Baudžiamoji byla Nr. e1-2479-859/2020

                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29596-2020-8

                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;

1.2.23.1.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 08 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. sausio 30 d. pagal BK 225 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. spalio 14 d. pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 08 d. pagal BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. 7 mėn. laisvės atėmimo, teistumai išnykę,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 9 MGL, t. y., 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų), dydžio baudą,

5) Didžiosios Britanijos, Lidso teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis medžiagos, paskirta piniginė bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. T. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų, pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadą – žalios spalvos, augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,178 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,8 %, žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagą augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,167 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,4 %, šias narkotines medžiagas laikė spintelės stalčiuje, bute (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2020 m. liepos 25 d. apie 21.10 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė šias narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. T. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas, kaltę pripažįsta tik dėl vieno epizodo, t. y. dėl namuose rastų narkotinių medžiagų. Nurodė, kad įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine K. G. vartojo alkoholį, t. y. gėrė trauktinę „Dainava“ 0,5 litro. K. buvo šiek tiek išgėrusi. Jiems bendraujant tarpusavyje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi K. jam pradėjo prikaišioti praeityje buvusius dalykus. Matydamas, kad su ja neverta ginčytis, numojo ranka ir išėjo iš namų. Jokio fizinio kontakto tarp jo ir K. nebuvo, jis jos nemušė, nesmaugė ir jai negrasino susidorojimu. Išėjęs iš namų, kartu su draugais išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten buvo iki kitos dienos pietų. Apie tai, kad į namus buvo kviesta policija, sužinojo tik kitą rytą, po įvykio, kada jam paskambino buto šeimininkė ir paklausė, ar jį surado policija. Buvo nustebęs, nes net nežinojo, kad jo kažkas ieško. Dėl narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos namuose prisipažįsta, jos priklauso jam. Narkotines medžiagas vartoja nedažnai, paskutinį kartą, galbūt, prieš mėnesį laiko. Apie tai, kad namuose yra narkotinių medžiagų buvo pamiršęs, kur ir kada jas įsigijo neatsiminė ir nurodyti negalėjo. Dėl jam priklausančių narkotinių medžiagų rastų namuose labai gailisi (b. l. 72).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie duomenys:

- Vyresnysis tyrėjas K. D. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2020 m. liepos 25 d. 19.28 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) bute yra pasikoręs žmogus. Atvykus policijos pareigūnams, bute buvusi K. G. paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis I. T. grasino jai fiziniu susidorojimu, o būtent grasino pakarti, po to, aplink kaklą apvyniojo paklodę ir pradėjo smaugti, paskambinus telefonu 112 I. T. pabėgo. Taip pat K. G. nurodė, kad I. T. laiko bute narkotines medžiagas ir parodė kambaryje esančią spintelę, kurios ištraukiamajame stalčiuje rasti du suktinukai su augalinės kilmės medžiaga viduje, kaip įtariama – narkotine medžiaga (b. l. 5).

- BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. liepos 25 d. registruota įvykis – paskambinusi moteris nurodė, kad yra pasikoręs žmogus, jokios informacijos daugiau nesuteikė. Papildoma informacija apie pranešimą – įtariama melagingas kvietimas. Namie rasta galimai narkotinių psichotropinių medžiagų (b. l. 14).

- Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – butas. Apžiūros metu panaudotas tarnybinis šuo „Alfar“, ieškantis narkotinių medžiagų. Galimai narkotinių medžiagų bute nerasta (b. l. 18).

- Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. G. parodė (nurodomos aplinkybės, susijusios su kaltinamajam inkriminuotu nusikaltimu) – 2020 m. liepos 25 d. švęsdami jos gimtadienį ir gerdami alkoholį pradėjo konfliktuoti. <...>. Paskambino numeriu 112 ir pranešė apie pasikorusį žmogų. <...>. Atsibudo, kai policijos pareigūnai ėmė šviesti jai į akis su žibintuvėliais ir judinti. Po to, ji papasakojo policijos pareigūnams, kad jos sugyventinis I. T. ją smaugė, taip pat parodė, kad jis namie laiko narkotines medžiagas „žolę“ ir paėmusi jas iš stalčiaus miegamajame kambaryje, perdavė policijos pareigūnams (b. l. 30).

- Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. apklausos metu nurodė, kad 2020 m. liepos 25 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką, kartu su E. Z. ir A. D., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo A kategorijos iškvietimą, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), paskambinusi moteris pranešė apie nurodytu adresu pasikorusį žmogų, daugiau informacijos nesuteikė, skambino iš bekortelinio telefono. Nuvykus nurodytu adresu, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) buto ir pravėrus jo duris paklausė, ar kažkas yra jame, tačiau jiems niekas neatsakė, todėl pasakė, kad užeina į butą. Užėjus į butą, jo kairėje buvo gyvenamasis kambarys, pravertomis durimis. Užėjus į kambarį, buvo pastebėta ant grindų gulinti moteris. Priėjus prie moters, ji budinama nereagavo, todėl bandė užčiuopti jos pulsą. Po keleto minučių moteris atsibudo, todėl buvo paklausta, kas atsitiko. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo, pranešėja, kurios duomenų šios apklausos metu jau neatsiminė, jiems paaiškino, kad kilusio konflikto su sugyventiniu metu, jie apsistumdė, po ko sugyventinis jai ant kaklo užrišo susuktą paklodę bei pakabinęs ant durų rankenos, bandė ją tokiu būdu pakarti. Taip pat, moteris nurodė, kad jai pavyko išsilaisvinti atsispiriant kojomis, o sugyventinis po smurto iš įvykio vietos pasišalino. Atvykę greitosios pagalbos medikai, apžiūrėjo moterį vietoje ir nors akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, tačiau nusprendė pristatyti ją į Lazdynų ligoninę. Moteris labai blaškėsi savo parodymuose, kadangi aiškinantis įvykio aplinkybes, jos nesutapo. Iš pradžių moteris aiškino, kad policiją iškvietė sugyventinio draugė, tačiau kai Vilniaus AVPK OVS budėtojas sulygino skambučio garso įrašuose girdimą moters balsą su ankstesniu iškvietimu bei nustatė, kad balsai yra analogiški, moteris keitė parodymus sakydama, kad ji iškvietė policiją prieš sugyventiniui bandant ją pakarti, kadangi sugyventinis jai grasino jau ne pirmą kartą. Tačiau nesutampančių aplinkybių buvo ir daugiau, kadangi vėliau paaiškėjo, kad moteris, skambinusi iš bekortelinio telefono, kuris buvo supakuotas ir įdėtas dėžutėje, ko logiškai tokiomis įvykio aplinkybėmis nebūtų faktinių galimybių padaryti. Į įvykio vietą buvo atvykęs Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnas. Tuo metu pranešėja nurodė, kad jos sugyventinis yra vartojantis narkotines medžiagas bei tai, kad namuose jų yra. Moteris nurodė, kad miegamajame kambaryje, spintelėje, esančioje prie lovos kairės pusės, stalčiuje, yra narkotinės medžiagos „žolės“. Minėtame stalčiuje buvo rasti du lankstinukai su žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Kadangi moterį medikai nusprendė vežti detalesnei apžiūrai į Lazdynų ligoninę, todėl Vilniaus AVPK KPNVRS pareigūnas jiems nurodė važiuoti į ligoninę kartu, o po apžiūros moterį pristatyti į Vilniaus AVPK OVS. Buvo matomi girtavimo požymiai, t. y. alkoholinių gėrimų tara, taurės, moteris buvo šiek tiek išgėrusi, ar jai buvo tikrintas neblaivumas, atsakyti negalėjo, girtumo jai netikrino, kadangi toliau su moterimi dirbo Vilniaus AVPK KPNVRS pareigūnas (b. l. 37).

- Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas (b. l. 44). 

- Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. G. pateikė du lankstinukus su augalinės kilmės medžiaga. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 45–48).

- 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,178 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,8 %; žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,167 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,4 %. (b. l. 51–53).

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (b. l. 90).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės medžiagos.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, I. T. įgyta ir laikyta narkotinė medžiaga – kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršijo nedidelio kiekio ribos (ne daugiau kaip 5 g), nustatyti 0,178 g ir 0,167 g, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam.

Skirdamas bausmę I. T., teismas atsižvelgia į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, į tai, kad kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. T. yra darbingo amžiaus, teistas (b. l. 60–62), per penkerius metus baustas už administracinio nusižengimo padarymą, bauda sumokėta (b. l. 63), Sodros duomenimis nedirba (b. l. 64).

Prokuroras pareiškime siūlo I. T. skirti 15 MGL (750 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudos dydį sumažinti 1/3, ir paskirti 10 MGL (500 eurų) baudą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą, įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, t. y. 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą, kurios dydis yra proporcingas atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam I. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda.

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų.

Ikiteisminio tyrimo metu I. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl daiktų.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002146) – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750 EUR) dydžio baudą,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,  sumažinti bausmę 1/3, paskiriant sumažintą 10 MGL (500 EUR) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomą Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002146), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti, kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 166 EUR dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas); 

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

 9. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                        Vladimir Berezovskij