Civil. byla Nr.2-268-470/2015
Proceso Nr. 2-13-3-00293-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.3.1.; 2.1.3.4.; 2.3.2.1.; 2.3.2.2.;
2.3.2.5.; 2.3.2.9.1.
(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 6 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. Juknevičienė, sekretoriaujant R. Narijauskienei, dalyvaujant ieškovui K. K., jo atstovui adv. M. Macedulskui, atsakovui V. P., jo atstovei adv. R. Agrbai, trečiajam asmeniui I. S., trečiojo asmens NŽT atstovei D. Š., trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovei M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. P. su trečiaisiais asmenimis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriumi, VĮ “Registrų centras“ dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendraturčio sutikimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jam teisę atlikti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovo V. P. sutikimo; priteisti iš atsakovo V. P. 96 Eur už žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis yra ½ dalies žemės sklypo savininkas, atsakovas V. P. ir trečiasis asmuo I. S. valdo po ¼ dalį minėto žemės sklypo. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo dydis 1,18 ha, pagrindinė jo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ieškovas nurodo, kad jo užsakymu UAB „RDR korporacija“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti matavimuose ir pasirašyti matavimų byloje, tačiau siūlymą jis ignoravo, priežasčių nenurodė. Be atsakovo kaip bendraturčio sutikimo atliktų kadastrinių matavimų negalima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
A. V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2013-01-14 žemės sklypo plane neįrašyta jo kaip bendraturčio pavardė, todėl tokio plano jis pasirašyti negalėjo. Žemės sklypo bendraturčiu savęs nelaiko, nes sklypo dalis iki mirties priklausė jo motinai M. P., jis nėra įregistravęs nuosavybės teisės į sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė dar vieną nesutikimo pasirašyti kadastrinėje byloje argumentą, t.y. parodė, kad ieškovo iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumento ir turi kitus procedūrinius trūkumus, prieštaraujančius žemės sklypų formavimo norminiams aktams, apie tai jis sužinojęs 2015 m. pavasarį.
Trečiasis asmuo I. S. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad ji yra sklypo bendraturtė, ji pasirašė ieškovo rengtame žemės sklypo plane kaip atitinkančiame faktinį žemės naudojimą, siekia, kad toks planas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba ieškiniui neprieštarauja.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ieškiniui neprieštarauja. Atstovė paaiškino, kad 2013 metais ieškovo teikiami žemės sklypo kadastriniai duomenys nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centro, nes juose trūko atsakovo kaip bendraturčio parašo. Iš esmės ieškovo reikalavimą leisti įregistruoti kadastrinius duomenis be jo sutikimo nurodo esant teisingu ir teisėtu, tačiau ar 2012 metais parengtas žemės sklypo planas bus įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre negali paaiškinti, kadangi nuo matavimų atlikimo momento pasikeitė teisinis žemės sklypų formavimo reglamentavimas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. K., atsakovas V. P. ir trečiasis asmuo I. S. yra 1,18 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui K. K. nuosavybės teise priklauso 59/118 dalys žemės sklypo, trečiajam asmeniui I. S. priklauso ¼ dalis žemės sklypo, V. P. (M. P. turto paveldėtojas) priklauso ¼ žemės sklypo dalis (t. I, b. l. 21-23). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ieškovas K. P. siekia atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (t. I, b.l. 18), todėl uždarojoje akcinėje bendrovėje „RDR korporacija“ užsakė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau atsakovas V. P. į žemės sklypo matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašė. Kadastro duomenų bylą UAB „RDR korporacija“ parengė be atsakovo dalyvavimo (t. I, b.l. 24-37). Nesant bendraturčio sutikimo VĮ Registrų centras atsisakė registruoti kadastro duomenis nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 45). Ieškovas K. K. prašo leisti atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio V. P. pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jo sutikimo ir prašymo registruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre.
Byloje kilo ginčas dėl kadastrinių duomenų nustatymo ir registravimo be bendraturčio sutikimo. Šis ginčas yra dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (CK 4.75 str. 1 d.).
Savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.), o bendraturtis – bendru sutarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 str. 2 d.). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra. Naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sąlygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iš jo būtų gaunama maksimali nauda.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 p. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Žemės sklypo savininkui pageidaujant atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 p.). Esant situacijai, kai kadastro duomenys įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeisti, tačiau neatlikta šių pokyčių registracija, apie įregistravimo kliūtis sprendžiama CPK 3 str. 1 d. nuostatomis ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).
Ieškovas nurodė, kad jis savo iniciatyva atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovas V. P. nedalyvavo ieškovo užsakymu UAB „RDR korporacija“ atliekant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus, nors buvo gavęs kvietimą atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimą (t. I, b.l. 32-36) ir atsisako pasirašyti 2013-01-14 žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktą (t. I, b.l. 27-28). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2013-01-18 sprendimu Nr. 4697337 konstatavo, kad UAB „RDR korporacija“ pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra bendraturčio parašo ir dėl to ji negali būti įregistruota nekilnojamojo turto kadastre (t. I, b.l. 45).
Taigi, šioje byloje teisiškai reikšminga nustatyti, ar atsakovas V. P., atsisakydamas pasirašyti ieškovo užsakymu atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą iki jo pateikimo registruoti VĮ Registrų centre momento, veikė sąžiningai ir teisėtai, ar paruošti žemėtvarkos dokumentai kokiu nors būdu pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, svarbu nustatyti, kokiais argumentais atsakovas grindžia savo atsisakymą.
Iš atsakovo V. P. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad jis kaip atsikirtimu ieškovo reikalavimui rėmėsi vieninteliu argumentu - jis nėra žemės sklypo dalies savininkas, nes tokios teisės nėra įregistravęs nekilnojamojo turto registre. Dėl šios priežasties atsakovas laikė save netinkama šalimi civiliniame procese ir tuo pagrindu prašė ieškinį atmesti. Su tokiu atsakovo argumentu sutikti negalima.
Kaip nustatyta iš rašytinių įrodymų, buvusi sklypo bendraturtė M. P. mirė (duomenys neskelbtini), kas matyti iš byloje esančio mirties liudijimo (t. I, b.l. 17). Po jos mirties atsirado palikimas (CK 5.3 str. 1 d.). V. P. įstatymo nustatyta tvarka paveldėjo likusį po palikėjos mirties turtą, tame tarpe ginčo žemės sklypo dalį, kas patvirtinama 2012-04-03 jam išduotu paveldėjimo teisės liudijimu (t. I, b.l. 108-113). Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d. numato, kad palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, taigi, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą atsakovui V. P. atsirado palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad jis nėra žemės sklypo dalies savininkas ir dėl to yra netinkama šalis byloje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta, jog nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai prieinamą informaciją apie šių teisių turėtojus, jų pasikeitimus ir suvaržymus. Taigi, registravimas nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre, priešingai nei nurodo atsakovas, nesukuria nuosavybės teisės. Esant nekilnojamojo daikto paveldėjimo faktui teisėtu paveldėtos žemės sklypo dalies savininku laikytinas atsakovas V. P., jis yra sklypo bendraturtis, yra tinkama šalis procese , o jo atsisakymas derinti žemės sklypo planą tuo argumentu, kad jis nelaiko savęs žemės sklypo bendraturčiu, laikytinas nepagrįstu neveikimu, trukdančiu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko teises, tokiu būdu jas pažeidžia.
Pastebėtina, kad teisminio nagrinėjimo stadijoje atsakovas V. P. nurodė naują argumentą dėl nesutikimo registruoti kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto registre. Jo iniciatyva Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinis padalinys 2015-04-21 patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašė aktą Nr. 02KAM-36707 (t. I, b.l. 162), kuriuo konstatavo, kad kai kurie ginčo žemės sklypo formavimo veiksmai neatitinka žemės sklypų formavimą nustatančių teisės aktų reikalavimų, o būtent. žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (vėliau šis akto punktas paneigtas 2015-06-25 išvada), plane nenurodytos visos jo ženklinimo datos, nepateikta DWD rinkmena. Būtent šiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinio padalinio nustatytais plano trūkumais kaip atsikirtimais į ieškinį teisminio nagrinėjimo metu remiasi atsakovas V. P..
Tačiau itin svarbi ta faktinė aplinkybė, kad atsakovui V. P. apie esamus žemės sklypo plano trūkumus ir neatitikimus šiuo metu galiojančioms žemės sklypų formavimą reglamentuojančioms teisės normoms tapo žinoma tik 2015 metais, kuomet jis ėmė rūpintis, kaip atsikirsti ieškovo ieškiniui ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų patikrintas UAB „RDR korporacija“ paruoštas žemės sklypo planas. Iki to momento atsakovas nesidomėjo atliktais kadastriniais matavimais, vengė su jais susipažinti, net nematė ieškovo užsakymu paruoštos žemės sklypo bylos ir joje esančio plano, ja nesidomėjo ir kaip minėta, atsikirto ieškovui tuo, kad jis nėra žemės sklypo bendraturtis, dėl ko ir atsisakė ribas derinti. Tokie atsakovo veiksmai, kuomet bylos eigoje ieškoma naujų trukdžių plano derinimui, laikytini nepagrįstu vengimu duoti sutikimą bendraturčiui žemės sklypo duomenų tikslinimui, o ieškojimas naujų priežasčių atsisakyti pasirašyti dokumentą laikytinas nesąžiningu veikimu. Būtina pastebėti, kad 2015 m. metais surašytame patikrinimo akte nurodyti plano neatitikimai teisės aktams, tokie kaip DWG rinkmenos nebuvimas, ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams niekaip nepažeidžia atsakovo teisių ir jo interesų, yra bendro pobūdžio ir taisytini įstatymų nustatyta tvarka. Vertinant atsakovo iniciatyva gautą naują įrodymą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinio padalinio žemės sklypo duomenų bylos 2015-04-21 tikrinimo aktą Nr. 02KAM-36707 (T I, b. l. 162-163) pažymėtina tai, kad teismas nesprendžia kadastrinių bylų atitikimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitoms teisės normoms, nes tą atlieka kadastro tvarkytojas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 4 p.), šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčas dėl kreipimosi į kadastro tvarkytoją dėl kadastro duomenų pakeitimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateikta nauja 2015-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos išvada apie tai, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai ir tai patvirtinama trijų kompetentingų žemės bylų tvarkymo specialistų parašais (T. II, b.l. 7).
Sprendžiama, kad pagal esamą žemės sklypo plano dokumentaciją ji 2012 metais atitiko žemės sklypų formavimą nustatančius teisės akų reikalavimus, kas įrodyta byloje esančiu Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus teritorinio padalinio tikrinimo aktu (T.I, b.l. 44) ir VĮ Registrų centro sprendimu, kuriame nenurodyti jokie kiti plano trūkumai išskyrus atsakovo sutikimo nebuvimą (T I, b.l. 45). Taigi, 2013 metų duomenimis ieškovas galėjo įregistruoti pasikeitusius sklypo kadastrinius duomenis pagal atliktą planą ir tam veiksmui trūko tik bendraturčio sutikimo.
Pastebėtina, kad ieškinio reikalavimais ieškovas reikalauja pripažinti jam teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kadastriniai matavimai jau yra atlikti, juose tik trūksta atsakovo parašo reikiamuose dokumentuose, taigi akivaizdu, kad toks reikalavimas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių. Kadangi šis reikalavimas glaudžiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu - pripažinti teisę be bendraturčio suderinimo įregistruoti matavimus Nekilnojamojo turto kadastre, jis laikytinas pertekliniu ir atskirai nespęstinas.
Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už atliktus kadastrinius matavimus
CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, šios kategorijos civilinėse bylose be kitų spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir pan., bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo.
Ieškovas K. K. už atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „RDR korporacija“ sumokėjo 1000 Lt (atitinka 289,62 Eur) pagal 2013-09-11 PVM sąskaitą – faktūrą (T I, b.l. 50). Kadastrinių matavimų byla suformuota trijų bendraturčių interesais, sumokėta kaina nėra aiškiai per didelė, atitinka protingumo kriterijus. Bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Tačiau sumokėta įmoka turi būti paskirstoma ne proporcingai daikto savininkų skaičiui, kaip prašo ieškovas, bet proporcingai kiekvieno iš jų valdomai daikto daliai. Kadangi atsakovas V. P. yra ¼ žemės sklypo dalies savininkas, jis privalo atlyginti šią dalį ieškovo patirtų išlaidų, kas sudaro 250 Lt (72,40 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrą procesinę taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Byloje patenkinti ieškovo reikalavimai (sumažintas kompensacijos dydis, tačiau tai žyminio mokesčio skaičiavimui įtakos neturi), todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 62,55 Eur žyminio mokesčio 289,62 Eur už procesinių dokumentų paruošimą ir advokato atstovavimą byloje.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. P. tenkinti iš dalies.
Pripažinti teisę ieškovui K. K. įregistruoti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal UAB „RDR korporacija“ žemės sklypo planą be bendraturčio V. P. sutikimo.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 72,40 Eur už kadastrinius matavimus ir 352,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 424,57 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 57 ct) ieškovui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,77 Eur (trylika eurų 77 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą
Teisėja Snaigė Juknevičienė