(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjo A. M. (A. M.) atstovei advokatei D. M.,

atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (treciasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados R. F. (toliau – ir Ambasada) 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-943 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo U. R. piliečiui A. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovė) ir (ar) Lietuvos Respublikos ambasadą R. F. iš naujo išnagrinėti U. R. piliečio A. M. prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos D išdavimo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

 Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ambasados konsulinis pareigūnas ginčijamu Sprendimu atsisakė jam išduoti nacionalinę vizą remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Pareiškėjo vertinimu, Ambasados Sprendimas yra nepagrįstas, neproporcingas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisinį reguliavimą, sukėlė neproporcingas pasekmes, todėl turi būti panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo išspręsti klausimą dėl vizos išdavimo.

Užsienietis paaiškina, kad uždaroji akcinė bendrovė ( toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo ar Bendrovė), kuri tarpininkavo dėl nacionalinės vizos išdavimo, yra nuo 2017 m. Lietuvoje veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla – įvairių profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų paieška užsienyje ir įdarbinimo Lietuvoje organizavimas, siekiant vykdyti rangos sutartis. Bendrovėje įvairiais laikotarpiais dirba / dirbo nuo keliasdešimties iki daugiau nei dviejų šimtų darbuotojų, iš kurių užsieniečiai sudaro žymią dalį visų darbuotojų (Baltarusijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Ukrainos, Uzbekistano ir kitų valstybių piliečių). Užsieniečių įdarbinimas yra svarbi ir būtina Bendrovės veiklos tęstinumo sąlyga.

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, jog Ambasados priimtas Sprendimas atitinka individualaus administracinio akto apibrėžimą, jo požymius, todėl ginčijamam Sprendimui taikomos  Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos.

Pareiškėjas pažymi, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui, yra tas, kad vizos išdavimui tarpininkavęs trečiasis suinteresuotas asmuo esą nesilaikė Įstatyme nustatytų įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, per pastaruosius vienerius metus.

Užsienietis, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 21 straipsnio 7 dalimi, teigia, kad sprendžiant vizos (ne) išdavimo klausimą, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su prašymą pateikusio asmens individualia situacija, pateiktais duomenimis, o ne formaliais reikalavimais, keliamais tarpininkaujančiam juridiniam asmeniui. Atkreipia dėmesį, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nėra numatytas atsisakymo išduoti vizą pagrindas, kuris yra nurodytas ginčijamame sprendime.

Pareiškėjo tvirtinimu, valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 1 dalyje ar 35 straipsnio 6 dalyje išvardintų pagrindų. Užsienietis teigia, kad Vizų kodekso 32 straipsnyje nėra įtvirtinto tokio pagrindo, koks yra numatytas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte, todėl mano, kad šis pagrindas nacionalinėms institucijoms nelaikytinas imperatyviu atsisakyti išduoti vizą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad kitos ambasados (pvz., Ukrainos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Rusijos Federacijos) po 2021 m. birželio 3 d. neatsisakė išduoti nacionalinių vizų užsieniečiams tais atvejais, kai tarpininkauja Bendrovė, vien tik Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu. Teigia, jog ši aplinkybė rodo, kad ambasados neturi nuoseklios ir vieningos praktikos, todėl kiekvienu atveju turi vertinti aplinkybių visumą, o ne vadovautis formaliu kriterijumi. Taip pat nurodo, kad minėtu laikotarpiu priimti trys teigiami sprendimai Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, t. y. Migracijos departamentas, pats skyręs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. baudą, įvertino tai kaip mažareikšmį pažeidimą ir netaikė jokių apribojimų, išduodamas leidimus laikinai gyventi.

Pareiškėjo įsitikinimu, Ambasada, spręsdama klausimą dėl vizos (ne) išdavimo pareiškėjui, turėjo diskreciją pasirinkti, ar šioje konkrečioje situacijoje taikytinas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas pagrindas. Nors Sprendime šis atsisakymo pagrindas nėra detalizuotas, mano, kad jis yra siejamas su 2021 m. birželio 2 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Paaiškina, jog šis pažeidimas I. O. inkriminuotas dėl to, kad ji per itin trumpą 7 dienų laikotarpį Migracijos departamentui nepranešė apie pasikeitusius užsieniečių duomenis (neatvykimą į Lietuvos Respubliką). Vykdydama administracinį nurodymą, I. O. asmeniškai (iš savo asmeninės banko sąskaitos) baudą sumokėjo 2021 m. birželio 3 d., po to, kai Migracijos departamento pareigūnas ją patikino, kad toks išankstinis baudos sumokėjimas, neginčijant nustatyto pažeidimo, jokių papildomų teisinių pasekmių nesukels.

Užsienietis skunde pažymi tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė pavėlavo pateikti informaciją, nes tuo laikotarpiu dėl paskelbto karantino vyko nuotolinis darbas, ji turėjo laikinąjį nedarbingumą, dėl ko objektyviai negalėjo atlikti jai priskirtų funkcijų. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veiklą vykdo ilgiau nei ketverius metus, tačiau per šį laikotarpį tai pirmas kartas, kai I. O. neatlieka savo pareigų. Tai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nė karto nebuvo bausta, patvirtina, kad I. O. padarytas formalus, nesukėlęs jokių reikšmingų pasekmių pažeidimas negali būti pagrindas taikyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sankcijas, kurios susijusios su grubiais migracijos procedūrų pažeidimais.

Nurodo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įvardintas pagrindas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju minėtas atsisakymo pagrindas negalėjo būti taikomas, nes: 1) už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo – I. O., kai tuo tarpu dėl pareiškėjo vizos gavimo tarpininkavo juridinis asmuo, kuris nagrinėjamu atveju negali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu, išplečiant Įstatymo nuostatos aiškinimą ir taikymą; 2) I. O. buvo nubausta ne už įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, nesilaikymą, o už formalų pažeidimą, susijusį su atitinkamos informacijos nepateikimu Migracijos departamentui, kuris nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių pačiam migracijos procesui. Be to, minėtas administracinis nusižengimas pagal objektą ir saugomą vertybę yra priskirtas nusižengimų valdymo tvarkai kategorijai (ANK XXV skyrius).

 Pareiškėjo teigimu, Ambasada, atsisakydama išduoti vizą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas nuostatas, todėl neproporcingai nubaudė ne tik jį, bet ir trečiąjį suinteresuotą asmenį.

 Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje; užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 19 straipsnyje.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad, konsului priimant Sprendimą, egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta sąlyga – juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kviečiantis pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, o šią sąlygą patvirtina 2021 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O., kaip darbdavei ar darbdavio įgaliotam asmeniui, bei baudos sumokėjimo faktas.

Remdamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalimi ir LVAT praktika, atsakovė nurodo, kad asmuo apie sprendimo dėl atsisakymo suteikti vizą priežastis yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.

Atsakovė nepagrįstais laiko pareiškėjo skundo argumentus, kad Ambasada turėjo atsižvelgti į pareiškėjo individualią situaciją, o ne formalius reikalavimus. Pažymi, kad Įstatymas nenumato pareigos, konsului priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu, papildomai vertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės ūkinės veiklos, finansinės būklės, taip pat padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Sprendimas priimamas nustačius faktą, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo to, ar tokio juridinio asmens darbdavys, ar jo įgaliotas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Ambasada turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, ar nagrinėjamu atveju taikytinas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas, nes kitos ambasados (Ukrainos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Rusijos Federacijos) po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti nacionalinių vizų užsieniečiams, kuomet tarpininkauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, prieštarauja šios teisės normos nuostatoms. Nurodo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, jog teisės norma nustato imperatyvą, taigi konsulas šiuo pagrindu ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo priimti sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos. Pareiškėjo argumentus, jog kitos ambasados po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti vizas, atsakovė laiko bendro pobūdžio teiginiais, kurie negali daryti įtakos Sprendimo teisėtumui, nes sprendimus dėl vizos (ne)išdavimo kiekvienu atveju konsulai Lietuvos ambasadose Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ar Azerbaidžane priima savarankiškai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą prašė tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su užsieniečio skundu nesutiko, prašė skundą atmesti nurodydamas atsiliepime išdėstytus motyvus.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados R. F. 2021 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad U. R. pilietis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadai R. F. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – Prašymas). Užsienietis Prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą, t. y. tikslą Lietuvoje dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Užsienietis Prašyme nurodė, jog į Lietuvą ketina atvykti daug kartų, numatomą atvykimo į Lietuvą datą – 2021 m. rugpjūčio 15 d., išvykimo iš Lietuvos datą – 2022 m. liepos 31 d. Užsienietis Prašyme taip pat nurodė, jog yra vedęs, kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimą ir juridinio asmens kodą – UAB „(duomenys neskelbtini)“,  (duomenys neskelbtini), Bendrovės adresą – (duomenys neskelbtini). Užsienietis prie Prašymo, be kita ko, pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Bendrovė tarpininkavimo raštu dėl nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad užsienietis turi kvalifikaciją, pagal kurią dirba (dirbs), patvirtinantį dokumentą ir dirba (dirbs) pagal profesiją – suvirintojas dujomis ir elektra (721214). Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas prie Prašymo pridėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)” 2021 m. gegužės 3 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis nuo 2021 m. liepos 30 d. priimamas dirbti suvirintoju dujomis ir elektra.

Užsienietis konsultacijos, vykusios 2021 m. liepos 25 d., metu Ambasados pareigūnui patvirtino, kad Lietuvoje ketina dirbti suvirintoju dujomis ir elektra.

Ambasados pareigūnas 2021 m. liepos 25 d. kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti informaciją: 1) kokia veikla užsiima kviečianti įmonė – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kiek darbuotojų (užsieniečių) joje dirba; 2) ar pareiškėją kviečianti įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikosi Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, ir, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.

 Migracijos departamentas 2021 m. liepos 29 d. pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. 2021 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 542 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda sumokėta 2021 m. birželio 3 d., taip pat, kad Juridinių asmenų registre registruoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslai ir rūšys: konsultacijos, statyba bei kita teisėta ūkinė-komercinė veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2019 m. ir 2020 m., o pateiktose ataskaitose už 2018 m. nurodoma veikla – statybos užbaigimas ir apdaila. Be to, Migracijos departamentas nurodė, kad remiantis 2021 m. liepos 27 d. duomenimis, Bendrovėje dirba 38 darbuotojai, iš kurių 30 užsieniečių.

 Lietuvos Respublikos ambasada R. F. 2020 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (58-4.7.26)VIZ58-943 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo U. R. piliečiui A. M.“, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos                13 d. Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas) nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo     90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Kaip minėta, Ambasados pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą išduoti vizą, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, kreipėsi dėl konsultacijos į Migracijos departamentą, kuris pateikė Prašymo nagrinėjimui aktualią informaciją, susijusią su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovės I. O. patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji savalaikiai neinformavo Migracijos departamento apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą.

Remiantis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punkto nuostatomis, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo        19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas). Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.

Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertinęs pareiškėjo Prašyme nurodytus duomenis ir prie Prašymo pateiktus dokumentus, taip pat informaciją, gautą iš Migracijos departamento, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nacionalinės vizos išduoti negali, kadangi buvo nustatyta, jog tarpininkaujanti įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri kviečia užsienietį į Lietuvos Respubliką, nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

Aplinkybę, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė minėtų Įstatyme nustatytų reikalavimų,  patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. birželio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 4500-ANR­_P-75-2021, kuriame konstatuota, kad I. O., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, tarpininkavo išduodant Lietuvos Respublikos nacionalines vizas užsieniečiams, tačiau neinformavo Migracijos departamento apie nutrauktus darbo santykius su užsieniečiu ir neįdarbintus užsieniečius, turinčius Lietuvos Respublikos nacionalines vizas, tuo pažeisdama Įstatymo 211 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios įpareigoja darbdavį ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą. Pripažinta, kad, neinformuodama Migracijos departamento apie pasikeitusius užsieniečių duomenis, I. O. savo veiksmais (neveikimu) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu I. O. pasiūlyta iki 2021 m. birželio 17 d. sumokėti 70 Eur baudą, kurios ji neginčijo ir sumokėjo 2021 m. birželio 3 d. 

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad I. O. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kuri, atlikdama funkcijas, susijusias su Įstatyme numatytų reikalavimų laikymusi, veikė juridinio asmens vardu. Administracinė nuobauda jai buvo skirta ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip juridinio asmens vardu įgaliotam veikti asmeniui už pareigų, kurias ji yra įgaliota atlikti, neatlikimą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo – I. O., yra nepagrįstas.

Įstatymo 19 straipsnis nustato konkrečius pagrindus, kuriais remiantis užsieniečiui nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, o jau išduota nacionalinė viza gali būti panaikinama. Minėta teisės norma nenumato išimčių ir neįpareigoja įvertinti papildomas aplinkybes, todėl nėra pripažįstami pagrįstais ir skundo argumentai, jog Įstatymo 19 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nėra imperatyvūs. 

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Įvertinus ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūrą ir jo pagrindimą gero administravimo principo požiūriu, pripažintina, kad Ambasada įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei iš Migracijos departamento gautą informaciją ir, veikdama nešališkai bei objektyviai, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti. 

Atmetus skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir (ar) Lietuvos Respublikos ambasadą R. F. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos D išdavimo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumas, priežastys, sukliudžiusios jai laiku pateikti informaciją Migracijos departamentui apie užsieniečius, neigiamų pasekmių nebuvimas, galimas bendrovės veiklos sutrikimas ir kt.), tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiame kontekste papildomai paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,                     1401 straipsnio 3 dalimi,  

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. M. (A. M.)  skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                           Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                          Ina Kirkutienė

                                                                          Jolanta Vėgelienė