtinė nuosavybės teisė į žemę užimtą keliais. Tai atsakovo nuomone lemia, kad turi būti tikslinamos ginčo žemės sklypo ribos.

26.         Kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė priskirta valstybinės reikšmės keliams (Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą („įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta“),  žemė įgyja tokį statusą, kai Vyriausybė ją priskiria valstybinės reikšmės keliams.

27.       Nagrinėjamu atveju Kelias tokį statusą įgijo Vyriausybei 1999 m. birželio 9 d. priėmus nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (žr. šio sąrašo 1360 p.). Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas 2006 m., padalijus 3791 kv. m. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į du atskirus žemės sklypus, o buvęs 3791 kv. m. žemės sklypas, buvo suformuotas bei tapo privačia nuosavybe 1994 m., kurio dalį - ginčo žemės sklypą, 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosavybėn įsigijo pareiškėjai.

28.       Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra kilęs iš kito daikto - 3791 kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris privačios žemės statusą buvo įgijęs nuo 1994 m..   

29.        Iš atsakovo teiginių taip pat matyti, kad jis iš esmės pripažįsta, kad 1994 m. formuojant 3791 kv. m. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tuometinės valstybinės valdžios institucijos padarė klaidų, kiek tai susiję su šio žemės sklypo ribomis Kelio ribų atžvilgiu, kurios (klaidos) šiuo metu atiteko ginčo žemės sklypui. Iš byloje ginčijamų atsakovo sprendimų matyti ir tai, kad šias klaidas yra siekiama ištaisyti ginčo žemės sklypo sąskaita, atitinkamai pakeičiant šio žemės sklypo ribas, o tuo pačiu sumažinant ir šio žemės sklypo plotą.

30.       Analogiškose bylose dėl žemės priklausančios valstybei išimtine teise, kuriose buvo sprendžiamas  valstybės institucijų padarytų klaidų ištaisymo klausimas, teismų praktikoje yra konstatuota, kad restitutio in integrum (grąžinimas į buvusią padėtį) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą išimtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr., pvz., EŽTT 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06 ir kt.). Nurodytas principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, par. 70–71). Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr., pvz., EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, par. 73). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr., mutatis mutandis, EŽTT sprendimą byloje Pincov? ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/97, par. 58). Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 55555/08, par. 74). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr., mutatis mutandis, EŽTT sprendimą byloje Pincov? ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/97, par. 58; 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, par. 40; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, par. 67). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Moskal, par. 69), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (geru pasitikėjimu) nuosavybės savininkui (žr. EŽTT sprendimą byloje Pincov? ir Pinc, par. 53; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje To?cu?? ir kiti prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 36900/03, par. 38; LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-415/2018; LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-151-492/2018; LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3645-438/2019).

31.       Byloje duomenų, kad pareiškėjai įgydami ginčo žemės sklypą žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie pažeistą išimtinę valstybės nuosavybės teisę į  žemę skirtą Keliui, ar kitais būdais būtų prisidėję prie tokio pažeidimo atsiradimo, t. y., kad teisine prasme buvo nesąžiningi, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.

32.        Visa tai lemia, kad atsakovo sprendimai, kuriais siekiama apginti valstybės pažeistą išimtinę nuosavybės teisę tik pareiškėjų „sąskaita“, patiems nesiimant atitinkamų priemonių, kuriomis būtų pašalinta ir pareiškėjams, dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, atsiradusi žala (pvz., kito/papildomo žemės sklypo suteikimas; teisingos kompensacijos sumokėjimas ir pan.),  yra neatitinkantys minėto teisinio reglamentavimo, o tuo pačiu neteisėti bei neteisingi.

33.       Pažymėtina ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos asmens daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti pakeistos ar panaikintos, kai atitinkamai yra panaikinamas ar pakeičiamas teisinis pagrindas (sandoris; valstybės institucijos sprendimas ir kt.), kuriuo remiantis šios teisės asmeniui buvo įregistruotos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4;22;23;33 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjams nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą yra įregistruota 2006 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14-13739 pagrindu (b. l. 18), o žemės sklypo planas yra tik dokumentas, kuriame užfiksuoti kadastro duomenys individualizuoja (vietovę, ribas, konfigūraciją, plotą ir kt.)  patį žemės sklypą (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 str.).

34.       Todėl NŽT Trakų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. raštas, kuriuo pareiškėjams  nurodyta atitinkamai tikslinti žemės sklypo plano, parengto 2006 m., duomenis, nekeičiant atitinkamai 2006 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14-13739, yra neatitinkantis minėto teisinio reguliavimo, o tuo pačiu ir neteisingas.

35.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad atsakovo teiginiai, jog ginčo žemės sklypo plano duomenys gali būti tikslinami, remiantis  Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 ir 126 punktais, taip pat yra neteisingi, nes remiantis šiomis teisės normomis, kaip taisyklė, gali būti tikslinami žemės sklypų planų duomenys tuo atveju, jeigu šių  žemės sklypų ribos, buvo nustatytos neatliekant kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa su administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, blokų, gretimų žemės sklypų ribomis ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų (kelių, vandens telkinių ir panašiai) atžvilgiu, nustatomas ploto skirtumas, atsiradęs tarp atliktų preliminarių ir kadastrinių matavimų (Nuostatų 124; 21 p.).

36.       Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kitų aplinkybių, nurodytų Nuostatų 124 punkte nenustatyta, jų iš esmės nenurodo ir atsakovas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nurodymas pareiškėjams tikslinti ginčo žemės sklypo plano duomenis (iš esmės pakeisti ginčo žemės sklypo ribas), duotas dėl galimai neteisėtai užimtos Keliui priklausančios žemės, kas neatitinka minėtų Nuostatų reikalavimų.

37.       Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs bei nustatęs faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikinamas priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas, įpareigojant NŽT Trakų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 46GD-1766 (ABTĮ 88 str. 4 p.)..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i  a :

pareiškėjų R. G. ir E. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjų R. G. ir E. G. skundą patenkinti ir panaikinti

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 13 d. sprendimą  Nr. 1SS 394 (10.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. 46SD 5097 (14.16.104.) sprendimą bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų R. G. ir E. G. 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 46GD-1766.

Sprendimas neskundžiamas.