Teismingumo byla Nr. T-3/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03406-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

 (S)

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal A. C. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas A. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2S-1614 ir tenkinti skundo reikalavimus:

1) tinkamai įvertinti visus pareiškėjo pateiktus naujus argumentus ir motyvus, įrodymus (priedus) bei pritaikyti viešojo intereso gynimo priemones; išreikalauti rašytinį įrodymą (užsakymai (duomenys neskelbtini)) iš internetinio portalo NT sandoriai.lt (info@ntsandoriai.lt) arba duoti liudijimą pareiškėjui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas prokurorui (teismui);

2) atnaujinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00802-20, paaiškėjus naujoms aplinkybėms; pradėti ikiteisminį tyrimą, nes eksperto veiksmai ir veikimas turi nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnį, todėl yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atliktų veiksmų (dėl dokumentų suklastojimo ir suklastojimo slėpimo, melavimo byloje) neteisėtumo; pradėti ikiteisminį tyrimą, nes eksperto veiksmai ir veikimas turi nusikalstamos veikos požymių pagal BK 235 straipsnį, todėl yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl paskirto eksperto atliktų veiksmų (išvados) neteisėtumo, nes eksperto 2019 m. gegužės 8 d. turto vertinimo aktas Nr. 19-05-08A, kaip ir eksperto 2020 m. liepos 9 d. ekspertizės aktas Nr. 20-07-09KK, yra suklastoti ir melagingi, nes jie buvo priimti suklastotų dokumentų pagrindu; ištirti galimus eksperto, teisėjos ir antstolio ryšius, bendravimą ir susitarimus. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi, siekdamas atnaujinti ikiteisminius tyrimus; pareiškėjas yra pasinaudojęs įstatymo suteikta teise apskųsti prašymus nagrinėjusių subjektų sprendimus dėl atsisakymo atnaujinti minėtus ikiteisminius tyrimus, jų teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas galutinėmis ir neskundžiamomis teismų nutartimis. Pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, todėl ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, nes pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu – atsisakymu pakartotinai vertinti pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašyme Nr. AP-1496 ir 2022 m. birželio 28 d. skunde Nr. AP-16394 nurodytas aplinkybes kaip pagrindą atnaujinti atitinkamus ikiteisminius tyrimus. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybės skųsti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą konstatavo, kad nurodytas raštas priimtas įgyvendinant viešąjį administravimą, nes šiuo raštu informacija pareiškėjui buvo pateikta vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis. Todėl nevienodai vertintini atvejai dėl galimybės skųsti prokuratūros raštą, kuriuo atsakoma į pareiškėjo prašymą ir skundą, susijusius su tam tikrais ikiteisminiais tyrimais, jų neatnaujinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog dėl bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo nesutarimo, kam teisminga byla pagal pareiškėjo skundą, negali būti paneigta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.  

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad: Vilniaus apygardos prokuratūroje 2022 m. birželio 13 d. gautas pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašymas dėl bylos atnaujinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo medžiagoje Nr. M-2-02-008002-20 paaiškėjus naujoms aplinkybėms; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. IBPS-S-334998-22 pareiškėjo prašymas laikytas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtas; Vilniaus apygardos prokuratūroje 2022 m. birželio 28 d. gautas pareiškėjo skundas „Dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00802-20 paaiškėjus naujiems ir gavus naujus įrodymus (priedus)“; Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2S-1614 konstatavo, jog pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašymas pagrįstai buvo pripažintas kartotiniu ir dėl to paliktas nenagrinėtu; Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės ikiteisminio tyrimo teisėjui paduoti skundą dėl prokuroro raštų, kuriais atsakoma į pateiktą prašymą, pareiškimą ar skundą; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, nustatęs, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštas Nr. 2S-1614 priimtas įgyvendinant viešąjį administravimą, sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą.   

Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2S-1614, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2022 m. birželio 28 d. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus veiksmų, paliekant nenagrinėtą pareiškėjo prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Iš byloje pateiktų duomenų ir pareiškėjo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas kelia klausimus, aiškiai patenkančius į baudžiamojo proceso sritį – pareiškėjas siekia, kad būtų pradėtas (kaip teigia pareiškėjas – atnaujintas) ikiteisminis tyrimas dėl jo nurodytų eksperto veiksmų, atliekant nekilnojamojo turto vertinimą civilinėje byloje, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, turi nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas taip pat siekia, kad Vilniaus apylinkės prokuratūra, atsižvelgdama į, pareiškėjo įsitikinimu, naujus įrodymus, taikytų viešojo intereso gynimo priemones.

Pažymėtina, jog atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą / nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo / baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimus bei jų išsprendimą reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu ir jame prokurorų (ne)atliekamais veiksmais susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 18 str. 2 d.). Be to, specialioji kolegija yra nurodžiusi, kad prokuratūra, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei spręsdama dėl pagrindo ginti viešąjį interesą, iš esmės padeda užtikrinti teisėtumą bei teismui vykdyti teisingumą, todėl ginčas dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2014; 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2017). Nors atitinkamas prokuroro sprendimas ir nėra įformintas kaip nutarimas, laikytina, jog keliamas ginčas yra dėl prokuroro procesinių veiksmų, įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, bet ne jo atitinkamo sprendimo, priimto viešojo administravimo srityje (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2018). 

Taigi šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjo kreipimaisi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atnaujinimo) bei viešojo intereso gynimo Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo nagrinėjami ir pareiškėjui atsakoma remiantis Aprašo nuostatomis, negali lemti bylos rūšinio teismingumo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju aiškiai yra keliami su baudžiamuoju procesu susiję klausimai, kurių spręsti administracinis teismas negali. Dėl šių klausimų gali pasisakyti tik įgaliojimus veikti baudžiamajame procese turintis bendrosios kompetencijos teismas. 

Šiuo atveju į specialiąją kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl byla grąžintina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti atskirąjį skundą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.