Baudžiamoji byla Nr. e1-2598-1109/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31981-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) mėsos rūkintoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 
BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. M. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.55 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį  – dukrą E. M., t. y. tyčia jai sugriebė už kairės rankos žasto bei griebė už plaukų ir tempė grindimis iš namų, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. jis grįžo iš darbo apie 15.00 val., grįžęs namuose išgėrė 2 skardines alaus, darbe buvo išgėręs apie 5 stikliukus degtinės. Namuose jam išgėrus alų, atėjo dukra, E. M., kuri nuėjo į jo mamos, jos močiutės, kambarį, pradėjo viską kilnoti. Jo mama šiuo meta ligoninėje ir jam buvo sakiusi nieko neleisti į pastarosios kambarį, todėl jis supyko ant dukros, pasakė eiti iš kambario. Ši jį pasiuntė velniop, todėl jis užpyko ir pagriebė su dešine ranka dukrai už rankos žasto, už „kalnieriaus“. Į jo delną papuolė ir dukros plaukų. Jis traukė dukrą iš kambario, kad ten nesiknistų. Pripažįsta, kad galėjo dukrai papešti plaukus, kai buvo suėmęs už rankos žasto. Gali būti, kad tempė dukrą grindimis, tačiau taip padaryti galėjo būdamas tik neblaivus. Blaivus niekada nebūtų taip pasielgęs su dukra, nebūtų nei griebęs dukrai už rankos, nei jos tempęs ar bandęs išstumti iš namų. Matyt jį blogai paveikė alkoholis. Kai dukra jau buvo lauke, ši pasakė, kad iškvies policiją. Jis galvojo, kad ši juokauja, todėl po įvykio buvo išėjęs pas kaimyną, ten ir rado jį policija. Pačio įvykio aplinkybių jis gerai nepamena, nes buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Nenorėjo dukrai sukelti nei fizinio skausmo, nei kokių nors sužalojimų. Jų santykiai su dukra iki šiol buvo geri, niekada fizinės jėgos prieš dukrą nėra naudojęs. Jis gailisi, kad panaudojo fizinę jėgą prieš savo dukrą, atsiprašė ir jei reiks, dar kartą atsiprašys.

Su dukra ketina susitaikyti ir toliau palaikyti gerus tarpusavio santykius. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirti viešuosius darbus, nes bijo prarasti darbą, kurį praras gaudamas kitokio pobūdžio bausmę (b. l. 89–92, 99–102).

Be kaltinamojo V. M. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio
10 d. apie 17.55 val., atėjo iki tėvo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), paimti močiutei (tėvo mamai) M. M. gimusiai (duomenys neskelbtini), drabužių, kadangi ji guli ligoninėje, o gyvena su tėvu. Tėvas buvo stipriai neblaivus, agresyvus. Jai beieškant reikalingų daiktų, jis pradėjo jai sekioti iš paskos, vadinti necenzūriniais žodžiais. Nenorėdama klausyti įžeidinėjimų, pastumdama jį rankomis vijo iš močiutės kambario, tuomet tėvas labai įsiuto ir sugriebė dešine ranka jai už dešinės rankos žasto ir liepė išeiti iš namų. Ji jį atstūmė nuo savęs, tačiau tėvas rankomis griebė jai už plaukų, pradėjo laikydamas už jų temti ją iš kambario, jai pargriuvus, toliau tempė, kol ištempė iki lauko durų, ketino nustumti nuo laiptų pakopos, tačiau sugriebusi už turėklo išsilaikė ir, išsivadavusi iš tėvo rankų, pabėgo į savo namus, kurie yra per tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo tėvo namų. Grįžusi į namus, paskambino į policiją bendruoju skubios pagalbos numeriu 112. Dėl tėvo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant dešinės kojos šlaunies yra kraujosruva, išrovė labai daug plaukų, jaučia skausmą dešinėje rankoje, labai išsigando. Iki šio įvykio su tėvu santykiai buvo geri. Šio konflikto niekas daugiau nematė. Tėvas linkęs vartoti alkoholį, alkoholį nesaikingai vartoja apie 30 metų (b. l. 8–16).

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad kai ją tėvas sugriebė už dešinės rankos žasto ir liepė jai išeiti iš namų, jai tuo momentu rankos neskaudėjo, po sugriebimo nebuvo jokios mėlynės. Kai tėvas jai sugriebė už žasto, ji tėvą greitai nuo savęs atstūmė, tada jis jai griebė už plaukų, jai labai suskaudo, nes sugriebė stipriai, ji net prarado pusiausvirą ir parkrito ant grindų. Tėvas ją parkritusią vilko grindimis laikydamas už plaukų nuo močiutės kambario iki lauko durų. Tuo metu ir po įvykio jai labai skaudėjo galvą, buvo išrautas kuokštas plaukų (plaukus išmetė į tualetą). Jausmas buvo toks lyg visą dieną plaukai būtų buvę labai stipriai surišti, o vakare išsegti. Liečiant galvos odą jai skaudėjo keletą dienų. Tempimo metu ji patyrė kojos sužalojimą, jai buvo didelė mėlynė ant dešinės kojos šlaunies. Koja buvo sužalota tempimo metu grindimis, galbūt ji su koja atsitrenkė į šaldytuvo kampą ar duris. Ji to neprisimena, buvo labai išsigandusi, todėl tiksliai pasakyti negali, įvyki prisimena miglotai. Koja jai šiandien jau yra užgijusi, skausmo nejaučia, bet mėlynė galbūt minimaliai dar matoma. Praeitoje apklausoje minėjo, kad tėvas ją norėjo nustumti nuo laiptų, bet ji užsikabino už turėklų. Apie tai nori pasakyti, kad tie laiptai yra lauke, prie namo durų. Ar tėvas norėjo ja nuo jų nustumti, ji nežino, bet jis ją grindimis vilko iki pat lauko durų, prie kurių ir buvo tie laiptai. Ji tik susidarė tokį įspūdį, tačiau dabar nemano, kad tėvas norėjo ją nustumti ir nuo tų laiptų, jo tikslas buvo ją pašalinti iš namų. Kodėl tėvas buvo piktas ant jos, ji tiksliai pasakyti negali, galbūt dėl to, kad močiutė tą namą palikimu užrašė ant jos. Mano, kad tėvas smurtavo prieš ją dėl to, kad buvo paveiktas alkoholio, jis buvo neblaivus. Kad jis neblaivus suprato iš jo kalbos, judesių ir bendravimo. Dėl patirto smurto ji buvo išsigandusi, tai pirmas kartas, kai prieš ją tėvas smurtavo. Dar ir dabar ji kartais naktimis miega neramiai. Šis įvyks jai buvo sukėlęs didelį stresą. Dabar ji ant tėvo pyksta, bet tėvui atleidžia, nori šį įvykį pamiršti. Su tėvu dabar stengiasi nebendrauti, su juo nekalba. Papildomos apklausos metu parodė, kad pretenzijų tėvui dėl panaudoto fizinio smurto ji neturi, nors ant tėvo ir pyksta. Dėl patirto fizinio smurto ir sužalotos kojos ji civilinio ieškinio neteiks, jai turtinė žala nepadaryta (b. l. 41–44, 47–49).

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog smurtą patyręs asmuo yra E. M., kuriai fiksuojama plaukų galvos išrovimas (b. l. 22–25). 

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, sudarytos ir pridedamos fotolentelės. Nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Esančiame vieno aukšto gyvenamajame name(b. l. 29–31).

Iš

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio
1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis V. M.
2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.55 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė dukrai E. M. už kairės rankos žasto bei griebė už plaukų ir tempė grindimis iš namų, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad konflikto metu prieš dukrą minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą pripažino ir pats kaltinamasis V. M.. Fizinio smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nes pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, užfiksavo akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus – kraujosruvą, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, šoko būsenos, akivaizdžiai išsigandusi. Esant šiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl jo nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 
12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada
Nr. G 1957/2020(02) patvirtina, kad E. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.  Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – sugriebė dukrai už kairės rankos žasto bei griebė už plaukų ir tempė ją grindimis iš namų rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog V. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamojo dukra E. M. gyvena atskirai nuo tėvo V. M., todėl ji nelaikytina šeimos nariu, tačiau vadovaujantis BK 248 straipsnio 1 dalimi ji yra artimas kaltinamojo giminaitis, todėl patikslintinas kaltinimas, nurodant, kad V. M. smurtavo ne prieš savo šeimos narį, o prieš artimąjį giminaitį.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamojo veika pagal
BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas (b. l. 72–75), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi 
(b. l. 70–71), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 64),
VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė
(b. l. 69), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 68).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, jų trukme, sutinka (b. l. 117–119).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po
10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,  skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 19.10 val. (b. l. 108), iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 17.05 val. (b. l. 184–185) buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. viena para, prilyginant ją 6 viešųjų drabų valandoms.  

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti
(b. l. 103–105), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė, panaikintina.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų, dirbant po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti
60 valandų visuomenės labui, dirbant po 10 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.05 val., iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 17.05 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

V. M. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per
14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė