Baudžiamoji byla Nr. 1S-1864-493/2015

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01524-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

T. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 13 d., jos pabaiga – 2018 m. lapkričio 13 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir duomenis. Apeliantas pabrėžia, kad skatintas buvo tris kartus, o bausmės atlikimo vietoje po nuosprendžio priėmimo niekada nebuvo baustas drausmine nuobauda. Be to, teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad nuteistasis yra perkeltas į laisvąją zoną, kur dirba ir gyvena, o tai rodo, kad jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistojo teigimu, netiesa yra tai, kad jis nesigaili ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kadangi jis giliai analizuoja savo poelgį, jį supranta ir nuoširdžiai gailisi.

Nuteistojo T. M. skundas tenkintinas iš dalies.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas klausimą dėl T. M. lygtinio paleidimo išnagrinėjo vadovaudamasis BVK ir BPK nuostatomis, galiojusiomis iki 2015 m. rugsėjo 1 d., taigi minėtų reikalavimų nesilaikė.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Taigi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, yra socialinio tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad socialinio tyrimo išvada yra prieštaringa, joje pateikti neteisingi duomenys. Išvados 4.1. punkte nurodoma, kad anksčiau T. M. teistas du kartus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, T. M. teistas Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Ši informacija yra reikšminga tuo, kad nuosprendžiu, už kurį atlieka bausmę, T. M. yra nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Tačiau šios veikos socialinio tyrimo išvados 4.1. punkte taipogi aprašytos klaidingai, kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem kitais asmenimis, iš kurių vienas nuteistas tuo pačiu nuosprendžiu, o kitas – nenustatytas, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai, užpuolė gatve einančius ir sužalojo du nukentėjusiuosius, iš kurių vienam padarytas sunkus, o kitam – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuosprendyje nustatyta T. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvados 4.1., 4.6. ir 4.7. punktuose pabrėžiama, kad nusikalstamą veiką T. M. padarė būdamas blaivus.

Abejonių kelia ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai. 4.1. išvados punkte nurodoma, kad nuteistasis savo nusikalstamų veiksmų neneigia, kaltės neminimizuoja, tačiau iš byloje esančios pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad realiai nuteistasis neigia elgęsis smurtiškai, o kaltę pripažįsta todėl, kad yra nuteistas. Psichologinės tarnybos išvadoje taipogi nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog požiūris į darbą teigiamas, tačiau darbinė motyvacija pataisos įstaigoje yra vidutinė, kadangi norą dirbti nuteistasis pareiškė praėjus beveik metams po atvykimo į pataisos įstaigą, o pagrindinis įsidarbinimo motyvas – manymas, kad gali būti anksčiau išleistas į laisvę. Šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje visiškai neatsispindi, nors yra labai svarbios vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nesimokė, o socialinio tyrimo išvados 4.3. punkte teigiama, kad 2014-2015 mokslo metais nuteistasis mokosi siuvinių gamintojo specialybės.

Socialinio tyrimo išvados 4.3. punkte konstatuota, kad, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, po lygtinio paleidimo T. M. šioje įmonėje dirbs virėju, tačiau 8.1. punkte rekomenduojama skirti probacijos sąlygą – įpareigojimą nesilankyti alkoholinių gėrimų platinimo vietose ir nebendrauti su asmenimis, susijusiais su šių gėrimų vartojimu. Abejotina, ar nuteistasis turėtų galimybę laikytis šių probacijos sąlygų, dirbdamas įmonėje, prekiaujančioje alkoholiniais gėrimais.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, reikalinga vertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o to padaryti remiantis prieštaringa socialinio tyrimo išvada yra neįmanoma. Šiuo atveju, atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje pateiktus neteisingus duomenis, kyla abejonių ne tik dėl įvertintos nusikalstamo elgesio rizikos rezultato, bet ir dėl išvadą parengusio asmens kompetencijos ar galimo suinteresuotumo sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BVK 138 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., pataisos įstaigų psichologinės tarnybos nebeteikia išvadų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, socialinio tyrimo išvadoje pateikiama informacija turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo. Dėl šių priežasčių socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys negali kelti net menkiausios abejonės dėl jų objektyvumo ir atitikimo tikrovei.

Šiuo atveju, kai Komisijos nutarimas priimtas remiantis prieštaringa socialinio tyrimo rizika, konstatuotina, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl jis panaikintinas, taip pat panaikintina skundžiama apylinkės teismo nutartis, o nuteistojo T. M. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo po to, kai bus parengta reikalavimus atitinkanti socialinio tyrimo išvada.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r ė :

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti nuteistojo T. M. bylą iš naujo svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                                          Arūnas Paštuolis