Administracinė byla Nr. I-6043-484/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00680-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2016-01-29 priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-139(00104) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui F. I., panaikinimo ir dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. I. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – skundžiamas sprendimas; b. l. 6-10).
Pareiškėjas F. I. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2016-01-29 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-139(00104), išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką tris metus ir panaikinti antros kartos SIS įspėjimą atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti jo naudai iš atsakovo Migracijos departamento visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jam uždrausta atvykti į Lietuvą tris metus bei įvestas į antrosios kartos SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis tris metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra yra grindžiamas spėjimais, o jo atžvilgiu taikytos sankcijos yra nemotyvuotos.
Nurodė, kad jis nėra atsakingas už tai, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas suklastotas leidimas laikinai gyventi ir kurį jis pateikė Migracijos departamentui 2013 metais, norėdamas vykdyti veiklą Lietuvoje. Detalizavo, kad nemokėdamas graikų kalbos, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į firmą, kuri teikia dokumentų dėl leidimų laikinai gyventi tvarkymo paslaugas, pateikė visus reikiamus dokumentus ir gavo atsakymą, kad jo prašymas dėl leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) tenkintas. Dėl (duomenys neskelbtini) išduoto dokumento tikrumo abejonių neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamente jis nebuvo apklaustas dėl minėtos situacijos, taip pat nebuvo kreiptasi į firmą, teikusią tarpininkavimo paslaugas. Be to, atsakovui kilo klausimų dėl leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) tik po dviejų metų nuo dokumentų pateikimo, kas, pareiškėjo įsitikinimu, rodo priešiškumą jo atžvilgiu.
Dėl skundžiamo sprendimo argumento, kad jis per 7 dienas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, paaiškino, kad turėdamas leidimą laikinai gyventi, turi teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir daug keliauja, todėl nurodytą terminą galėjo praleisti nepiktybiškai.
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento argumentais, kad jis neturi socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius. Įmonė Lietuvoje veikia nuo 2012 metų, jos įstatinio kapitalo dydis yra 10 000 Lt. Nėra įrodymų, paneigiančių, kad jis nedirba šioje įmonėje, ar kad įmonė įsteigta fiktyviai. Tai, kad Migracijos departamentui duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje nepavyko rasti nei internete, nei susisiekus su minėtai bendrovei buhalterijos paslaugas teikiančia įmone, nereiškia, kad įmonės veikla apskritai nevykdoma. Tai, kad įmonė neturi pelno, nereiškia, kad ji neveikia. Mano, kad apie įmonės veiklą gali paaiškinti tik jis pats – įmonės direktorius, tačiau dėl draudimo atvykti į Lietuvą jis negali teikti paaiškinimų. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, neišklausęs jo paaiškinimų, negalėjo spręsti ir apie jo šeiminius ryšius Lietuvoje. Pažymėjo, kad Lietuvos piliečiams nėra prievolės turėti šeiminių ryšių. Tad pareiškėjui nesuprantamas toks vertinimo kriterijus užsieniečiui.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundžiamame sprendime yra nurodyti tik teisės aktų straipsniai, tačiau nei motyvų, nei pagrindimo, kodėl konkrečiu atveju jam yra uždrausta atvykti į Šengeno erdvę iki (duomenys neskelbtini), nėra. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas, panaikindamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir vienašališkai nuspręsdamas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tris metus, jo atžvilgiu taikė itin griežtą sankciją, todėl ją privalėjo motyvuoti. Tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas nesiaiškino reikšmingų ginčijamai situacijai aplinkybių, nereikalavimo pateikti papildomų įrodymų, o visas abejones vertino jo nenaudai. Galiausiai, atsakovas net neinformavo jo apie priimtą sprendimą.
Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu. Atsiliepime į skundą (b. l. 15-21) nurodė, kad 2015-04-16 pareiškėjas, ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir vadovu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau -Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi). Kartu su prašymu užsienietis pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB (duomenys neskelbtini) steigimo aktą, įstatus, akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2015-06-02 priėmė sprendimą pakeisti F. I. leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Migracijos valdyba 2015-08-05 išdavė F. I. leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2015-10-05 raštą Nr. 19-1909, kuriame buvo pateikta informacija apie pareiškėją. Migracijos departamentas, įvertinęs pateiktą informaciją, atliko patikrinimą dėl užsieniečio vykdomos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) ir minėto užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir 2016-01-29 priėmė sprendimą: panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką tris metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) (toliau - SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis tris metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos.
Detalizavo, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau -Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo 2013-01-11 kaip savo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje įrodantį dokumentą pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytą ar suklastotą dokumentą - (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą gyventi, kuriame buvo nurodyta, kad šis leidimas galioja nuo 2011-07-26 iki 2013-05-22 (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. IP/07974/076/LT/15, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos nebuvo išdavusios pareiškėjui leidimo gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neturi tinkamos gyvenamosios patalpos (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią aplinkybę patvirtina duomenys apie pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą – 2015-10-18 pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti gyvenamosios patalpos savininko prašymu. Kitų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą Migracijos departamentas neturėjo, kadangi pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos pareigos per 7 dienas pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie gyvenamosios vietos pakeitimą.
Migracijos departamentas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nėra atsakingas už tai, kad Migracijos departamentui pateikė suklastotą (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi, vertina kritiškai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių esminių aplinkybių, susijusių su šio leidimo gavimu - kokia firma jam tarpininkavo, kaip jis išsiaiškino, į kurią firmą kreiptis, ar pareiškėjas domėjosi, ar ši firma kompetentingų institucijų yra įgaliota tarpininkauti, ar pareiškėjas buvo kreipęsis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas, kokią veiklą ketino vykdyti (duomenys neskelbtini), koks, pareiškėjo nuomone, buvo leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) gavimo teisinis pagrindas, kaip pareiškėjas įformino leidimą gyventi ir kt. Be to, pareiškėjas nenurodė, ar apskritai buvo nuvykęs, ar gyveno (duomenys neskelbtini), jei gyveno - kiek laiko, kokia veikla užsiėmė ir pan.
Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas, pasinaudodamas neteisėtai įgytu ar suklastotu leidimu gyventi (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ne tik rodo jo nepatikimumą ir nesąžiningumą, bet ir patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus (žr. Įstatymo 5, 23 straipsnius, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnį).
Nurodė ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, ar anksčiau turėjo kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotą vizų ir leidimų gyventi, kada ir su kokiais dokumentais buvo atvykęs į Europos Sąjungos valstybes ir pan. (Migracijos departamentas šių duomenų taip pat neturi). Pareiškėjas, pateikdamas 2013-01-11 prašymą išduoti leidimą gyventi, kartu su neteisėtai įgytu (suklastotu) leidimu gyventi (duomenys neskelbtini), šiame prašyme nurodė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje - (duomenys neskelbtini) (šis adresas nurodomas ir kituose su prašymu pateiktuose dokumentuose, vėlesniuose prašymuose išduoti leidimą laikinai gyventi ir kituose pareiškėjo Migracijos departamentui teiktuose dokumentuose). Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis tuo metu teisėtai gyveno (duomenys neskelbtini) (buvo pateiktas tik leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), kuris, kaip šiuo metu nustatyta, yra neteisėtai įgytas ar suklastotas). Atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad Migracijos departamentas 2013-07-23 informavo pareiškėją, kad pateikiant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas. Tačiau pareiškėjas, 2013-08-18 atvykęs į Migracijos valdybą įforminti leidimą laikinai gyventi, kaip teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje įrodantį dokumentą pateikė jau kitą (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą gyventi, kuriame nurodyta galiojimo data nuo 2013-05-23 (t. y. kitą dieną nuo aukščiau minėto suklastoto (duomenys neskelbtini) leidimo gyventi galiojimo laiko pabaigos) iki 2015-05-22, tačiau skunde nenurodo jokių aplinkybių ar paaiškinimų dėl šio leidimo gavimo.
Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės (pareiškėjo aktyvūs ir sąmoningi veiksmai praeityje nelegaliai atvykstant į Lietuvą ir būnant ir (ar) gyvenant Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse) vienareikšmiškai patvirtina, kad kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Šios grėsmės realumą, akivaizdumą ir rimtumą patvirtina pareiškėjo pasirinktos nelegalaus atvykimo ir buvimo priemonės - pasinaudojimas suklastotu ar neteisėtai įgytu dokumentu. Net ir priėmus pareiškėjo poziciją, kad jis nežinojo, kad leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) yra suklastotas ar neteisėtai įgytas, mano, protingas ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, kad dėl leidimo gyventi privalo kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas konkrečios valstybės (nagrinėjamu atveju - (duomenys neskelbtini)) teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, pasirinkdamas kitokį elgesio variantą, privalo prisiimti tokio elgesio, kurį sąmoningai pasirinko, pasekmes.
Nurodė ir tai, kad ginčijamu sprendimu buvo ne tik panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, bet ir nuspręsta duomenis apie pareiškėją įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau - Sąrašas), t. y. uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką tris metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos bei įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis tris metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos. Draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo šeiminių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, įvertintas sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi pareiškėjui, pagrindas (pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. neteisėtai įgytą ar suklastotą dokumentą). Nors pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, atsakovas pažymėjo, kad, dokumentų, patvirtinančių įmonės veiklą, pareiškėjas nei jam, nei teismui nepateikė. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar nenustatyti draudimo, ginčijamo sprendimo priėmimo metu nenustatyta.
Tvirtina, kad ginčijamame sprendime buvo nurodytos ne tik teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, pagrindžiančios šio sprendimo teisėtumą, bet ir įvertintos visos su pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje susijusios aplinkybės. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, turėjo kreiptis į jį ir paprašyti pateikti papildomus paaiškinimus, nėra aišku, kokius paaiškinimus ar papildomus dokumentus pareiškėjas būtų pateikęs (pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai nėra pagrįsti jokiais dokumentais, pagrindžiančiais aplinkybes apie pareiškėjo turimą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, įmonės veiklą bei kitas ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes). Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą pareiškėjui išsiuntė jo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytu elektroninio pašto adresu, kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas neturėjo. Aplinkybę, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, rodo ir tai, kad pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui, taigi pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas pats suklastojo dokumentą. Pažymėjo, kad jokių nusižengimų Lietuvoje pareiškėjas nepadarė. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai, prašė tenkinti skundą dalyje dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą panaikinimo. Akcentavo, kad pareiškėjas dėl draudimo atvykti negali būti Lietuvoje, todėl jo įmonė veiklos nevykdo, auga įsiskolinimas valstybės biudžetui. Įmonėje pareiškėjas dirba vienas. Akcentao ir tai, kad pareiškėjas Europos Sąjungos teritorijoje gyvena jau ilgą laiką. Pareiškėjo atstovo žiniomis, pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas prašė įvertinti tai, kad Migracijos departamentas pažeidė teismo nustatytus terminus pateikti atsiliepimą.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) F. I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2013-01-11 padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas ir pagrindinis mano atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, užsiima teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą (b. l. 22-27). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė leidimą gyventi ir dirbti, išduotą (duomenys neskelbtini) ir galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-32), UAB (duomenys neskelbtini) steigimo aktą (b. l. 40-41), UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsigijo 100 procentų nurodytos bendrovės akcijų (b. l. 42-45), akcininkų sąrašą, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad F. I. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, vienintelio akcininko sprendimą, gyvenamosios vietos patalpos savininko sutikimą (b. l. 34-36). Migracijos departamentas 2013-07-23 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (b. l. 65).
Pareiškėjas 2014-05-12 Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 105-110). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius apie Lietuvoje veikiančios įmonės veiklą (b. l. 114-127). Migracijos departamentas tenkino pareiškėjo prašymą ir 2015-06-17 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (b. l. 128).
F. I. 2015-04-16 padavė dar vieną prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (b. l. 129- 134). Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) paso, leidimo laikinai gyventi kopijas, metinę pelno mokesčio deklaraciją, A klasės deklaraciją, gyvenamosios vietos/patalpos savininko sutikimą (b. l. 135-146).
Migracijos departamentas 2015-06-02 pranešimu Nr. (15/4-8)10K-28599 prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu informavo pareiškėją apie tai, kad 2015-06-02 priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi (b. l. 153).
Migracijos departamentas gavo 2015-10-05 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-1909, kuriame pateikiama informacija apie F. I.. Siekdamas įvertinti F. I. leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtumą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius pradėjo patikrinimą dėl užsieniečio vykdomos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) ir minėto užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo (b. l. 172-176).
Migracijos departamentas 2016-01-29 priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-139(00104) kuriuo: 1) panaikino (duomenys neskelbtini) F. I. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki (duomenys neskelbtini); 2) uždraudė (duomenys neskelbtini) F. I., atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos; 3) nusprendė įvesti į antrosios kartos SIS perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) F. I. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos; 4) perdavė (duomenys neskelbtini) F. I. bylą Migracijos valdybai spręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 172-176). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2016-01-29 pranešimu Nr. (15/4-16)10K-5094, kuris išsiųstas elektroniniu paštu, kurio adresas buvo nurodytas pareiškėjo 2015-04-16 prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi (b. l. 171).
Kaip matyti, skundžiamu sprendimu pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad Migracijos departamentas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, 2013-01-11 kreipdamasis į Migracijos valdybą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė neteisėtai įgytą ar suklastotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjas neturi neturi tinkamos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-01-11 teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip savo teisėtą buvimą Lietuvoje pareiškėjas F. I. Migracijos valdybai pateikė leidimą gyventi, išduotą (duomenys neskelbtini) ir galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-32, 159). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015-11-15 raštas Nr. IP/07974/076/LT/15 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos nebuvo išdavusios pareiškėjui šio leidimo gyventi (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pareiškėjas Migracijos valdybai 2013-01-11 pateikė neteisėtai įgytą ar suklastotą dokumentą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis nėra atsakingas už (duomenys neskelbtini) firmos, į kurią jis kreipėsi dėl dokumentų leidimui laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) įforminimo, galimai neteisėtus veiksmus, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi nagrinėjamu atveju nesprendžiamas ir nevertinamas tarp pareiškėjo ir šios firmos susiklosčiusių civilinių santykių teisėtumo klausimas. Be to, pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo pasidomėti, ar jo minima (duomenys neskelbtini) firma turi teisę teikti leidimo laikinai gyventi įforminimo paslaugas. Pažymėtina, jog Migracijos departamento 2013-07-23 pranešimu Nr. (15/4-8) 10K-26040 pareiškėjas buvo informuotas, kad, pateikiant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas (b. l. 65). Kaip matyti, pareiškėjas šiuo atveju pats pasirinko savo elgesio variantą, dėl kurio jam kilo neigiamos pasekmėes, už kurias jis yra pats atsakingas.
Šiuo aspektu vertintina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2013-08-18 pateikė jau kitą (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą gyventi, kuris galiojo nuo 2013-05-23, t. y. nuo kitos dienos, kai baigėsi jau minėtas neteisėtai įgytas ar suklastotas leidimas gyventi (b. l. 70). Šis dokumentas remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2016-04-05 duomenimis yra registruotas kaip pavogtas/tuščias dokumentas (b. l. 190). Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas nesiaiškino leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) išdavimo aplinkybių, tačiau ir pats pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė jo įgijimo aplinkybes, nepaaiškindamas detaliau, kokiu tikslu buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ir šioje šalyje siekė gauti leidimą gyventi, į kokią konkrečią firmą kreipėsi dėl pirmojo ir antrojo leidimo gyventi išdavimo. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie leistų kitaip įvertinti skundžiamo sprendimo motyvus dėl jam (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo gyventi. Kaip matyti iš 2013-01-11 prašymo išduoti laikiną leidimą gyventi, pareiškėjas jame buvo nurodęs nuolatinės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas Migracijos valdybai 2013-01-11 pateikė neteisėtai įgytą ar suklastotą dokumentą. Ši aplinkybė atitinka Įstatymo 35 sraipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo skundo argumentas, kad aplinkybė dėl neteisėtai įgyto ar suklastoto dokumento pateikimo išaiškėjo ir įvertinta tik po dviejų metų rodo, jog Migracijos departamentas yra priešiškai nusistatęs pareiškėjo atžvilgiu, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas kiekvieną kartą spręsdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo užsieniečiui klausimą, pagal kompetenciją privalo įsitikinti, ar užsienietis į Lietuvą atvyko teisėtai, ar jo buvimas nekels grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Tokie valstybės institucijos veiksmai negali būti vertinami kaip priešiški užsieniečio, siekančio įgyti leidimą laikinai gyventi, atžvilgiu.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuomet, jeigu jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje.
Bylos duomenys rodo, kad Migracijos departamentas patikrino F. I. duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, ir nustatė, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota tik iki 2015-10-18 ir buvo panaikinta gyvenamosios patalpos savininko prašymu (b. l. 169-170). Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi kitą tinkamą gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, taip pat per 7 dienas nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai kaip yra nustatyta Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nors apie tokią pareigą buvo informuotas Migracijos departamento 2013-07-23 pranešimu Nr. (15/4-8) 10K-26040. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad šį terminą praleido nepiktybiškai, nes turėdamas leidimą laikinai gyventi daug keliauja. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir teismui nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad turi tinkamas gyvenamąsias patalpas Lietuvoje. Pareiškėjo atstovo argumentas, kad gyvenamųjų patalpų savininkas pareiškėją išregistravo jo neinformavęs, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis įstatymo reikalavimų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Nuo pareiškėjo išregistravimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo pakankamas laiko tarpas susirasti naujas gyvenamąsias patalpas ir apie jas informuoti atsakingą instituciją. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kurių pagrindu panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 str. 5 d.).
Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 yra patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111 punkte nustatyta, kad duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ar bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais. Atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad kyla F. I. nelegalios migracijos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno valstybėse narėse rizika. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka. Byloje nustatyta, kad F. I. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė neteisėtai įgytą ar suklastotą dokumentą - (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą gyventi. Kas rodo, kad pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, reikalavimų. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas Europos Sąjungoje gyvena jau ilgą laiką, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad jo gyvenimas Europos Sąjungoje buvo teisėtas (išduotos vizos, leidimai gyventi). Pareiškėjas visuose Migracijos valdybai teiktuose prašymuose nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino, kokiu pagrindu jis gyveno šioje šalyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad siekdamas užkardyti galimai neteisėtą užsieniečio migraciją Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą uždrausti F. I. atvykti į Lietuvos Respubliką.
Kaip matyti, nustatydamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmę, Migracijos departamentas vertino tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Tokią išvadą atsakovas padarė atsižvelgdamas į tai, kad nerado duomenų apie pareiškėjo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) veiklą nei internete, nei susisiekus su minėtai bendrovei buhalterijos paslaugas teikiančia įmone. Migracijos departamentas taip pat patikrino viešus UAB (duomenys neskelbtini) duomenis Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo rninisterijos informaciitėje sistemoje, buvo nustatyta, kad minėtos įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 259, 88 eurus. Patikrinus duomenis apie įmonėje dirbančius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba ir gauna darbo užmokestį tik F. I., kitų dirbančiųjų įmonėje nėra (b. l. 166-168).
Pareiškėjas su tokiu jo įmonės veiklos vertinimu nesutiko, nurodydamas, kad tik jis pats galėjo pateikti paaiškinimus dėl realiai vykdomos veiklos, tačiau jų pateikti Migracijos departamentas neprašė. Bylos medžiaga rodo, kad teikdamas ankstesnius prašymus dėl leidimų laikinai gyventi, pareiškėjas Migracijos departamentui teikė įrodymus apie įmonės veiklą. Kaip matyti, 2014 metais pareiškėjo įmonė dirbo nuostolingai. Pareiškėjo atstovo teigimu, šiuo metu įmonė negali veikti dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo vertinimu, ši aplinkybė netrukdo pareiškėjui nesant Lietuvoje dalyvauti savo įmonės veikloje savo atstovų, tarpininkų pagalba. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjo įmonė turi kokių nors sutartinių įsipareigojimų, verslo ryšių, kurie liudytų pareiškėjo realius ketinimus šią veiklą vykdyti toliau. Pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise pats ar per atstovą teismui pateikti paaiškinimus dėl įmonės veiklos. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenačiais asmenimis.
Įvertinus leidimo laikinai gyventi pareiškėjui panaikinimo pagrindą, tai, kad pareiškėjas neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublika ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu nustatytas draudimo atvykti laikotarpis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte rekomenduojamą draudimo atvykti laikotarpį. Be to, kaip matyti, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra 5 metai. Teismo vertinimu, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas laikytinas proporcingu.
SIS II Reglamento 21 straipsnyje nustatyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas nusprendė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau - C.SIS) įvesti remdamasi SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.
Aukščiau pateiktas įrodymų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad sprendimas uždrausti F. I. atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus pagrindus. Kadangi pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė neteisėtai įgytą ar suklastotą dokumentą - (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą gyventi ir dėl to kyla jo nelegalios migracijos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno valstybėse narėse rizika, teismas daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu jo duomenis, vadovaujantis Taisyklių 111 punktu, iš Sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti SIS II.
Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškintina, kad ginčijamas sprendimas neužkerta pareiškėjui kelio pateikti motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti jo duomenis ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Taisyklių 16-171 punktais duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo.
Dėl ginčijamo akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pažymėjo, kad „individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamame sprendime yra nurodytas teisinis ir faktinis sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo pagrindas. Migracijos departamentas atliko išsamų individualių aplinkybių vertinimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo informuotas apie ginčijamo sprendimo priėmimą, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendimas buvo siunčiamas pareiškėjo 2015-04-16 prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu. Pareiškėjas pasinaudojo teise į teisminę gynybą ginčydamas šį sprendimą ir pateikdamas nesutikimo su šiuo sprendimu motyvus.
Apibendrinus, tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos procesinės normos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2016-01-29 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-139(00104). Atitinkamai negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atmetus skundą, negali būti tenkinamas ir F. I. prašymas priteisti iš atsakovo jo naudai teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
F. I. (F. I.) skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Bronius Januška
Violeta Petkevičienė