Byla Nr. 1S-186-651/2014

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                          1.1.13.; 2.5.18.

              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

              NUTARTIS

2014 m. sausio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kursevičienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Reginos Bertašienės,

sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,

dalyvaujant nuteistajam G. G., nuteistojo advokatui Irmantui Balčiūnui,

              teismo posėdyje išnagrinėjo G. G. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo G. G. prašymas dėl teistumo panaikinimo, ir

n u s t a t ė:

2009 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo ir 12500 Lt dydžio bauda. 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir už padarytas nusikalstama veikas paskyrė galutinę bausmę – 2 metus laisvės atėmimo ir 12500 Lt dydžio baudą. 2010 m. lapkričio 30 d. Aukščiausiojo teismo nutartimi 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo ir 12500 Lt dydžio bauda.

2013 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo G. G. prašymas panaikinti teistumą. Nurodo, kad atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės 2010-07-28 buvo paleistas už gerą elgesį anksčiau laiko. Paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės terminas baigėsi 2011-05-07. Paskirtąją baudą sumokėjo, pateikė tai patvirtinančius duomenis. Mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, nes naujų nusikalstamų veikų nepadarė, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, išlaiko pilnametį sūnų, kuri studijuoja aukštojoje mokykloje, turi nuolatinį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, charakterizuojamas teigiamai, treniruoja dviračių jaunių komandą. Teisme jo atstovas paaiškino, jog teistumas G. G. trukdo dalyvauti  viešųjų pirkimų konkursuose, t.y. riboja jo komercinę veiklą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino G. G. prašymo, kadangi nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nepadarė naujų nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų, t.y. neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos – naujų nusikalstamų veikų nepadarymas (LR BK 97 straipsnio 8 dalis), ir nustatė, jog nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo panaikinti G. G. teistumą.

Nuteistasis G. G. skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d.  ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą dėl teistumo panaikinimo ir panaikinti teistumą. Nurodo, jog BPK 363 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga nagrinėjant prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo, išreikalauti nuosprendžio nuorašą arba teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį. Pagal šią nuostatą teismas prieš prašymo nagrinėjimą privalėjo išsireikalauti duomenis apie naujus nusikaltimus ar administracinius teisės pažeidimus iš įstaigos, kaupiančios ir administruojančios tokius duomenis, o ne reikalauti iš pareiškėjo, kuriam įstatymai riboja tokią galimybę. Taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nereikalavo duomenų, susijusių su naujų teisės pažeidimų padarymu bei nesuteikė galimybės juos pateikti, nors kitų reikalaujamų dokumentui pateikimui teismas darė pertraukas. Teismas, reikalaudamas papildomų dokumentų pateikimo, privalėjo nurodyti, jog reikalingi ir minėti duomenys bei nurodyti kokiu būdu juos gauti, tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai atmetė prašymą. Taip pat pažymėjo, kad teismas baudžiamajame procese privalo išsiaiškinti visas aplinkybes ir jis yra vienas iš įrodinėjimo pareigos subjektų, todėl teismas neturi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos nuteistajam, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją.

Skundas netenkintinas.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Pagal nuteistojo prašymą teistumas gali būti panaikintas prieš terminą ar sutrumpintas jo laikas, kai yra suėję ne mažiau, kaip pusė teistumo termino. Pažymėtina, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, spręsdamas teistumo naikinimo prieš terminą ar jo laiko trumpinimo klausimą, įvertina nuteistojo asmenybę,  jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą ir kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Kitaip tariant, asmeniui teistumas gali būti panaikintas tuo atveju, jei akivaizdžiai matyti, kad asmuo pasitaisė, kritiškai įvertino savo netinkamą nusikalstamą elgesį ir savo pakeistu gyvenimo būdu įrodo, kad padarė tinkamas išvadas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė, jog nuteistasis pateikė prašymą dėl teistumo panaikinimo jau suėjus pusei teistumo termino, tačiau netenkino prašymo panaikinti teistumą, neįvykdžius kitos sąlygos, t.y. nepateikus duomenų apie naujų teisės pažeidimų nebuvimą. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismui, išreikalavus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą, nustatyta, kad G. G. 2009-09-17 buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-03 nutartimi buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutarimas dalyje dėl G. G. nubaudimo pagal ATPK 1932 str. (dėl nepranešimo policijos įstaigai apie išvežtą spalvoto metalo laužą) ir šioje dalyje grąžinta byla Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui iš naujo tirti.

Sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo, būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybę bei į teistumo panaikinimo asmeniui tikslingumą. Atsižvelgiant į teistumą, kaip neigiamo poveikio priemonę padarius nusikaltimą, kaip teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens padėties ypatybę, kuria siekiama užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, bei į tai, kad G. G. yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, Klaipėdos apygardos teismas daro išvadą, jog tenkinti G. G. prašymą panaikinti teistumą nėra pagrindo.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad iš esmės Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteistojo G. G. prašymą atmetė pagrįstai, todėl nėra jokių teisinių argumentų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r i a:

              nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį.

              Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                              Dalia Kursevičienė

Teisėjai                                                                                                                  Aurelija Sadauskaitė

                                                                                                                              Regina Bertašienė