Civilinė byla Nr. e2A-1687-258/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01940-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė NEO Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J., prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 15 000,00 Eur negrąžinto kredito; 2) 1 201,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12); 3) 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 15 000,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20); 4) 1 776,70 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 19,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-08-21, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12); 6) 17,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 15 000,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 8) 405,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 9) 200,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti.
2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, procesiniai dokumentai neįsiteikė, nesant duomenų apie kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. 2021-02-26 procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą dvidešimties dienų terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo V. J. 15 000,00 Eur negrąžinto kredito; 1 201,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12); 503,01 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-25); 17,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021-03-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027-07-20) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K228931857 įmokų mokėjimo grafike, kuris yra neatsiejama 2021-03-25 sprendimo už akių dalis; 135,09 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2021-01-12); 19,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-08-21) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12); 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (16 859,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020-07-16 vartojimo kredito sutarties Nr. K228931857 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (17,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
4. Teismas, siekdamas nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, sprendė, kad tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-25), t. y. 503,01 Eur (15 000,00 Eur negrąžinta kredito dalis × 17,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 72 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 17,00 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 17,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021-03-26) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2027-07-20), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
5. Teismas nurodė, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021-03-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20), galėjo tikėtis gauti 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo mėn. – 14 209,32 Eur (9 įmoka), nuo 2021 m. balandžio mėn. – 14 104,08 Eur (10 įmoka), nuo 2021 m. gegužės mėn. – 13 997,35 Eur (11 įmoka), nuo 2021 m. birželio mėn. 13 889,11 Eur (12 įmoka), nuo 2021 m. liepos mėn. 13 779,34 Eur (13 įmoka), nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 13 668,01 Eur (14 įmoka), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 13 555,10 Eur (15 įmoka) ir t. t. (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
6. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 503,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 17,00 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-25), ir 17,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 17,00 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021-03-26) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027-07-20).
7. Teismas, pasisakydamas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nurodė, kad šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Teismas nustatė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 1 776,70 Eur tarpininkavimo mokesčio. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį.
8. Teismas, vadovaudamasis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2021-01-12) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 135,09 Eur (21,15 Eur x 6 mėn. + (21,15 Eur / 31 d. x 12 d.). Tokiu atveju sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 135,09 Eur tarpininkavimo mokesčio, o reikalavimo dalis dėl likusios tarpininkavimo mokesčio dalies pritesimo atmestina kaip nepagrįsta.
9. Teismas, pasisakydamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, šį ieškovės reikalavimą tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 19,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-08-21) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12).
10. Pasisakydamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 17,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (15 000,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018,), tuo labiau, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje. Teismas reikalavimo dėl 17,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (15 000,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) NEO Finance, AB prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą:
11.1. Dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei, NEO Finance, AB iš atsakovo, V. J. 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 15 000,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20);
1.2. Dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei, NEO Finance, AB iš atsakovo 1 776,70 Eur tarpininkavimo mokesčio;
1.3. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, NEO Finance, AB iš atsakovo V. J. 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme;
1.4. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
12. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, visiškai neatsižvelgė į Kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
12.2. Sutarties 1.7. punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.10 punkte nurodoma, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Sutarties 1.26. punkte įtvirtinta, kad „Grafikas - Vartojimo kredito grąžinimo grafikas, nustatytas Vartojimo kredito sutarties priede, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir mėnesinėmis įmokomis Vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti mokėtinas sumas Bendrovei. Grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo“. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (10 749,36 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
12.3. Atsakovas nėra atlikęs nei vienos įmokos (iš 84 mėnesinių įmokų), Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis nepakito nuo vartojimo kredito suteikimo atsakovui dienos, ir šiai dienai negrąžintą kredito dalį vis dar sudaro 15 000,00 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar Sutartį vykdyti tinkamai, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
12.4. Teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 17,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 15 000,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20).
12.5. Tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Papildomai pažymi, kad sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Todėl kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese.
12.6. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 6,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.). Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma yra 1 776,70 Eur. Tai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, sprendime akcentuodamas, jog šalys Sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 1 776,70 Eur tarpininkavimo mokesčio.
12.7. Sutarties 8.6. punkte šalys susitarė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį ir Vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą Vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi Vartojimo kreditu bei palūkanas už vėlavimą grąžinti Vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Apeliantė pažymi, kad Vartojimo kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, šio mokesčio paskirtį, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 str.).
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos
15. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 17,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (15 000,00 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-07-20).
16. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 503,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 17,00 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-25), ir 17,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 17,00 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021-03-26) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027-07-20).
17. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluotais išaiškinimais.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-01-12) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027-07-20), skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą – 15 000,00 Eur, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvusios vykdomos tinkamai. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Ginčo šalys sutartyje sulygo dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 17 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2027-07-20. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią teismų formuojamą praktiką ir darė pagrįstas bei teisėtas išvadas nagrinėjamu klausimu. Ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą – 15 000 Eur, o ne sutartą mokėjimo grafiką, atmestini, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokius teiginius patvirtina ir teismo formuojama horizontali teismų praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021), kurioje jau ne kartą yra pasisakyta dėl ieškovės (apeliantės) dėstomų apeliacinio skundo argumentų.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
22. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 1 776,70 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 135,09 Eur tarpininkavimo mokestį. Apeliantė su teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka, pažymėdama, kad jai turėjo būti priteistas visas prašomas tarpininkavimo mokestis.
23. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
24. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 1 776,70 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį.
25. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliantė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina bendrosiose sutarties sąlygose. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2021-01-12) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 135,09 Eur. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes nagrinėjamu klausimu, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu, kurio pakeisti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tokius teisėjų kolegijos argumentus patvirtina ir horizontali teismo formuojama praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; 2021 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-491-864/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021) dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo esant nutrauktai sutarčiai.
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
27. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo netenkinamas ir jos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo pirmosios instancijos teisme. Taip pat atmestinas apeliantės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėjos Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė