Administracinė byla Nr. eA-1588-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03433-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. R. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. K. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui sumažintos paramos dalį – 20 434,32 Eur; 3) priteisti iš Agentūros pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2012 liepos 23 d. pareiškėjas pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. 2014 m. gruodžio 30 d. pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KV-12-011321-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pareiškėjas 2015 m. vasario 10 d. pateikė mokėjimo prašymą. 2015 m. balandžio 13 d. jis buvo informuotas, kad Agentūra atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri nustatė, kad kai kurių investicijų rinkos kaina su įrengimu yra mažesnė už pareiškėjo įsigytų analogiškų darbų / prekių kainą. Agentūra nustatė 5 dienų terminą papildomiems įrodymams pateikti. 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjo atstovas pareikalavo pateikti visą ataskaitą bei pratęsti terminą įrodymams pateikti. 2015 m. balandžio 27 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad 2015 m. balandžio 22 d. jo prašymas baigtas vertinti, nusprendus skirti dalį prašyme nurodytos sumos. Tačiau po pareiškėjo advokato prašymo buvo sustabdyta sankcijos skyrimo procedūra, pateikta nepriklausomo eksperto atliktos kainų ekspertizės pagrindu sudaryta lokalinė sąmata ir suteiktas 5 darbo dienų terminas papildomiems paaiškinimams pateikti. Pareiškėjas prašė pateikti visą Ataskaitą ir nustatyti dviejų savaičių terminą įrodymams pateikti. 2015 m. gegužės 26 d. pareiškėjui buvo pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad Agentūra, vadovaudamasi ekspertinio konsultavimo sutartimi, neskelbia jos sąlygų, atlikimo terminų, ekspertų kvalifikacijos, ekspertų išvadų, pareiškėjui nepateikus papildomų dokumentų, mokėjimo prašymo vertinimas buvo galutinai baigtas. 2015 m. gegužės 25 d. Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą ir nurodė, kad parama mažinama 20 434,32 Eur ir vietoje mokėjimo prašyme nurodytos 37 425,28 Eur paramos sumos išmokama 16 990,96 Eur dydžio suma. Pareiškėjas nurodė, jog atliktos ekspertizės metu nustatytas mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Asmeniui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia rinkos kainą, nes priešingu atveju būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina. Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad tiek Agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija paraišką ir visas joje planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti. Agentūra sprendime nenurodo aiškių motyvų, kurių pagrindu atsisakyta pilnai apmokėti pagal prašymą reikalaujamą sumą. Pareiškėjo prašymu Agentūra nepateikė visos ataskaitos ir nustatė tik formalų 5 darbo dienų terminą, per kurį pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti kokių nors paaiškinimų. Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios normos buvo pažeistos. Agentūra negali paneigti pareiškėjo teisės gauti informaciją apie tai, kokiais konkrečiai motyvais remiantis (koks kainų nustatymo būdas ir ekspertizės nustatymo metodika buvo naudoti atliekant investicijų vertės ekspertizę, taip pat nenurodytas detalus visų investicijų vertės paskaičiavimas) jo atžvilgiu priimtas individualus teisės aktas.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjas jokių papildomų argumentų, kurie paaiškintų nustatytus neatitikimus, nepateikė. Agentūra nepratęsė termino papildomiems paaiškinimams ir įrodymams pateikti, nes tokia galimybė jau buvo sudaryta. Atlikdama Mokėjimo prašymo vertinimą, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2014 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 3D-364 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.9, 5.10 punktais, Agentūra užsakė išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Siekiant nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei buvo atlikta įrengimo darbų kainų ekspertizė. Ekspertizės metu nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė yra didesnė už pareiškėjo įsigytų analogiškų darbų / prekių rinkos kainą. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7, 197.1.8 punktais bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21.1, 110, 111.4 punktais, pareiškėjas buvo informuotas, kad nekompensuojamos 22 704,80 Eur išlaidos, t. y. neskiriama 20 434,32 Eur paramos suma. Atsakovas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 21.2 ir 23.2 punktais. Nurodė, jog visų projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nurodytais įkainiais, nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti. Pareiškėjo paramos paraiškoje pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Pareiškėjo paramos paraiškos 4.2 punkte numatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus, su kuriais nesuderinamas investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų. Gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą. Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos įsigytos viešo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Agentūra nesuteikė pakankamo termino dokumentams / informacijai pateikti, nes apie ekspertizę pareiškėjas buvo informuotas dar 2015 m. balandžio 13 d. Pareiškėjo teiginiai dėl nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo yra abstraktūs. Taip pat nesutiko, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 12 dalių bei 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir neaiškus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą, kitoje dalyje skundo netenkino. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 24 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, siekdamas gauti paramą projektui „Sklypo, esančio Zalavo kaime, Švenčionių rajone sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai“ (toliau – Projektas) įgyvendinti. Paraiškoje nurodyta, jog bendra projekto vertė 387 030 Lt, prašoma paramos suma 338 188 Lt. Paraiškoje pareiškėjas patvirtino, kad ši suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Agentūra su pareiškėju 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė Paramos sutartį ir tris Susitarimus dėl šios sutarties pakeitimo. Pareiškėjo pareigos numatytos paramos sutarties 17 punkte. Pareiškėjas 2015 m. vasario 10 d. Agentūrai pateikė pirmą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011321-MP001 (toliau – Mokėjimo prašymas), kuriame deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma nurodoma – 41 583,64 Eur. Agentūra 2015 m. vasario 23 d. atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje ir parengė patikros vietoje ataskaitą, kurioje nurodė, jog mokėjimo prašyme nurodytos investicijos įvykdytos. Siekiant nustatyti, ar atliktos investicijos atitinka rinkos vertę Agentūros užsakymu, vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais buvo atlikta užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė, o pareiškėjui buvo pateikta konstatuojamoji šios ekspertinio konsultavimo ataskaitos dalis ir nustatytas penkių darbo dienų terminas papildomiems dokumentams pateikti. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Agentūrą prašydamas pateikti visą ekspertinio konsultavimo ataskaitą bei pratęsti terminą įrodymams pateikti. Agentūra 2015 m. balandžio 27 d. elektroniniu laišku pareiškėjui persiuntė ekspertinio konsultavimo ataskaitos priedą – lokalinę sąmatą, informavo pareiškėją, kad papildomos informacijos pateikimui suteikia papildomą penkių darbo dienų terminą, taip pat informavo pareiškėją, kad Mokėjimo prašymas buvo baigtas vertinti 2015 m. balandžio 22 d., nusprendus skirti dalį mokėjimo prašyme nurodytos sumos (t. y. taikyti sankciją), tačiau tolimesnė mokėjimo prašymo vertinimo eiga sustabdyta, iki papildomos informacijos pateikimo, o tokios nepateikus, prašymas bus baigtas vertinti pagal Agentūros turimą informaciją. 2015 m. gegužės 4 d. prašymu pareiškėjas prašė pateikti visą konsultavimo ataskaitą ir nustatyti dviejų savaičių terminą papildomiems įrodymams ir paaiškinimams pateikti. 2015 m. gegužės 6 d. pareiškėjas buvo informuotas, jog jam pateikta visa ekspertinio konsultavimo ataskaita. Agentūrai pateiktą 2015 m. balandžio 10 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-112 (toliau – Ataskaita) pasirašė UAB „Civitta“ direktorius D. V.. Ataskaitoje konstatuota, kad ginčo investicijoms patirtos išlaidos, viršija rinkos vertę, o tam tikrais atvejais – vidutinę rinkos vertę. 2015 m. gegužės 25 d. Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BRK-5196 (12.4). Minėtame sprendime nurodė, kad Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka įvertino pareiškėjo Mokėjimo prašymą. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti pirkimo dokumentai. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis ekspertizės metu nustatytais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 22 704,80 Eur išlaidos, neįskaitant PVM. Pareiškėjui nekompensuojama 90 proc. netinkamų finansuoti pripažintų išlaidų, t. y. 20 434,32 Eur paramos sumos ir išmokama 16 990,96 Eur suma vietoj prašytos 37 425,28 Eur. Ginčijamu sprendimu Agentūra vadovaudamasi Ataskaitos duomenimis pripažino nekompensuotinomis tą ginčo investicijų išlaidų dalį, kuri viršijo rinkos vertę. Nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruojama suma investicijoms sudarė 36 202,50 Eur, o Ataskaitos duomenimis jų vertė rinkoje – 13 497,70 Eur, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog buvo nustatytas tik mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, negali būti pripažįstami pagrįstais. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 3 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 92, 93, 21, 23 punktais.

Pareiškėjas teigė, jog jam pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą. Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad Agentūra paraišką ir visas joje planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal Priemonę. Investicijos buvo atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintais įkainiais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, jog tokie įkainiai yra įtvirtinti Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – ir Metodika). Teismas rėmėsi Metodikos 2, 151 punktų nuostatomis. Pareiškėjas teigė, jog investicijos neviršijo minėtų dydžių, tačiau teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog minėti dydžiai yra nustatyti konkrečioms kategorijoms, tačiau nėra individualizuoti, t. y. kaina konkrečioje kategorijoje gali kisti priklausomai nuo dydžio, naudojamų medžiagų ir pan. Pareiškėjas mokėjimo prašyme prašė kompensuoti maksimalią Paramos sutarties 6.1 punkte nurodytą 129 222,00 Lt (37 425,28 Eur) sumą. Atsižvelgiant į tai, Agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą suabejoti pareiškėjo prašoma išmokėti suma. Pripažinta, jog nagrinėjamu atveju Agentūra pagrįstai vadovavosi Administravimo taisyklių 5.10 punktu. Atsižvelgiant į tai, Agentūra pagrįstai atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Teismas atsižvelgė į Administravimo taisyklių 3 punkto, Paramos sutarties 4 punkto nuostatas. Įvertinus šias sutarties nuostatas sutikta su Agentūros argumentu, jog investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais.

Byloje ginčijamo Sprendimo išvada dėl netinkamų finansuoti išlaidų buvo padaryta vadovaujantis Ataskaitos duomenimis. Pareiškėjo prašymu byloje paskirta teismo ekspertizė nustatyti, ar pareiškėjo įrengtų užtvarų, suolų, skulptūrų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelės įrengimo kaina (įrengimo investicijų išlaidų vertė) atitinka rinkos kainą, kurią atliko ir ekspertizės aktą teismui pateikė teismo ekspertas dr. D. K.. Teismo ekspertas nustatė, jog pareiškėjo 2015 m. vasario 10 d. Mokėjimo prašyme nurodyta investicijų vertė 5 912 Eur viršijo vidutinę rinkos kainą. Teismo ekspertas nepateikė įrengtų skulptūrų vertinimo nurodydamas, jog skulptūros yra vienetinis meno kūrinys ir jų kainą gali pasakyti tik autorius, todėl pateikdamas galutinį vertinimą darė prielaidą, jog skulptūrų vertė atitiko nurodytą vertę. Teismo posėdžio metu dr. D. K. paaiškino, kad rėmėsi Sistelos (vidutinės rinkos kainos) vertėmis, kai kurias vienetines pozicijas pakoregavo. Kiekvienas darbas susideda iš 3 dalykų (tiesioginės išlaidos): darbas, mechanizmas ir žaliavos, kaina yra pateikta bendrai. Pridėtinės išlaidos, tai Sodra, statybvietės išlaidos, personalo išlaikymas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalimi, 62 straipsnio 1 dalimi. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu. Ataskaitoje ir Teismo ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi. Aiškindamas Ataskaitos ir Teismo ekspertizės akto skirtumus teismo ekspertas nurodė, jog sumos skiriasi, nes Ataskaitoje nebuvo įvertinti visi darbai, o už kai kuriuos darbus buvo imami žemiausi įkainiai. Atlikdamas ekspertizę jis nenaudojo žemiausių kainų. Teismo ekspertizę atlikęs dr. D. K. 2013 m. gruodžio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-278 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Įvertinus šias aplinkybes pripažinta, kad teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis ir tikslesnis, tai teismo skirtas tyrimas atliktas ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte. Pažymėta, jog tyrimo metu naudoti darbų įkainiai labiau atspindi vidutines rinkos kainas, todėl pripažintina, jog įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.) investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal Teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Atsižvelgiant į tai, projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų būti perskaičiuojamos, o Skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėju, jog tiek Ataskaitoje, tiek Teismo ekspertizės akte kai kurie investicijų skaičiavimai netikslūs, nes kai kurios investicijos (pvz. užtvarai, suolai, šiukšlių dėžės) buvo įsigytos kaip prekės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, 2014 m. lapkričio 4 d. J. K. R. ir Š. B. sutarties ir 2014 m. gruodžio 31 d. Priėmimo perdavimo akto nuostatos leido spręsti, jog tarp pareiškėjo ir Š. B. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas būtų įsigijęs prekes (nėra pateikta įrodymų, kur prekiaujama minėtomis prekėmis). Be to, kaip matyti iš teismo ekspertizės metu darytų fotonuotraukų, pareiškėjo minimi investicijų objektai (suolai, užtvarai, šiukšliadėžės) yra itin nesudėtingų konstrukcijų, todėl pripažinta, jog jų vertė pagrįstai buvo nustatyta pagal Sistelos duomenis sudarytomis lokalinėmis sąmatomis.

Teismo ekspertizės akte nepateiktas įrengtų skulptūrų vertinimas, nurodant, kad jų kaip vienetinio meno kūrinio kainą gali vertinti tik autorius. Ataskaitą parengę ekspertai nurodė, jog objektų, kurių kainos nėra galimybės nustatyti remiantis statybų skaičiuojamų kainų metodu, vidutinė rinkos kaina nustatoma darant prielaidą, kad investicijos turi pakankamai analogų rinkoje, todėl skulptūrų rinkos kaina nustatyta palyginamuoju metodu (Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Turto vertinimo metodika), 57–58 straipsniai), atsižvelgiant į vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų, su kuriomis lyginamos vertinamos investicijos, skirtumus, ir daromos (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų (gaunami ne mažiau kaip trys komerciniai pasiūlymai, atitinkantys paramos gavėjo nurodytas specifikacijas) kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu. Tačiau pažymėta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina (nėra, nei analogiškų, nei panašių investicijų viešųjų ofertų ar komercinių pasiūlymų), todėl nėra galimybės nustatyti, kaip konkrečiai buvo pritaikytas minėtas metodas ir gauta Agentūros nurodoma skulptūrų vidutinė rinkos kaina. Taip pat nėra duomenų, kad pagal Turto vertinimo metodiką atliktą vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Teismo posėdžio metu prie Ataskaitos pridedamą lokalinę sąmatą sudaręs A. V. paaiškino, kad visų objektų vertę nustatė pats, išskyrus skulptūrų. Duomenų, kas ir kokiu būdu nustatė skulptūrų vertę byloje, nėra Ataskaitoje.

Teismas konstatavo, kad Ataskaitos pagrindu Agentūra ginčijamame sprendime nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų (dėl užtvarų, suolų, skulptūrų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelių) nepagrįstomis, todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir yra naikintinas. Agentūra įpareigota iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą ir investicijų vertę dėl įrengtų užtvarų, suolų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelės skaičiuoti pagal Teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Pareiškėjo mokėjimo prašymą dėl 14 vnt. skulptūrų Agentūra įpareigota vertinti iš naujo ir surinkus papildomus dokumentus, taip pat įvertinus pareiškėjo byloje pateiktus dokumentus, priimti naują sprendimą.

Teismas taip pat atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo dėstymas, kai cituojamos teisės aktų nuostatos, šių teisės normų nesiejant su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesant aiškių teisės normų sąsajų su nustatytais faktais, leidžia daryti išvadą, jog sprendimas neatitinka motyvų išdėstymo aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Agentūra nepateikė visos Ataskaitos ir nustatė tik formalų 5 darbo dienų terminą. Teismas pažymėjo, jog nors Agentūra nepagrįstai nepateikė pilnos (ar nuasmenintos) Ataskaitos, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog apie atliktą užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei Ataskaitoje pateikiamas išvadas buvo informuotas 2015 m. balandžio 13 d. Pareiškėjui buvo pateikta Ataskaitos konstatuojamoji dalis, vėliau lokalinė sąmata, kurios yra pakankamai informatyvios. Agentūra pareiškėjui suteikė terminą (vėliau jį pratęsė) papildomiems dokumentams pateikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažinta, jog nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki sprendimo priėmimo 2015 m. gegužės 25 d., net ir neturėdamas visos Ataskaitos pareiškėjas turėjo visas galimybes teikti, tiek paaiškinimus dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo, tiek papildomus dokumentus ar jo pasitelktų specialistų vertinimą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas prašymo priteisti skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas niekuo nepagrindė, teismas pareiškėjo prašymo dėl skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas nenagrinėjo, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III.

Pareiškėjas J. K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, pagal kurią: 1) pripažinta, jog J. K. R. įrengtų užtvarų, suolų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelės vertė turi būti skaičiuojama pagal Teismo ekspertizės akte nurodytas vertes (neatsižvelgiant į posėdžio metu pateiktus teismo eksperto paaiškinimus); 2) Agentūra įpareigota J. K. R. įrengtų skulptūrų kainą vertinti iš naujo ir apskaičiuoti skiriamos paramos sumą, bei įpareigoti Agentūrą, pagal J. K. R. pateiktą 2015 m. vasario 10 d. mokėjimo prašymą, išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 20 434,32 Eur. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl skulptūrų vertės pagrįstumo, dėl jų pasisakyti, ir juos įvertinus, nurodyti, kad pareiškėjas įrodė, jog jo išlaidos skulptūroms atitiko Administravimo taisyklių bei Įgyvendinimo taisyklių keliamus reikalavimus. Suteikiant Agentūrai vienašališkai atlikti skulptūrų rinkos vertės nustatymą iš naujo, Agentūrai yra suteikiamas neproporcingas ir nepagrįstas pranašumas pareiškėjo atžvilgiu. Net ir Agentūrai siekiant nustatyti tikrąją skulptūrų vertę, gali likti neištaisytos esamos arba padarytos kitos klaidos. Tvirtina, jog pareiškėjas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, įrodė, kad jo įrengtos skulptūros atitiko ir atitinka rinkos vertę.

Pareiškėjas sutinka, kad teismo ekspertizėje pateikiamos išvados yra išsamesnės ir tikslesnės nei Ataskaitoje pateikti duomenys. Tačiau teismo ekspertizėje taip pat neatsispindi visi reikšmingi faktoriai lemiantys pareiškėjo investicijų vertę. Todėl pareiškėjo investicijų vertė pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinama kaip visiškai atitinkanti keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizės metu naudota programa Sistela nėra pritaikyta smulkiems statybos projektams įvertinti bei į tai, kad teismo eksperto pasirinktos darbų ir medžiagų kainos bei pelno dydis priskirtinos stambiems statybos darbams, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog pareiškėjo atliktos investicijos (t. y. užtvarai, suolai, persirengimo kabinos, laužavietės, lauko tualetai, šiukšlių dėžės bei apžvalgos aikštelė) turėtų būti skaičiuojamos pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes.

Teismo ekspertas nurodė, jog jeigu yra įsigyjamos prekės, o ne analogiškai rangos būdu pagaminti objektai, jų (prekių) kaina gali būti didesnė 20 – 50 proc. Agentūros užsakymu atliktos ekspertizės ir teismo ekspertizės atveju pareiškėjo įrengtų užtvarų, suolų bei šiukšlių dėžių rinkos vertė buvo nustatyta remiantis jų pagaminimo (rangos) kaina. Tačiau pareiškėjas užtvarus, suolus bei šiukšlių dėžes įsigijo kaip prekes, o ne darbus (rangos).

Pažymi, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, atitinkančios didžiausią rinkos kainą, o ne vidutinę ar mažiausią. Taigi Agentūra ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Administravimo taisyklėse įtvirtintos teisės normos. Tvirtina, jog pareiškėjas nėra įpareigotas ieškoti absoliučiai mažiausios kainos.

Nurodo, kad nei A. V., nei D. V. nebuvo nurodyta Konsultavimo paslaugų sutarties Nr. VPS9-56 2 priede. Atsižvelgiant į tai, jog A. V. neturėjo teisės atlikti pareiškėjo investicijų rinkos kainos nustatymo bei sudaryti lokalinių sąmatų, o D. V. parengti ir pasirašyti ekspertinio konsultavimo ataskaitos, ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-112 (kuria remiantis priimtas Agentūros Sprendimas) parengta pažeidžiant Konsultavimo sutarties sąlygas, todėl yra neteisėta.

Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad byloje nėra duomenų, kad pagal Turto vertinimo metodiką Agentūrai atliktą vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Verslo konsultavimo bendrovė UAB „Civitta“ neatliko turto vertinimo. Ataskaitoje yra nurodoma, kad, atliekant ekspertizę dėl skulptūrų, buvo pasiremta tik Turto ir verslo vertinimo metodikoje numatytais turto vertinimo metodais, tačiau tai dar savaime nereiškia, kad tokiais atvejais ir ekspertinio konsultavimo ataskaitai automatiškai keliami turto vertinimo ataskaitai keliami reikalavimai. A. V. yra kvalifikuotas, atitinka jam keliamus reikalavimus, buvo pasirinktas laikantis atrankos kriterijų. Agentūra pateikė pirmosios instancijos teismui dokumentus, pagrindžiančius ekspertinį vertinimą atlikusio asmens kompetenciją ir kvalifikaciją, tačiau, teismas iš esmės neanalizavo jam pateiktų įrodymų, dėl jų sprendime nepasisakė.

Pažymi, kad teismo ekspertas, pateikdamas galutinį vertinimą, darė prielaidą, jog skulptūrų vertė atitiko nurodytą vertę. Teismo eksperto padaryta prielaida negali būti pagrindas teismui priimant sprendimą. UAB „Civitta“ Agentūros užsakyta Ataskaita yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalėjo įvertinti. Tačiau teismas ne tik neįvertino Agentūros pasitelkto eksperto A. V. sudarytų lokalinių sąmatų, paaiškinimų, teiktų posėdžio metu, dėl jo sudarytų lokalinių sąmatų, ir neatsižvelgė į tai, kad A. V. šių investicijų vidutinėms rinkos kainoms apskaičiuoti taip pat rėmėsi Sistelos duomenimis, rengdamas lokalines sąmatas pozicijų nekoregavo, įvertino visus darbus, bet teismas apie tai sprendime neužsiminė. Teismo teiginiai, jog nėra duomenų, kas ir kokiu būdu nustatė skulptūrų vertę, yra neteisingi, nes Agentūra 2016 m. kovo 24 d. pateikė teismui UAB „Civitta“ papildomą dokumentą – atliktų darbų apklausos pažymą su paaiškinimu. Teismo sprendimo dalis dėl skulptūrų kainos grindžiama ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, Agentūros teiktais duomenimis, o teismo eksperto prielaidomis.

Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016 konstatavo, jog analogiškomis aplinkybėmis pasitelktų ekspertų nustatytos rinkos kainos apskaičiuotos atsižvelgiant į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl nėra pagrindo abejoti Agentūros ekspertinio konsultavimo išvadomis.

Agentūra atsiliepime į pareiškėjo J. K. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti Agentūros apeliacinį skundą.

Teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minima Viešųjų pirkimo sutartis Nr. VPS9-56, sudaryta tarp Agentūros ir UAB „Civitta“, nėra aktuali šioje administracinėje byloje.

Agentūros nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog nėra duomenų, kas ir kokiu būdu nustatė skulptūrų vertę, yra neteisingi, nes Agentūra 2016 m. kovo 24 d. pateikė teismui UAB „Civitta“ papildomą dokumentą – atliktų darbų apklausos pažymą su paaiškinimu, kuriais remiantis, galima matyti, kaip buvo nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, 2014 m. lapkričio 4 d. J. K. R. ir Š. B. sutarties ir 2014 m. gruodžio 31 d. Priėmimo perdavimo akto nuostatos leidžia spręsti, jog tarp pareiškėjo ir Š. B. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Be to, kaip matyti iš teismo ekspertizės metu darytų fotonuotraukų, pareiškėjo minimi investicijų objektai (suolai, užtvarai, šiukšliadėžės) yra itin nesudėtingų konstrukcijų, todėl pripažintina, jog jų vertė pagrįstai buvo nustatyta pagal Sistelos duomenis sudarytomis lokalinėmis sąmatomis.

Pareiškėjas J. K. R. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Agentūros teiginiai, kad tais atvejais, kuomet siekiant nustatyti turto vertę yra remiamasi Turto vertinimo metodika, Turto vertinimo įstatymo ir Turto vertinimo metodikos reikalavimai, pavyzdžiui, kad turto vertinimą gali atlikti tik turto vertintojas, nėra taikomi, yra nepagrįsti. Jeigu Ataskaitai netaikomi turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, apskritai kyla klausimas dėl Ataskaitos patikimumo ir joje nurodytų duomenų pagrįstumo.

Tai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl Agentūros apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nereiškia, kad teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas sprendime išdėstė argumentus, kodėl teismo ekspertizės aktas laikytinas patikimesniu įrodymu byloje nei Agentūros užsakymu atliktas pareiškėjo investicijų vertės nustatymas. Teismo ekspertas teismo posėdyje pasisakė, tiek kodėl buvo koreguotos vienetinės pozicijos (t. y. kadangi „Sistelos“ sistema, kai kurių medžiagų ir darbų vertės nepateikia), tiek kodėl buvo remiamasi vidutine medžiagų ir darbų verte.

Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad skulptūros turėjo būti vertinamos turto vertintojo kvalifikaciją turinčio asmens. Antra, Agentūra, siekdama nustatyti skulptūrų vertė, rėmėsi tik skulptūros pagaminimo kaštais, tačiau visiškai neatsižvelgė, jog skulptūra nėra įprastinis gaminys. Iš Agentūros argumentų, pavyzdžiui, jog nustatant pareiškėjo skulptūrų vertę telefonu buvo apklausti skulptūrų gamintojai, darytina išvada, jog minėti skulptūrų gamintojai galimą skulptūrų vertę nurodė net nematę pareiškėjo įrengtų skulptūrų. Pažymi, jog skulptūros turi ir savo meninę vertę.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.8 punkto nuostata, darytina išvada, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, atitinkančios didžiausią rinkos kainą, o ne vidutinę ar mažiausią, kaip nurodė Agentūra. Teigia, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų, sudarė sutartis su prekių ir paslaugų pardavėju/teikėju.

Agentūros sprendime nurodomos skirtingos teisės aktų normos, tačiau nepasisakoma kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė jų pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Be to, Agentūra remiasi abstrakčiomis ir vertinamojo pobūdžio normomis. Agentūra sprendime nenurodė ir pareiškėjui nepateikė jokios informacijos apie pareiškėjo įrengtų investicijų vertinimą atlikusius asmenis. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. BRK-5196 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo Agentūra, įvertinusi pareiškėjo Mokėjimo prašymą, atliktos užsakomosios išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 22 704,80 Eur išlaidas (neįskaitant PVM), todėl pareiškėjui, kuriam turėjo būti kompensuojama 90 proc. tinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų (22 704,80 Eur x 90 proc.= 20 434,32 Eur), nuspręsta išmokėti 16 990,96 Eur vietoje prašytų 37 425,28 Eur. Nekompensuotina pripažinta pareiškėjo investicijų išlaidų dalis, kuri viršijo rinkos vertę.

Nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris skundžiamu sprendimu, įvertinęs administracinės procedūros duomenis ir teismo eksperto išvadas, Agentūros 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. BRK-5196 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ panaikino ir įpareigojo ją iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą, motyvuodamas tuo, kad dalis prašomų kompensuoti išlaidų be pagrindo vertintos kaip nepagrįstos, todėl Agentūra įpareigota: iš naujo vertinant pareiškėjo mokėjimo prašymą, investicijų vertę dėl įrengtų užtvarų, suolų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelės skaičiuoti pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes; iš naujo vertinant pareiškėjo mokėjimo prašymą dėl 14 vnt. skulptūrų, surinkti papildomus dokumentus, taip pat įvertinus pareiškėjo byloje pateiktus dokumentus.

Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, šalys padavė apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjas – tenkinti jo skundą, atsakovas – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kadangi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, šalys nesutaria, kokios išlaidos laikytinos tinkamomis finansuoti išlaidomis, primintina, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms) (Administravimo taisyklių 3.29 p.). Pagal šalių sudarytos paramos sutarties 5.4, 7.4 papunkčių, taip pat Įgyvendinimo taisyklių 76 punkto nuostatas, pareiškėjas, siekdamas, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus turėjo organizuoti Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, t. y. Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – Pirkimo taisyklės), nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 25 d. pareiškėjo mokėjimo prašymo patikrinimo vietoje (patikrinimas vykdytas 2015 m. vasario 23 d.) ataskaitoje, kurią pareiškėjo atstovas patvirtino, nurodyta, kad pirkimai buvo vykdomi apklausos (žodžiu) būdu. 

Pareiškėjo prekių ir paslaugų, dėl kurių įsigijimo išlaidų tinkamumo finansuoti ir kilo ginčas, įsigijimo metu galiojusios redakcijos Pirkimo taisyklės (2009 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-115 redakcija) nustatė: šiose taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurie vykdomi konkurso arba apklausos būdu, turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais (Pirkimo taisyklių 3, 14 p.). Pirkimą vykdant apklausos būdu, jei pirkimo vertė neviršija 100 000 Lt be PVM, tiekėjų apklausa gali būti atliekama žodžiu. Jei pirkimo vertė viršija 100 000 Lt be PVM, tiekėjų apklausa turi būti atliekama raštu. Apklausoje raštu dalyvaujantys tiekėjai, atsakydami į konkretų kvietimą, pasiūlymus turi pateikti raštu (Pirkimo taisyklių 40 p., 2010 m. vasario 8 įsakymo Nr. 3D-86 redakcija). Atliekant apklausą, turi būti apklausti ne mažiau kaip trys tiekėjai (Pirkimo taisyklių 41 p.). Pasiūlymai vertinami taikant mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Jei projekto vykdytojas yra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų kainos be PVM. Jei projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų pasiūlymų kainos su PVM. Vertinami tik tie pasiūlymai, kurie atitinka projekto vykdytojo kvietime pateiktus reikalavimus perkamoms prekėms, paslaugoms ar darbams (Pirkimo taisyklių 45 p., 2010 m. vasario 8 įsakymo Nr. 3D-86 redakcija).

Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimus apklausos būdu pagal Pirkimo taisyklių nuostatas, nėra įpareigotas siekti, kad tokio pirkimo kaina būtų mažiausia rinkoje, viena vertus, nėra pagrįsti, kita vertus, yra nelogiški: 10 proc. pirkimo vertės pareiškėjas yra įpareigotas sumokėti iš savo lėšų, todėl būtų sunku logiškai paaiškinti, kodėl pareiškėjas, prekes, paslaugas ar darbus pirkti privalėjęs vadovaudamasis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, neturėjo to siekti. Pažymėtina, kad dalis apeliaciniame skunde naudojamų apibūdinimų (absoliučiai mažiausia kaina rinkoje) ar pavyzdžių (vykdant pirkimą apklausos būdu, tam tikrais atvejais gali būti apklaustas tik vienas asmuo) nėra susieti su įrodinėjimo dalyku: tokia pirkimo kaina (absoliučiai mažiausia kaina rinkoje) nebuvo nustatinėjama nei Agentūros, nei teismo skirtų ekspertizių metu; byloje nėra duomenų, kad atliekant apklausą, pareiškėjas, vadovaudamasis Pirkimo taisyklių 42 punkto nuostatomis, galėjo apklausti tik vieną tiekėją. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė Agentūra,  teikdamas paraišką paramai gauti, pareiškėjas pats patvirtino, kad jo prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma, t. y. pareiškėjas pats patvirtino siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos.

Siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, Agentūra, kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (Administravimo taisyklių 5.10 p. 2014 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 3D-364 redakcija).  

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir ginčijamo sprendimo, Agentūra, kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių prekių, darbų ir paslaugų kainų, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo nustatinėjamos dalies pareiškėjo nurodytų investicijų vidutinės rinkos kainos, ir vadovaujantis jos rezultatais, priėmė galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą. Kadangi pareiškėjas nesutiko su išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatais, kurie, bent jau dalyje, susijusioje su skulptūrų (14 vnt.) įsigijimo išlaidų paskaičiavimu, objektyviai gali kelti abejonių dėl pateikiamų duomenų, pagrindžiančių išvadą, stokos (UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje tik nurodyta, kad „<...> Atlikus patikrą vietoje, buvo nustatytas skulptūrų medžiagiškumas ir panaudotų medžiagų kiekis, kuo remiantis atliktas tyrimas dėl vidutinės rinkos kainos, apklausiant liaudies meistrus (Nuotrauka Nr. 3; Nuotrauka Nr. 4).“.), pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, skyrė investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizę, kurios metu, paskaičiavęs atliktų darbų vidutinę rinkos kainą, buvusią 2014 m. lapkričio 4 d. (2014 m. lapkričio 4 d. rangos sutarties sudarymo metu), teismo ekspertas pateikė išvadą: pareiškėjo 2015 m. vasario 10 d. Mokėjimo prašyme nurodyta dalies investicijų, t. y. įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.), vertė 5 912 Eur viršijo vidutinę rinkos kainą; skulptūrų vidutinė rinkos kaina (19 463 Eur) neviršija investicijų išlaidų vertės (19 462,47 Eur), kadangi autorinis kūrinys gali būti vertinamas tik paties autoriaus.    

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl 2015 m. vasario 10 d. Mokėjimo prašyme nurodytų dalies investicijų – įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.) – tinkamumo finansuoti, turėjo nesivadovauti teismo eksperto išvadomis apie šių investicinių objektų vidutinę rinkos kainą: teismo skirtos investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizės metu ir buvo siekiama nustatyti atliktų darbų vidutinę rinkos kainą, buvusią 2014 m. lapkričio 4 d., šalys jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad užduotis ekspertui suformuluota ydingai ar pan., nėra; kaip matyti iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimo teismo posėdyje, teismo ekspertas vertino, kad vykdant 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį, turėjo būti atlikta daugiau darbų nei nurodyta UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje, Agentūra jokių argumentų dėl to nenurodė; nors šalys apeliaciniuose skunduose nurodo eilę argumentų, dėl ko, jų manymu, eksperto nurodyta investicinių objektų vidutinė rinkos kaina nėra objektyvi (Sistelos kompiuterinėje programoje, skirtoje statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, naudojami duomenys iš stambių statybos projektų; sutartiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškėjo ir Š. B. dėl dalies objektų, pripažintini ne rangos, o pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais; ir t. t.), jokių duomenų, patvirtinančių eksperto skaičiavimų nepagrįstumą, nenurodo ir nepateikia.

Kita vertus, teismo eksperto išvada, kad skulptūrų vidutinė rinkos kaina (19 463 Eur) neviršija investicijų išlaidų vertės (19 462,47 Eur), kadangi autorinis kūrinys gali būti vertinamas tik paties autoriaus, nėra pagrįsta: turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 p.). Sutarties laisvės principas yra tik vienas iš principų, kuriais vadovaujantis nustatoma turto vertė (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.), todėl jo suabsoliutinimas, teigiant, kad autorinis kūrinys gali būti vertinamas tik paties autoriaus, nėra pagrįstas, taip iš esmės nustatoma tik turto kaina, t. y. pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 20 p.).

Kadangi tiek pareiškėjui, tiek teismui kilo pagrįstų abejonių dėl Agentūros nurodytos skulptūrų vidutinės rinkos kainos, teismo ekspertas nepateikė išvados apie jų (skulptūrų) vidutinę rinkos kainą, yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nesiėmęs priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus, iš esmės tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo dalies: nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismo aktyvumo principas, įtvirtintas, be kita ko, ABTĮ 81 straipsnyje, iš esmės draudžia pirmosios instancijos teismui įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti papildomą įrodymų tyrimą, jeigu ginčui reikšmingi duomenys gali būti surinkti pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2859/2010).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčui reikšmingi duomenys, susiję su skulptūrų vidutine rinkos kaina, galėjo būti surinkti pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu (skiriant papildomą ar pakartotinę ekspertizę, apklausiant specialistą, turintį reikiamų žinių ar pan.), todėl teismas, įpareigodamas viešojo administravimo subjektą atlikti papildomą tyrimą dėl skulptūrų vidutinės rinkos kainos, iš esmės nesprendė šalių ginčo šioje dalyje.

Pažymėtina, nors sprendimą dėl paramos išmokėjimo priima Agentūra, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatomos su jos skyrimo teisėtumu ir pagrįstumu susijusios aplinkybės, šalims turi tiek prejudicinę (ABTĮ 58 str. 2 d.), tiek res judicata (ABTĮ 96 str. 4 d.) galią, todėl tokio pobūdžio ginčas iš esmės nebebūtų galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Kadangi bylos nagrinėjimas nėra baigtas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. K. R. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.   

Nutartis neskundžiama.