Civilinė byla Nr.
2-568/2005
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),
kolegijos
teisėjų: Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
L.T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d.
nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje
Nr.2-1213-260/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės
,,Baltic Building Fund“ ieškinį atsakovams L.T., kompanijai Baltic Bau Project
Oy, kompanijai Baltic Building and Deverlopment Ltd., kompanijai Tradeimpex
Ventures Ltd. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 1 544 100 Lt priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas BAB ,,Baltic Building Fund“ kreipėsi į
teismą su ieškiniu atsakovams L.T., kompanijai Baltic Bau Project Oy,
kompanijai Baltic Building and Deverlopment Ltd., kompanijai Tradeimpex
Ventures Ltd. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei 1 544 100 Lt
priteisimo iš atsakovo L.T.. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias
apsaugos priemones – areštuoti atsakovui L.T. priklausantį turtą 1 544 100 Lt
sumai, nes atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.
Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 9 d.
nutartimi areštavo atsakovo L.T. turtą 1 544 100 Lt sumai. Nurodė,
kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, jo reikalaujama
suma yra didelė, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas L.T. atskiruoju skundu prašo Kauno
apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą
iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas nutartį, nevisapusiškai
išsiaiškino visas šio klausimo teisingam išsprendimui turinčias reikšmės
aplinkybes, neištyrė visų įrodymų, nepakankamai motyvavo nutartį, pažeidė
civilinio proceso rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
2. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos
priemones nepateikė įrodymų, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
3. Teismas nepagrįstai priėmė nutartį nepranešdamas
atsakovui.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų
apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus
teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar
kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144
str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir
esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei
yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios
instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo,
atsižvelgdamas į teismo sprendimo
vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą,
sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo
atveju teismo sprendimo įvykdymas
galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso
normų numatytų priemonių.
Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas
laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje
neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka
įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad
egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši
aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas,
kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo
riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė
ieškinio kaina - 1 544 100 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo
riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį
šia aplinkybe, turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atmestinas
apelianto argumentas, kad teismas
nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė
jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos
priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomu.
Būtinumas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą
nepranešant atsakovui yra perziumuojamas įstatymo (CPK 148 str. 1 d.), todėl
nepranešimas atsakovui L.T. priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
savaime neįrodo šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Remiantis išdėstytomis
aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti
pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra
pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2005 m.
rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė
Alė Bukavinienė
Teisėjai Danutė
Milašienė
Gintaras Pečiulis