Administracinio nusižengimo byla Nr. II-9-564/2020
Proceso Nr. 4-28-3-00397-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3;21.10.4.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 29 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K. ir jo atstovei advokatei K. R.,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Marijampolės AVPK) atstovei I. M.,
asmeniui, prieš kurį prašomą pradėti tyrimą, D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną.
Teismas
n u s t a t ė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2019-07-01 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal A. K. pareiškimą pagal ANK 481 str. 1d. dėl to, kad 2019-06-01 apie 17.50 val. jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo brolis D. K. agresyviai elgėsi, nutraukta, kadangi viešoji tvarka ir žmonių rimtis pažeista nebuvo, nenustatyta, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą.
A. K. pateikė skundą dėl šio nutarimo. Skundu prašo atnaujinti tyrimą ir pareikšti įtarimus D. K. dėl užpuolimo ir fizinės jėgos panaudojimo, prašė prijungti filmuotą medžiagą. Skunde nurodo, kad D. K. mėgino panaudodamas jėgą atimti jo mobilųjį telefoną, kuriuo filmavo užpuolį, tačiau filmuotos medžiagos nebuvo prijungta ir kodėl traktuojama, jog tai buvo konfliktas o ne užpuolimas, jam nesuprantama. Dėl saugumo jam ir jo sūnui atvykę vaikų teisių apsaugos darbuotojai paliepė kuo greičiau išvykti, kas ir buvo padaryta.
Marijampolės apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo bylos neatnaujinti. Nurodo, kad procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas pagrįstai, byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir pilnai, apklausiant visus asmenis, kurie galėjo suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, jų parodymus įvertinus nešališkai ir objektyviai. Skunde nenurodoma jokių esminių aplinkybių, dėl kurių skundas galėtų būti tenkinamas.
Skundą padavęs asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019-06-01 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), brolis D. K. su tėčiu būdami lauke kažko nesutarė, garsiai šaukė vienas ant kito. Po kurio laiko D. K., rėkdamas necenzūriniais žodžiais, įsiveržė į jo kambarį, pradėjo rėkti, terorizuoti, kaltinti, jį užsipuolė, t. y. naudojo psichologinę prievartą, provokavo konfliktą- įėjęs į kambarį pradėjo rėkti, nors ten miegojo jo mažametis sūnus, pradėjo įžeidinėti. Ką konkrečiai D. K. sakė, šiuo metu negali pasakyti, patikslinimui galima išklausyti vaizdo įrašą. Bandė jį stumdyti , o jis, norėdamas apsiginti, viską įrašinėjo mobiliuoju telefonu, prašė liautis. Tuomet D. K. priartėjo prie jo, griebė už dešinės rankos plaštakos, kur buvo telefonas, užlaužė, suko ranką ir iškrito telefonas. Jautė fizinį skausmą keletą dienų, sužalojimų nebuvo, į gydytojus nesikreipė. D. K. griebė už rankos, kurioje buvo telefonas. Jis pats nesuprato, ar mėgino atimti telefoną, ar tiesiog jį patį sužaloti. Prašė tėčio išskirti, kad apsaugotų, nes labai išsigando, kadangi šeimoje prieš keletą metų buvo sužalotas. Tėtis atsistojo praėjime, jis pats pabėgo, D. K. neturėjo galimybės ką nors daugiau daryti. Po kurio laiko atvyko pareigūnai. Filmuoti pradėjo po keleto minučių, kai jį užsipuolė- įžeidinėjo, šaukė. Į bylą nepateikęs tik įrašų, kas vyko po policijos atvykimo. Telefonas suskilo, sutrūko tik apsauginis stiklas, tačiau toliau juo filmavo. Jam darytas psichologinis spaudimas- tai žeminimas, įžeidinėjimas žodžiais, kaltinimas nebūtais dalykais, kad yra narkomanas, girdėjo aplinkiniai kaimynai, policijos pareigūnai, vaiko teisių pareigūnai, kurie dėl apkaltinimų netgi jam neleido pasilikti sūnaus, tačiau niekas nenori liudyti. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigūnus, kurie dėl D. K. agresyvumo, susidariusios situacijos pasiūlė su sūnumi išsikraustyti iš tos vietos, kadangi tai yra nesaugi aplinka. D. K. klaidino atvykusius pareigūnus, šmeižė jį, dėl ko nutarė su sūnumi kuo skubiau išsikraustyti. Dėl šios situacijos iki dabar lanko psichologinę pagalbą tiek jis, tiek sutuoktinė, kadangi tai nebuvo pirmas kartas. Dėl to prašė pradėti atitinkamą teiseną.
Perskaičius jo rašytą pareiškimą (b. l. 7), paaiškino, jog apie griebimą už telefono ir rankos užsukimą pareiškime nenurodęs, nes pareigūnai prašė rašyti glaustai, kadangi bus tyrimas, pats buvo šoko būsenoje.
Perskaičius apklausos protokolą ( b. l. 9) dėl aplinkybės, kad jame nėra nurodyta, jog D. K. jį sugriebė už rankos, suko ranką, paaiškino, kad apklausą atlikusi pareigūnė mėgino išsiaiškinti apskritai visą situaciją, protokolą surašė pareigūnė, buvo aptartas didelis spektras įvykių, o ne tos dienos, gal būt tuomet neatsižvelgė. Bet jis minėjo, kad pateiks vaizdo medžiagą, kur viskas matosi. Nėra teisininkas, tokie užpuolimai yra labai skaudūs.
Marijampolės AVPK atstovė I. M. paaiškino, kad 2019 m. birželio 1 d. policijai buvo parašyti du pareiškimai apie tą patį įvykį-vienas D. K., kitas A. K.. Ji pati šiuos asmenis apklausė. Ką A. K. pasakojo apklausos metu, tą ir užrašė apklausos protokole. A. K. protokolą perskaitė, pasirašė. Apie tai, kad buvo sugriebta už rankos, apie telefono paėmimą neminėjo, jeigu būtų tai pasakęs, būtų užrašiusi, pats A. K. perskaitęs protokolą jokių pastabų neišsakė. Apie fizinio skausmo sukėlimą kalbos nebuvo. A. K. apklausos metu turėjo tvirtą poziciją, kurią jis aiškiai, sklandžiai dėstė, tačiau matėsi, kad jaudinasi, po apklausos pasakojo visą šeimos istoriją. Duomenų apie sužalojimą ar fizinio skausmo sukėlimą nebuvo. Dėl abiejų pareiškimų tyrimą nutraukė, kadangi nebuvo pažeista viešoji tvarka, žmonių rimtis. Kažkuris iš jų, ar abu-šiuo metu negali pasakyti, prašė neapklausinėti tėčio dėl jo prastos sveikatos ar jo emocinės būklės. Daugiau niekas nebuvo apklaustas, nes nebuvo paminėta, kad kas nors girdėjo konfliktą. A. K. rodė iš telefono kelias akimirkas filmuotos medžiagos, žadėjo įrašus pateikti, bet jų nesulaukusi priėmė sprendimą. Pati įvykio vietoje nebuvo, o informacijos iš vaiko teisų apsaugos specialistų, kad A. K. sūnus patyrė žalą, nebuvo gauta, A. K. apklausoje kalbėjo apie jo paties patirtą žalą. Iš jai A. K. parodytų trumpų vaizdo atkarpų matėsi, kad abu kėlė konfliktus, abu kalbėjo pakeltu tonu. D. K. sakė, kad nenori su broliu pyktis. A. K. ir D. K. matė pirmą kartą, dėl procesinio sprendimo priėmimo jokio poveikio nebuvo.
D. K. parodė, kad pirminis konfliktas tarp A. K. ir tėčio įvyko garaže ar prie garažo dėl A. K. netvarkos, kad šis neišsiveža statybinių medžiagų. A. K. šaukė, kad nieko nedarys. Jis tuo metu buvo lauke, terasoje. Įsikišo į šį konfliktą, kadangi tai buvo jau ne pirmas kartas. Liepė A. K. nustoti rėkti, apsiraminti. Tiek jis, tiek A. K. rėkė pakeltu tonu. A. K. artinosi link jo agresyviai ir greitai nuėjo į kambarį pasiimti telefono. Jis taip pat nuėjo į namą. Tuo metu į A. K. kambarį nebuvo įėjęs. Kambaryje žodinis konfliktas tęsėsi, bet tėtis ramino. Pamatęs, kad A. K. jį filmuoja be jo sutikimo, artinasi link jo į virtuvę, atsakė kažką pakeltu tonu. A. K. priėjo prie jo iš priekio, o jis tiesiog uždengė dešinėje rankoje A. K. laikomą telefoną, kad nefilmuotų, uždėjo ranką ant telefono. A. K. pradėjo suktis, apsisuko ir viskas atrodė, kad jis būtų jam už nugaros. Kiek atsimena, telefonas neiškrito. Rankos specialiai neužlaužė, galėjo A. K. užsilaužti ranką sukdamasis, kai jis buvo suėmęs už telefono. Jokių grumtynių nebuvo. Tėtis liepė baigti ir viskas tuo baigėsi. Kad tėtis būtų įsikišęs tarp jų, to nelabai pamena. A. K. skambino policijai ir kvietė policiją tiek jam, tiek tėvui. Išgirdęs, kad kviečia policiją, išsireiškė, kad paskutinis kartas, kadangi A. K. dažnai kviečia policiją. Jis pats išėjo į terasą, o A. K. į savo kambarį. A. K. vaikas buvo kambaryje, miegojo. Kaip į konfliktą reagavo vaikas- nežino, jo nematė iki to momento, kol atvažiavo vaikų teisų darbuotojai. Negirdėjo, kad vaikas verktų. Kad vėl neįsipliekstų konfliktas, vaiko teisių darbuotojai liepė vaiką išvežti. Neatsimena, ar A. K. atžvilgiu išsakė šio nurodomus įžeidinėjimus, užgauliojimus Jeigu ir tokių buvo, tai buvo atsakas į paties A. K. išsakytus žodžius jo atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti du A. K. pateikti vaizdo įrašai (b. l. 25). Peržiūrėjus pirmąjį trumpą vaizdo įrašą A. K. iš pradžių paaiškino, kad tai yra momentas, kai D. K. mėgino sugriebti už drabužių, tačiau sugriebęs nebuvo ir tai ne tas atvejis, kai bandė atimti telefoną. D. K. paaiškino, kad tai tas momentas, kai jis paėmė už telefono, ir įraše balsas jo- šaukia, kad baigtų. Po to šio D. K. paaiškinimo, A. K. jau nurodė, kad tai momentas, kai D. K. sugriebė už telefono, prieš tai paaiškindamas suklydo, nes po šio įvykio lankėsi pas psichologą, šitą įvykį bandė pamiršti.
2019-06-01 pareikškime Marijampolės AVPK A. K. nurodęs, kad šią dieną, apie 17.50 val. D. K. pradėjo agresyviai elgtis. Jam būnant lauke su tėčiu išgirdo triukšmą. Priėję prie jo pradėjo reikalauti, jog jis investuotų lėšas ir savo darbą tvarkant ne jam priklausantį turtą (užfiksavo išmaniuoju įrenginiu). Pareikalavo, jog liautųsi, tačiau žodiškai ir išvaizdžiai, kai atrodė agresyvus, jis buvo šoko būsenoje ir iškvietė policiją bendruoju pagalbos telefonu. Prašo minėtą asmenį sudrausminti (b. l. 7).
D. K. apklausos protokole nurodęs, kad 2019-06-01 apie 17.30 val. tarp jo tėčio ir brolio A. K. buvo kilęs žodinis konfliktas, dėl to kad tėtis paprašė brolio išsivežti savo daiktus iš kiemo. Adas pradėjo konfliktuoti su tėčiu, dėl to į konfliktą įsitraukė ir jis, ramino brolį, kad nerėktų ant tėčio ir nekeltų konflikto. Tarp jo ir brolio pokalbis-konfliktas vyko pakeltu tonu iš abiejų pusės (b. l. 8).
A. K. apklausos protokole nurodęs, kad 2019-06-01 apie 17.50 val. namuose tarp jo ir brolio D. K. kilo konfliktas. D. K. agresyviai su juo elgėsi, kalbėjo pakeltu tonu, bandė jį sugriebti už drabužių. Visi konfliktai vyksta dėl remonto darbų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos jis remontuoja iš savo lėšų ir savo darbu. Nuo birželio 1 d. išsikraustė iš šio namo su vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacija, nes nori ramiai gyventi. Jaučia įtampą, baimę, kad gali pasikartoti panaši situacija, kai 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo sužalotas peiliu kito brolio. Dėl šios priežasties baiminasi dėl savo ir savo šeimos sveikatos, gyvybės ( b. l. 9).
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 481 str. 1d., buvo nutraukta, nenustačius, jog buvo pažeista viešoji rimtis ir tvarka.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius - viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose, ar kitus panašius veiksmus, trikdančius viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.
Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, šioje byloje nėra jokių duomenų, kad būtų sutrikdyta viešoji tvarka ar žmonių rimtis. Nustatyta, kad konfliktas įvyko privačioje valdoje ir gyvenamajame name, tarp tos pačios šeimos narių. Privačios valdos kieme, kaip matyti iš apklaustų asmenų, vyko tik tarpusavio žodinis konfliktas dėl asmeninių santykių, tvarkos palaikymo namų valdoje. Žodinis konfliktas buvo nukreiptas į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, o ne viešosios tvarkos pažeidimą. Šiuo atveju privati namų valda negali būti pripažįstama viešąja vieta ir tarpusavio santykių turinys neatitinka viešosios tvarkos reglamentavimo požymių. Jokių duomenų, kad šis žodinis konfliktas būtų kaip nors paveikęs pašalinius, konflikte nedalyvavusius asmenis, sutrikdęs jų rimtį, nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šio konflikto metu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, parodyti gestai ar įžeidžiantis kibimas, būtent siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš apklaustų asmenų paaiškinimų, pateikto vaizdo įrašo matyti, kad buvo kilęs ginčas dėl turtinio pobūdžio šeimos santykių. Abu asmenys, tiek A. K., tiek D. K. kalba pakeltu tonu, tačiau jokių fizinių veiksmų, grasinimų, įžeidžiamo kibimo, nėra. A. K. mažametis vaikas buvo kambaryje, tame pačiame kambaryje pakeltu tonu kalba tiek A. K., tiek D. K.. Vaizdo įraše matyti, kad vaikas miega ar guli lovoje, vaikas prabunda, kai abu kalba pakeltu tonu, tačiau jokio išgąsčio ar kitokios reakcijos į tai, kas vyksta patalpoje, nerodo. Net ir atvykus pareigūnams, ilgą laiką aiškinantis aplinkybes, jokių duomenų, kad esmingai pažeisti mažamečio interesai nebuvo nustatyta ir pasakyta. Pagal A. K. kvietimą atvykę pareigūnai gana ilgą laiką aiškinosi jų kvietimo priežastį. Į konkrečius jų užduodamus klausimus, kas įvyko, A. K. įvardina terorizavimą, konfliktų kėlimą, konkrečių veiksmų nedetalizuojant ir neįvardinant, ir visas šis aiškinimasis atsiremia į ilgą laiką trunkančius tarpusavio turtinio pobūdžio nesutarimus. Taip pat nurodo, kad D. K. konflikto metu griebė už telefono, įskėlė ekraną, t. y. apsauginį stiklą, tačiau apie jokį rankos užlaužimą, fizinio skausmo sukėlimą nenurodė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad abu konflikto metu išsakė, apibūdindami kiekvieno poelgius, galinčius įžeisti žodžius vienas kito atžvilgiu, tačiau įvardindami, jų nuomone, tokio pasakymo pagrindą. Esant šiems duomenims teismas sprendžia, kad Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus tyrėja I. M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagrįstai ir teisingai įvertino, kad nenustatyta, jog D. K. padarė ANK 481 str. 1d. numatytą nusižengimą.
Jokių neginčijamų duomenų, kad konflikto metu A. K. telefonas būtų tyčia sudaužytas ar D. K. to siekęs, taip pat nėra.
Skunde ir paaiškinime teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad buvo pažeisti ir jo mažamečio vaiko interesai. Tačiau kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, mažametis niekaip nesureagavo į konfliktą, pakeltu tonu kambaryje, kuriame miegojo mažametis vaikas, kalbėjo tiek pats A. K., tiek D. K., ilgą laiką aiškinantis aplinkybes su policijos pareigūnais apie jokį neigiamą poveikį vaikui nebuvo užsiminta, vaiko teisių apsaugos skyrius jokių duomenų apie nustatytus vietoje vaiko teisių pažeidimus institucijai, tyrusiai pareiškimą neperdavė, pats jokių atsakomybės taikymo priemonių dėl šio įvykio nesiėmė, todėl pagrįstai ši A. K. teismo posėdžio metu nurodoma aplinkybė nebuvo tirta jo pareiškimo tyrimo metu ir ją iš naujo tirti nėra pagrindo.
Skundą padavęs asmuo nutarimą prašo panaikinti ir tuo pagrindu, jog nebuvo vertinti fizinio smurto veiksmai. Iš A. K. paaiškinimo ir bylos duomenų matyti, kad jam sužalojimai nebuvo padaryti, o vertinant A. K. parodymų turinį būtų galima spręsti tik dėl galimo dėl fizinio skausmo sukėlimo. Be to byloje neabejotinai nustatyta, kad A. K. ir D. K. yra broliai, todėl šie veiksmai gali būti vertinami BK 140 str. 2d. numatyto nusikaltimo, t. y. smurto artimoje aplinkoje, aspektu.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, ypatingai situacijose, kai sprendžiama dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nustatyti priešiški santykiai, (konfliktinė situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal šioje byloje nustatytas konkrečias įvykių aplinkybes, sprendžiant dėl galimos D. K. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taikymo, teismas vertina visą susidariusią konfliktinę situaciją.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad tarp brolių A. K. ir D. K. vyko tarpusavio konfliktas, kurio metu A. K. filmavo mobiliuoju telefonu. D. K., nenorėdamas būti filmuojamas, bandė telefoną uždengti. Abiejų asmenų parodymai dėl šio veiksmo skiriasi, tačiau nėra nustatyta, kad D. K. būtų tyčia sukęs ranką A. K., kad šį telefoną atimtų, t. y. tyčia vartojęs fizinį smurtą. Apie tokias aplinkybes A. K. nei atvykusiems policijos pareigūnams į įvykio vietą, nei apklausiamas jo pareiškimo tyrimo Marijampolės AVPK metu, iš viso nenurodęs. Tokį nenuoseklumą motyvuoja, jog pareigūnai pareiškimą liepė rašyti glaustai, o apklausos protokole tiesiog gal neužrašė. D. K. paaiškino, kad norėdamas uždengti telefoną, griebė už jo, tuo pačiu galėjo sugriebti ir už rankos. Šiuo atveju pagal nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes- konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje buvusių asmenų elgesio tikslus ir motyvus teismas sprendžia, kad D. K. veiksmai griebiant už telefono ir tuo pačiu rankos, kuria A. K. laikė telefoną, kuriuo filmavo D. K., abiems konfliktuojantiems esant judesyje, nebuvo tiek pavojingi ir nebuvo nukreipti tyčia sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam A. K.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Teismas šioje byloje neabejotinai nustatė tik vieno pobūdžio fizinius D. K. fizinius veiksmus prieš A. K., t. y. suėmimą už telefono, o tuo pačiu ir už rankos. Jokių neginčijamų įrodymų, kad D. K. tyčia užlaužė ranką, nėra nustatyta. Tokių aplinkybių pats A. K. nebuvo nurodęs nei atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, ganėtinai ilgai (kaip matyti iš jo paties pateiktos filmuotos medžiagos) aiškinantis priežastis, dėl ko buvo kviečiama pagalba, nei rašydamas pareiškimą policijai, nei apklausiamas tyrėjos jo pareiškimo tyrimo metu. Nors nurodė, jog viso konflikto eiga buvo filmuojama, tačiau jo pateiktame vaizdo įraše to nėra, iš pateikto įrašo atskirti, kas ir kokius veiksmus atliko- nėra galimybės, matosi tik bendras susistumdymas. Netgi ir aiškinantis aplinkybes dėl šio vaizdo įrašo turtinio, A. K. teismo posėdžio metu jas paaiškino skirtingai. Atvykusiems policijos pareigūnams fiziniu skausmu nesiskundė. Kaip matyti, nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl D. K. veiksmų A. K. iš tiesų būtų jautęs tokį fizinį skausmą, kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Teismas sutinka, kad instinktyviai suėmus ranką, bandant atimti telefoną, kad juo nefilmuotų, A. K. galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų būti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme, ir kad D. K. savo veiksmais to siekė, teismo vertinimu, tokios išvados daryti tikrai negalima ir dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos nėra pagrindo.
Iš pateikto vaizdo įrašo, o taip pat paaiškinimų teismo posėdžio metu, jokių duomenų, kad kilę turtinio pobūdžio nesutarimai ir tarpusavio ginčas būtų peraugę į situaciją, kurioje būtina taikyti administracinių nusižengimų ar baudžiamojo proceso kodekso numatytas pažeistų teisių ir interesų gynimo priemones, nėra. Kilusių tarpusavio turtinio pobūdžio nesutarimų sprendimui gali būti naudojamos ir yra pakankamos civilinio proceso kodekse numatytos pažeistų teisių gynimo priemonės.
Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ANK 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a:
A. K. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti A. K., D. K., Marijampolės AVPK.
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė