Civilinė byla Nr. e2S-1084-601/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04893-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. V. ir A. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami: 1) uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais).

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui imtis veiksmų, susijusių su 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovų S. V. ir A. V. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais), sudarytas su ieškovais S. V. ir A. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-02-12 rašte Nr. 8SD-(14.8.125 E.) numatytu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Nutarties vykdymą pavedė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas darė išvadą, jog ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, nes savo reikalavimams įrodyti jie pateikė ieškinį grindžiančius dokumentus. Pažymėjo, kad skyrius pranešė ieškovams apie vienašališką su jais sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis, ieškovai neteks galimybės naudoti ir valdyti nuomojamus žemės sklypus, gali būti priversti pašalinti jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus, dėl ko gali patirti nuostolių. Be to, skyriui vienašališkai nutraukus minėtas sutartis, būsimo ieškovams palankus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasidarys nebeįmanomas. Todėl egzistuoja pagrindas uždrausti atsakovei nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovais 2018-02-12 rašte numatytu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Pritaikius ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę ieškinyje nurodytoje apimtyje, tai nepagrįstai suvaržytų atsakovės teisę nutraukti su ieškovais sudarytas nuomos sutartis CK 6.564 str. 1 d. 2 p. bei 6.217 str. numatytais pagrindais, nustačius šiuos pagrindus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11271-959/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pripažįstami ieškovų interesai bet kokia kaina išsaugoti valstybinės žemės nuomos sutartis ir paneigiami valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti. Teismas iš esmės ne pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o iš anksto, net neišnagrinėjęs bylos, jau priėmė procesinį sprendimą, kuriuo tenkino ieškovų reikalavimus, nes ieškovai pareikštu ieškiniu būtent ir prašo uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai vienašališkai nutraukti 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais). Ieškovo reikalavimai ir su jais siejamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju viešojo intereso negali paneigti ar sumenkinti, nes grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, sudarant sandorius dėl šio žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11271-959/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui. Atsakovo teisinis statusas gali būti veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nebuvimą. Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino atsakovo teisinio statuso, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos.

Ieškovai S. V. ir A. V., atstovaujami advokato G. M., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

nesuprantama, kodėl atsakovas remiasi CPK normomis, reglamentuojančiomis viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Ginčas šioje byloje kilęs ne iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, tad atsakovo skundas, kuris grindžiamas su ginču nesusijusiomis normomis, yra per se nepagrįstas. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas nevertino, ar galėtų ir kaip galėtų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Teismas išnagrinėjo CPK 144 str. turinį ir pasisakė dėl visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo nagrinėjamo ginčo atveju. Teismas įvertino teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Vertinant grėsmę dėl būsimo sprendimo neįvykdymo akivaizdu, jog būtent pranešimas apie tai, kad suėjus dviem mėnesiams po rašto gavimo atsakovas nutrauks nuomos sutartis vienašališkai, rodo riziką dėl ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ateityje. Ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, kurio tikslas yra užkirsti kelią vienašaliam nuomos sutarčių nutraukimui. Leidus atsakovui tęsti veiksmus, susijusius su nuomos sutarčių nutraukimu, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovų reikalavimų pagrįstumas, ir atsakovui atitinkamai nutraukus nuomos sutartis, ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas uždrausti vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis nebetektų teisinės prasmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nutartimi yra adekvatus ir proporcingas susidariusioje situacijoje. Atsakovas neįrodė, kad šio konkretaus ginčo atveju uždraudimas nutraukti nuomos sutartis yra neadekvati ir nebūtina priemonė. Atsakovas nepateikė nei vieno konkretaus argumento, kuris pagrįstų jo interesų pažeidimą, o atsakovo statusas per se nereiškia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrindo. Iš ieškovų ieškinio aiškiai matyti, kad būtent jų interesai atsakovo veiksmais yra labiausiai pažeidžiami. Atsakovas neginčija valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo teisėtumo. Skyrius neįrodė jokio esminio aplinkybių pasikeitimo, susijusio su aikštelės funkciniu savarankiškumu, buvusiu 2011 m. sudarant nuomos sutartis ir tariamai nesamu dabar. Skyrius pritaikė akivaizdžiai netaikytinus pagrindus nuomos sutarties nutraukimui, ir manytina tai padaryta dėl skyriaus darbuotojų nesigilinimo į faktinę situaciją. Nustačius, kad sklype nėra registruota jokių kitų statinių, išskyrus aikštelę su priklausiniais, prieita nepagrįstos išvados, kad tai yra savarankiškai nefunkcionuojantis statinys, nepaisant eilės įrodymų, bylojančių priešingai. Kadangi sklypas nuomininkams išnuomotas ir netgi buvo suformuotas būtent aikštelės, kaip savarankiškai funkcionuojančio statinio, eksploatavimui, ir iki rašto parengimo ieškovai praktiškai buvo sudarę susitarimą dėl sklypo išpirkimo, tai prima facie aiškiai patvirtina, kad raštas ir jame nurodytas sprendimas – vienašališkai nutraukti nuomos sutartį suėjus 2 mėnesių terminui – yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovai reiškia prevencinį ieškinį ir prašo ne panaikinti informacinio pobūdžio raštą, o uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti nuomos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo. Iš atsakovo rašto yra akivaizdžiai matyti, kad raštu ieškovams buvo pranešta apie numatomą minėtos žemės nuomos sutarčių vienašališką nutraukimą suėjus dviem mėnesiams po šio rašto gavimo. Sklype stovi ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl nutraukus šio sklypo nuomos sutartis, ieškovai neteks sklypo valdymo teisės, kas lems didelius nuostolius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemonės, nes apsiribojo nepagrįstu konstatavimu, jog sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, t. y. nėra grėsmės, jog nutraukus ginčo nuomos sutartį ieškovė patirs žalą. Pažymėjo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui, nepagrįstai varžo atsakovės teises disponuoti patikėjimo teise valdomu valstybinės žemės sklypu. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovės specifinį statusą ir jau šioje proceso stadijoje ginčą išsprendė iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017 ir kt.).

Teismas spręsdamas dėl preliminaraus ieškovų ieškinio pagrįstumo pažymi, kad šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimus dėl 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties                     (-ių) nutraukimo pripažinimo neteisėtu (-omis) ir uždraudimo nutraukti su ieškovais sudarytą (-as) ginčo nuomos sutartį (-is). Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus atsakovų atžvilgiu.

Toliau teismas sprendžia dėl kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir ieškovai pareiškė reikalavimą uždrausti nutraukti nuomos teisinius santykius, konstatuoja, jog teismas pagrįstai iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė nutraukti ginčo nuomos sutartis. Pažymėtina, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovės interesų, priešingai, ji užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą ir eliminuoja galimybę atsakovei disponuoti ginčo žemės sklypu. Taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus ieškovų reikalavimus, pastarieji, siekdami realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina ieškovų teises iki ginčo išsprendimo tęsti nuomos santykius su atsakove ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė nurodo, kad teismas ne pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o iš anksto išnagrinėjo bylą, kadangi ieškovų ieškiniu keliamas reikalavimas yra uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytas argumentas iš esmės nepagrįstas. Šiuo atveju matyti, kad ieškinio reikalavimas ir laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas iš esmės tokio paties pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad esant nurodytai situacijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Pažymėtina, kad ieškovai reiškė prevencinio pobūdžio ieškinį, kas, atsižvelgiant į tokio pobūdžio ieškinių specifiką, lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas (taip pat būsimo teismo sprendimo turinys) gali visiškai ar iš dalies sutapti. Nagrinėjamu atveju ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui laikinai atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Taigi, nors ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, tačiau nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui (-ams) teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių. Įvertinus nurodytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad teismas pasisakė dėl ginčo esmės, t. y. 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, priešingai, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus įvertintas atsakovės atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį.

Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo, atsakovės teisių pažeidimo, atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinio statuso, neįvertinimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis, kuria buvo tenkintas ieškovų S. V. ir A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                           Evaldas Burzdikas