Civilinė byla Nr. e2-159-1115/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01383-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Mindaugui Vertelkai, Janinai Plančiūnienei, Julijai Benienei,
vertėjaujant Viktorijai Mikelevič,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Egidijui Vosyliui, atsakovei J. V., jos atstovui advokatui Algirdui Putnai, atsakovui A. V. (A. V.), jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Perfect IDEA“ ieškinį atsakovams A. V. (A. V.) ir J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė BUAB „Perfect IDEA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir J. V. prašydama pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 9 d. tarp J. V. ir A. V. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Perfect IDEA“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. balandžio 21 d. Nuo įregistravimo dienos iki 2020 m. rugsėjo 17 d. bendrovė vadinosi UAB „EM3“. Bendrovės pavadinimas 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo pakeistas į UAB „Perfect IDEA“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1880-643/2022 iškėlė UAB „Perfect IDEA“ bankroto bylą supaprastinta tvarka, nemokumo administratore paskirta UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“ (toliau – ir administratorius). Ši nutartis 2022 m. balandžio 29 d. įsiteisėjo. Vėliau buvo patvirtintas UAB „Perfect IDEA“ kreditorių sąrašas.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad administratorius, peržiūrėjęs UAB „Perfect IDEA“ dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, pastebėjo, kad buvęs bendrovės vadovas A. V. vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. vasario 4 d.) bendrovės vardu yra sudaręs nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, kurie bendrovei sukėlė žalą.
4. Dėl šios priežasties administratorius 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu A. V. dėl žalos atlyginimo. Administratorius taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui: jo nekilnojamojo turto areštą, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, kurių vertė ar suma būtų lygi keliamam reikalavimui atlyginti žalą (161 494,50 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3157-432/2022 tenkino administratoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui ir areštavo atsakovo turtą, kurio suma ar vertė neviršija 161 491,50 Eur. A. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties paskirti areštą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. išnagrinėjo atskirąjį skundą ir priėmė nutartį Nr. e2-1261-910/2022. Teismas nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės bankrutavusios UAB „Perfect IDEA“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apeliacinis teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad „nenustatytas bent tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo“.
5. Administratorius 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. eB2-1314-643/2023 tenkino šį prašymą ir pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu bei pripažino atsakingu už BUAB „Perfect IDEA“ tyčinį bankrotą buvusį įmonės vadovą A. V.. A. V. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.
6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui A. V. iki 2023 m. kovo 9 d. nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo (unikalaus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis gyvenamojo namo (unikalaus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)).
7. Ieškovė nurodė, kad A. V. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Nr. 764, į kurią yra įtrauktas jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. A. V. 2023 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su J. V.. Šia sutartimi atsakovas perleido J. V. nuosavybės teises į aukščiau minėtus objektus (unikalaus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).
8. Ieškovės įsitikinimu, J. V. ir A. V. 2023 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis negaliojanti, nes šis sandoris pažeidžia kreditorių teises, nes A. V., būdamas atsakingas už bendrovei padarytą žalą, sąmoningai siekė pabloginti savo turtinę padėtį, kad išvengtų išieškojimo pagal teismo sprendimą. Ieškovė pažymėjo, kad šio sandorio atsakovas A. V. sudaryti neprivalėjo, atsakovai žinojo, kad juo bus pažeistos UAB „Perfect IDEA“ kreditorių teisės ir teisėti interesai, tačiau vis tiek šį sandorį sudarė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė reikalauja pripažinti J. V. ir A. V. 2023 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu.
9. Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą A. V.. Be to, atsakovas pažymėjo, kad jis savo turtinės padėties nepablogino. Ginčijama sutartimi jam priklausančią turto dalį jis perleido už rinkos kainą. Su juo pagal sutartį buvo visiškai atsiskaityta, todėl nėra suprantama, kaip ir kokia dalimi yra pažeisti galimai būsimų kreditorių interesai.
10. Atsakovė J. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat įrodymų, kad dėl ginčijamo sandorio atsakovas tapo nemokus arba jo turtas gerokai sumažėjo ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrindė, jog ginčijama sutartimi atsakovas A. V. pažeidė savo kreditorių teises.
11. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės įsitikinimu, ji turi galiojančią ir neabejotiną teisę į atsakovą, kuris savo veiksmais sukėlė tyčinį UAB „Perfect IDEA“ bankrotą. Atsakovo padarytos žalos faktą patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje Atsakovas yra pripažintas atsakingu už tyčinį bendrovės bankrotą. Ieškovė pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ji gali reikšti actio Pauliana ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui, net jei dar nėra nustatyta tiksli žalos suma ir mastas. Ieškovės įsitikinimu, sudarius ginčijamą sandorį, atsakovo turimo turto masė sumažėjo, nepaisant to, kad atsakovas galimai gavo visus pinigus iš atsakovės (imituotas atsiskaitymas pagal ginčijamą sutartį). Ieškovės nuomone, atsakovės neva sumokėtus pinigus A. V. iki įsigalios teismo sprendimas iššvaistys arba panaudos juos atsakovų poreikiams tenkinti.
12. Atsakovė J. V. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bankrotui administruoti skirtų lėšų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovas A. V. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bankrotui administruoti skirtų lėšų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus.
15. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. paaiškino, jog jis nieko nežinojo apie tai, kad tėvas (A. V.) atsakingas už BUAB „Perfect IDEA“ tyčinį bankrotą. Nurodė, jog apie tėvų skyrybas jam tapo žinoma dar iki jų skyrybų. Nurodė, jog ginčo objekte ((duomenys neskelbtini)) atsakovas A. V. jau kelis metus negyvena. Paaiškino, jog mama su tėvu bendrauja tik reikalais. Nurodė, jog su mama matosi dažnai, o su tėvu retai – gal kartą ar du per savaitę. Aiškindamas aplinkybę apie pinigų dovanojimą mamai nurodė, jog mama jam paskambino ir paprašė pinigų namui išpirkti. 2023 metais jis padovanojo mamai 4 500 Eur. Nurodė, jog pinigus mamai padavė grynais pinigais.
16. Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovų sūnus. Nurodė, jog jis nieko nežinojo apie tai, kad tėvas (A. V.) atsakingas už BUAB „Perfect IDEA“ tyčinį bankrotą. Nurodė, jog apie tėvų skyrybas jam tapo žinoma dar iki jų skyrybų. Pažymėjo, jog tėvas ginčo objekte nustojo gyvent dar prieš skyrybas su mama. Nurodė, jog apie mamos norą įsigyti namo dalį iš A. V. sužinojo 2023 metais vasario mėnesį. Jis mamai padovanojo 4 500 Eur. Paaiškino, kad pinigus jis pats „paėmė iš kojinės“. Paaiškino, kaip atsirado dvi sutartys, t. y. jis padovanojo mamai pinigus, tada mama persigalvojo ir pinigus grąžino, tačiau kiek vėliau vėl tuos pinigus padovanojo mamai.
17. Teismo posėdžio metu liudytoja S. R. paaiškino, jog nežinojo apie dukros (J. V.) norą įsigyti turtą. Nurodė, jog ji padovanojo pinigus dukrai – kažkur 10 000 Eur – 14 000 Eur. Nurodė, jog minėtus pinigus taupė visą gyvenimą, nes anksčiau dirbo, pardavinėjo kiaules, karves, pieną. Paaiškino, jog dovanoti pinigų nieks neprašė, ji pati taip nusprendė. Atsakydama į klausimus, liudytoja iš pradžių nurodė, jog dovanojant pinigus nieko nepasirašė, vėliau pakeitė parodymus ir nurodė, jog kažką pasirašė. Pažymėjo, jog ji lietuviškai neskaito ir prastai mato. Paaiškino, jog pinigus padovanojo, nes jai jie nereikalingi, be to, dar gali kas nors pavogti. Nurodė, jog jos žiniomis dukra gyvena viena. A. V. su J. V. negyvena.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
19. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2688-854/2023).
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
23. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Taigi kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.
24. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas − su žalos padarymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-5-450/2022).
25. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teigia, jog ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, nes žala ir jos dydis laikytina neįrodyta tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus įrodyta priešingai, o šiuo metu byla dėl žalos atlyginimo, kurioje ieškovė įrodinėja, jog atsakovas padarė apie 180 000 Eur žalą, nėra išnagrinėta, teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo nėra priimtas ir įsiteisėjęs.
26. Ieškovė, teigdama, jog turi galiojančią reikalavimo teisę, nurodė, kad žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo momentu. Actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
27. Pažymėtina, jog neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo nesuponuoja civilinio ginčo kilimo bei paskesnio jo teisminio išnagrinėjimo faktas. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio aplinkybės nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, jog prievolė, o kartu ir kreditoriaus reikalavimo teisė, apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteista atitinkama suma, juolab kad įstatyme nedraudžiama net ir vienoje byloje spręsti tiek dėl kreditoriaus reikalavimo pripažinimo (pavyzdžiui, atitinkamo dydžio skolos iš skolininko priteisimo), tiek kartu ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
28. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, atsižvelgtina į tai, jog atsakovas A. V. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pripažintas atsakingu už BUAB „Perfect IDEA“ tyčinį bankrotą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis palikta nepakeista). Minėtoje nutartyje konstatuota, jog BUAB „Perfect IDEA“ atlikti sandoriai A. V. vadovavimo metu vertintini kaip nuostolingi įmonei, didelė dalis įmonės lėšų buvo pervesta kitoms įmonėms neturint tam jokio teisinio pagrindo, o įmonės turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina arba perleistas neatlygintinai neatsižvelgiant į turimus įsipareigojimus; bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai sudarant įmonei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, parduodant įmonės turtą mažesne nei rinkos kaina ar perleidžiant bendrovės turtą neatlygintinai, tokiu būdu siekiant išvengti arba sąmoningai apsunkinant įsipareigojimų kreditoriams vykdymą 2014 – 2018 metais ir neveikimas laikotarpiu nuo 2018 iki 2022 metų; UAB „Perfect IDEA“ tyčinį bankrotą sukėlė A. V. kaip bendrovės vadovo sąmoningi ir kryptingi veiksmai ir neveikimas. Taigi atsakovas, sąmoningai veikdamas priešingai valdomos bendrovės interesais, pažeisdamas bendrovės kreditorių interesus, taip veikdamas nuo 2014 metų, žinojo, kad savo veiksmais kelia žalą įmonei, kuri turės atsiskaityti su kreditoriais.
29. Atsižvelgiant į tai, nepaisant aplinkybės, kad byloje dėl žalos atlyginimo (civ. bylos Nr. e2-495-432/2024) dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčo sandorio (namo dalies pardavimo) metu (2023 m. kovo 9 d.) atsakovas turėjo piniginę prievolę BUAB „Perfect IDEA“, todėl bendrovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-5-450/2022).
Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygos
30. Kreditorė, turėdama galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
31. Ieškovė nurodo, kad A. V. koordinuotais veiksmais ir padedant šeimai siekė sumažinti savo turimo turto balansą. Atsakovas ginčijama sutartimi perleido savo vienintelį turimą nekilnojamą turtą, o kito turto, kurį realizavus atsakovas galėtų atlyginti bendrovės kreditoriams padarytą žalą ir kuris leistų nors dalinai atsiskaityti su kreditore, atsakovas neturi. Nors po sandorio sudarymo atsakovas ir netapo nemokus, tačiau dar labiau sumažino realias galimybes atsiskaityti su ieškove.
32. Atsakovas nurodo, jog jis pardavė atsakovei jam priklausančią ginčo objekto dalį (½ dalį ginčo pastato ir ½ dalį ginčo sklypo) už 34 000 Eur. Ši kaina didesnė nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė, už turtą atsakovė visiškai atsiskaitė, todėl nesuprantama, kaip sandoriu buvo pažeisti galimi kreditorių interesai.
33. Atsakovė nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog po ginčo sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus arba jo turtas gerokai sumažėjo ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies. Pažymėjo, jog turtą iš atsakovo įsigijo už didesnę nei Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę, todėl atsakovo turto struktūra nepasikeitė, todėl kreditorių teisės nebuvo pažeistos.
34. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ginčo objekto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 3 440 Eur; namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 37 700 Eur. Taigi bendra ginčo objekto vidutinė rinkos vertė – 41 140 Eur, atitinkamai ½ jo dalies vertė sudaro 20 570 Eur.
35. Iš pridėtos pirkimo–pardavimo sutarties matyti kad minėto nekilnojamojo turto ½ dalį atsakovė iš atsakovo įsigijo už 34 000 Eur.
36. Byloje esantis 2023 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės liudijimas patvirtina, jog J. V. visiškai ir tinkamai atsiskaitė su A. V. už 2023 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą turtą.
37. Byloje pateiktas antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti A. V. atnešti 33 000 Eur grynaisiais pinigais. Pinigų banknotai po 20 Eur, 50 Eur, 100 Eur ir 200 Eur atsispindi protokole esančiose nuotraukose. Šiuo protokolu atsakovas siekė pagrįsti, jog jis po ginčo sandorio sudarymo netapo nemokus.
38. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad be grynųjų pinigų, gautų už turto pardavimą atsakovei, jis turi ir daugiau grynųjų pinigų, kito turto neturi.
39. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, nėra pagrindo teigti, jog sudarydamas ginčo sandorį atsakovas tapo nemokus ar ženkliai pablogino savo finansinę padėtį, kadangi byloje nėra duomenų, jog perleisto turto vertė yra neatitinkanti rinkos kainos, taip pat, bylos duomenimis, atsakovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau minėtas sandoris vertintinas kaip kitaip pažeidžiantis kreditorės teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės egzistuotų actio Pauliana pareiškimo teismui momentu. Teismui sprendžiant dėl sandorio (ar jo dalies), kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, jog sumažėja ar nebelieka realios galimybes skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
41. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
42. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, atsakovas perleido atsakovei vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, taigi ginčo sandoriu atsakovas perleido visą turėtą nekilnojamąjį turtą buvusiai sutuoktinei. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie grynaisiais pinigais turimus 33 000 Eur, tačiau, viena vertus, atsakovas teismo posėdžio metu pats nurodė, jog minėti pinigai jam reikalingi, nes iš reanimacijos atveža mamą, reikia keisti stogą, katilinę ir jis dar nežino, ar šias lėšas panaudos stogo remontui ir kt., taigi tikėtina, kad minėtus pinigus atsakovas išleis asmeniniams poreikiams tenkinti, kita vertus, išieškojimas iš grynųjų pinigų taptų itin komplikuotas. Tokiu būdu atsakovų sudarytas sandoris „kitaip“ pažeidžia bendrovės, kaip kreditorės, interesus (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
43. Taigi pagal nustatytas aplinkybes konstatuotina ir antroji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, t. y. kreditorės teisių pažeidimas.
Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį
44. Dar viena actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės tokia sąlyga aiškintina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).
45. Ieškovė nurodė, kad neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas, teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsakovui sudaryti ginčijamą sandorį.
46. Atsakovas A. V. nurodė, jog parduoti namo dalį J. V. pasiūlė ji pati. Mintis įsigyti turto dalį jai kilo po santuokos nutraukimo, nes gyventi vienoje erdvėje dviem skirtingoms šeimos nėra patogu, juo labiau, kad atsakovas ir taip ten ilgai negyveno. Atsakovui tai pat buvo naudinga gauti pinigus už turtą, kuriuo labai mažai naudojosi, nes gyveno kitur. Teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, jog pinigai jam reikalingi, nes atveža mamą iš reanimacijos, reikia keisti namo stogą, katilinę.
47. Šalių išdėstyti argumentai ir byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.
48. Pirma, atsakovai iš esmės nepaaiškino, kodėl A. V. priklausančios namo ir žemės dalies perleidimo J. V. klausimo neišsprendė nutraukiant santuoką, jeigu šio turto perleidimas, kaip nurodė atsakovai, buvo būtinas, kad jie galėtų gyventi taikiai ir patogiai. Atsakovai nurodė, kad jų santykiai buvo komplikuoti, jie gyveno atskirai jau iki santuokos nutraukimo. Dėl to nėra aišku, kodėl santuokos nutraukimo metu būtinybės perleisti atsakovo namo su sklypu dalį atsakovei nebuvo, o praėjus mažiau nei dviem mėnesiams ši būtinybė atsirado. Taigi atsakovų argumentai, jog sandorį reikėjo sudaryti siekiant taikos tarp šalių ir patogumo negyvenant atskiroms šeimoms viename name, vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis).
49. Antra, nors atsakovas nurodė, jog jam reikia pinigų, nes mama grįžo iš reanimacijos, reikia keisti stogą, katilinę, tačiau, viena vertus, nėra aišku, ar šios aplinkybės egzistavo sandorio sudarymo metu, kita vertus, šių aplinkybių atsakovas neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, kaip matyti iš pateikto antstolio konstatavimo protokolo ir kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, pinigus atsakovas apie metus laiko po sandorio sudarymo turi grynaisiais pinigais, taigi daryti išvados, jog sandoris buvo sudarytas, nes atsakovui dėl susiklosčiusių aplinkybių reikėjo pinigų, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitas aplinkybes, dėl kurių būtų buvę būtina sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. tokio sandorio neįpareigojo sudaryti nei teismo sprendimas, nei įstatymas, nei susiklosčiusios faktinės aplinkybės (CPK 185 straipsnis).
50. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtą turtą atsakovas perleido atsakovei tą pačią dieną, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos nutartis, kuria BUAB „Perfect IDEA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o už tyčinį bankrotą atsakingu pripažintas A. V., palikta nepakeista. Pažymėtina, jog tuo metu byla dėl žalos atlyginimo BUAB „Perfect IDEA“ iš A. V. jau buvo iškelta ir atsakovui apie nagrinėjamą bylą buvo žinoma. Taigi, įvertinus įvykių seką, tokie atsakovo veiksmai vertintini ne kaip būtinybė sudaryti sandorį dėl susiklosčiusių aplinkybių, o kaip siekis išvengti galimo atsiskaitymo su ieškove.
51. Taigi įvertinus tiek šalių paaiškinimus tiek byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog trečioji actio Pauliana sąlyga – jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, taip pat egzistuoja.
Dėl sandorio šalių sąžiningumo
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
53. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
54. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).
55. Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovų nesąžiningumo, nurodė, jog A. V., žinodamas, jog veikia priešingai kreditorių interesams, sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, siekdamas nuslėpti savo turtą ir taip išvengti žalos atlyginimo, t. y. elgėsi nesąžiningai. Atsakovės nesąžiningumas turi būti preziumuojamas, nes atsakovas sandorį sudarė su sutuoktine, be to, atsakovė, siekdama pagrįsti pinigų, už kuriuos įsigijo turtą, kilmę, grindė ją dovanojimo sutartimis, sudarytomis su artimais giminaičiais. Pažymėjo, jog ieškovės nuomone, atsakovai yra „dirbtinai išsiskyrę“. Aplinkybė, kad ginčijamus sandorius sudarė A. V. ir J. V., kurie buvo ilgą laiką santuokoje, turėtų būti vertintina kaip pagrindas preziumuoti ir / ar konstatuoti jų nesąžiningumą, nes nuo santuokos nutraukimo ir ginčo sandorio sudarymo praėjo vos du mėnesiai.
56. Atsakovai teigė, jog elgėsi sąžiningai. Atsakovas nurodė, jog santuokos nutraukimo metu šalys pasidalino turtą lygiomis dalimis. Tai yra sąžininga, nes turtas įgytas santuokos metu ir šalys prie jo sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis. Jei šalys ketintų išvengti prievolės atsakovo kreditoriams, jos turėjo procesinę galimybę nustatyti, kad didesnė turto dalis atitenka atsakovei, tačiau jos buvos sąžiningos tiek prieš save, tiek ir kitus asmenis ir turtą pasidalino lygiomis dalimis. Vėliau atsakovai nusprendė sudaryti sandorį. Atsakovė nurodė, jog minėto turto nepasidalino santuokos nutraukimo metu išmokant atsakovui kompensaciją, nes apie tai nepagalvojo, o jai niekas tokios galimybės nepaaiškino. Sandorio kaina atitiko rinkos kainą. Kaina buvo sumokėta. Liudytojai paliudijo, jog dovanojo pinigus atsakovei. Be to, dovanojimo sutartys nėra ginčijamos teismuose nei dėl parašo suklastojimo (ką pradžioje teigė ieškovas), nei kad tai apsimestinis ar tariamas sandoris, todėl tai yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad atsakovė turėjo lėšų sumokėti už ginčo turtą. Byloje yra pateiktas antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad atsakovas disponuoja nuimta nuo banko grynų pinigų suma, kuri sutampa su ginčo sandorio suma, šis protokolas nėra ginčijamas ir nuginčytas.
57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp atsakovų – buvusių sutuoktinių praėjus mažiau nei porai mėnesių po santuokos nutraukimo, t. y. atsakovų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris tarp atsakovų įvyko 2023 m. kovo 9 d.
58. Pasisakant dėl atsakovo nesąžiningumo, pažymėtina tai, jog ginčijamą sandorį atsakovas sudarė tą pačią dieną, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos nutartis, kuria BUAB „Perfect IDEA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o už tyčinį bankrotą atsakingu pripažintas A. V., palikta nepakeista. Akcentuotina, jog tuo metu civilinė byla dėl žalos atlyginimo buvo iškelta ir atsakovui apie ją buvo žinoma. Taigi atsakovas, iš esmės žinodamas, jog perleisdamas vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu apsunkins galimybę kreditoriams išsiieškoti žalą (jeigu tokia būtų priteista), vis viena sudarė ginčijamą sandorį. Tokiu būdu, siekdamas išvengti galimos prievolės kreditoriams įvykdymo, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir perleido buvusiai sutuoktinei nekilnojamąjį turtą, o gautus pinigus už parduotą turtą nuėmė iš banko sąskaitos. Įvertinus chronologiškai sistemingus atsakovo veiksmus, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai nesuderinami su sąžiningo asmens elgesio standartu.
59. Pasisakant dėl atsakovės nesąžiningumo, atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė ir nurodo, kad sudarydama pirkimo–pardavimo sandorį su atsakovu, nežinojo apie atsakovo atžvilgiu vykstančius teisminius procesus, apie tai, kad jis buvo pripažintas atsakingu už tyčinį BUAB „Perfect IDEA“ bankrotą, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jos sąskaita anksčiau buvo areštuota ir ji suprato, kad atsakovas turi problemų. Be to, nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesuprato, jog ½ dalis namo buvo taikomas areštas, tačiau pripažino, kad ginčijamo sandorio metu susipažino su Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ginčijamu sandoriu įsigyjamus objektus. Minėtame išraše yra žymos apie taikytą turto areštą. Taigi atsakovė, elgdamasi sąžiningai, turėjo būti rūpestinga, atidi ir domėtis apie tai, ar skolininkas neturi kreditorių ir sudaromas sandoris nepažeis jų interesų. Pažymėtina ir tai, jog pirkimo–pardavimo sutarties 10.2 papunktyje, be kita ko, nurodyta, jog „šalys atskleidė viena kitai visas sutarties sudarymo aplinkybes. Teisme ar arbitraže nėra pateikta jokių ieškinių, nagrinėjamų jokių bylų ar pradėta procesinių veiksmų prieš šalis ar vieną iš jų, ir šalims nėra žinoma, kad būtų gresiančių, kurie gali turėti įtakos sutarties galiojimui ar sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas privalėjo atskleisti aplinkybes, susijusias su galimais kreditoriniais reikalavimais jo atžvilgiu, o atsakovė, pasirašydama sutartį su tokia sąlyga, iš esmės pripažino, kad jai sutarties sudarymo ir kitos aplinkybės, taigi ir susijusios su galimais atsakovo kreditoriais, žinomos.
60. Be to, abejonių kelia ir atsakovės sumokėtų pinigų kilmė. Atsakovė nurodė, jog jai po 4 500 Eur padovanojo abu sūnūs ir 14 000 Eur padovanojo mama. Visi padovanojo pinigus grynaisiais pinigais. Teismo posėdžio metu liudytoja S. R. negalėjo nurodyti tikslios sumos, kurią padovanojo dukrai, nurodė, kad padovanojo kažkur 10 000 Eur – 14 000 Eur. Paklausta, ar pasirašė kokius nors dokumentus, kai dovanojo dukrai pinigus, liudytoja iš pradžių teigė, jog nieko nepasirašė, ji prastai mato ir lietuviškai apskritai nemoka. Vėliau liudytoja nurodė, kad visgi kažką pasirašė, tačiau ką – nežino. Paklausta, ar žinojo apie dukros norą įsigyti turtą iš atsakovo, liudytoja nurodė, jog nežinojo. Vėliau paklausus, ar norėjo padėti dukrai įsigyti namą, nurodė, jog nepamena. Taigi liudytojos S. R. duodami paaiškinimai, kai liudytoja nurodo prieštaringas aplinkybes, daug ko nurodo neprisimenanti, atsižvelgiant į tai, kad ji yra atsakovės motina, vertintini kritiškai. Teismo posėdžio metu liudytojai E. V. ir R. V. paaiškino, jog padovanojo atsakovei po 4 500 Eur grynaisiais pinigais. Liudytojas E. V., paklaustas, iš kur gavo dovanojamus pinigus, nurodė, jog pinigus paėmė „iš kojinės“. Abu liudytojai paaiškino, kad santykiai su tėvais po jų skyrybų nepasikeitė. Liudytojas R. V. nurodė, jog su mama matosi dažnai, su tėvu rečiau. Įvertinus aplinkybes, jog R. V. ir E. V. yra atsakovų sūnūs, jog bylos duomenimis, santykiai tarp jų su tėvais yra geri, dovanojamos pinigų sumos buvo paduotos grynaisiais pinigais, dovanojamų pinigų kilmę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, minėtų liudytojų parodymai taip pat vertintini kritiškai.
61. Teismo vertinimu, nors preziumuoti atsakovės nesąžiningumo CK 6.67 straipsnio pagrindu negalima, tačiau visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, sudarydama turto pirkimo–pardavimo su atsakovu sandorį, elgėsi nesąžiningai, žinojo arba elgdamasi apdairiai ir rūpestingai turėjo žinoti aplinkybes apie galimus atsakovo kreditorius. Taip pat, atsakovė pinigų kilmę grindė dovanojimo su artimaisiais giminaičiais sutartimis, pinigus gaudama iš dovanotojų grynaisiais pinigais. Liudytojų paaiškinimai nebuvo konkretūs, vienareikšmiai, liudijo artimi atsakovės giminaičiai, todėl aplinkybės dėl atsakovės sumokėtų pinigų kilmės abejotinos. Remiantis ieškovės nurodytais argumentais ir byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog ieškovė įrodė atsakovės nesąžiningumą (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties
62. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).
63. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, nustatyta, kad ginčo sandoris sudarytas 2023 m. kovo 9 d. Į teismą su actio Pauliana ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė kreipėsi 2023 m. gegužės 11 d. Taigi ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl kreditoriaus reikalavimo, nukreipiamo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą
64. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 9 d. tarp atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas atsakovei už 34 000 Eur perleido savo dalį turimo nekilnojamojo turto. Bylos duomenimis, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo, kuria ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš A. V. 161 491,50 Eur žalos atlyginimo. Šiuo metu minėta byla dar neišnagrinėta, žalos dydis nenustatytas ir nepriteistas, tačiau reikalaujama suma daugiau nei keturis su puse karto viršija atsakovų sudaryto sandorio vertę. Taigi darytina išvada, jog ši actio Pauliana taikymo sąlyga – jog kreditoriaus reikalavimas turi būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, taip pat egzistuoja.
65. Šiuo atveju iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir kartu su ieškiniu teikiamų įrodymų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Todėl ieškinys tenkintinas ir ginčijamas sandoris (sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis) pripažintinas negaliojančiu ab initio su visomis iš to išplaukiančiomis, toliau nurodomomis pasekmėmis (CK 6.66 straipsnis).
Dėl restitucijos taikymo
66. Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
67. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020). Restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015).
68. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. V. atsakovei J. V. už 34 000 Eur perleido nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
69. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažinus tarp atsakovų 2023 m. kovo 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovės J. V. atsakovui A. V. pirkimo–pardavimo sandoriu perleistą turtą, t. y. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. V. iš atsakovo A. V. priteisti jos sumokėtus 34 000 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
71. Ieškinį tenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
72. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
73. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Už pareikštą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 790 Eur, kurie, ieškinį tenkinus, priteistini valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 5, 7 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).
74. Teismas patyrė byloje 62,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
75. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi, galioja iki teismo sprendimo dalies dėl 2023 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2023 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už 34 000 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius eurų), negaliojančia.
Taikyti restituciją grąžinant atsakovui A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 34 000 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius eurų).
Priteisti valstybei iš atsakovų A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 62,15 Eur (šešiasdešimt du eurus 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 31,07 Eur) ir 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio (t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 395 Eur). Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms 5662, žyminiam mokesčiui 5660.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo dalies dėl 2023 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip per tris darbo dienas sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.
Teisėja Indrė Savkinienė