Administracinė byla Nr. eI-181-739/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00335-2016-7

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 41.; 55.1.3

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

atsakovių Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovei D. Č. ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone pirmininkui V.J.,

trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio rajono Aukštadvario žemės ūkio bendrovės atstovui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjomedžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovėms Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono Aukštadvariožemės ūkio bendrovei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

pareiškėjas medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, ir medžiotojų klubas), atstovaujamas advokato Viliaus Masiulio skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone komisijos (toliau – ir Komisija, ir atsakovė) sprendimo, užfiksuoto 2016 m. balandžio 4 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas, ir skundžiamas sprendimas), dalį, kuria nuspręsta patvirtinti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą Panevėžio rajono Aukštadvariožemės ūkio bendrovei(toliau – ir Aukštadvario ŽŪB, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) apskaičiavimą; 2) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas advokatas V. Masiulis teismo posėdyje nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas)informavo pareiškėją apie tai, jog Komisija Protokolu patvirtino medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams paskaičiavimą, nurodė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas)18 straipsnyje nustatytą pareigą sumokėti lėšas už laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytą žalą per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos bei teisęskųsti Komisijos sprendimą teismui. Kartu su raštu pateikė Protokolo išrašą ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2015 m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimo medžiotojų būrelių medžioklės plotuose (Protokolo priedas Nr. 3) (toliau – ir Paskaičiavimas) išrašą. Pareiškėjas su Komisijos sprendimu, įformintu Protokole, ir Paskaičiavimunesutinka,teigia, kad atsakovė šiuos aktuspriėmė pažeisdama viešojo administravimo principus bei bendruosius reikalavimus administracinėms procedūroms. Paaiškino, kad iš pareiškėjui pateiktų dokumentų nėra aišku, kada trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštadvario ŽŪB kreipėsi į seniūniją dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo, Protokoletaip pat nėra nurodyta, kada buvo padaryta žala, todėlnegalima nustatyti, ar Komisija nepraleido 7 dienų termino apžiūrėti ir įvertinti pasėlių būklę vietoje.Taip pat atkreipė dėmesį, jognei Protokole, nei Paskaičiavime Komisija nenurodė jokių duomenų apiemedžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą, apžiūrėtų žemės ūkio sklypus identifikuojančių duomenų, todėl nėra aiškus pasėlio, kuriame buvo pastebėti medžiojamų gyvūnų padaryti pakenkimai, ploto dydis, taip pat tai, ar jį sudaro viena dalis ar atskiros dalys, ar jos priklauso Aukštadvario ŽŪB. Akcentavo, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie žalą ir organizuojamą jos įvertinimą, todėl, pareiškėjo nuomone, Komisija netinkamai organizavo suinteresuotam asmeniui priklausančių pasėlių apžiūrą. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo pranešta ne tik apie padarytą žalą(tvirtino, kad tokio pranešimo pareiškėjas negavo), bet ir organizuojamą apžiūrą vietoje, apžiūros laiką. Pareiškėjui taip pat nebuvo žinoma apie Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas.Teigė, kad iš Protokolo turinio nėra aiškūs Komisijos sudarymo teisiniai pagrindai, todėl pareiškėjui kyla abejonių dėl Komisijos sudarymo teisėtumo. Pažymėjo, kad priimdama sprendimą, Komisija rėmėsi tik Paskaičiavimu, kuris pareiškėjo teigimu, nėra informatyvus ir neatitinka Medžioklės įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), kadangi nėra pagrįstas faktais ir teisės aktų nuostatomis.

Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir jame nurodytais argumentais nesutinka, pareiškėjo skundą prašė atmesti.Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad Komisijos sprendimo turiniui keliami reikalavimai aiškiai išdėstyti Protokole, Protokolo 3 priede – Paskaičiavime ir Rašte. Šie dokumentai, atsakovės nuomone, turi būti vertinami kaip Komisijos sprendimas,todėl administraciniam aktui keliami reikalavimai nėra pažeisti. Protokole paminėtiteisės aktai, kuriais vadovaujantis apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams, t. y. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/539 (toliau – ir Metodika), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 3D-890 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2015 metais sąrašo patvirtinimo“. Rašte nurodyta, kad Komisija sudaryta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, jame tai pat pateikiama konkreti Medžioklės įstatymo nuostata, įpareigojantipareiškėją per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos sumokėti lėšas už laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytą žalą bei teisė apskaičiuotą žalos dydį skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Protokolo 3 priededetalizuotiduomenys, susiję su pasėlių bendru ir pakenktu plotu, nurodytas pakenkimo dydis, kultūra, derlingumas, apskaičiuotas nuostolis, supirkimo kaina, apskaičiuota suma. Paaiškino, kad Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos seniūnas 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“, išsiųstu registruotu laišku, informavo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovą apie tai, kad 2015 m. spalio 7 d. gautas Aukštadvario ŽŪB prašymas įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą 28,06 ha kukurūzų pasėlyje, esančiame Ramygalos sen., Aukštadvario k. Atsakovė paaiškino, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kada Aukštadvario ŽŪB kreipėsi į seniūniją dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo bei per kurį terminą buvo organizuotas pasėlių vertinimas. Tvirtino, kad Komisija veikė vadovaudamasi Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamentu, patvirtintu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-173, (toliau – ir Reglamentas). Vadovaujantis juo, į apžiūrą Aukštadvario ŽŪB pasėliams padarytai žalai įvertinti buvo kviečiami pareiškėjo atstovai: J. I. buvo kviečiamas telefonu, tačiau neatsiliepė, J. T., kuris atsisakė dalyvauti apžiūroje, kadangi nėra įgaliotas asmuo. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad jis nežinojo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nežino, ar kviestasis asmuo – J. T. yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Tačiau atsakovo atstovas manė, kad pareiškėjas savanoriškai atsisakė dalyvauti apžiūrint pasėlius, reikšti pastabas dėl pasėlių apžiūros ir žalos nustatymo būdo, gyvūnų, padariusių žalą rūšies ir kt. Atkreipė dėmesį, kad vietos apžiūros aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi užpildytos visos grafos, surašyti visi būtini duomenys žalai apskaičiuoti, be to,juo vadovaujantis buvo atliktas Paskaičiavimas. Paaiškino, kadKomisijos teisėtumąpatvirtina teismui pateikti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais patvirtinta Komisijos sudėtis.

Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą ir jo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovė, remdamasi Komisijos atsiliepime išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštadvario ŽŪB atsiliepimu teismui ir jo atstovas D. P. teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas, jog Komisija privalėjo priimti vientisą administracinį aktą yra nepagrįstas, kadangi nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinis sprendimas ir jo pagrindimas. Paaiškino, kad Aukštadvario ŽŪB 2015 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Ramygalos seniūnijos seniūną bei pateikė visą, su padaryta žala susijusią,informaciją.Tuo tarpu pareiškėjas skundą grindžia tik abejonėmis, tačiau jokių įrodymų nepateikia.Aukštadvario ŽŪB atstovas tvirtino, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams garantuoja įstatymas, todėl tokią žalą privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojai. Pažymėjo, kad Aukštadvario ŽŪB patyrė žalą dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų. Tai patvirtina antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas. Atsižvelgiant į tai, Aukštadvario ŽŪBatlikus visas būtiniausias procedūras dėl žalos užfiksavimo ir nustatymo, patirta žala turi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas

konstatuoja.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone komisijos sprendimo, užfiksuoto 2016 m. balandžio 4 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta patvirtinti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos Panevėžio rajono Aukštadvariožemės ūkio bendroveiapskaičiavimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad Aukštadvario ŽŪB atstovas 2015 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūnijos seniūną ir prašė įvertinti bei atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą auginamuose pasėliuose. Komisija 2015 m. spalio 12 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Apžiūros aktas). 2016 m. balandžio 4 d. vykusio posėdžio metu Komisija patvirtino Protokolo 3 priede išdėstytą Aukštadvario ŽŪB kukurūzų (silosui) pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius 2016 m. balandžio 6 d. raštu informavo pareiškėją apie Komisijos Protokolu patvirtintą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimą, apie Medžioklės įstatyme nustatytą pareigą pareiškėjui sumokėti lėšas už laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytą žalą, tai patapie pareiškėjo teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Komisijos sprendimą skųsti teismui. Prie šio Rašto buvo pridėti Protokolas ir Paskaičiavimas.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad   Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti individualiu administraciniu aktu – galutiniu sprendimu(2009 m. balandžio 16 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d.nutartisadministracinėje bylojeNr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimasadministracinėje bylojeNr. A525-2041/2012, 2012 m. spalio 29 d.nutartisadministracinėje bylojeNr. A492-2456/2012). Būtent toks nuostolių skaičiavimo komisijossprendimasyra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokiosprendimoteisėtumą, teismas ginčo atveju įvertina ir šio sprendimopriėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą.

Nagrinėjamoje administracinėje bylojenuostolių dydis konstatuotas ginčijamu Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. posėdžio Protokolu, kuriame bendru komisijos sutarimu nuspręsta patvirtinti apskaičiuotą žalą, detalizuotą Protokolo 3 priede „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2015 m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimas medžiotojų būrelių medžioklės plotuose“. Apie Komisijos sprendimą pareiškėjas informuotas 2016 m. balandžio 6 d. raštu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijossprendimodėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tikMedžioklės įstatymo, bet irViešojo administravimo įstatymo8straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinisaktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijossprendimeturi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Be to, tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimasadministracinėje bylojeNr. A525-2041/2012, 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. A492-2251/2012, 2012 m. gruodžio 29 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. A492-2456/2012). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumąViešojo administravimo įstatymo8straipsnio taikymo aspektu, atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. A438-774/2010, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. A438-1744/2012). Nagrinėjamu atveju specialieji teisės aktai yra Medžioklės įstatymas ir Metodika(ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu patvirtinta Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d.).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį pranešimą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui.

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų, t. y. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūnijos 2015 m. spalio 7 d. rašto, kuriuo buvo siekiama informuoti medžiotojų klubą„(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad 2015 m. spalio 7 d. gautas Aukštadvario ŽŪB prašymas įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą Ramygalos sen. Aukštadvario k. esančiame kukurūzų pasėlyje(toliau – ir pranešimas)matoma, kadjame nėra nurodytas gavėjo adresas.Remiantis byloje atsakovės pateikto korespondencijos siuntimo paslaugas teikiančios AB „Lietuvos paštas“ kvito kopijos duomenimis, teismas sprendžia, kad pranešimas 2015m. spalio 8d. buvo siunčiamasmedžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovui adresu: (duomenys neskelbtini), 08121 Vilnius.Pareiškėjo atstovas  tvirtino, kad  pranešimo medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Byloje esantys VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresasyra: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), o šio klubo vadovo J. I. adresas: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administraciją ar kitus asmenis, tarp jų ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūniją bei jos seniūną,informavo apie korespondencijos siuntimą kitu, nei nurodyta VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre buveinės adresu. Todėl byloje nesant duomenų apie pranešimo įteikimą pareiškėjui(teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad yra pasibaigęs terminas duomenis gauti pašto įstaigoje)  ir kilus ginčui dėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje seniūnui numatytos pareigos,gavus pranešimą apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, tą pačią dieną apie tai pranešti medžioklės plotų naudotojui tinkamo įvykdymo,  teismas daro išvadą, kad tik juridinio asmens buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, siųstas pranešimas gali būti laikomas juridiniam asmeniui įteiktu tinkamai.Todėl remdamasis CK 2.49 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, todėl nebuvo užtikrinta jo teisėžinoti apie aplinkybių, kurių atsiradimassukėlė tiesiogines pasekmes pareiškėjui, buvimą, vadinasi, taip pat buvo paneigta pareiškėjo teisė į tinkamągynybą tiek nagrinėjant žalos nustatymo ir atlyginimo klausimą instituciniu lygmeniu, tiek ir tinkamai įgyvendinant teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje seniūnijos seniūnui  nustatytapareiga per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Nagrinėjamu atveju Komisija sudaryta ir jos Reglamentas patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“, kuris pakeistas vėlesniais Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais: 2013 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtus  įsakymus, į Komisijos sudėtį Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius įtraukė šiuos asmenis: V.J.(Komisijos pirmininkas),A.B., K.A., R.R.,  R.P., D.K.  ir atitinkamos seniūnijos seniūno pavaduotoj. Iš viso  nuo 2014m. kovo 5d. Komisiją sudarė septyni jos nariai. Tai teismo posėdyje patvirtino ir Komisijos pirmininkas. Vadovaujantis Metodikos 2 punktu, Komisijos darbo organizavimo tvarką nustatančio Reglamento 8 punktu, vietoje surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros aktas, kurį pasirašo visi apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai. Tuo tarpu Reglamento 9 punktas numato galimybę į Komisijos narių atliekamą apžiūrą kviesti medžiotojų būrelio ar klubo, kurio nuomojamame plote padaryta žala, pirmininką ar jo atstovą, taip pat ir pareiškėją. Padaryta žala pinigine išraiška apskaičiuojama ir tvirtinama Komisijos posėdyje, kuris yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.

Iš 2015 m. spalio 12 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenųteismas nustatė, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūroje Aukštadvario k., Ramygalos sen. dalyvavo trečiojo suinteresuotojo asmens Aukštadvario ŽŪB atstovas M. P. ir trys iš septyniųKomisijos narių: V.J. (Komisijospirmininkas), D.K., K.D.(Ramygalos seniūnijos seniūno pavaduotojas).Pagal Akte užfiksuotus įrašus, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. I. telefonu neatsiliepė, o J. T. atsisakė važiuoti, kadangi nėra įgaliotas asmuo. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovas - Komisijos pirmininkas V.J. paaiškino, kad  medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ apie  vykdomą apžiūrą vietoje nebuvo pranešta, nes  medžiotojų klubo vadovas neatsiliepė telefonu,  tuomet  jis skambino J. T., kuris atsisakė dalyvauti apžiūroje, kadangi nėra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo. Teismo posėdyje V.J. pripažino, kad jis nežino, ar J. T. yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie organizuojamą apžiūrą vietoje. Nors teisės aktai nenumato privalomo medžioklės plotų naudotojo informavimo apie organizuojamos padarytos žalos apžiūros vietoje laiką, tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą bei atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą, apžiūros atlikimas vietoje nepranešus pareiškėjui, negali būti laikomas tinkamu viešojo administravimo subjekto veikimu, o taip pat  negali užtikrinti nešališko  ir objektyvaus įvertinimo visų aplinkybių, susijusių su medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūra vietoje. Be to, teismas sprendžia, kad tinkamo kolegialaus viešojo administravimo subjekto veikimo neužtikrina ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūra vietoje, kurioje dalyvauja mažiau kaip pusė Komisijos narių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad Komisijos  sprendimas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos  žalos apskaičiavimo yra grindžiamas ir apžiūros akto, kuris yra laikomas sudėtine motyvuojamąja individualaus administracinio akto dalimi, duomenimis. Todėl Komisijai vietoje atliekant apžiūrą, pagal Reglamentą, nustatantį Komisijos darbo organizavimo tvarką, į tokią apžiūrą vyksta Komisija (7 punktas).Todėl teismas daro išvadą, kad Komisijos kaip kolegialaus viešojo administravimo subjekto  veiklai taikytinos bendros Komisijos darbo organizavimo ir tvarkos nuostatos, numatytos Reglamento II dalyje, tarp jų ir 10 punkte, kuris nustato Komisijos veiklos teisėtumo kriterijų – daugiau kaip pusės Komisijos narių dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros atlikimas, nesusidarius Komisijos narių kvorumui, negali būti laikomas tinkamu viešojo administravimo subjekto veikimu. Byloje taip pat nustatyta, kad vietos apžiūra ne tik buvo atlikta, apie tai nepranešus pareiškėjui, bet ir parengtas Apžiūros aktas, kuris kaip sudėtinė motyvuojamoji  Komisijos galutinio  sprendimo dėl  žalos apskaičiavimo dalis, turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, pareiškėjui nebuvo išsiųstas. Šios aplinkybės patvirtina, kadmedžioklės plotų naudotojui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas ir galimo nesutikimo su Apžiūros akto duomenimis motyvus bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus nei apžiūros metu, nei po apžiūros atlikimo. Todėl Apžiūros aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei negali sukelti teisėtų pasekmių pareiškėjui. Iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių kontekste tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. vasario 6 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-17-602/2017).

Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl žalos apskaičiavimo teisėtumo, Komisijos priimtas ir Protokole užfiksuotas sprendimas turėjo būti pagrįstas visapusišku ir pilnu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu,ištyrimu bei įvertinimu, o tokių duomenų nenurodžius Protokole, pareiškėjui turėjo būti išsiųstas Apžiūros aktas, kurio turinys, kaip jau minėta, pareiškėjui visos procedūros metu iš viso nebuvo atskleistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta 2016 m. sausio 12 d. administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016). Byloje nustatyta, kad priimtame individualiame administraciniame akte Komisijanenurodė jokių objektyvių duomenų(faktų), tai yra nenurodė jokių žalos atsiradimo aplinkybių: kur žala buvo padaryta, kada ji buvo padaryta, kada gauta informacija apie žalos padarymą, kas ir kokiu būdu padarė žalą, kaip ji buvo nustatyta, kokiu teisiniu pagrindu yra apskaičiuota žala ir kt.Iš Protokolo turinio nustatyta, kad Komisijai svarstant padarytos žalos apskaičiavimo patvirtinimo klausimą, Komisijos nariai nebuvo supažindinti su Apžiūros aktu, nors iš Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, tik V.J. ir D.K.  vyko į vietos apžiūrą. Taip pat iš Protokolo turinio nustatyta, kad priimant skundžiamą sprendimą, Apžiūros aktu ir jame nustatytomis aplinkybėmis nebuvo remiamasi, o buvo sprendžiama tik dėl apskaičiuojant žalą taikytinų kainų. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, kai pareiškėjui nebuvo suteikta informacija apie žalos vertinimo vietoje laiką, žalos vertinimo vietoje metu surašytas Apžiūros aktas pareiškėjui nebuvo išsiųstas, pareiškėjui nebuvo pranešta apie Komisijos posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, administracinėje procedūroje pareiškėjui iš viso nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti  ir pateikti įrodymus, yra pagrindas konstatuoti, jog Komisija, priimdamaindividualų administracinį aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismo nustatyti sprendimo faktinio  pagrindimo bei motyvacijos trūkumai pripažįstami  esminiais, sukliudžiusiais pareiškėjui suprasti susiklosčiusių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teises ir pareigas, jų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įvykdyti šiuo aktu nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštadvario ŽŪB, prašydama atmesti pareiškėjo skundą, rėmėsi antstolio E. S. 2015m. spalio 21d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio nustatyta, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimą atliko 2015m. spalio 13d., tai yra sekančią dieną po to, kai Komisija apžiūrėjo vietoje padarytą žalą. Konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo Aukštadvario ŽŪB vadovas.Pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį ir 635 straipsnio 4 dalį, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas civiliniame procese yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, bet tik tuomet, kai antstolis faktines aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu(635 straipsnio 3-4 dalys). Iš teismui pateikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimą antstolis atliko ne teismo pavedimu, bet privataus asmens, tai yra trečiojo suinteresuoto asmens Aukštadvario ŽŪB prašymu.Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymas iš viso nenumato aplinkybių, kurioms esant rašytiniai įrodymai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens teismui pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Pareiškėjui apie tai, kad Aukštadvario ŽŪB prašymu yra atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo pranešta, antstolio surašytas protokolas pareiškėjui išsiųstas nebuvo, taigi  apie  tai pareiškėjas  nieko nežinojo, neturėjo jokių galimybių ginčyti protokole užfiksuotus faktus, faktinių aplinkybių konstatavime nedalyvavo ir Komisija. Antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas negali pakeisti viešojo administravimo subjekto - Komisijos kompetencijai teisės aktais priskirtos ir nustatyta tvarka vykdomos veiklos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apžiūros vietoje, jos įvertinimo ir apskaičiavimo srityje  bei  šios veiklos įvykdymą fiksuojančių dokumentų: Apžiūros akto ir  sprendimo dėl medžiojamųjų  gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo.Minėtas rašytinis dokumentas nepašalina Komisijos veiklos pažeidimų ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo skundą.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ kyla pareiga vadovautis gero administravimo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo institucijos privalo suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas). Be to, vienu iš Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi, tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo pagrįstumo, Komisijos veiklojepradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos apskaičiavimo priėmimu, turi būti užtikrinamasmedžioklės plotų naudotojų informavimas. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010.

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyti viešojo administravimo subjekto veiklos pažeidimai yra esminiai, sudarantys pakankamąpatenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą (Lietuvos Respublikosadministracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Pareiškėjas skundu prašė priteisti patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį(mokėjimo nurodymai Nr. 159 ir Nr. 165, AB Swedbank bankas). Kitų duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas ir jo atstovas nepateikė. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjui priteisiamas 22,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, kurios direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija, neturinti juridinio asmens  statuso.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

skundą patenkinti.

panaikinti Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2016 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)1 dalį, kuria nuspręsta patvirtinti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų Aukštadvario ŽŪB  kukurūzų(silosui)pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą( Protokolo 36 punktas, Protokolo 3 priedo 9 punktas).

Priteisti medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“,k. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, k. (duomenys neskelbtini), 22,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos      Dalia Pranckienė

Dalytė Zlatkuvienė

Irena Varžinskienė