Administracinė byla Nr. A-5061-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05782-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2; 19.3.3; 19.3.4; 19.3.6

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., O. B., A. C. ir K. V. dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

1.       Pareiškėjas UAB „Faromas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino, prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą – negyvenamąsias patalpas – dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dirbtuvės); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir centrinis registratorius) 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. spr1-251 (toliau – ir 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas); 3) panaikinti negyvenamųjų patalpų – Dirbtuvių – nuosavybės teisės 2014 m. vasario 7 d. registraciją A. C., 2014 m. liepos 28 d. nuosavybės teisės registraciją K. V. (K.) bei 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisių registraciją L. P. ir O. B..

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad remiantis tarp jo ir 654-osios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos (toliau – ir Bendrija) 2003 m. vasario 10 d. pasirašyta rangos sutartimi bei 2008 m. lapkričio 18 d. Bendrijos pažyma, UAB „Faromas“ tapo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku. Bendrovės nuosavybės teisės į šias patalpas buvo įregistruotos nuo 2008 m. gruodžio 9 d. UAB „Faromas“, 2015 m. spalio mėnesį iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo gavęs pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų sąrašą, pastebėjo, kad L. P. ir O. B. vardu yra įregistruotos patalpos, turinčios tą patį žymėjimą plane, tačiau kitą unikalų numerį t. y. (duomenys neskelbtini). Gavus detalų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą, buvo nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu suformavo ir įregistravo naują daiktą – Dirbtuves, turinčias tą patį žymėjimą plane, tačiau suteikė joms kitą unikalų numerį ir nuosavybės teises įregistravo A. C.. 2014 m. liepos 28 d. sprendimu nuosavybės teisės į Dirbtuves buvo įregistruotos K. K. (V.), o 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu – L. P. ir O. B. Įvertinęs gautą informaciją, pareiškėjas kreipėsi į centrinį registratorių, kuris teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. priimtus sprendimus paliko nepakeistus, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisės į ginčo patalpas buvo įregistruotos remiantis pateiktais dokumentais.

3.       UAB „Faromas“ atkreipė dėmesį, kad negyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 7 d. buvo suformuota ir įregistruota kito pareiškėjui priklausančio daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje. Priimant minėtą sprendimą, galiojo duomenys, kad toks daiktas jau yra suformuotas ir įregistruotas Bendrovės vardu. Registraciją atlikęs atsakovo darbuotojas negalėjo nepastebėti, kad patalpos, turinčios indeksus 3-28 ir 3-29, jau yra įregistruotos kito asmens vardu. UAB „Faromas“ nuomone, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 9.3 bei 9.6 punktus ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 14 straipsnį. Pažymėjo, kad teritoriniam registratoriui nėra suteikta teisė įregistruoti aiškiai klaidingus duomenis. Centrinio registratoriaus veiksmų neteisėtumas, priimant ginčijamą 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą, pasireiškė tuo, kad nebuvo tinkamai įvertinti teritorinio skyriaus veiksmai ir jo priimtų sprendimų teisėtumas.

4.       Pareiškėjo nuomone, teismui pripažinus nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimą neteisėtu, objektyviai neliktų ir paties daikto, todėl jo registracija trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu turėtų būti panaikinta, nevertinant sandorių, kuriais remiantis ji buvo atlikta, teisėtumo.

5.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 dalimi, UAB „Faromas“ teigė, kad net padarius teorinę prielaidą, jog tretieji suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teises, tos teisės negalėjo būti registruotos, dėl to atsakovų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja imperatyviam draudimui. Bendrovės nuomone, aplinkybė, kad nė vienas trečiasis suinteresuotas asmuo nebandė realiai naudotis įgyta nuosavybės teise daiktą valdyti ir juo naudotis bei sudaromų sandorių skubotumas sudaro pagrindą manyti, kad atlikdami daikto teisinę registraciją, visi asmenys žinojo apie tikrąjį daikto savininką – UAB „Faromas“.

6.       Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu prašė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimus (nuosabybės teisių registraciją į Dirbtuves) nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 101 straipsnio 8 punktu, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas paaiškino, kad A. C. 2014 m. vasario 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro teritorinį skyrių ir prašė įregistruoti Dirbtuves bei jos nuosavybės teises į šias patalpas. Remiantis A. C. pateiktais dokumentais bei 2008 m. rugpjūčio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, Dirbtuvės bei nuosavybės teisės į jas 2014 m. vasario 7 d. buvo įregistruotos jos vardu. A. C. 2014 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Dirbtuves pardavė K. V. (K.) ir remiantis šia sutartimi buvo įregistruotos jos nuosavybės teisės į ginčo patalpas. K. V. 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Dirbtuves pardavė L. P. ir O. B., kurių nuosavybės teisės į jas buvo įregistruotos 2015 m. rugsėjo 17 d.

8.       Teritorinis registratorius atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) buvo įregistruotos remiantis Bendrijos pirmininko 2008 m. lapkričio 18 d. pažyma. Nekilnojamojo turto registratorius neturi teisės ir kompetencijos spręsti, kuris iš nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų yra pagrįstas ir teisėtas. Nei NKTĮ 14 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NKRĮ) 29 straipsnis nenustato pagrindo atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, remiantis tuo, kad Registre jau yra įregistruotas toks nekilnojamasis daiktas ir nuosavybės teisės į jį. Atliekant pastatų teisinę registraciją, įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Situaciją, kai tą patį nekilnojamąjį daiktą įsigyja keli asmenys, reglamentuoja Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 4 dalis, o kilęs ginčas dėl daiktinės teisės turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

9.       Atsakovas pažymėjo, kad Registro tvarkytojui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) duomenys apie Dirbtuves sutapo su Registre įrašytais duomenimis apie šį pastatą, todėl nebuvo pagrindo neregistruoti L. P. ir O. B. nuosavybės teisių į Dirbtuves. Teritoriniam registratoriui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenys apie Dirbtuvių perleidėją K. V. taip pat sutapo su Registre įrašytais duomenimis apie pastato savininką. Įrašai Registre buvo atlikti remiantis galiojančiais dokumentais. Registre ir Kadastre klaidų nėra. Siekiant nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi būti įrodyta, kad dokumentai, kuriais remiantis tokie duomenys buvo įrašyti, yra neteisėti. Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymuose nurodyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą. Registro tvarkytojas negali keisti Registre esančių duomenų, kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindu padaryti pirminį įrašą Registre.

10.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamas centrinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

 

II.

 

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Faromas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12.       Pirmosios instancijos teismas, išdėstęs faktines aplinkybes, pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo skundo argumentai neįrodo nei vieno iš NTKĮ 14 straipsnio įtvirtintų pagrindų atsisakyti Kadastre įregistruoti Dirbtuves. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, daiktinių teisių į juos bei šių teisių suvaržymų gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, kiti juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Pagal A. C. prašymą Dirbtuvės buvo įregistruotos remiantis tokio paties lygmens galiojančiu dokumentu (pažyma), kaip ir pagal pareiškėjo prašymą, o NTKĮ 14 straipsnis nenumato pareigos registratoriui atsisakyti registruoti Dirbtuves remiantis tuo, kad tas pats daiktas jau buvo įregistruotas kito asmens vardu.

13.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nuosavybė į ginčo patalpas A. C. pateikus prašymą jau buvo įregistruota pareiškėjui, galėtų būti pagrindu ginčyti patį įregistravimo pagrindo teisėtumą, bet ne nuosavybės registraciją. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl dvigubos patalpų registracijos nuginčijimo būtų kreipęsis į teismą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo skundo argumentai neįrodo nei vieno iš NTRĮ 29 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti Registre įregistruoti A. C. nuosavybės teisę į ginčo patalpas, o Registre įrašyti duomenys atitinka su prašymu pateiktuose dokumentuose įrašytus duomenis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad teritorinis registratorius 2014 m. vasario 7 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai įregistravo nuosavybės teisės į Dirbtuves.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Faromas“ jokių dokumentų, patvirtinančių, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas NTRĮ 16 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų apie 2013 m. gruodžio 11 d. pažymos, išduotos A. C., bei 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimą negaliojančiomis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo teisinio pagrindo panaikinti 2014 m. vasario 7 d. registratoriaus sprendimą suformuoti naują daiktą, turintį unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikinti 2015 m. rugsėjo 17 d. registratoriaus sprendimą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo patalpas L. P. ir O. B. vardu. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo įregistruotos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į jas, yra panaikintas ar negaliojantis, nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti dėl to, kad jo nuosavybės teisės į Dirbtuves buvo įregistruotos anksčiau.

 

 

III.

 

15.       Pareiškėjas UAB „Faromas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16.       Bendrovė apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo motyvas, kad jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl daiktinės teisės ar jos turinio, negali turėti reikšmės vertinant viešojo administravimo subjekto atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, vykdančio jam pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, teisėtumą, kadangi nekilnojamojo daikto suformavimui negali turėti įtakos teismo nurodyti dokumentai, nes jie gali būti vertintini tik kaip pagrindas įregistruoti nuosavybės ir kitas daiktines teises. Teismas skirtingų viešojo administravimo subjekto priimtų aktų – nekilnojamojo daikto suformavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo – teisėtumą įvertino klaidingai, padarydamas išvadą, kad ir naujo daikto suformavimo teisėtumą lemia nuosavybės teisės įgijimą patvirtinantys sandoriai, aktai, juridiniai faktai ir kiti teisės aktuose numatyti dokumentai.

17.       UAB „Faromas“ pažymėjo, kad teritorinio registratoriaus veiksmai suformuojant, nekilnojamąjį daiktą, suteikiant jam unikalų numerį ir įregistruojant Kadastre, yra išimtinai viešojo administravimo sritis, o priimtų administracinių aktų (veiksmų) teisėtumą lemia tai, kiek šie aktai (veiksmai) yra pagrįsti įstatymais. Bendrovės nuomone, teismo išvada, kad teritorinis registratorius, suformuodamas naują daiktą, teisės aktais nustatytos registravimo tvarkos nepažeidė, yra padaryta neteisingai aiškinant įstatymą. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad naujas daiktas buvo suformuotas pažeidžiant NTKĮ.

18.       Bendrovės nuomone, klaidinga yra ir teismo išvada, kad atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimas dėl naujo daikto suformavimo atitinka Kadastro nuostatų 9.3 ir 9.6 punktų reikalavimus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. C. pateikus naują kadastrinių matavimų bylą tam pačiam daiktui, kurio kadastriniai matavimai jau buvo atlikti ir įregistruoti, teritorinis registratorius negalėjo nepastebėti, kad tai ne naujo daikto, kurį reikia formuoti, o jau suformuoto daikto kadastriniai matavimai. Be to, buvo pažeistas ir NTKĮ 14 straipsnis, kadangi asmenys, pateikę prašymą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą, neturėjo tokios teisės, nes tas pats daiktas toje pačioje vietoje jau 2008 m. buvo įregistruotas Bendrovės vardu, Kadastro duomenys galiojo ir pagal NTKĮ 3 straipsnį buvo laikomi teisingais. Kita vertus, atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo nustatyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikti Kadastro duomenys apie atliktus neva naujo daikto kadastrinius matavimus nesutampa su turimais duomenimis, kuriuos prieš suformuojant daiktą buvo pateikęs UAB „Faromas“.

19.       Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės sutapatino viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo vertinimą su dokumentų tokiems veiksmams atlikti buvimu. Ginčas kilo ne dėl teisės, o dėl viešojo administravimo subjekto – VĮ Registrų centro, vykdančio jam paskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, teisėtumo. Bendrovė neginčijo sandorių ir kitų juridinių faktų, kuriais remiantis buvo atlikta nuosavybės teisių į Dirbtuves teisinė registracija tretiesiems suinteresuotiems asmenims, teisėtumo. Pareiškėjas ginčijo viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumą, įrodinėdamas, kad nepaisant dokumentų, sudarančių pagrindą Registre įregistruoti nuosavybės teisę, įregistravimo veiksmai negalėjo būti atlikti, nes prieštaravo tiek prievolinės, tiek viešosios teisės normoms. Pagrindo nuosavybės teisinei registracijai atlikti buvimas savaime nereiškia šių veiksmų teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, privalomumą skirti teisinės registracijos pagrindą ir pačią procedūrą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimo ir taikymo praktika. Kadangi nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ginčijimas yra susijęs su ginču dėl pačios teisės ar jos turinio, toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o nustatytos registracijos tvarkos teisinis įvertinimas yra išimtinai viešojo administravimo subjekto veiksmų teisinis vertinimas, kuris turi būti atliekamas specializuotame teisme. Jeigu būtų remiamasi pirmosios instancijos teismo logika, bet koks teisinės registracijos ginčijimas būtų susijęs su registracijos pagrindų (sandorių, įvykių, aktų ir kt.) teisiniu vertinimu, todėl sektų išvada, kad toks ginčijimas specializuotame teisme iš viso nėra galimas, o tai prieštarauja vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką formuojančių teismų išvadoms.

20.       Bendrovė nurodė, kad nustačius, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti registruoti duomenys apie turto perleidėją nesutampa su Kadastre įrašytais duomenimis apie turto savininką, remiantis šiais dokumentais negalėjo būti atliekama nuosavybės teisės pasikeitimo, o taip pat ir antrinė nuosavybės teisės registracija. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pažeidė nuosavybės teisės paviešinimo procedūrą, nustatytą specialiuose įstatymuose, todėl nepriklausomai nuo pateiktų dokumentų formos ir turinio, nuosavybės teisių į Dirbtuves įregistravimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra neteisėtas.

21.       Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas teigė, kad net padarius teorinę prielaidą, jog tretieji asmenys įgijo nuosavybės teises, tos teisės negalėjo būti registruotos. Atsakovų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja imperatyviam draudimui, tačiau teismas to neanalizavo. Teisinė Dirbtuvių registracija nuosavybės teise tretiesiems asmenims neatitinka tiek specialių teisės normų, tiek imperatyvių bendrojo įstatymo nuostatų, todėl atsakovų priimti sprendimai dėl daikto teisinės registracijos yra neteisėti.

22.       Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Faromas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23.       Atsakovas savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų atsakovų sprendimų teisėtumo, pagrįstai rėmėsi teisės normomis, reglamentuojančiomis Kadastro ir Registro tvarkytojo funkcijas bei kompetenciją, duomenų įrašymo (keitimo) minėtuose Kadastre ir Registre tvarką bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota analogiškų bylų nagrinėjimo praktika.

24.       Teritorinis registratorius pažymėjo, kad tiek dokumentai, kuriais remiantis buvo įregistruotos Dirbtuvės ir A. C. nuosavybės teisės į jas, tiek dokumentai, kuriais remiantis buvo įregistruotos Dirbtuvės ir pareiškėjo UAB „Faromas“ nuosavybės teisės į jas, patvirtina šių patalpų suformavimo teisėtumą bei A. C. ir Bendrovės nuosavybės teises į ginčo patalpas bei yra NTKĮ 12 straipsnyje ir NTRĮ 22 straipsnyje įtvirtinti nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir daiktinių teisių įregistravimo Registre teisiniai pagrindai. Visi dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikta nurodytų patalpų teisinė registracija, yra tokio paties lygmens. Tarp pareiškėjo UAB „Faromas“ ir L. P. bei O. B. yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į Dirbtuves, o tokio ginčo Kadastro ir Registro tvarkytojas bei administracinis teismas, nagrinėdamas Registro tvarkytojo sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nesprendžia. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, todėl pareiškėjo išvada, kad teismas skirtingų viešojo administravimo subjektų priimtų aktų – nekilnojamojo daikto suformavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo – teisėtumą įvertino klaidingai, yra nelogiška, prieštarauja įstatyme įtvirtintomis teisės nuostatoms bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai ir yra nepagrįsta.

25.       Atsakovas nurodė, kad teismas pagrįstai vertino, ar VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Kadastre ir Registre registruodamas ginčo patalpas, nepažeidė šias procedūras reguliuojančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjo argumentai, kad teritorinis registratorius neturėjo teisės įregistruoti naujo daikto, nes tas pats daiktas jau buvo įregistruotas jo vardu, ir kad ginčo patalpos bei A. C. nuosavybės teisės į jas buvo įregistruotos pažeidžiant NTKĮ, Kadastro nuostatus bei NTRĮ, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiomis šių teisės aktų normomis. Kadastro tvarkytojas Dirbtuvių duomenis įrašė būtent vadovaudamasis Kadastro nuostatų 9.3 ir 9.6 punktais, t. y. prieš įregistruodamas Dirbtuves, patikrino šiam nekilnojamajam daiktui įrašyti į Kadastrą pateiktus dokumentus ir tik tada Dirbtuvių duomenis įrašė į Kadastrą, jame įrašyti Dirbtuvių Kadastro duomenys atitinka pateiktus dokumentus. Būtent taip Kadastro ir Registro tvarkytojas užtikrina, kad į Kadastrą ir Registrą nebūtų įrašyti klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys.

26.       Atsakovas akcentavo, kad teismas teisingai nurodė, jog Kadastro ir Registro tvarkytojo sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, daiktinių teisių į juos gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos buvo įregistruoti be pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Teritorinio registratoriaus nuomone, aplinkybė, kad ginčo patalpų registracija A. C. vardu yra neteisėta, nes nuosavybė į ginčo patalpas jos prašymo pateikimo metu jau buvo įregistruota pareiškėjui, gali būti pagrindu ginčyti patį įregistravimo pagrindo teisėtumą, bet ne nuosavybės registraciją. Pareiškėjo skundo argumentai neįrodo nei vieno iš NTKĮ 14 straipsnio ir NTRĮ 29 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti Kadastre įregistruoti Dirbtuves ir A. C. nuosavybės teises į jas.

27.       Teritorinis registratorius pažymėjo, kad Bendrovės nurodytas duomuo apie turto perleidėją nėra Kadastro duomuo, todėl jis nėra įrašomas į Kadastrą. Pareiškėjas klaidingai aiškina NKTĮ 29 straipsnį. Registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose, kurie buvo pagrindas įregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybės teises, nurodyti Registro duomenys apie Dirbtuvių perleidėją taip pat sutapo su Registre įrašytais duomenimis apie Dirbtuvių savininką.

28.       Atsakovo nuomone, kadangi administraciniame teisme sprendžiamas ginčas tik dėl skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne ginčas tarp suinteresuotų asmenų dėl daiktinės teisės, kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, teismas pagrįstai neanalizavo Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių teisinės sandorių registracijos pasekmes. Be to, situaciją, kai tą patį nekilnojamąjį daiktą įsigyja keli asmenys ir abu Registre įregistruoja savo nuosavybės teises į jį, reglamentuoja Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 4, o ne 3 dalis.

29.       Teritorinis registratorius nurodė, kad pareiškėjas jokių dokumentų, patvirtinančių, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas NTRĮ 16 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, Kadastro ir Registro tvarkytojui nepateikė, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų apie Bendrijos 2013 m. gruodžio 11 d. pažymos bei 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimą negaliojančiomis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.

 

IV.

 

30.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teritorinis registratorius 2008 m. gruodžio 9 d. UAB „Faromas“ įregistravo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu įregistravo naują daiktą – Dirbtuves, turinčias tą patį žymėjimą plane, tačiau suteikė joms kitą unikalų numerį, t. y. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises įregistravo A. C. Pirkimo–pardavimo sutartimis pardavus patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems suinteresuotiems asmenims, teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimu nuosavybės teisės į šias patalpas buvo įregistruotos K. K. (V.), o vėliau 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu – L. P. ir O. B..

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, priimdamas 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą, pažeidė teisės aktuose nustatytą naujo daikto suformavimo ir įregistravimo Registre tvarką, o nuosavybės teisių į ginčo patalpas tretiesiems suinteresuotiems asmenims įregistravimas yra neteisėtas. Todėl, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, būtina išspręsti, ar buvo teisinis pagrindas pakartotinai įregistruoti ginčo patalpas kitu unikaliu numeriu bei nuosavybės teises į jas kitiems asmenims, kai šios patalpos bei nuosavybės teisės į jas anksčiau jau buvo įregistruotos pareiškėjo vardu.

33.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ginčijamų atsakovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas turėjo būti sprendžiamas sisteminiu aspektu, vadovaujantis ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien tik formaliu NTKĮ 14 straipsnio ir NTRĮ 29 straipsnio nuostatų taikymu, objektyviai neįvertino, ar pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias konkrečias pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas siekia apginti, kreipdamasis į teismą. Iš pareiškėjo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio tai nėra aišku.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjo pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negali būti apginti pareiškus skunde suformuluotus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimą.

35.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

V.

 

36.       Pareiškėjas UAB „Faromas“ patikslino paduotą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą – negyvenamąsias patalpas – Dirbtuves; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. spr1-251; 3) panaikinti negyvenamųjų patalpų – Dirbtuvių – nuosavybės teisės 2014 m. vasario 7 d. registraciją A. C., 2014 m. liepos 28 d. nuosavybės teisės registraciją K. V. (K.) bei 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisių registraciją L. P. ir O. B.

37.       Iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip pirmiau teiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjas pabrėžė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimu suformuoti ir įregistruoti tariamai naują daiktą (Dirbtuves) yra pažeidžiamos Bendrovės teisės, kadangi įregistravus tariamai naują daiktą, nors tai iš tikrųjų yra tos pačios patalpos, kurias nuosavybės teise valdo Bendrovė, atsirado teisinis pagrindas sudaryti sandorius bei įregistruoti nuosavybės teisę kitiems asmenims į tą daiktą, kuris nuosavybės teise priklauso Bendrovei. Tokiu būdu pareiškėjo nuosavybės teisės yra tiesiogiai pažeidžiamos, kadangi dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų nuosavybės teises į pareiškėjui priklausančias patalpas neteisėtai įgijo L. P. ir O. B. Panaikinus teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimą, pareiškėjo teisės nebūtų visiškai apgintos, neišsprendus klausimo dėl 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės į ginčo patalpas įregistravimo L. P. ir O. B. pagrįstumo. Nors centrinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas tiesiogiai pareiškėjo teisių nepažeidžia, tačiau šiuo sprendimu konstatuojamas pareiškėjo ginčijamų teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimų tariamas teisėtumas, todėl šis centrinio registratoriaus sprendimas taip pat turėtų būti panaikintas.

38.       Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimus (2014 m. vasario 7 d. A. C. nuosavybės teisės į Dirbtuves registraciją, 2014 m. liepos 28 d. K. V. (K.) nuosavybės teisės į Dirbtuves registraciją) nutraukti.

39.       Atsakovas nurodė, kad, atliekant teisinę pastatų registraciją, įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitų dokumentų pagrindu. Situaciją, kai tą patį nekilnojamąjį daiktą įsigyja keli asmenys, reglamentuoja Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 ir 4 dalys ir tokiu atveju kilęs ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

40.       Teritorinis registratorius nesutiko, kad, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu, L. P. ir O. B. nuosavybės teisės į Dirbtuves negalėjo būti registruojamos. Ši nuostata nustato, kad registratorius atsisako įregistruoti daiktines teises, jei registratoriui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su Kadastre įrašytais duomenimis apie nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju registratoriui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti Kadastro duomenys apie Dirbtuves sutapo su Registre įrašytais duomenimis, todėl nebuvo pagrindo neregistruoti L. P. ir O. B. nuosavybės teisių į Dirbtuves. Registre Kadastro duomenys apie Dirbtuvių perleidėją K. V. taip pat sutapo. Įrašai Registre buvo įrašyti galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu, o siekiant nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi būti įrodyta, kad jie yra neteisėti.

41.       Atsakovo nuomone, nėra aišku, kokias konkrečias pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas siekia apginti kreipdamasi į administracinį teismą, kadangi pati nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių ar teisėtų interesų, nes asmens teisių registracija Registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. A. C., K. V., L. P. ir O. B. nuosavybės teisių į Dirbtuves įsigijimo pagrindai nėra nuginčyti, todėl patikslinto skundo reikalavimų patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, nes minėtų asmenų nuosavybės teisės į Dirbtuves patvirtinantys dokumentai liktų galioti.

42.       Teritorinio registratoriaus teigimu, nors pareiškėjas prašo panaikinti Registre 2014 m. vasario 7 d. atliktą A. C. nuosavybės teisės į Dirbtuves registraciją ir 2014 m. liepos 28 d. atliktą K. V. nuosavybės teisės į Dirbtuves registraciją, tačiau šie sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skųsti centriniam registratoriui, todėl ši bylos dalis turėtų būti nutraukta.

43.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44.       Atsakovo nuomone, ginčijamas centrinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, visi šio sprendimo priėmimo argumentai yra išdėstyti šiame sprendime ir pagrįsti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

45.       Tretieji suinteresuoti asmenys L. P. ir O. B. atsiliepimu į patikslintą pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46.       Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad Dirbtuves pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 2014 m. rugpjūčio 26 d., ši sutartis patvirtinta notaro ir įregistruota Registre. Apie jokias tariamas pareiškėjo teises į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji suinteresuoti asmenys nežinojo, yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, todėl jų nuosavybės teisių registracija negali būti panaikinta.

 

VI.

 

47.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Faromas“ skundą tenkino – panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą (įrašą Registre), 2014 m. liepos 28 d. sprendimą (įrašą Registre), 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (įrašą Registre) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

48.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Faromas“ siekia apginti savo teises viešojo administravimo srityje dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, į Registrą buvo įrašyti duomenys apie trečiųjų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jau buvo įregistruotos UAB „Faromas“ nuosavybės teisės.

49.       Teismas nustatė, kad įrašas apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias Dirbtuves buvo padarytas ir išviešintas, Todėl atsakovas, rengdamas daikto kadastrinę bylą, privalėjo vadovautis Registro duomenimis, tačiau jais nesivadovavo.

50.       Teismas pabrėžė, kad asmuo, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Registre pagal NTRĮ 4 straipsnį, turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad šie duomenys yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl į Registrą įrašius duomenis apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jau buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė, buvo pažeistos NTRĮ įtvirtintos pareiškėjo teisės, t. y. pareiškėjo teisės viešojo administravimo srityje, kurias jis ir siekia apginti. Taigi, panaikinus teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d., 2015 m. rugsėjo 17 d. ir centrinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimus, pareiškėjo teisės viešojo administravimo srityje būtų apgintos taip, kad būtų atkuriama iki šių sprendimų priėmimo buvusi padėtis, t. y. Registre būtų išviešintas tik įrašas, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjui.

51.       Įvertinęs nusatatytas aplinkybes, teismas panaikino teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimą, 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir centrinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo palikti galioti minėti teritorinio registratoriaus sprendimai.

52.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas centriniam registratoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka padavė skundą tik dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimų panaikinimo, tačiau neformulavo reikalavimo panaikinti teritorinio 2014 m. liepos 28 d. sprendimą, todėl šiam sprendimui ginčyti nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, numatyta NTRĮ 30 straipsnio 1 dalyje. Todėl būtų pagrindas pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą (įrašą Registre) nutraukti. Teismas taip pat pažymėjo, kad teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimas (įrašas Registre) įregistruoti nuosavybės teises į Dirbtuves K. V. vardu šiuo atveju nebeaktualus, nes šis įrašas galiojo iki 2015 m. rugsėjo 17 d., kai buvo įregistruotos nuosavybės teisės O. B. ir L. P. vardu. Atsižvelgęs į šią aplinkybęs ir remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, dėl to teismas, vykdydamas teisingumą, turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, teismas panaikino ir teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimą (įrašą Registre), nors ir nebuvo pasinaudota išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. 

53.       Teismas pažymėjo, kad panaikinti ginčijami sprendimai neturi jokios reikšmės trečiųjų suinteresuotų asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms, kurias jie įgijo pagal civilinio teisinio pobūdžio aktus bei sandorius ir kurių pagrindu Registre buvo registruotos jų nuosavybės teisės, t. y. nėra susiję su civilinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl tokių sprendimų priėmimas, pakeitimas ar panaikinimas nedaro tiesioginės įtakos civilinių teisinių santykių subjektų civilinėms teisėms ir pareigoms. Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai laikytini juridiniais faktais, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia administraciniai teisiniai santykiai. Civilinio teisinio pobūdžio aktų ir sandorių, kurių pagrindu Registre buvo registruotos asmenų nuosavybės teisės į Dirbtuves, teisėtumas galėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

 

VII.

 

54.       Tretieji suinteresiuoti asmenys L. P. ir O. B. (toliau – ir apeliantai) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

55.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas panaikinti ju nuosabybės teisių į Dirbuves registraciją, pažeidė materialines teises normas, reglamentuojančias nuosavybės neliečiamumo prinicipą. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių duomenų, kad daiktinė teisė būtų pasibaigusi nors vienu iš įstatyme nustatytu būdu.

56.       Apeliantai nurodo, kad nuosavybės teisių į Dirbtuves registracijos panaikinimas turi jiems esminę reikšmę, kadangi neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto, šiuo atveju pirkimo sandorio fakto, prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosis kitais įrodymais (Civilinio kodekso 1.75 straipsnis).

57.       Apeliantai pažymi, kad teismas nevertino, jog, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsniu, Registro tvarkytojas gali atsisakyti atlikti veiksmus tik tuomet, kai toks atsisakymo pagrindas įsakmiai nurodytas Kadastro įstatymo 14 straipsnyje arba NTRĮ 29 straipsnyje. Pabrėžia, kad būtent taip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas nekonstatavo, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovai. Teritorinis registratorius, įrengistruodamas apeliantų nuoisavybės teises į Dirbtuves, nepažeidė jokios NTRĮ nustatytos tvarkos ir reikalavimų, kadangi nenustatė ne vienos įstatyme įtvirtintos aplinkybės, kuri būtų pagrindas atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą.

58.       Apeliantai pabrėžia, kad jie yra sąžiningi Dirbtuvių įgijėjai, kurie minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo galiojančia notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, jiems apie UAB „Faromas“ teises į Dirbtuves nebuvo žinoma.

59.       Apeliantų nuomone, teismas, panaikindamas ginčijamus sprendimus, nepagrįstai peržengė pareiškėjo skundo ribas, kadangi pareiškėjas neginčijo pačių apeliantų nuosavybės teisės į Dirbtuves įregistravimo pagrindų, o ginče buvo keliami klausimai, susiję tik su Registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu. Nagrinėjamu atveju jokie pažeidimai, susiję su registravimo procedūrų vykdymu, nebuvo nustatyti.

60.       Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-309-03. Minėtas teismo sprendimas neturi precedento galios, kadangi bylos, kurioje priimtas minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Administracinėje byloje Nr. A4-309-03 pareiškėjas ginčijo Registro tvarkytojo veiksmus, kadangi Registro tvarkytojas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus nuosavybės dokumentus, atsisakė registruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, nustatydamas tam pagrindą (buvo nustatyta, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą), o, kaip minėta, šioje byloje keliami klausimai susiję tik su Registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu.

61.       Apeliantai pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog, panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėjo teisės apginamos taip, kad atkuriama iki šių sprendimų priėmimo buvusi padėtis, t. y. Registre liekia išviešintas tik įrašas, kad Dirbtuvės nuosavybės teise priklauso Bendrovei. Tokiu būdu teismas nepaisė, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, nenuginčijus jos atsiradimo pagrindo, negalėjo būti paneigta pripažinus nekilnojamojo daikto suformavimą neteisėtu tuo pagrindu, jog į tą pati nekilnojamąjį daiktą yra įregistruotos ir pareiškėjo nuosavybės teisės.

62.       Apeliantų vertinimu, teismas padarė proceso teisės pažeidimą, kadangi privalėjo vadovautis NTRĮ nustatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir bylą dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimą, nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 10 dalies pagrindu.

63.       Pareiškėjas UAB „Faromas“ atsiliepimu prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

64.       Pareiškėjas pažymi, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą, kadangi nebuvo pripažinti negaliojančiais sandoriai, kurių pagrindu buvo įregistruotos apeliantų nuosavybės teisės į Dirbtuves. UAB „Faromas“ įrodė, kad yra įstatyminiai pagrindai, kuriais remiantis teritorinis regisratorius privalėjo atsisakyti suformuoti antrą kartą tą patį nekilnojamąjį daiktą bei įregistruoti daiktines teises į jį tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius turėjo atsisakyti įregistruoti apeliantų nuosavybės teises į Dirbtuves, vadovaudamasis NTKĮ 14 straipsnio 1 punktu (asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti) ir 4 punktu (Kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų) bei NTRĮ 29 straipsnio 1 punktu (asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti) ir 7 punktu (įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Registre). Taip pat apeliantų nuosavybės teisės į Dirbtuves negalėjo būti įregistruotos ir vadovaujantis Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 4 dalimi (jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo).

65.       Bendrovė sutinka, kad ginčijami sprendimai neturi jokios reikšmės trečiųjų suinteresuotų asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms, kurias jie įgijo pagal civilinio teisinio pobūdžio aktus ir sandorius.

66.       Pareiškėjas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad jie yra sąžiningi Dirbtuvių įgijėjai, kadangi Dirbtuves kaip savas valdo ir naudoja išimtinai tik Bendrovė, nei vienas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų niekuomet fiziškai ginčo patalpų nevaldė, o tai liudija, kad tretieji suinteresuoti asmenys žinojo, jog tikrasis patalpų savininkas yra UAB „Faromas“.

67.       Bendrovė pabrėžia, kad teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimo palikimas galioti nesukeltų jokių pasekmių ir niekaip negalėtų turėti įtakos galutinio teismo sprendimo teisėtumui, kadangi įrašas apie K. V. (K.) nuosavybės teises į ginčo patalpas yra nebeaktualus, nes galiojo iki 2015 m. rugsėjo 17 d., kai buvo įregistruotos nuosavybės teisės apeliantų vardu.

68.       Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu prašo apeliantų skundą tenkinti kaip pagrįstą.

69.       Atsakovas pritaria apeliantams, kad daiktinė teisė negali būti išregistruota, kol ji nepasibaigė nors vienu iš įstatyme nustatytu būdu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad apeliantų daiktinė teisė būtų pasibaigusi nors vienu iš įstatyme nustatytu būdu, dėl to Registro tvarkytojas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti įrašus Registre, atliktus galiojančių ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytų dokumentų pagrindu.

70.       Teritorinis registratorius taip pat sutinka su apeliantais, kad teismo išvada, jog ginčijamų sprendimų panaikinimas nedaro tiesioginės įtakos civilinių teisinių santykių subjektų civilinėms teisėms ir pareigoms, yra nepagrįsta. L. P. ir O. B. nuosavybės teisių į Dirbtuves registracijos panaikinimas turi esminę reikšmę apeliantams, kadangi atsiranda teisinės sandorių registracijos pasekmės, numatytos Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Teismas, panaikindamas ginčijamus sprendimus (įrašus Registre), faktiškai išsprendė ir nuosavybės į Dirbtuves klausimą, nes pagal Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 dalį, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Todėl teismas išsprendė ir bendrosios kompetencijos teismui priskiriamą ginčą dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, todėl apeliantų argumentai, kad teismas peržengė skundo ribas, yra visiškai pagrįsti.

71.       Atsakovas pabrėžia, kad pagrindai Registro tvarkytojui atsisakyti registruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos numatyti NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje ir galimybė juos plečiamai aiškinti nenumatyta. Teismas nevertino, kad, vadovaujantis minėtomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Registro tvarkytojas gali atsisakyti atlikti veiksmus tik tuomet, kai toks atsisakymo pagrindas įsakmiai nurodytas minėtose teisės normose. Nenustatęs nei vieno iš įstatymuose įtvirtinto atsisakymo registruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos pagrindo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įrašius duomenis apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

72.       Teritorinis registratorius pažymi, kad apeliantai pagrįstai nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad pati asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių ar teisėtų interesų, nes asmens teisių registracija Registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių paviešinimo funkciją. Nagrinėjamu atveju sandoris, kurio pagrindu Registre buvo įregistruotos apeliantų nuosavybės teisės į Dirbtuves, yra teisėtas, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nenuginčijus jos atsiradimo pagrindo, negalėjo būti paneigta pripažinus nekilnojamojo daikto suformavimą neteisėtu, tuo pagrindu, jog į tą patį daiktą yra įregistruotos ir pareiškėjo nuosavybės teisės, nes tokio teisės pasibaigimo pagrindo nenustato nei Civilinis kodeksas, nei NTRĮ.

73.       Atsakovo nuomone, apeliantai pagrįstai nurodo, kad teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, dėl to sprendimas turi būti panaikintas, t. y. teismas nepagrįstai panaikino teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimą (įrašą Registre) įregistruoti K. V. nuosavybės teises į Dirbtuves, nors pareiškėjas nepasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne per teismą tvarka.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

VIII.

 

74.       Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (NTRĮ 2 straipsnis).

75.       Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

76.       Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

77.       Byloje nustatytas dvigubos nuosavybės teisės Registre registravimo faktas (Nutarties 31 punktas). 

78.       Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik viešojo administravimo veiksmų, dėl kurių susidarė Nutarties 31 punkte konstatuota teisinė situacija, teisėtumo vertinimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tik tai, ar buvo teisinis pagrindas pakartotinai įregistruoti ginčo patalpas kitu unikaliu numeriu bei nuosavybės teises į jas kitiems asmenims, kai šios patalpos bei nuosavybės teisės į jas anksčiau jau buvo įregistruotos pareiškėjo vardu.

79.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 punktu, Kadastro tvarkytojas yra VĮ Registrų centras.

80.       Kadastro

tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (NTKĮ 4 straipsnio 2 dalis).

81.       Pagal NTKĮ 8 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro:

1) nekilnojamojo daikto planai, nurodyti šio straipsnio 3 dalies 5 ir 12 punktuose;

2) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų formos, nurodytos šio straipsnio 3 dalies 7 ir 14 punktuose;

3) dokumentai, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre yra įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.

82.       Kadastro

nuostatų IV skyriuje, reglamentuojančiame Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Kadastrą, nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.

83.       Nutarties 80–82 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas leidžia prieiti prie išvados, kad kadastro tvarkytojui inter alia (lot. be kita ko) privalu pateikti informaciją, aktualią kadastro duomenų įrašymui atlikti, kuri atskleidžia ir iki prašomo atlikti duomenų įrašymo veiksmo esančią faktinę daikto teisinę padėtį (NTKĮ 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taigi pateiktų dokumentų tikrinimo metu Kadastro tvarkytojas, atlikdamas veiksmus, numatytus Kadastro nuostatų 88 punkte – tikrindamas, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, turi teisinių priemonių, kad būtų išvengta dvigubo nuosavybės teisės registravimo Registre.

84.       Tai, kad jau Registre įregistruotam daiktui kadastro duomenų byloje nebuvo duomenų apie dokumentus, nurodytus NTKĮ 12 straipsnyje, kurių pagrindu Kadastre jau yra įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nėra pagrindas pripažinti, kad Kadastro tvarkytojo veiksmai yra teisėti, nes A. C. Kadastro tvarkytojui pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buvo duomenys apie patalpas, jų numerius konkrečiame statinyje pagal patalpų žymėjimą plane, numeracijos suteikimo pagrindą ir duomenis apie numerių patalpoms suteikimą ir keitimą (I t, b. l. 110–117), todėl Kadastro tvarkytojas pateiktų dokumentų tikrinimo metu turėjo faktinę galimybę nustatyti, kad Kadastre jau įrašytieji to paties daikto duomenys neatitiko pateiktųjų įrašymui duomenų, o tai prieštarauja NTKĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reikalavimui dėl Kadastre kaupiamų duomenų atitikties dokumentams, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. 

85.       Todėl konstatuotina, kad buvo teisinis pagrindas Registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą A. C. vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu, NTKĮ 14 straipsnio 3 punktu. Kadangi neteisėta pripažįstama ši registracija, 2014 m. liepos 28 d. sprendimas (įrašą Registre) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas panaikinami, nes priimti pirmojo neteisėto administravimo veiksmo pagrindu, o iš neteisėto veiksmo teisė neatsiranda.

86.       Nepagrįsti yra apeliantų argumentai, kad sprendimų dėl įrašų Registre panaikinimas paneigia teisėtumą įgytos nuosavybės teisės. Nutarties 75 punkte yra nurodyta, kokią teisinę reikšmę turi daiktinių teisių registracija. Nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai (nuosavybės teisės atsiradimo teisėtumo vertinimas) nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, kurios apibrėžtos Nutarties 78 punkte. 

87.       Dėl argumentų, kad teisinės registracijos panaikinimas tuo pačiu apriboja nuosavybės teises (Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalys), dar kartą pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiama dėl nuosavybės teisės į daiktą, o tik vertinama, ar atsakovas tinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas. Sandorio šalių teisių ir pareigų, jų apribojimų ir teisių įgijimo vertinimas sandorių registracijos kontekste (Civilinio kodekso 1.75 straipsnis) yra civilinių teisinių santykių (nuosavybės teisinių santykių) sudėtinė dalis ir ginčų, nagrinėtinų bendrosios kompetencijos teismuose, tarp tapačias teises turinčių asmenų dalykas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

                Veslava Ruskan

 

 

                Virginija Volskienė