Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 42.11.1., 42.11.2.,  63.1., 63.2.

              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS             

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU (S)

2015 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,

kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Restruktūrizuojamos AB „Dvarčionių keramika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1961-110/2013 pagal ieškovo RAB „Dvarčionių keramika“ ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarties pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,      

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Dvarčionių keramika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas:

1) Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo pradžios atsakovo „Swedbank“, AB atliktą vienašališką 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL tarp „Swedbank“, AB ir AB „Dvarčionių keramika“ (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) nutraukimą prieš terminą 2011-03-14 d. raštu Nr.13294;

2) Pakeisti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) 2.3. p. ir išdėstyti jį taip: „2.3. Galutinis viso kredito grąžinimo terminas – septyni metai nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos“;

3) Pakeisti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) 2.3.1. p. ir išdėstyti jį taip: „2.3.1. Galutinis sutarties 1.2 punkte nurodytos kredito dalies grąžinimo terminas – septyni metai nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos“;

4) Papildyti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549 (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) 5.3. p. nurodant, jog: „palūkanų suma, susidariusi pagal Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, „Swedbank“, AB išmokama per penkis metus nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, ją išskaidant lygiomis dalimis ir grąžinant kiekvieno mėnesio dieną“;

5) Pakeisti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549 (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) priedą Nr. 1 „Kredito grąžinimo grafikas“ pagal pateikiamą pakeitimo projektą: „Šalys susitaria, kad kredito gavėjas negrąžintą kredito dalį, kurią sudaro 5039405,83 Eur AB „Dvarčionių keramika“ grąžins „Swedbank“, AB tokiomis dalimis ir terminais: negrąžinta kredito dalis grąžinama per septynis metus, pradedant nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną, grąžinant po 59992,93 Eur iki galutinio prievolės įvykdymo“. Nurodė, kad pastaraisiais metais dauguma Lietuvos Respublikos rinkoje veiklą vykdančių ūkio subjektų patyrė išimtinai didelės apimties gaunamų pajamų sumažėjimą, kurį nulėmė globalinė ekonominė krizė. Ieškovo pagrindinė vykdoma ūkinė - komercinė veikla yra keramikinių plytelių gamyba ir jų realizavimas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose. Ekonominė krizė labiausiai paveikė statybos, nekilnojamojo turto projektų vystymo sektorius, todėl finansinio sunkmečio reiškiniai neaplenkė ir ieškovo, kurio pajamos priklauso nuo bendros situacijos statybų sektoriuje. Dėl ekonominio nuosmukio ženkliai mažėjant ieškovo gaminamų plytelių paklausai, atitinkamai ir pardavimo apimtims, pablogėjus finansinei situacijai, ieškovas nuo 2010 m. gruodžio mėn. tapo finansiškai nepajėgus pilnai vykdyti kredito sutartimi prisiimtų sąlygų, tačiau, nepaisant sunkios finansinės padėties, kurią nulėmė neprognozuojama ekonominė krizė, ieškovas stengėsi vykdyti įsipareigojimus. Ieškovas yra grąžinęs didžiąją dalį kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. 25979199,40 Lt, be to yra sumokėjęs net 7064195,30 Lt palūkanų bei 78244,37 Lt delspinigių. Ieškovo likusi padengti kredito suma sudaro 17405990,94 Lt. Vienašališkas kredito sutarties nutraukimas pažeidžia ieškovo teises ir reiškia atsakovo pareigų nevykdymą. Pažymėjo, jog, kai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Toks veiksmas atitinka ir visuotinai civiliniuose teisiniuose sutartiniuose santykiuose pripažįstamą šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigą. Ieškovas yra ne vieną kartą kreipęsis į atsakovą, prašydamas pakeisti kredito sutarties sąlygas, pačią kredito sutartį dėl mažėjančios ieškovo apyvartos, tačiau atsakovas nė su vienu iš ieškovo pateiktų pasiūlymų nesutiko, tuo akivaizdžiai parodydamas, jog jis nėra suinteresuotas bendradarbiauti bei kooperuotis, vykdant kredito sutartį. Kredito sutarties nutraukimas, vadovaujantis kredito sutarties 11.2.1. p. ir 11.2.1.1. p., laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Ieškovo skolinių įsipareigojimų nevykdymą sąlygojo paties atsakovo delsimas peržiūrėti ir keisti kredito sutarties sąlygas, atsižvelgiant į ieškovo blogėjančią finansinę padėtį, kurią atsakovas gerai žinojo. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ne kartą siūlė svarstyti įvairius kredito sutarties restruktūrizavimo variantus dar iki kredito sutarties nutraukimo. Ieškovas buvo aktyvus ir visais įmanomais būdais siekė išsaugoti sutartinius santykius. Atsakovas, vengdamas bendradarbiauti, privedė ieškovą prie tokios ekonominės situacijos, kuomet atsirado formalus pagrindas nutraukti kredito sutartį. Atsakovas turi būti atsakingas už ieškovo skolinių įsipareigojimų nevykdymą sąlygojančias priežastis. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį,  pažeidė ne tik savo, kaip sutarties šalies, pareigas, bet ir LR CK 6.217 str. nuostatas. Kredito sutarties 11.2.1. p. ir 11.2.1.1. p. numatyta, kad „bankas turi teisę, prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, reikalauti, kad kredito gavėjas prieš terminą grąžintų bankui dalį negrąžinto kredito arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais numatytos kredito dalies“. Kredito sutarties vykdymui reikšmingos aplinkybės pasikeitė iš esmės, todėl turi būti pakeistos ir kredito sutarties nuostatos. Sudarant kredito sutartį, ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šalį užklups tokia gili ekonominė krizė, susidarys plytelių gamybai ir realizavimui nepalanki situacija, ženkliai sumažės pardavimų skaičius, absoliučiai apribojantis galimybę vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, priešingu atveju, atsakovas būtų atsisakęs suteikti beveik 45 milijonų litų dydžio kreditą iki 2013 metų (LR CK 6.204 str. 3 d.).

              Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005-09-07 Kredito sutartį ieškovui buvo suteiktas 13032900 Eur kreditas. Ieškovo rezultatai buvo neigiami, negeneruojamos pajamos, reikalingos kredito sutarčių tinkamam vykdymui. Siekdamas tinkamai bendradarbiauti su ieškovu, 2009-09-15 bankas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl finansavimo pakeitimo. 2009-09-29 rašte ieškovas atsakovui nurodė, kad kredito sutartį vykdo tinkamai ir ketina ją tinkamai vykdyti iki kredito grąžinimo termino pabaigos, todėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo klausimo svarstymas yra netikslingas. Ieškovas 2011-02-07 pateikė pretenziją su informacija apie įmonės planus, finansines prognozes bei paskolų pertvarkymo sprendimą, siūlant atsakovui nurašyti 30 % paskolos ir suteikti paskolos grąžinimo atidėjimą. Atsakovas šį pasiūlymą atmetė, kaip nesąžiningą ir prieštaraujantį bendradarbiavimo principams. Ieškovas nepašalino kredito sutarties pažeidimų, todėl kredito sutartis buvo nutraukta 2011-04-19. 2011-03-14 ieškovas, atsakydamas į 2011-03-14 raštą, pateikė duomenis dėl galimo kredito sutarties refinansavimo, kad AB „Ūkio bankas“ pasirengęs refinansuoti ne didesnę kaip 12000000 Lt kredito dalį. Atsakovas šį pasiūlymą atmetė. Verslininkas, sudarydamas kreditavimo sutartį, prisiima riziką, kad verslas gali susidurti su tam tikrais sunkumais, jog gali pakisti ekonominė situacija, rinkos struktūra, pirkėjų įpročiai ir pan., bei dėl to gali iškilti sunkumų grąžinti kreditą. Kredito sutartimi šalys yra susitarę ir prievolę išreiškę teisėta atsiskaitymo priemone - eurais. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma pratęsti kredito grąžinimo  terminą iki 2018-03-01 ir pakeisti kredito sutartyje nustatytą kas mėnesį grąžinamą sumą į 223153,73 Lt yra neturtinis reikalavimas. Byloje patenkinus ieškovo reikalavimus, jis įgis turtinę teisę papildomus 5 metus naudotis, nei buvo numatyta pradinėje sutartyje, atsakovo paskolintais pinigais, taip pat ieškovas gaus turtinės naudos, nes sumažės kas mėnesinės įmokos bankui (LR CK 6.36 str. 1 d., 6.156 str. 2 d., 6.189 str. 1 d., 6.204 str., 6.212 str. 1 d., 6.217 str. 2 ir 5 d., 6.223 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovas pateikė dubliką, teigdamas, kad vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė. Jis neturėjo galimybės numanyti, jog globalinė problema taip smarkiai paveiks jo finansinę padėtį. Skolinių įsipareigojimų nevykdymą sąlygojo atsakovo delsimas peržiūrėti ir keisti kredito sutarties sąlygas. Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti kredito sutartį, nes ieškovas jau aptarė, jog kredito sutarties nutraukimo metu  jam buvo sudėtingiau įvykdyti sutartį dėl pasikeitusios sutartinių prievolių pusiausvyros.

                            Atsakovas pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neginčija kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1 punkto, todėl negali įrodinėti, kad mokėjimų vėlavimas daugiau kaip 30 dienų nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Kredito sutarties sąlyga dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra visiškai aiški, objektyviai patikrinama, todėl kvestionuoti, ar šiuo atveju buvo esminis sutarties  pažeidimas, ar ne, nėra jokio pagrindo. Ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, labai aiškiai prisiėmė pajamų sumažėjimo riziką ir visas iš to išplaukiančias kredito sutartyje numatytas pasekmes (LR CK 6.36 str. 1 d., 6.156 str. 2 d., 6.189 str. 1 d., 6.204 str., 6.212 str. 1 d., 6.217 str., 6.223 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, panaikinti 2011-04-26 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš ieškovo 57,50 Lt  bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad AB „Dvarčionių keramika“ ir  “Swedbank”, AB 2005-09-07 sudarė Kredito sutartį Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL, kuria atsakovas suteikė ieškovui 13032900 Eur dydžio paskolą. Visos kredito sutartimi suteiktos paskolos suma litais lygi 44999997,12 sumai. Ieškovui suteikta kredito suma buvo išskirstyta į dvi dalis, nurodant kiekvienos iš jų tikslinę panaudojimo paskirtį. Šalys susitarė, kad 12598470 Eur kredito dalis suteikiama tikslinei paskirčiai - finansinių įspareigojimų AB Turto bankui (LR Finansų ministerija), AB bankui „Snoras“, LB InterFinanz AG Zuerich pagal išleistus paprastus vekselius SACMI Cooperativa Meccanici Imola ir OPOCZNO S.A. refinansavimui. Šios kredito dalies grąžinimo terminas - 2013-09-07. Sudarant kredito sutartį, buvo susitarta, jog ši kredito dalis bus grąžinama laikotarpiu nuo 2006-09-30 iki 2013-09-07, kas mėnesį sumokant atsakovui po 148217 Eur (511763,66 Lt). Likusi kredito dalis, t.y. 434430 Eur buvo suteikta ieškovo apyvartinėms lėšoms papildyti (Kredito sutarties 1.3. p.). Šios kredito dalies grąžinimo terminas - 2006-09-07. Šią kredito dalį ieškovas nustatytu terminu, t.y. iki 2006-09-07 atsakovui yra grąžinęs ir ginčo dėl to nėra. Ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, suteikė keletą kredito sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinančių garantijų, o būtent įkeitė ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypų nuomos teisę; ilgalaikį turtą, kurio likutinė balansinė vertė yra ne mažesnė nei 28000000 Lt; apyvartoje esančias visas ieškovo prekių atsargas, kurių balansinė vertė ne mažesnė kaip 10000000 Lt; visas esamas ir būsimas lėšas ieškovo sąskaitose, esančiose „Swedbank“, AB. Vadovaujantis kredito sutarties 11.2.1. punktu, bankas turi teisę, prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą ir pareikalauti grąžinti bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina kredito sutartyje numatytais terminais kredito dalies. Ieškovas kredito sutarties nutraukimo dieną vėlavo 99 dienas ir įsiskolinimas sudarė 1666240 Lt. LR CK 6.189 str. 1 d. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį su ieškovu, vadovaudamasis šios kredito sutarties nuostatomis, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bankas nutraukė kredito sutartį su ieškovu neteisėtai. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad kredito sutarties nevykdymas pateisintinas tuo, jog tarp ieškovo ir banko vyko derybos dėl kredito sutarties pakeitimo, tačiau bankas delsė ir atmetė ieškovo pasiūlymus dėl kredito sutarties pakeitimo. Toks kreipimasis savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Pagal LR CK 6.256 str. 4 d., kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo kredito sutarčių vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės atsirado arba nukentėjusiai šaliai tapo žinomos tik po kredito sudarymo ir kad tų aplinkybių ieškovai sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti. Vadovaujantis UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principais, verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo. Ekonominė krizė negali būti vertinama, kaip veiksnys, suvaržęs sutarties vykdymą tik ieškovui. Vadovaujantis LR CK 6.204 str. 2 d., šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą pakeičiančiomis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių viena iš šalių arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kreditai pagal kredito sutartis buvo jau paimti, t.y. ieškovo gauta nauda pagal kredito sutartis nesumažėjo, kredito grąžinimo kaina taip pat neišaugo, o kaip tik sumažėjo. Kredito sutarties šalys, pasirašydamos šią sutartį, 2.1. punkte susitarė dėl kintamos palūkanų normos, skaičiuojamos pagal 6 mėn. EurLibor. Kintama palūkanų dalis EurLibor 2009 m. - 2011 m. nesiekia 2 % ir yra žemesnė nei kredito sutarties sudarymo dieną, kuomet buvo 2,143 % (Kredito sutarties 2.1 punktas), todėl negalima konstatuoti, kad ieškovui padidėjo kredito sutarties įvykdymo kaina ir yra pagrindas taikyti LR CK 6.204 str. 3 d. Banko teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartį yra apibrėžta kredito sutarties 11 punkto nuostatose, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1. punktu, šalys susitarė, kad kredito gavėjo vėlavimas mokėti bet kokius mokėjimus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad atvejai, kurie laikomi esminiais kredito sutarties pažeidimais, bei kredito sutarties vienašalio nutraukimo teisė yra aptartos kredito sutartyje, nebereikia įrodinėti esminio sutarties pažeidimo pagal LR CK 6.217 str. 1 d., 2 d. nurodytus kriterijus. Vadovaujantis LR CK 6.212 str. 1 d., nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, todėl ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti esminį sutarties vykdymo kainos padidėjimą ir taikyti LR CK 6.204 str. Kredito sutartyje šalys aptarė ne tik aplinkybes, susijusiais su sutarties vykdymu (kredito suteikimu ir jo grąžinimo sąlygomis), bet taip pat kredito sutartyje išsamiai aptarė ir aplinkybes, susijusias su prievolių neįvykdymu – mokėjimų pagal kredito sutartį terminų praleidimo pasekmes. Kredito sutarties 11.2.2.1. punkte šalys konkrečiai susitarė, kad tuomet, kai kredito gavėjas dirba nuostolingai, pablogėja jo finansiniai rodikliai, lyginant su finansiniais rodikliais sutarties pasirašymo dieną, bankas įgyja teisę nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti anksčiau laiko grąžinti kreditą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nenumatė ir negalėjo numatyti ir jam nebuvo žinoma prieš kredito sutarties sudarymą, kad dėl bet kokių priežasčių (jų tarpe ir ekonominės krizės) ženkliai kritus pajamoms ar įvykus kitam esminiam ieškovo finansinės būklės pablogėjimui, bankas nurauks kredito sutartį ir nukreips išieškojimą į bankui įkeistą turtą. Ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, prisiėmė pajamų sumažėjimo riziką (LR CK 6.204. str. 4 d.) ir visas iš to išplaukiančias kredito sutartyje numatytas pasekmes (LR CK 6.204 str. 4 d., 6.212 str., 6.217 str. 1 d., 2 d., 6.256 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog kredito sutarties vykdymas buvo sutrikdytas išimtinai pasaulinės ekonominės krizės padarinių, kurie negali būti laikomi eiliniu ieškovo verslo pajamingumo sumažėjimu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo negalėjimas nustatytu laiku įvykdyti kredito sutarties kilo dėl pasaulinės ekonominės krizės sukeltų padarinių. Pasaulinei ekonominei krizei esant beprecedentinio mąsto įvykiui Lietuvoje ir šią aplinkybę pačiai valstybei pripažinus pagrindu keisti savo prisiimtus įsipareigojimus bei byloje nustačius, kad kredito sutartis negalėjo būti laiku įvykdyta dėl tų pačių pasaulinės ekonominės krizės sukeltų pasekmių, šios aplinkybės pirmos instancijos teismo turėjo būti pripažintos, kaip pakankamas pagrindas pakeisti kredito sutarties nuostatas. Pasaulinės ekonominės krizės sukeltų padarinių pripažinimas pakankamu pagrindu pakeisti kredito sutarties nuostatas, taip išlaikant sutarties šalių interesų pusiausvyrą, visiškai atliktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Nepakeitus kredito sutarties nuostatų, visos neigiamos pasekmės, kilusios dėl pasaulinės ekonominės krizės, tektų išimtinai vienai kredito sutarties šaliai – ieškovui. Kredito sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs kiekvieną mėnesį grąžinti atsakovui tiksliai nustatytą kredito sumos dalį – 148217 Eur. Ieškovas  dėl pasikeitusių sąlygų ne tik turi kredito sutarčiai vykdyti skirti žymiai didesnę savo pajamų dalį, bet nebegali, kaip planuota, vykdyti savo veiklos, nes praktiškai visos gaunamos pajamos turėtų atitekti paskolos grąžinimo įmokoms. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tik sutarties pakeitimas būtų proporcinga ir šalių interesų pusiausvyrą išlaikanti priemonė. Kredito sutartis nebuvo laiku neįvykdyta be ją sudariusių šalių kaltės, todėl sutarties neįvykdymo neigiami padariniai taip pat negali kilti išimtinai tik vienai iš sutarties šalių. Ieškovo pateiktas prašymas teismui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo visiškai atitiko šalių interesų pusiausvyrą, sutarties stabilumo principą ir buvo vienintelis būdas proporcingai paskirstyti šalims pasaulinės ekonominės krizės sukeltas pasekmes. Pakeitus kredito sutarties sąlygas, atsakovo gaunamas sutarties įvykdymas nesumažėtų, o tik būtų pratęstas sutarties galiojimo terminas. Atsakovas būtų užtikrintas, kad visos ieškovo prievolės pagal šią sutartį bus įvykdytos. Kredito sutarties pakeitimas visiškai nepažeistų atsakovo teisių ir nesuteiktų ieškovui jokio nepagrįsto pranašumo. Esant iš esmės pasikeitusioms kredito sutarties vykdymo aplinkybėms, atsakovas neturėjo jokio pagrindo formaliai vadovautis kredito sutarties 11.2.1 p. ir šiomis pasikeitusiomis aplinkybėmis. Minėta sutarties nuostata negalėjo būti pagrindu atsakovui vienašališkai nutraukti šią sutartį ir atsisakyti bendradarbiauti, sprendžiant šalių sutartinių prievolių pakeitimo klausimą. Griežtas paskolos grąžinimo įmokų mokėjimo grafiko laikymasis neturėjo tokios esminės reikšmės, kad galėtų būti pagrindu nutraukti kredito sutartį, susidarius esamai ieškovo skolai. Prievolė buvo neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir esminį kredito sutarties pažeidimą ( LR CK 6.204 str., 6.212 str., 6.217 str.).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas ieškovo AB „Dvarčionių keramika“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra visų CK 6.204 str. taikymui būtinų aplinkybių. Apeliantas nurodė, kad vieną aplinkybę, kuria vadovaudamasis teismas privalėjo pakeisti kredito sutarties sąlygas – pasaulinė ekonomikos krizė. Ekonominė krizė galėjo turėti įtakos apelianto galimybėms įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau pasaulinė ekonominė krizė paveikė ir atsakovą „Swedbank“, AB ir visą finansinį sektorių. Pagal viešai Lietuvos banko skelbiamus duomenis 2009 m. „Swedbank“, AB patyrė daugiau kaip milijardo litų dydžio nuostolius. Pasaulinė ekonominė krizė prasidėjo 2007 m. - 2008 m., tuo tarpu 2011 m. jau vyko ekonomikos atsigavimas. Būtent tuo metu 2011 m. viduryje apeliantas ir kreipėsi su ieškiniu dėl kredito sutarties pakeitimo bei nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Įsipareigojimus pagal kredito sutartį apeliantas vienašališkai nustojo vykdyti 2010 m. pabaigoje. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą. Apeliantas yra verslininkas ir iš „Swedbank“, AB gautą kreditą panaudojo savo verslui vystyti, jam plėsti ir gauti pelną, todėl jam taip pat taikoma LR CK 6.256 str. 4 d., numatanti, kad jeigu sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją vykdo verslininkas, jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, jog prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Tikrasis apelianto ieškinio tikslas – kiek įmanoma ilgiau naudotis suteikto kredito lėšomis nemokamai, t.y. nemokant jokių palūkanų ar kitų mokėjimų kreditoriui, nevykdant jokių kredito grąžinimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto samprotavimų apie pasaulinės ekonominės krizės ir prastos ekonominės situacijos šalyje poveikį jo verslui pakankamu pagrindu kredito sutarties sąlygų keitimui apelianto naudai. Tiek įstatymai, tiek kredito sutartis numato galimybę kreditoriui vienašališkai nutraukti  sutartį tuo atveju, jei skolininkas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, todėl apelianto teiginiai, kad kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, neteisingi ir nepagrįsti. Apeliantas, tinkamai nevykdantis prisiimtų įsipareigojimų, būdamas apdairus, rūpestingas, sąžiningas ir norėdami apsaugoti savo interesus, turėjo imtis visų prieinamų priemonių ir visapusiškai bendradarbiauti su kreditoriumi „Swedbank“, AB ( LR CK 1.137 str., 6.156 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.204 str., 6.212 str., 6.217 str. 5 d.,  6.256 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne.

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas 99 dienas vėlavo sumokėti kredito dalis ir 2011-03-10 pagal 2005-09-07 Kredito sutartį Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL atsakovui buvo skolingas 1666240 Lt sumai kredito dalių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas atliko esminį sutarties pažeidimą (Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL 11.2.1.1 p.), sudariusį teisinį pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, nes toks 99 dienas trukęs kredito dalies įmokų nesumokėjimas leido atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito sutarties vienašališkam nutraukimui buvo įstatyminis ir faktinis pagrindas. Tai, kad vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas, savaime nereiškia, kad ieškovo turtinei padėčiai pablogėjus ir pasikeitus padėčiai rinkoje, atsakovas turėjo besąlygiškai pakeisti kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL sąlygas. Ta aplinkybė, kad atsakovas, 99 dienas negaudamas nė vienos kredito dalies, nenutraukė vienašališkai kredito sutarties, parodo, kad atsakovas, kaip pelno siekiantis bankas, per 99 dienas negaudamas nė vienos kredito dalies pagal kredito sutartį, taigi ir tam tikro pelno, užtikrino abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Tai, kad ieškovas, reikalaudamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo pradžios atsakovo „Swedbank“, AB atliktą vienašališką, 2005-09-07 sudarytos Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL tarp „Swedbank“, AB ir AB „Dvarčionių keramika“ (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) nutraukimą prieš terminą 2011-03-14 d. raštu Nr.13294, 2011-04-22 (1 t., b.l. 1) pareiškė reikalavimų teismui dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo, neatlikdami jokių mokėjimų banko naudai, patvirtina, kad ieškovas kredito sutarties nutraukimą ginčijo formaliais pagrindais, tuo parodydamas, kad nėra suinteresuotas atlikti net minimalius mokėjimus banko naudai, formaliai prašydamas pakeisti kredito sutarties sąlygas ir galimai prisiimti kokius nors papildomus finansinius įsipareigojimus, kurie užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, kad apeliantas mano, kad kredito sutarties pakeitimas atitinka abiejų šalių interesus, savaime nereiškia, kad bankas savo pelno sąskaita turi sudaryti ieškovui, kaip verslo subjektui (šiuo metu restruktūrizuojamai įmonei (4 t., b.l. 137-149) pagal 2013-12-23 įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2013-10-23 nutartį) išskirtines sąlygas įmonės ekonominei veiklai vystyti, nes nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą modifikuoti kredito sutartį.

Tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, pateikdamas ieškinį formaliais pagrindais, tikėjosi, kad ieškovui atsirastų galimybė per bylinėjimosi laikotarpį išvengti priverstinio vykdymo veiksmų, savaime nereiškia, kad bankas, turėdamas savo teisėtus lūkesčius dėl pelno gavimo, turėjo pareigą modifikuoti kredito sutarties sąlygas savo pelno sąskaita.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra priskirtinas prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip restruktūrizuojama įmonė, nes ieškovo vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra verslas, kuris negali būti finansuojamas banko pelno sąskaita, nes tai neatitinka standartinių geros verslo praktikos ir kreditavimo sąlygų.

Ta aplinkybė, kad ieškovas, vykdydamas sau naudingą ūkinę - komercinę veiklą, siekė naudos įmonės poreikiams tenkinti, savaime nereiškia, kad atsakovas, kaip bankas, turėjo atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir sudaryti išskirtines sąlygas ieškovo įmonės ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, ieškovui neatliekant kredito dalies mokėjimų per 99 dienų laikotarpį, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepažeidė sutarties stabilumo principo, nes  atsakovas, kaip bankas, vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, elgės pagal sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes ieškovas turėjo įrodyti, kad nebuvo esminio kredito sutarties pažeidimo ir jis turi realias galimybes vykdyti sutartines prievoles tinkamai, nepažeidžiant atsakovo, kaip banko, teisėto intereso, nes ekonominės krizės aplinkybė ir kaip jos pasekmė atsiradęs galimo nemokumo faktas savaime nesukuria bankui pareigos keisti kredito sutarties sąlygas savo pelno sąskaita, neužtikrinant šalių sutartinių prievolių pusiausvyros.

Situacija, kai nėra atliekami net daliniai mokėjimai banko naudai, parodo, kad apeliantas tinkamai nebendradarbiavo, nes pats pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip pelno siekiantis bankas, negaudamas jokių net dalinių įmokų pagal kredito sutartį, negali savo pelno sąskaita užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Ta aplinkybė, kad ieškovas 99 dienas vėlavo sumokėti ir 2011-03-10 pagal 2005-09-07 Kredito sutartį Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL atsakovui buvo skolingas 1666240 Lt sumą, ir formaliais pagrindais apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą 2013-10-28 sprendimą bei, vykstant bylinėjimosi procesui, iki šiol neatliko jokių mokėjimų banko naudai, parodo, kad ieškovas nėra suinteresuotas realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, nes padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai bankui, yra ieškovo tikslas, tuo patvirtinant, kad atsakovas neturi pagrindo tikėtis, kad kredito sutartis bus įvykdyta ateityje (LR CK 6.204 str. 3 d., 6.186 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą:

1) Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo pradžios atsakovo atliktą vienašališką 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) nutraukimą prieš terminą 2011-03-14 d. raštu Nr.13294;

2) Pakeisti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) 2.3. p. ir išdėstyti jį taip: „2.3. Galutinis viso kredito grąžinimo terminas – septyni metai nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos“;

3) Pakeisti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) 2.3.1. p. ir išdėstyti jį taip: „2.3.1. Galutinis sutarties 1.2 punkte nurodytos kredito dalies grąžinimo terminas – 7 metai nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos“;

4) Papildyti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549 (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) 5.3. p. nurodant, jog: „palūkanų suma, susidariusi pagal Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, „Swedbank“, AB išmokama per 5 metus nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, ją išskaidant lygiomis dalimis ir grąžinant kiekvieno mėnesio dieną“;

5) Pakeisti 2005-09-07 Kredito sutarties Nr. 05-058538-IN/05-058549 (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) priedą Nr. 1 „Kredito grąžinimo grafikas“ pagal pateikiamą pakeitimo projektą: „Šalys susitaria, kad kredito gavėjas negrąžintą kredito dalį, kurią sudaro 5039405,83 Eur AB „Dvarčionių keramika“ grąžins „Swedbank“, AB tokiomis dalimis ir terminais: negrąžinta kredito dalis grąžinama per septynis metus, pradedant nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną, grąžinant po 59992,93 Eur iki galutinio prievolės įvykdymo“.               Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 6.38 str., 6.158 str., 6.193 str. 6.195 str., 6.200 str., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas neįgijo pareigos atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai  (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d.  sprendimą nepakeistą. 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                                 Neringa Švedienė

Teisėjai                                                                                                                                                     Ona Gasiulytė

Vytautas Zelianka