Administracinė byla Nr. eAS-570-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00576-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                 Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 ir 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 (toliau – ir Įsakymai) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų skundui keliamų reikalavimų, todėl Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti (pareiškėjas įpareigotas patikslinti skundo reikalavimus, pateikti ginčijamus aktus, kreipimosi kopiją, rašytinius įrodymus, pagrindžiančius skundo reikalavimus ir nurodytas aplinkybes, pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą).

Regionų administraciniame teisme 2025 m. balandžio 7 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (pareiškimas), kuriame pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymų apskundimo terminą, panaikinti Įsakymus ir įpareigoti Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą. Teismas už piktnaudžiavimą procesu pareiškėjui skyrė 200 Eur dydžio baudą.

Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas prašo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ ir 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“, pažymėjo, kad atlikus tarnybinį tyrimą ir paskyrus valstybės tarnautojui nuobaudą, būtent sprendžiant ginčą teisme dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo turi būti patikrinama ir tai, ar atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Teismas sprendė, jog pareiškėjo siekiami apskųsti Administracijos direktoriaus Įsakymai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės ar pareigos, jie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, todėl teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Įsakymų panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymus, todėl teismui atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakytinas priimti nagrinėti ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas identiškus reikalavimus pareiškė ir kitose administracinėse bylose (administracinės bylos Nr. eI3-8065-362/2025, Nr. eI3-8758-402/2025, Nr. eI3-9356-780/2025, Nr. eI3-9928-809/2025, Nr. eI3-10001-402/2025), kuriuos teismas nutartimis atsisakė priimti. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo nutartys dar nėra įsiteisėjusios, o LVAT yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis, pareiškėjas vis vien reiškia teismams tapačius reikalavimus.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą dėl baudų skyrimo asmenims, kurie piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu ir skyrė jam už tai 200 Eur dydžio baudą.

III.

             Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo                                      2025 m. balandžio 8 d. nutartį (be kita ko, pripažinti teismo paskirtą 200 Eur dydžio baudą neteisėta ir panaikinti teismo nutartį šioje dalyje) ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui. 

            Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamą nutartį priėmęs teisėjas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, privalėjo nurodyti į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kitaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Teisėjas skundo priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie atliktini tik bylą nagrinėjant iš esmės, be to, teisėjas neteisingai vertino faktus / įrodymus ir nutartyje pateikė daug informacijos, kurią vertino šališkai, tendencingai ir nesąžiningai. Pareiškėjas teigia, kad jis siekia įgyvendinti / realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau teismas užkerta jam kelią, be to, teismas nepagrįstai pareiškėjui už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis skyrė baudą.

            Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. birželio 16 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, atsižvelgiant į įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2025 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025) ir prašo formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną ir priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu, neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, be kita ko, skyrė už tai pareiškėjui baudą.

Pareiškėjas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), nes skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, be to, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, ir nutartyje pateikė tendencingą, šališką, išankstinę išvadą, tuo pasireiškė teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi. Pareiškėjo teigimu, jis realizuoja savo teisę į teisminę gynybą, todėl teismas nepagrįstai skyrė jam baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies                        1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamais Įsakymais buvo sudaryta komisija pareiškėjo galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, taip pat buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimus nušalinti šios komisijos narius.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir Įsakymų turinį, padarė išvadą, kad šie Įsakymai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos teisės ar pareigos, ir kurie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas dėl tų pačių Įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ne kartą kreipėsi su skundu į teismą, o su atskiruoju skundu ir į apeliacinės instancijos teismą. LVAT galutinėse ir neskundžiamose nutartyse padarė analogiškas išvadas kaip ir nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-552/2025, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-459-968/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-510-492/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-520/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-602-492/2025). Minėtos LVAT nutartys yra įsiteisėjusios.

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų (Regionų administracinio teismo ir LVAT) procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo ginčijami Įsakymai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus dėl skundo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymus ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, nepriimtinumo nagrinėti, klausimas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui, be kita ko, buvo skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, kurią pareiškėjas ginčija atskiruoju skundu.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir LVAT yra inicijavęs ne vieną bylą dėl Administracijos direktoriaus priimtų Įsakymų, susijusių su komisijos pareiškėjo galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymu bei atsisakymu tenkinti pareiškėjo reikalavimus nušalinti šios komisijos narius, panaikinimo, taip pat įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis bei trukdymas teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Paskirtos baudos dydis yra proporcingas ir neviršija ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų fiziniams asmenims skiriamų baudų ribų (iki 300 Eur).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčijamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas.

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta teismo nuomonė dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

Dėl prašymų priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde ir Prašyme išdėstyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Dėl pareiškėjo Prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis