Administracinė byla Nr. AS-566-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2016-1

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, dėl neveikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1. priimti skundą nagrinėjimui ir išspręsti ginčą dėl neveikimo ir vilkinimo, pripažinti atsakovo neveikimą ir / ar vilkinimą pagrįstu ir imtis reikiamų veiksmų apginti šiurkščiai pažeistas žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą;
2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti pareiškėjo pateiktus klausimus (reikalavimai Nr. 2–9 ir Nr. 11–12);
3. patenkinti skundą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą tinkamai įvykdyti prokuroro įgaliojimus, funkcijas ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir kituose teises aktuose – įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pagal pareiškėjo 2016 m. sausio 11 d. Nr. 5.6-115, 2016 m. sausio 12 d. Nr. 5.6-134, 2016 m. sausio 13 d. Nr. 5.6-156, 2016 m. sausio 14 d. Nr. 5.6-171, 2016 m. sausio 15 d. Nr. 5.6-190, 2016 m. sausio 18 d. Nr. 5.6-215, 2016 m. sausio 20 d. Nr. 5.6-240, 2016 vasario 15 d. Nr. 5.6-580, 2016 m. kovo 3 d. Nr. 5.6-800 skundus priimti nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų veikų (veikimas ir neveikimas), turinčių aukščiausio lygio sisteminės, politinės ir teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius (reikalavimas Nr. 10);
4. kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl skunde nurodytų argumentų (reikalavimai Nr. 13–14).

              Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo. Nurodė, kad Generaliniam prokurorui pateikė šiuos skundus:  2016 m. sausio 11 d. skundą Nr. 5.6-115 dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lietuvos Respublikos Prezidentės kanceliarijos, patarėjų ir kitų asmenų veiksmų; 2016 m. sausio 12 d. skundą Nr. 5.6-134 dėl Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės ir teisėjos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ir teisėjų veiksmų; 2016 m. sausio 13 d. skundą Nr. 5.6-156 dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjų, kitų teismų pirmininkų ir teisėjų, prokuratūros pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų; 2016 m. sausio 14 d. skundą Nr. 5.6-171 dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo veiksmų; 2016 m. sausio 15 d. skundą Nr. 5.6-190 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų veiksmų; 2016 m. sausio 18 d. skundą Nr. 5.6-215 dėl Seimo veiksmų; 2016 m. sausio 20 d. skundą Nr. 5.6-240 dėl prokuroro G. P. 2016 m. sausio 15 d. nutarimo; 2016 m. vasario 15 d. skundą Nr. 5.6-580 dėl Generalinio prokuroro pavaduotojo ir jam pavaldžių prokurorų veiksmų; 2016 m. kovo 3 d. skundą Nr. 5.6-800 dėl Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų veiksmų. Skundus pareiškėjas grindė Baudžiamojo kodekso normomis ir prašė pradėti ikiteisminius tyrimus dėl pateiktos informacijos. Pareiškėjo teigimu, Generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai neatlieka jiems suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, vilkina jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nes nepriėmė nutarimų pradėti ikiteisminius tyrimus. Dėl šių neteisėtų prokurorų veiksmų ir neveikimo, be kita ko, 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 17.2-3346, kuriuo priimtas sprendimas neveikti, priėmimo pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, nebuvo ištirta korupcija ir kiti nusikaltimai.   

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pirmasis ir dešimtasis reikalavimai yra susiję su prokurorų veiksmais ikiteisminio tyrimo stadijoje – atsisakymais pradėti ikiteisminius tyrimus. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai, inter alia, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Teismas nurodė, kad Generalinės prokuratūros sprendimai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas įpareigoti tam tikras institucijas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusius veiksmus negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad antrasis–devintasis skundo reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors suformuluoti kaip materialaus pobūdžio, kuriais siekiama pašalinti galimą pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau yra procesinio pobūdžio, kurie būtų sprendžiami, priėmus pareiškėjo skundą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti, inter alia, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių veiklos. Pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu sudaryti laikinąją tyrimo komisiją yra susijęs su Lietuvos Respublikos Seimo veikla, tačiau teismui nesuteikti tokie įgaliojimai.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismui nesuformulavo jokio reikalavimo, kuris būtų susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III.

Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus, o ginčijama nutartis šališka, nemotyvuota ir nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, nutartį priėmusi teisėja R. Ragulskytė-Markovienė, taip pat teismo pirmininkė I. Kirkutienė ir kiti asmenys yra šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, pažeidė teisę į teisingą teismą ir kitus konstitucinius principus. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas toleravo jo skunde nurodytų prokurorų neteisėtą neveikimą, biurokratizmą ir vilkinimą, netinkamą viešą administravimą, dėl to pažeidė tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. balandžio 15 d. pateikė skundą teismui dėl prokurorų ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, skundas buvo užregistruotas ir jam numeris suteiktas 2016 m. balandžio 18 d., paskirta minėta teisėja. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2016 m. balandžio 19 d. 8.15 val. buvo atvykęs susipažinti su byla Nr. I-6940-142/2016, tačiau to padaryti jam nebuvo leista, pareiškėjas pateikė skundą, kuriame pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams ir kitiems asmenims dėl galimos korupcijos, tačiau šį klausimą sprendė šališka ir neobjektyvi teismo pirmininkė. 2016 m. balandžio 20 d. 8.15 val. pareiškėjas atvyko susipažinti su byla, tačiau jam vėl nebuvo leista to padaryti. Toks leidimas jam buvo suteiktas 2016 m. balandžio 20 d. 10.54 val. paskambinus telefonu, tačiau taip sudaryta papildomų nepatogumų. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo savivalės, šališkų ir neobjektyvių veiksmų, neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo, pareiškėjo nuomone, būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str., 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi. Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-805-575/2016).

Nagrinėjamame pareiškėjo skunde pateiktas reikalavimas (išspręsti ginčą dėl neveikimo ir vilkinimo, pripažinti atsakovo neveikimą ir (ar) vilkinimą pagrįstu ir imtis reikiamų veiksmų apginti šiurkščiai pažeistas žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą) suformuluotas nekonkrečiai, abstrakčiai, pareiškėjo skunde argumentai dėstomi nenuosekliai, todėl neaišku, kaip jie siejami su reikalavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atsisakė priimti nagrinėti.

Pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir jo narių, ministro pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo reikalavimai, susiję su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro veiksmais, įpareigojant jį priimti nutarimus pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat Seimo veikla, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti pareiškėjo skunde, taip pat atskirajame skunde keltų klausimų konstitucingumo kontrolę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl kokių nors šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų konstitucingumo, todėl šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde pareikštų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjos R. Ragulskytės-Markovienės bei teismo pirmininkės I. Kirkutienės suinteresuotumu bylos baigtimi, dėl ko buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą, o nušalinimo klausimas išspręstas neobjektyviai, teisėjų kolegija pažymi, kad nušalinimo pagrindai yra nustatyti ABTĮ 47 straipsnyje ir tik esant šiems pagrindams teisėjas gali būti nušalintas arba privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tai, kad teisėjai nagrinėjo kitas bylas, kuriose dalyvavo pareiškėjas ir buvo priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nėra pagrindas nušalinti teisėją, nagrinėjant kitą bylą, nesusijusią su išnagrinėta, kurioje dalyvauja tas pats pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu ir su tuo, kaip buvo išspręsti jo procesinio pobūdžio prašymai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2145-146/2016).

Nagrinėjamu atveju teisėjos R. Ragulskytės-Markovienės nušalinimo klausimas buvo išspręstas ABTĮ 471 straipsnyje nustatyta tvarka, įstatyme numatytų pagrindų nušalinti teisėją nenustatyta. Į bylą nepateikta įrodymų ir konkrečių argumentų, kad nagrinėjamu atveju buvo kuris nors iš ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, dėl kurių skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi ir 2016 m. balandžio 22 d. nutartį priėmusi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja nebūtų galėjusi šio klausimo spręsti. Pareiškėjo argumentai dėl neleidimo susipažinti su bylos medžiaga paneigti byloje esančiais duomenimis.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo pareiškiantis nušalinimą visam Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šį prašymą iš esmės grįsdamas tuo, kad teismas veikia šališkai, yra politizuotas, veikia valdžios naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtinti teisėjų nušalinimo pagrindai taikomi tik teisėjų, kurie dalyvauja nagrinėjant atitinkamą bylą, atžvilgiu, todėl šiuo atveju kitų, nesprendusių pareiškėjo skundo priėmimo, pirmosios instancijos teismo teisėjų nešališkumo klausimas nevertinamas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Virginija Volskienė