Civilinė byla Nr. 3K-3-359/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 93.2.3; 98.4; 121.19.1;
124.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. J., B. L., D. Š. ir D.
K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo
byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų K.
J., B. L., D. Š. ir D. K. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko
administracijai, J. G., D. G., A. B., A. K., VĮ Registrų centrui dėl
pažeistų teisių gynimo, termino atnaujinimo, įsakymo ir sprendimo dalies
panaikinimo, sandorių ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais,
teisinės registracijos panaikinimo; trečiasis asmuo – Utenos rajono 1-ojo
notarų biuro notarė Dalia Kalinauskienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo apeliacinės instancijos teismo teisėjo
nešališkumo klausimas.
Ieškovai K. J., B. L., D. Š. ir D. K.,
manydami, kad pažeista jų teisė į nuosavybės teisių į senelio J.
J. valdytą žemę atkūrimą, 2004 m. kreipėsi į teismą, prašydami
panaikinti Utenos apskrities valdytojo administracijos įsakymą, kuriuo atsakovui
J. G. suteikta asmeninio ūkio žemė, Utenos apskrities
valdytojo sprendimą dėl 0,81 ha žemės sklypo grąžinimo J. G. ekvivalentine
natūra Molėtų rajone, Motiejūnų kaime; pripažinti negaliojančia Utenos
apskrities valdytojo administracijos ir J. G. sudarytą valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3,99 ha žemės sklypo Molėtų rajone, Motiejūnų
kaime; pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais žemės sklypų dalys
perleistos tretiesiems asmenims; panaikinti sklypų teisinę registraciją.
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Andžejus
Maciejevskis (Andžej Maciejevski) 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinę
bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi ši
nutartis buvo panaikinta. Išnagrinėjus bylą iš esmės, Ignalinos rajono
apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas
dėl senaties termino pabaigos, taip pat pažymėta, kad ieškovų senelis J. J. mirė 1938 m. (iki žemės nacionalizacijos), ir nenustatyta,
kas iš trijų vaikų paveldėjo žemę po jo mirties, taigi teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, ar ieškovai iš viso turėjo teisę
į nuosavybės teisių atkūrimą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartimi šis sprendimas paliktas
galioti.
2009 m. liepos 2 d. ieškovai kreipėsi į
Ignalinos rajono apylinkės teismą, prašydami atnaujinti procesą, paaiškėjus naujoms esminėms
bylos aplinkybėms: Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio
19 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovų
tėvas D. J. po savo tėvo J. J. mirties iki žemės nusavinimo
valdė 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško, esančio Molėtų rajone, Motiejūnų
kaime; Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d.
sprendimu ieškovams atnaujintas terminas prašymui Utenos apskrities viršininko
administracijai paduoti bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu
savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo
2 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovai,
pateikdami prašymą atnaujinti procesą, nenurodė, kokiu būdu jų įvardytos kaip
naujos aplinkybės galėtų turėti įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimams,
nors jų ieškinys buvo atmestas būtent dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Pasak teismo, ieškovų nurodyti teismų sprendimai neturi esminės reikšmės ieškinio senaties termino taikymui,
todėl jie nėra faktinės aplinkybės, atitinkančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2
punkto reikalavimus ir turinčios esminę reikšmę byloje priimto teismo sprendimo
teisėtumui ar bylos baigčiai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.
vasario 18 d. nutartimi atmetė ieškovų atskirąjį skundą ir pirmosios
instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos
teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybes, susijusias su ieškovų prašymo
atnaujinti procesą turiniu, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią
pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovų pateikti teismų procesiniai sprendimai,
kuriais iš esmės pripažinta jų teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį
nekilnojamąjį tėvo D. J. nuosavybės teise valdytą
turtą, tik pašalina
kliūtis tokios teisės įgyvendinimui, tačiau neturi įtakos Ignalinos rajono
apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14
d. sprendimu konstatuotam faktui, kad ieškovai be svarbių priežasčių
praleido ieškinio senaties terminą. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad terminas,
nuo kurio turėjo būti skaičiuojama kreipimosi dėl proceso atnaujinimo pradžia,
skaičiuotinas nuo Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d.
sprendimo įsiteisėjimo, ir akivaizdžiai yra praleistas. Nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme dalyvavo teisėjas Andžejus Maciejevskis.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti
bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl
teisės į nešališką teismą pažeidimo. Kasatoriai nurodo, kad teisėjas Andžejus Maciejevskis, nagrinėjęs bylą,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teisme ir priėmęs
ieškovams nepalankų procesinį sprendimą, išnagrinėjęs bylą dėl proceso
atnaujinimo apeliacine tvarka, pažeidė CPK 21 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę
į nešališką teismą, CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą teisėjui,
dalyvavusiam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pakartotinai
nagrinėti tą pačią bylą apeliacinės instancijos teisme. CPK 71 straipsnio 1
dalies pažeidimas taip pat yra ir absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas
(CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurį teismas turi konstatuoti ex officio (CPK 320 straipsnio 1 dalis,
353 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio
nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
neleistinumo teisėjui dalyvauti nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą byloje,
kurioje jis yra priėmęs procesinį sprendimą dėl bylos esmės
Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu
reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja
nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1
dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio
įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais
atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis
procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės
normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo
pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui
pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus
taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). CPK 71 straipsnio 1
dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes
toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą
nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant
apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos
pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl antrojo atvejo taikymo
praktikos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „teismo sprendimas“
negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš
esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis,
260, 261 straipsniai), o aiškintina kaip apimanti ir teismo nutartį,
kuria civilinė byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, t. y. kai byla
nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija
v. UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus
statyba ir technologijos” ir kt., bylos Nr. 3K-3-217/2004). Teismo nutartimi nutraukus bylą, asmuo
neturi teisės pareikšti tapataus ieškinio (CPK 294 straipsnio 2
dalis), taigi tokia nutartis teisiniais padariniais prilygsta sprendimui, kuriuo
ginčas išsprendžiamas iš esmės ir ieškinys atmetamas. Teisėjas, procesiniame
sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš
naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui,
kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo
kriterijaus. Tuo atveju, kai teisėjas pirmosios instancijos teisme priima
nutartį bylą nutraukti, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine ir
kasacine tvarka, o jeigu tokia nutartis panaikinama, yra pagrindas abejoti, ar
teisėjas galės išlikti visiškai nešališkas, nagrinėdamas bylą iš esmės
pirmosios instancijos teisme. Taigi jeigu teisėjas dalyvavo priimant nutartį
nutraukti civilinę bylą, tai yra pagrindas konstatuoti neleistinumą tam
teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, įstatyminės
teismo nešališkumo garantijos neveikia taip pat, kaip nagrinėjant bylą; jos
pradeda veikti, kai procesas atnaujinamas. Kita vertus, prašymą atnaujinti
bylos nagrinėjimą taip pat turi išspręsti nešališkas teismas. CPK 370 straipsnio
5 dalyje įtvirtinta procesinė garantija tokiam nagrinėjimui užtikrinti,
kad prašymą atnaujinti procesą ir bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali
nagrinėti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Kasatoriai
prašo konstatuoti nešališkumo stoką CPK 71 straipsnio 1 dalies
pagrindu ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teisme atskirąjį skundą
dėl prašymo atnaujinti procesą netenkinimo nagrinėjo vienas iš teisėjų, nagrinėjęs
bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teisme ir
priėmęs nutartį bylą nutraukti, kuri buvo panaikinta, nors prašymas atnaujinti
bylos nagrinėjimą pateiktas ne dėl šio teisėjo priimto sprendimo. Taigi
nagrinėjamoje byloje CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos
aiškintinos ir taikytinos sistemiškai su CPK 370 straipsnio 5 dalimi, siekiant
užtikrinti teismo nešališkumo principo įgyvendinimą. Sisteminė šių proceso
teisės normų analizė leidžia teigti, kad teisėjas, procesiniame sprendime
išdėstęs savo nuomonę dėl bylos esmės (įskaitant nutartį nutraukti bylą), tiek tuo
atveju, kai toks sprendimas buvo panaikintas, tiek tuo atveju, kai dėl šio
sprendimo prašoma atnaujinti procesą (t. y. kai toks jo sprendimas nebuvo
panaikintas), negali dalyvauti nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą toje
byloje ir (ar) atskirąjį ar kasacinį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta
atnaujinti procesą. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą
išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia
situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų
užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad teisėjas Andžejus Maciejevskis išnagrinėjo atskirąjį
skundą dėl nutarties atsisakyti atnaujinti procesą byloje, kurioje jis buvo
priėmęs nutartį nutraukti bylą, kuri buvo panaikinta, nesilaikydamas
CPK 71 straipsnio 1 dalies ir 370 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Tai reiškia, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta
neteisėtos sudėties teismo, todėl naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo
pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir byla perduotina
iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui
(CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl žyminio
mokesčio grąžinimo
Panaikinusi skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija,
remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grąžina kasatorei D.
K. žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.
Dėl išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme
Kasaciniame teisme patirta 138,43 Lt išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8
punktai). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos
teismui, tai šių išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje
nėra galimybės, šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą
iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies
7 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
18 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Grąžinti D. K. (duomenys neskelbtini) 130 (vieną
šimtą trisdešimt) Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. balandžio
26 d. banke Swedbank AB.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Česlovas Jokūbauskas
Janina
Stripeikienė