Civilinė byla Nr. e2A-1840-864/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15609-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.;
2.6.10.2.4.; 3.3.1.18.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ ieškinį atsakovui A. D. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Eksilabirus“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nagrinėti tarp ieškovės bei atsakovo A. D. (toliau ir atsakovas) kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo iš esmės; 2) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą dėl A. D. prašymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė ir atsakovas sudarė preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. P-GI-2019-089 (toliau ir Preliminarioji sutartis Nr. 1), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui rezervuoti ir ateityje parduoti turtą: 1) gyvenamosios paskirties 2 kambarių butą su daline apdaila ir rekuperatoriumi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), C korpusas, kurio preliminarus plotas 54,08 kv. m.; 2) parkavimo vietą Nr. 32, esančią požeminėje aikštelėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pagrindinę sutartį sutarta sudaryti ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau sutartis šiuo terminu nebuvo sudaryta. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. ieškovės kreditorius bankas „Big Bank“ perleido reikalavimo teises į ieškovę naujajam kreditoriui, o ieškovės buvo pareikalauta nedelsiant įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Ieškovei neturint galimybių atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi, ieškovė pardavė visą nekilnojamąjį turtą objekte. Pažymėjo, jog įvertinus tai, kad Preliminariojoje sutartyje Nr. 1 numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas jau buvo praėjęs, pagrindinės sutarties su atsakovu nesudarė ir naujasis objekto savininkas. Ieškovė teigė informavusi atsakovą apie įvykusį nekilnojamojo turto perleidimą ir kartu su pranešimu pateikė susitarimo projektą dėl avanso grąžinimo, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti, tačiau nurodė reikalaujantis avanso grąžinimo. Ieškovės teigimu, ji nedelsiant grąžino atsakovo sumokėtą 16 500 Eur avanso sumą. Nurodė, kad vėliau atsakovas iš esmės nereiškė pretenzijų, tačiau 2021 m. sausio 14 d. kreipėsi į Tarnybą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, kur teigė, kad atsakovas patyrė 30 045 Eur nuostolių ir prašė Tarnybos tarpininkauti bent dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė Tarnybai pateikė atsakymą, kuriuo nesutiko su atsakovo reikalavimu, tačiau Tarnyba 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu nusprendė iš dalies tenkinti atsakovo reikalavimus, pripažįstant, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui 22 082,85 Eur nuostolius, kuriuos sudaro turto vertinimas (120 Eur), įsigytas specialus dušo trapas (213 Eur), kištukiniai lizdai, dėžutės, jungikliai (69,85 Eur) bei 21 680 Eur prarasta turto vertė. Ieškovė nesutiko su Tarnybos nutarimu ir akcentavo, kad Preliminariojoje sutartyje Nr. 1 numatyta, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaroma ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau šiuo terminu ji nebuvo sudaryta, todėl ieškovės prievolė sudaryti pagrindinę sutartį po nurodyto termino išnyko. Nurodė, kad siekdamas įrodyti 120 Eur turto vertinimo išlaidas, atsakovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau ieškovės nuomone, ji nepatvirtina atsakovo išlaidų, nes nepateiktas joks mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad ši sąskaita buvo apmokėta. Tarnybai taip pat nepateikta sąskaitoje nurodoma vertinimo sutartis Nr. VN-20-143, todėl negalima vertinti, kad išlaidos yra susiję su turto vertinimu. Dėl 213 Eur specialaus dušo trapo įsigijimo išlaidų ieškovė nurodė, kad vien tik UAB „Vonia plius“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina išlaidų, nes joje nurodomas privatus pirkėjas, o ne konkrečiai atsakovas, be to, atsakovas neįrodė, kad šią prekę sumontavo bute. Analogiškus argumentus nurodė ir dėl 69,85 Eur kištukinių lizdų, dėžučių, jungiklių įsigijimo išlaidų. Dėl minėtų išlaidų ieškovė pabrėžė, kad atsakovas prašo sumokėti kompensaciją už turto pagerinimą, kuris buvo atliktas atsakovui dar nesant buto savininku. Nurodė, kad pagal Preliminariosios sutarties Nr. 1 1.7. punktą atsakovas patvirtino, jog sutinka, kad pagal notarinę sutartį jis pirks nebaigtą statyti turtą ir privalės įsipareigoti savo lėšomis savarankiškai atlikti įsirengimo darbus, tačiau dar nesudarius pagrindinės sutarties atsakovas bute atliko įrengimo darbus, todėl turėjo suvokti, kad tai atlieka savo rizika. Paaiškino, kad atsakovas Tarnybai nurodė, jog 2021 m. sausio 13 d. su UAB „Ratoka“ sudarė preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AUREA-25 (toliau ir Preliminarioji sutartis Nr. 2) dėl 3 kambarių buto bei automobilio stovėjimo vietos Nr. 12 įsigijimo, tačiau naujo turto kaina yra 140 045 Eur, t. y. 30 045 Eur didesnė, negu Preliminariojoje sutartyje Nr. 1 numatyta buto kaina. Savo ruožtu Tarnyba šioje dalyje priteisė 21 680 Eur: netenkino reikalavimo 4 365 Eur apimtyje dėl butų plotų skirtumo ir 4 000 Eur apimtyje dėl įrengtos terasos. Ieškovė teigė, kad nesuprantama, kaip Tarnyba apskaičiavo terasos kainą, kodėl terasos kainą priskyrė daliai automobilio stovėjimo vietos kainos, kuomet Preliminariosios sutarties Nr. 2 3.2. punkte nurodoma, kad terasos kaina yra įskaičiuota į bendrą buto kainą, nors Tarnyba vertino, kad iš 14 000 Eur sumos, mokėtinos už stovėjimo vietą, 10 000 Eur tenka stovėjimo vietai, o 4 000 Eur tenka terasai. Teigė, kad naujajame bute stovėjimo vietos kaina 40 proc. didesnė (10 000 Eur bei 14 000 Eur), nors pačių butų kainų skirtumas yra tik 20 proc. Teigė, kad Preliminarios sutarties Nr. 1 nutraukimas nesudaro pagrindo reikalauti naujo butu įsigijimo kainos skirtumo, nes taip sudaroma galimybė pasipelnyti įgyjant didesnės vertės ir geresnį turtą kitos šalies sąskaita. Pabrėžė, kad antruoju atveju atsakovas nusprendė įsigyti geresnės energinio naudingumo klasės turtą (A+), be to, naujai įsigyto 3 kambarių buto kaštai yra didesni.
3. Atsakovas A. D. (toliau ir atsakovas) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigė, kad pagrindinė sutartis turėjo sudaryta iki 2020 m. birželio 30 d., nes pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas: ieškovė 2020 m. liepos 3 d. el. paštu persiuntė informaciją apie Preliminarios sutarties Nr. 1 pratęsimą ir pasiruošimą notarinių sutarčių sudarymui. Nurodė, kad ieškovė neužsiminė apie riziką, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta bei leido investuoti lėšas į turtą, todėl atsakovas patyrė nuostolius. Pažymėjo, kad santechnikos ir elektros prekės negali būti grąžintos, nes jos buvo pritaikytos butui. Akcentavo, kad ieškovės objektas buvo parduotas už 1 669 000 Eur, o už ginčo butą ieškovė gavo 79 900 Eur, tuo tarpu po minėto sandorio ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. Pasak atsakovo, ieškovė teikė melagingą informaciją, nes žinodama, kad notarinės sutartys nebus sudaromos, toliau vykdė statybas ir 2020 m. gruodžio 10 d. šalių pokalbio metu kalbėjo apie pagrindinės sutarties sudarymo galimybes. Dėl naujo buto įsigijimo nurodė, kad identiško buto įsigyti nebuvo galimybės, nes tai skirtingi vystytojai ir projektai, tačiau pasirinktas butas beveik identiškas plotu ir išplanavimu, yra tame pačiame rajone. Ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas prarado galimybę įsigyti butą ir priėmė sprendimą sudaryti kito buto įsigijimo sandorį, taigi toks sprendimas priimtas esant priežastiniam ryšiui tarp ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ir atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovės kainų skirtumo, susidariusio dėl planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto, nes nauja sutartis sudaryta per protingą terminą nuo pirmos sutarties nutraukimo ir esant pagrįstam poreikiui.
4. Ieškovė dublike nurodė, kad vien tai, kad naujasis butas buvo renkamas tame miesto pačiame rajone, nereiškia, jog abu butai patenka į tą pačią nekilnojamojo turto verčių zoną. Teigė, kad jos yra skirtingos, nes pirmojo buto vieta patenka į 57.49 verčių zoną, o antrojo (naujojo) į 57.17 zoną, kuri yra arčiau centrinės miesto dalies ir yra aukštesnės vertės. Pažymėjo, kad nors atsakovo teigimu dušo trapas, kištukiniai lizdai, bei jungikliai yra pritaikyti butui, tačiau prekių įsigijimo dokumentai patvirtina tai, kad buvo įsigyjamos standartinės medžiagos, kurios negali būti laikomos pritaikytos konkrečiai butui ir gali būti panaudojamos bet kuriame bute.
5. Atsakovas triplike nurodė, ieškovė turėjo galimybę sudaryti pagrindines sutartis su pirkėjais ir gauti didesnes pajamas, tačiau objektą pardavė UAB „Rentasa“ kelis kartus mažesne nei rinkos kaina, taip galimai siekiant restruktūrizavimo bylos, o galiausiai ir bankroto bylos. Papildomai nurodė, kad dušo trapas buvo skirtas įbetonuoti į liejamas buto grindis, tam atvestas nuotekų vamzdis ir palikta niša, bet jo įmontuoti, kaip ir atlikti kitų montavimo darbų, nebuvo galimybės, nes atsakovas nebegalėjo patekti į butą. Pažymėjo, kad didžiąją dalį darbų atsakovas atliko su ieškovės žinia. Nurodė, kad tik gavęs neigiamą atsakymą dėl pagrindinės pirmojo buto sutarties sudarymo, atsakovas pradėjo ieškoti kito buto ir rinkosi butą, maksimaliai panašų pagal plotą, vietovę ir kt. Pabrėžė, kad ieškovės teiginiai dėl energetinio naudingumo klasės skirtumų nepaneigia fakto, kad pirmasis butas buvo pardavinėjamas brangiau ir su visais jame atliktais pagerinimais. Atsakovo teigimu, jo patirti realūs nuostoliai yra didesni nei įvertinta Tarnybos nutarime, nes buvo patirtos išlaidos, susijusios su bankų garantinių raštų rengimu, nuosavu indėliu, paskolos sutarties sudarymu.
6. Teismo posėdžio metu liudytoja J. D. nurodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė (teisininkė). Teigė, kad nedalyvavo preliminarios sutarties sudaryme su atsakovu, su juo bendravo 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Teigė, kad UAB „Eksilabirus“ nedirbo, tačiau paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „Eksilabirus“ akcininkė, todėl liudytoja teikė teisines konsultacijas abiejų bendrovių atžvilgiu. Teigė, kad su „WOW City“ projekto nekilnojamojo turto pirkėjais bendravo dėl preliminarių sutarčių ir notarinių sutarčių derinimo. Dėl kokių priežasčių notarinės sutartys nebuvo sudaromos negalėjo pasakyti, nes preliminarių sutarčių terminai baigėsi liudytojai esant atostogose. Paklausta, ar 2020 m. lapkričio 30 d. informavo atsakovą, kad nebus sudaromos notarinės sutartys, atsakė, kad taip, tačiau nurodė, kad apie ieškovės vystomo objekto perleidimą liudytojai tapo žinoma likus kelioms dienoms iki sandorio.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Tadas Perveneckas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai pažymėjo, kad dušo trapas ir kiti priedai yra atsakovo garaže ir paaiškino, kad nebuvo perduoti ieškovei, nes atsakovas ketino pats juos sumontuoti ginčo bute.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės valstybės naudai 21,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas iš vartojimo santykių. Teismas vertino, kad atsakovo pagrįstus lūkesčius dėl pagrindinės sutarties sudarymo rodo šalių susirašinėjimo turinys, tačiau iš 2020 m. liepos 3 d. ieškovės el. laiško matyti, kad nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta dėl tam tikrų nebaigtų darbų, nors vėliau šalys susirašinėjimo metu aptarinėjo turto dalinės apdailos ir kitus finansinius klausimus. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 19 d. atsakovas realiai buvo informuotas apie pasikeitusį projekto II etapo finansuotoją ir ieškovės negalėjimą atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi, todėl visas jai priklausantis nekilnojamasis turtas parduotas UAB „Rentasa/UAB „Pamada“ ir todėl Preliminarioji sutartis Nr. 1 buvo nutraukta bei atsakovui grąžinta avansinė įmoka. Teismas pripažino, kad yra pagrindas išvadai, jog pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes nekilnojamąjį turtą pardavus kitai bendrovei, buvo užkirsta galimybė atsakovui įsigyti jo pageidautą turtą.
11. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju svarbus ir ieškovės veiksmų vertinimas sąžiningumo aspektu. Teismas pažymėjo, kad derybų metu šalis sieja abipusė šalių pareiga elgtis sąžiningai, nes draudžiama vesti derybas, jeigu neketinama sudaryti sutarties. Sprendime pripažinta, kad derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ieškovė savo elgesiu sukūrė atsakovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, todėl ieškovė, kaip nesąžininga šalis, privalo atsakovui atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro derybų metu turėtos išlaidos bei prarastos galimybės piniginė vertė.
12. Sprendime prieinama prie išvados, kad atsakovas įrodė ieškovės nesąžiningumą, pasireiškusį vengimu sudaryti pagrindinę sutartį, nes aptardama statybų darbus bei kitus klausimus, susijusius su turto paruošimu pardavimui, ieškovė nenurodė atsakovui galimų rizikų, kad pagrindinė sutartis ateityje negalės būti sudaryta. Pažymėjo, kad ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog ieškovė tęsė toli pažengusias derybas, kas atsakovui pagrįstai kėlė pasitikėjimą ieškove ir lūkestį dėl notarinės sutarties sudarymo, nes tai patvirtina šalių susirašinėjimas, turto apžiūra, statybos darbų aptarimas ir atskirų darbų darymas atsakovo lėšomis. Atsakovo pateiktos sąskaitos-faktūros, mokėjimo pavedimai patvirtina, kad savo lėšomis jis atliko ne tik turto vertinimą, bet ir įsigijo prekių, skirtų turtui pagerinti.
13. Teismo vertinimu, projekto finansuotojo pasikeitimas nelaikytina pakankama priežastimi nutraukti šalių sandorį, juolab, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo ir galėjo numatyti su sudaromu sandoriu susijusius finansinius įsipareigojimus. Teismas pripažino, kad ieškovė nutraukė derybas neturėdama tam pakankamo pagrindo ir tokiu savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą įsitikinimą, jog pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta. Byloje konstatavus ieškovės nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu, dėl ko pastarasis turėjo per protingą laiką apsispręsti dėl kito nekilnojamojo turto įsigijimo, nustatytas turto kainos skirtumas (30 045 Eur) vertinamas kaip nuostoliai, o konkrečiu atveju, tokios detalės kaip terasos ar aikštelės dydžiai, nėra esminiai. Aplinkybė, kad atsakovo pasirinkto naujo turto vertė yra geresnė dėl energetinio naudingumo klasės, taip pat nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip siekimą pasipelnyti. Teismas vertino, kad ieškovės argumentai dėl kambarių skaičiaus butuose nelaikytini svarbiais, nes iš esmės abu butai yra panašaus ploto. Konstatavus ieškovės nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir jos nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu, atsakovo sprendimas įsigyti naują nekilnojamąjį turtą yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės veiksmais.
14. Teismas nurodė, neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos atlikta prašomų atlyginti nuostolių dydžio analize: nutarime apskaičiuota turto kvadratūra, įvertinant naujojo būsto vieno kvadratinio metro kainą, taigi nėra pagrindo nesutikti su skaičiavimais, kad pirmojo turto plotas 54,08 kv. m (1 kv. m kaina – 1 849 Eur), naujojo turto plotas yra 56,02 kv. m (1 kv. m kaina 2 250 Eur) su terasa ir stovėjimo vieta (14 000 Eur) ir turto kainų skirtumas 21 680 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė (apeliantė) UAB „Eksilabirus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, nes nepasisakė dėl apeliantės pateiktos konsultacinės išvados Nr. KON–21-113, o dėl visų kitų ieškovės argumentų susijusių su tuo, jog atsakovas neįrodė nuostolių dydžio arba, kad butai nėra analogiški, teismas apsiribojo iš esmės tik vienu teiginiu, jog tokie apeliantės teiginiai nėra esminiai.
15.2. 213 Eur (dušo latakas) ir 69,85 Eur (kištukiniai lizdai, dėžutės, jungikliai) nuostoliai priteisti nepagrįstai, nes byloje nėra įrodymų, kad aptariamos prekės buvo sumontuotos bute, be to, neįrodyta, kad šie įrenginiai būtų specialūs ir pagaminti taip, jog juos būtų galima sumontuoti tik konkrečiame bute. Priešingai, iš atsakovo pateiktų nurodytų prekių įsigijimo dokumentų matyti, kad buvo įprastinės elektros ir santechnikos prekės, kurios gali būti panaudojamos bet kuriame bute. Pažymi, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog anga jo įsigytam dušo latakui buvo išpjauta pagal konkrečiai atsakovo pasirinktą dušo lataką, o ne atsakovas turėjo prisitaikyti ir įsigyti tik tokį dušo lataką. Teigia, kad įpareigojant apeliantę atlyginti nuostolius susidaro nesąžininga situacija, kai atsakovui lieka tiek prekės, kurias jis turi galimybę panaudoti, tiek yra sumokami pinigai už sumokėtas prekes, nors prekės yra pas atsakovą.
15.3. Nesutinka su 21 680 Eur dydžio nuostolių priteisimu. Apeliantė akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė su UAB „Ratoka“ sudarytą naujo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad naujojo buto kaina yra ne 126 045 Eur, kaip buvo nurodyta Preliminarioje sutartyje Nr. 2, o 125 643 Eur, buto plotas yra ne 56,02 kv. m, o 55,85 kv. m, o bendra turto kaina yra ne 140 000 Eur, o 139 663 Eur. Nurodo, kad teismas laikė pagrįstu Tarnybos skaičiavimą, kuris buvo atliktas pagal Preliminarioje sutartyje Nr. 2 nurodytą informaciją, o ne notarinę sutartį, kuri skiriasi. Apeliantės manymu, net ir laikant, jog atsakovas įrodė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas padarė grubią įrodymų vertinimo klaidą, t. y. nepaisė byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog faktinė buto kaina skiriasi.
15.4. Byloje liko neaišku kaip Tarnyba, sumažindama nuostolių dydį, apskaičiavo terasos kainą, kurios kaina įeina į bendrą buto, o ne parkavimo vietos, kainą. Pažymi, kad stovėjimo vietų kainos skirtumas sudaro net 40 procentų, kuris vertintinas kaip nepagrįstai didelis, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad abi stovėjimo vietos yra analogiškos.
15.5. Apeliantės pateiktoje konsultacinėje išvadoje specialisto išvados patvirtina, kad butai yra skirtingi, ir toks skirtumas nulemia tai, jog naujojo buto kaina yra brangesnė apie 20,94 proc., taigi apeliantė negalėjo būti įpareigota kompensuoti atsakovui butų kainų skirtumą, kadangi tokiu atveju susidaro situacija, kai atsakovas įsigyja ženkliai geresnį ir brangesnį turtą apeliantės lėšomis. Teigia, kad šiuo atveju dalis atsakovo už naująjį turtą sumokėtos sumos, kuri viršija pirmojo buto kainą, yra sumokėta už tai, kad naujas butas yra geresnio energinio naudingumo. Be to, Preliminariąja sutartimi Nr. 1 apeliantė įsipareigojo parduoti atsakovui 2 kambarių butą, kai tuo tarpu atsakovas įsigijo 3 kambarių butą, taigi esant didesniam kambarių skaičiui buto kainą lemia ir su kambarių skaičiumi susiję atitinkami sprendiniai (papildomos pertvaros, išvedžioti papildomas komunikacijas).
16. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:
16.1. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl atsakovo įsigytų prekių. Pažymi, kad ieškovės atstovai nei karto neužsiminė apie galimas rizikas nesudaryti pagrindinės sutarties, be to, atsakovas su ieškovės žinia investavo savo lėšas į ketinamą įsigyti butą, todėl patyrė nuostolius.
16.2. Nustatytas butų kainos skirtumas vertintinas kaip nuostoliai, o konkrečiu atveju, tokios detalės kaip terasos ir stovėjimo vietų dydžiai nėra esminės. Pažymi, kad terasos dydis nėra įskaičiuotas į buto kainą, terasa yra buto priklausinys. Atsakovas taip pat teigia nesutinkantis su apeliantės argumentais dėl brangesnio buto įsigijimo. Pažymi, kad po kainų kilimo apeliantei neapsimokėjo parduoti nekilnojamojo turto ne tik atsakovui. Atsakovo teigimu, rinkdamasis naująjį butą jis ieškojo kuo ekonomiškesnio varianto. Nurodo, kad nekilnojamojo turto „WOW City“ projekto perleidimo sandorio pagrindu, visas nekilnojamasis turtas buvo parduotas šiuo metu esančiomis rinkos kainomis, kurios yra didesnės nei buvo Preliminariosios sutarties Nr. 1 sudarymo momentu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų ir jo nagrinėjimo ribų
19. Apeliantė UAB „Eksilabirus“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo apylinkės teismas, ieškovei apskundus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą „Dėl A. D. prašymo“, iš esmės išsprendė tarp pardavėjo (verslininko) ir atsakovo (vartotojo) kilusį ginčą dėl pardavėjo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę (notarinę) daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl to kilusių nuostolių atlyginimo.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi Tarnybos nutarimo priėmimo metu bei šio galiojanti šiuo metu) 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą pasikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, nutarties 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018, nutarties 11 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018, nutarties 11 punktas).
21. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismai turi ginčą išspręsti iš esmės, kadangi inicijavus ginčą teisme Tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesprendžia Tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.
22. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, apeliaciniu skundu pirmosios instancijos sprendimas iš esmės kvestionuojamas dėl priteistos 22 082,85 Eur vertės nuostolių, kuriuos sudaro turto vertinimas (120 Eur), įsigytas specialus dušo trapas (213 Eur), kištukiniai lizdai, dėžutės, jungikliai (69,85 Eur) bei 21 680 Eur tiesioginiai nuostoliai (prarasta turto vertė), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Eksilabirus“ ir atsakovas A. D. 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė Preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. P-GI-2019-089 (toliau ir Preliminarioji sutartis Nr. 1) kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui rezervuoti ir ateityje parduoti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), C korpuse, gyvenamosios paskirties, ketvirtame namo aukšte esantį, preliminaraus 54,08 kv. m ploto dviejų kambarių butą su daline apdaila bei rekuperatoriumi ir požeminėje aikštelėje esančią parkavimo vietą Nr. 32, numatant, kad turto kaina iš viso yra 110 000 Eur. Preliminariosios sutarties Nr. 1 pagrindu atsakovas sumokėjo ieškovei 16 500 Eur dydžio avansą.
24. Pagal Preliminariosios sutarties Nr. 1 1.6. punktą, notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaroma ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d.; Preliminariosios sutarties1 3.2.2 punktas numatė, kad sutartis kad gali būti pirkėjo (atsakovo) iniciatyva vienašališkai nutraukta pateikiant pardavėjui (ieškovei) rašytinį pranešimą, jeigu nesudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis ir pardavėjas daugiau kaip 4 mėnesius pažeidė Sutarties 1.6. punktą. Tokiu atveju pardavėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po vartotojo pranešimo gavimo dienos, privalo grąžinti visus iš vartotojo gautus piniginius mokėjimus.
25. Byloje nustatyta, kad pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta nei iki sutartyje nurodyto termino, nei, šalims susitarus, vėlesniu laikotarpiu, kadangi 2020 m. lapkričio mėn. ieškovės kreditorius bankas „Big Bank“ perleido reikalavimo teises į ieškovę naujajam kreditoriui. Ieškovei neturint galimybių atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi, ieškovė pardavė visą nekilnojamąjį turtą objekte kartu ir atsakovo ketinamą įsigyti butą, tuo tarpu naujasis objekto savininkas taip pat nesudarė pagrindinės sutarties su atsakovu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 17 d. bankiniu mokėjimo pavedimo grąžino atsakovui jo sumokėtą avansą.
26. 2021 m. sausio 13 d. atsakovas su UAB „Ratoka“ sudarė Preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AUREA-25 (toliau ir Preliminarioji sutartis Nr. 2), dėl preliminaraus 56,02 kv. m ploto trijų kambarių buto, šeštame aukšte, daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir automobilio stovėjimo vietos Nr. 12. Bendra turto kaina – 140 045 Eur. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas į bylą pateikė 2022 m. sausio 6 d. notarinę aptarto turto pirkimo-pardavimo sutartį, kur nurodyta, kad bendra turto įsigijimo kaina yra 139 663 Eur.
27. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir Tarnyba) dėl 30 045 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Tarnyba 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu tenkino atsakovo reikalavimus iš dalies ir priteisė iš ieškovės 22 082,85 Eur nuostolių, kuriuos sudaro turto vertinimo išlaidos (120 Eur), specialaus dušo trapo įsigijimo išlaidos (213 Eur), kištukinių lizdų, dėžučių, jungiklių įsigijimo išlaidos (69,85 Eur) ir 21 680 Eur tiesioginiai nuostoliai, susiję su prarasta turto verte.
Dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo ikisutartiniuose santykiuose
28. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį pripažino, kad derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ieškovė savo elgesiu sukūrė atsakovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, todėl sprendė, kad ieškovė, kaip nesąžininga šalis, privalo atsakovui atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro derybų metu turėtos išlaidos bei prarastos galimybės piniginė vertė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės UAB „Eksilabirus“ apeliacinio skundo argumentais pastebi, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su apeliantės neteisėtų veiksmų vertinimu, o ginčija sprendimo motyvus, susijusiu su nuostolių įvertinimu ir apskaičiavimu.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).
30. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
31. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
32. Nagrinėjamu atveju tiek ginčą nagrinėjusi Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo nesąžiningą ieškovės elgesį, tokiu būdu nustatant neteisėtus ieškovės veiksmus kaip vieną iš ikisutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu, kadangi aptariamu atveju šalių derybos jau buvo pabaigtos, įvykusi paskutinė derybų stadija ir iki pagrindinės sutarties sudarymo tetrūko jos formalizavimo, t. y. notarinės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas iš tiesų turėjo pagrįstą lūkestį dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tą rodo ir atsakovo elgesys, kuris pasireiškė susitarimo su banku dėl būsto finansavimo pasiekimu, aktyviu domėjimusi projekto vystymo eiga, galiausiai, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovas ketino sumokėti didesnę kainą už pageidaujamą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą nesąžiningą ieškovės elgesį, o taip pat Preliminariąja sutartimi Nr. 1 užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą. Kaip minėta, daugiausia apeliaciniame skunde apeliuojama į pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su 22 082,85 Eur dydžio nuostolių vertinimu ir apskaičiavimu, todėl toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl šių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
33. Apeliantės tvirtinimu, 213 Eur (dušo latakas) ir 69,85 Eur (kištukiniai lizdai, dėžutės, jungikliai) nuostoliai priteisti nepagrįstai, nes byloje nėra įrodymų, kad aptariamos prekės buvo sumontuotos bute, be to, neįrodyta, kad šie įrenginiai būtų specialūs ir pagaminti taip, jog juos būtų galima sumontuoti tik konkrečiame bute. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteisto turto vertinimo išlaidos, kurios sudaro 120 Eur nėra ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
34. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyti toli pažengę ginčo šalių ikisutartiniai santykiai, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, kai nėra sudaroma pagrindinė sutartis, nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-382/2006).
35. Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymas tokiu atveju lemia, kad asmuo, teigiantis patyręs atitinkamus turtinius praradimus, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas patirtus nuostolius dėl santechnikos ir elektros įrenginių įsigijimo įrodinėjo sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos įrodymus iš esmės sutinka su apeliante, teigiančia, kad iš atsakovo pateiktų nurodytų prekių įsigijimo dokumentų matyti, jog atsakovas įsigijo įprastines elektros ir santechnikos prekes, kurios gali būti panaudojamos bet kuriame bute. Atsakovui įrodinėjant, kad jis siekė pagerinti planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, svarbu pagrįsti, kad atsakovo nurodomi santechnikos ir elektros įrengimai buvo faktiškai sumontuoti ginčo objekte, o įrodžius šią aplinkybę papildomai pagrįsti, kad šie įrengimai negali būti išmontuojami nepadarant žalos tiek turtui, kuriame buvo įmontuoti, tiek patiems įrenginiams. Šiame kontekste reikšminga tai, jog atsakovas 2022 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad dušo latakas, kištukiniai lizdai, dėžutės ir jungikliai šiuo metu yra atsakovo žinioje ir yra laikomi jo garaže. Dar daugiau, atsakovas nurodė, kad šių daiktų negalėjo sumontuoti bute, nes komplikavusis ginčo šalių sutartiniams santykiams, atsakovas nebebuvo įleidžiamas į ketinamą įsigyti butą.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą ir taip pat į aplinkybę, jog atsakovo triplike pateiktos nuotraukose matyti, kad aptartų įrenginių sumontavimui bute dar tik buvo ruošiama vieta, tačiau byloje nesant įrodymų apie faktinį įrenginių sumontavimą, spręstina, kad 213 Eur ir 69,85 Eur nuostoliai atsakovui priteisti nepagrįstai. Šiuo atveju nesant įrodymų, kad santechnikos ir elektros įrengimai buvo sumontuoti bute, o taip pat esant prielaidai, kad šie įrenginiai yra atsakovo žinioje, darytina išvada, kad išlaidos už šiuos įrenginius priežastiniu ryšiu nėra susiję su neteisėtais ieškovės veiksmais (CK 6.247 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo priteistos nepagrįstai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundžiamas sprendimas keistinas: ieškinys tenkintinas iš dalies ir atsakovui iš ieškovės priteistinų nuostolių suma sumažintina 213 Eur ir 69,85 Eur apimtyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su 21 680 Eur dydžio nuostolių, kaip atsakovo naujai įsigyto buto kainų skirtumo kompensacijos, dydžiu. Apeliantė akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė notarinę naujojo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad bendra turto kaina yra ne 140 000 Eur, o 139 663 Eur. Apeliantė taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą teigdama, kad teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, nes sprendime nepasisakyta dėl apeliantės pateiktos konsultacinės išvados Nr. KON–21-113, neįvertinta dalis apeliantės argumentų.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tai, kad teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo ar šalių argumento, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tik tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime išdėstė bylai svarbias faktines aplinkybes ir nurodė bei teisiškai įvertino argumentus, kuriais grindė priimamą sprendimą, o tai atitinka teismo procesiniam sprendimui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad tai, jog skundžiamame sprendime nėra motyvų dėl apeliantės pateiktos konsultacinės išvados, kaip įrodymo, vertinimo, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino šio įrodymo.
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad eksperto (specialisto) išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo (mokslinio) pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Tokia išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, privačių nuomonių nekilnojamojo turto vertinimo klausimais gali būti daug ir įvairių. Aptariamoje išvadoje yra pareikšta asmeninė specialisto nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, priesaika ar rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pačioje 2021 m. lapkričio 22 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog šis dokumentas nėra ir negali būti laikomas turto vertinimo dokumentu (turto vertinimo ataskaita), kurio turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, o konsultaciją suteikusi UAB „Verslavita“ pagal įstatymo reikalavimus neatliko turto vertinimo, nesudarė turto vertinimo sutarties, nesurašė turto vertinimo ataskaitos ir nenustatė turto vertės. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės pateikta konsultacinė išvada neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip privatus rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
41. Apeliantės tvirtinimu, jos pateiktoje konsultacinėje išvadoje specialisto išvados patvirtina, kad butai yra skirtingi ir toks skirtumas nulemia tai, jog naujojo buto kaina yra brangesnė apie 20,94 proc. Teigia, kad šiuo atveju dalis atsakovo už naująjį turtą sumokėtos sumos, kuri viršija pirmojo buto kainą, yra sumokėta už tai, kad naujas butas yra geresnio energinio naudingumo ir yra ne dviejų, o trijų kambarių. Apeliantė taip pat pažymi, kad kainų skirtumo nepagrįstumui įtakos taip pat turi automobilio stovėjimo vietų kainų ginčo objektuose skirtumas, kuris šiuo atveju sudaro 40 procentų (10 000 Eur ir 14 000 Eur) ir yra nepagrįstai didelis. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas nuostolių dydžio paskaičiavimas, kiek tai susiję su terasos bute įrengimu, nes byloje liko neaišku kaip pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Tarnybos apskaičiavimais, sumažindamas nuostolių dydį, apskaičiavo terasos kainą, kurios kaina įeina į bendrą buto, o ne parkavimo vietos, kainą.
42. Kaip vieną iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų kasacinis teismas yra nurodęs CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Taigi, sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Būtent ieškovas turėtų įrodyti prarastos galimybės piniginę vertę dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nesudarant pagrindinės patalpų pirkimo–pardavimo sutarties, ir ši vertė turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).
43. Vertinant, ar atsakovo patirtų nuostolių atsiradimą lėmė būtent ieškovės veiksmai/neveikimas, ir, ar nuostoliai iš tikrųjų yra patirti, yra realūs bei neišvengiami, o ne tikėtini, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad abiejų Preliminarių sutarčių objektas buvo statomas nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas yra specifinė turto rūšis, o nekilnojamojo turto rinka yra išskirtinė sritis, kurioje vykstantys ekonominiai pokyčiai sunkiai prognozuojami ir nepriklausantys nuo šalių valios. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas visuomet yra susijęs su tam tikra finansine rizika: pirkėjas rizikuoja tuo, kad kritus/padidėjus kainoms jis tą patį turtą galėtų įsigyti mažesne/didesne kaina, pardavėjai – kad kitu metu turtą jie būtų pardavę brangiau ir daugiau išlošę/pigiau ir patyrę nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-87/2014). Akcentuotina, kad Lietuvoje ekonomikos krizės požymiai visuotinai pripažįstami nuo 2008 m. pabaigos. Tuo tarpu šiuo metu visuotinai žinoma aplinkybė dėl nekilnojamojo turto rinkos paklausos bei atitinkamai kainų ženklaus didėjimo, kuris prasidėjo popandeminiu periodu. Pažymėtina ir tai, kad kainų kilimui nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu neabejotinai įtakos turi ir geopolitiniai įvykiai dėl karo Ukrainoje ir jų nulemti tiekimo grandinių trikdžiai.
44. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju reikšmingas atsakovo elgesys, kuris ikisutartinių santykių laikotarpiu pasireiškė aktyviu siekiu sudaryti pagrindinę (notarinę) buto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad projekto finansuotojo pasikeitimas nelaikytina pakankama priežastimi nutraukti šalių sandorį, o ieškovė savo elgesiu iš esmės sukūrė atsakovui lūkestį, jog pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta. Nesudarius pagrindinės sutarties ir neįsigijus pageidaujamo būsto, atsakovui teko patirti papildomas laiko ir pinigines sąnaudas naujo būsto paieškoms. Pažymėtina, kad atsakovas nebūtų patyręs su naujo būsto įsigijimu susijusių papildomų išlaidų tuo atveju, jeigu būtų sudaręs pagrindinę sutartį su ieškove ir įsigijęs pageidaujamą butą, todėl atsakovo patirtos iš esmės išlaidos priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais.
45. Teisėjų kolegija laiko reikšmingomis aplinkybes, kad atsakovas naująjį butą įsigijo tame pačiame miesto rajone ir panašios į pirmąjį butą kvadratūros (pirmasis butas 54,08 kv. m, antrasis – 56,02 kv. m), taigi atsakovas pakeičiančią sutartį siekė sudaryti įsigyjant kaip įmanoma labiau panašų nekilnojamojo turto objektą. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad naujai įsigytas būstas yra geresnės energetinės klasės, ar, pagal išplanavimą yra trijų kambarių, nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistinų nuostolių dydžio.
46. Pažymėtina, kad ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti.
47. Nagrinėjamu atveju pakeičiančia sutartimi buvo siekiama to paties rezultato, kuris buvo sulygtas nutraukta sutartimi, t. y. atsakovas siekė įsigyti gyvenamąjį būstą konkrečiame miesto rajone. Atsižvelgiant į tai, kad pakeičianti sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai sutarčiai savo sąlygomis, aplinkybės, kad butas yra kitokio išplanavimo ar aukštesnės energetinės klasės, nereiškia, kad pakeičiančiąja sutartimi atsakovas siekė nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiška išvada darytina ir dėl naujajame bute esančios terasos. Apeliantė šiuo atveju ginčija pirmosios instancijos teismo terasos kainos apskaičiavimo metodą, o taip pat nurodo, kad butas, kurį atsakovas ketino įsigyti pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį buvo be terasos.
48. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad terasa šiuo atveju yra ne automobilio stovėjimo vietos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o atsakovo įsigyto buto priklausinys, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju įvertinus iš esmės mažai besiskiriančius abiejų butų plotus, nėra pagrindo taikyti ieškovės nurodomo skaičiavimo ir iš atsakovo įsigyto buto kainos atimti terasos įrengimo kainą bei iš naujo perskaičiuoti vieno kvadratinio metro kainą. Kaip jau minėta, pakeičiančioji sutartis neturi būti sudaroma identiškomis, kaip pirminė sutartis, sąlygomis, todėl vien terasos, kuri esmingai nekeičia naujai atsakovo įsigyto buto ploto, egzistavimas, nesudaro pagrindo priteistų nuostolių mažinimui.
49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į šios nutarties 43 punkte apartus nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčius, rinkoje ypatingai pasireiškusius po ginčo šalių ikisutartinių santykių nutraukimo (2020 – 2021 m.), atsakovo patirti nuostoliai dėl būsto kainų skirtumo yra iš esmės susiję su tuo, kad ieškovė su atsakovu nesudarė pagrindinės sutarties, kadangi dėl neteisėtų apeliantės veiksmų būtent nekilnojamojo turto pabrangimo laikotarpiu atsakovui teko ieškoti panašaus į ketintą iš ieškovės įsigyti būsto. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl priteistų nuostolių nepagrįstumo, kiek tai susiję su geresne naujojo buto energetine klase, kambarių kiekiu bei terasos įrengimu ir šioje apimtyje nemato pagrindo mažinti priteistų nuostolių dydžio.
50. Kita vertus, teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl automobilio stovėjimo vietų parkavimo kainų skirtumo nepagrįstumo, kadangi, kaip matyti Preliminariojoje sutartyje Nr. 1 buvo numatyta 10 000 Eur dydžio stovėjimo vietos kaina, o pagal Preliminariąją sutartį Nr. 2 stovėjimo vietos kaina yra 14 000 Eur, taigi 40 proc. didesnė nei ginčo šalių sutarties atveju. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančiąją sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančiąją sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančiąją sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021).
51. Šiuo atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pakeičiančiosios sutarties dalis ir atitinkamos Preliminariosios sutarties Nr. 2 sąlygos, kiek tai susiję su automobilio parkavimo vietos kaina, neatitinka protingos sąlygos kriterijaus ir toks kainos pabrangimas vertintinas kaip nepagrįstai didelis, todėl mažintinas. Pažymėtina, kad ginčui aktualiame Tarnybos nutarime nuostoliai apskaičiuoti nustatant, kad pagal Preliminariąją sutartį Nr. 1 buto plotas turėjo būti 54,08 kv. m ir 1 kv. m kaina siekė 1 849 Eur, o naujai atsakovo įsigytas būstas yra 56,02 kv. m dydžio ir jo 1 kv. m kaina 2 250 Eur. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad naujasis būstas įsigyjamas su terasa ir stovėjimo vieta, terasos suma (4 000 Eur) išskaičiuotina iš stovėjimo vietos kainos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pritarė Tarnybai, kad stovėjimo vietos kaina siekia 10 000 Eur, todėl – 54,08 kv. m. × 2 250 Eur = 121 680 + 10 000 = 131 680 Eur. Atlikus kainų skirtumo apskaičiavimą, nuostolių dydis, kurį atsakovas patyrė dėl naujos sutarties sudarymo, yra 21 680 Eur (131 680 Eur – 110 000 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus tai, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nusprendė sumažinti stovėjimo vietų kainų skirtumą, tai iš esmės nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto nuostolių apskaičiavimo. Pažymėtina, kad šiam apskaičiavimui esminės įtakos taip pat nedaro naujai įsigyto buto vertės skirtumas notarinėje sutartyje, kadangi buto kvadratinio metro kaina pagal notarinę sutartį yra 2 249,65 Eur.
52. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 21 680 Eur nuostolių atlyginimo atsakovo naudai, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
53. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau iš dalies netinkamai vertino įrodymus, susijusiu su nuostolių pagrįstumu, todėl nepagrįstai priteisė atsakovui 282,85 Eur nuostolius už santechnikos ir elektros įrengimus. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti: ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti atsakovui priteistinų nuostolių dydį nurodyta suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
54. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo atveju ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės pateiktais duomenimis, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 497 Eur žyminis mokestis, 726 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 968 Eur išlaidos už dubliko parengimą, 242 Eur specialisto vertinimo išlaidos, iš viso 2 433 Eur. Išlaidas ieškovė įrodinėja pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.
55. Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų vadovautinasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Kadangi ieškovės ginčijama suma yra 22 082,85 Eur, o reikalavimas panaikinti Tarnybos sprendimą dėl nuostolių priteisimo patenkintas 282,85 Eur, spręstina, kad patenkinta 1,3 proc. ieškovės reikalavimų, todėl jai iš atsakovo priteistina 31,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 433 Eur x 1,3 proc.).
56. Taip pat ieškovė (apeliantė) prašo priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, jas įrodinėja sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Ši suma neviršija Rekomendacijose priteistino dydžio, todėl laikytina pagrįsta. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetė ieškovės reikalavimą dėl Tarnybos nutarimo, kuriuo atsakovui priteista 22 082,85 Eur nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, šiuo atveju laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 1,3 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 25,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 936 Eur x 1,3 proc.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ (juridinio asmens kodas 302476264) atsakovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 800 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) nuostolių, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksilabirus“ (juridinio asmens kodas 302476264) iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,63 Eur (trisdešimt vieną eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksilabirus“ (juridinio asmens kodas 302476264) iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,17 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Donata Kravčenkienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė