Administracinė byla Nr. A⁶³ – 38/2011

Procesinio sprendimo kategorija 4.3; 11.6.1.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 7  d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjams M. B., S. Š., L. T.,

pareiškėjų atstovams advokatui Pauliui Bružui, R. L.

atsakovo atstovui Mindaugui Špūrui,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. G., T. A., A. V., D. M., M. S., F. U., S. G., A. G., P. Š., V. M. R. K., A. F., J. M., A. D., J. D., J. K. B., G. Z., T. J. M.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams advokatui Kęstučiui Žičkui, advokatei Ievai Balčiūnaitei, P. Z., D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Č. A. (Č. A.), A. J., Č. G. (Č. G.), A. G. (A. G.), G. Z., M. B., T. M. (T. M.), H. P., J. J., S. Š., Z. J. (Z. J.), Z. J. (Z. J.), L. T., A. Š. (A. Š.), E. B., G. D., L. A., trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M., T. A. (T. A.), J. A., V. B., S. K., H. K., F. S. (F. S.), E. M. (E. M.), D. M., M. S., G. S., J. T., trečiųjų suinteresuotų asmenų O. G., V. M., J. V., S. Š., M. V., E. M., V. M., A. J. R., A. Č., A. V., S. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. A., M. A. (M. A.), Z. M., Č. G., A. G., H. N., G. Z., Z. K. (Z. K.), M. B., Z. S., T. M., M. G., H. B., D. J., L. S., A. J., K. N. (K. N.), V. N., M. K., L. A., Č. V., J. S., H. P., S. G., J. M., J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., J. Z. (J. Z.), G. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A. (A. A.), M. P., J. C., K. Z., V. B., S. K., A. G. (A. G.), M. P., L. Z., G. G., G. S., J. T., M. S., I. M. (I. M.), E. M., E. M. (E. M.), V. M., V. M. (V. M.), J. R., V. M. (V. M.), J. M., J. M. (J. M.), L. G., Č. B., V. R., S. R., V. Š., I. G., J. M., M. K., M. R., J. K., M. Š., J. M., Z. S. (Z. S.), D. B., A. G., A. S., J. J., H. S., F. S., G. S., G. S. (G. S.), T. M., T. T., K. K., G. S., H. K. (H. K.), L. M. (L. M.), T. M., M. Z., C. U. (C. U.), T. U., Z. T. (Z. T.), V. U. (V. U.), V. U., R. U., S. N., B. N. (B. N.), F. U. (F. U.), A. G., P. Š., V. B., A. D. (A. D.), V. M., A. K., J. D., S. L. (S. L.), V. Š. (V. Š.), K. V., L. M. (L. M.), A. V., S. Š., R. K., M. J. V., E. M., U.-E. L., S. C., Ž. C., A. J. R., J. Č., S. P., O. G., V. S., J. V., A. Č., S. G., L. A., S. G., J. A., D. M., J. P., Z. S., T. A., M. S., E. A. (E. A.), V. K., Č. A. (Č. A.), J. M. (J. M.), E. S. (E. S.), V. U., S. C., R. A., J. K. B., J. M. dėl aktų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai Č. A., M. A., Z. M., Č. G., A. G., H. N., G. Z., Z. K., M. B., Z. S., T. M., M. G., H. B., D. J., L. S., A. J., K. N., V. N., M. K., L. A., Č. V., J. S., H. P., S. G., J. M., J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., J. Z., G. D. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (I tomas, b. l. 4 – 10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą, kuriuo patikslintas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, ir šį sąrašą panaikinti.  

Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka (2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos kaimo vietovėje rengimo metodika (patikslinta Žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159), nes nei vienas sąraše įvardytas asmeninio ūkio naudotojas neturi nustatytais terminais ir nustatyta tvarka paženklintų asmeninio ūkio žemės sklypų bei sklypų naudojimą patvirtinančių dokumentų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu pagal įstatymus suteikta ir naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi įstatymu yra nustatyta, kad būtina sąlyga žemės negrąžinti natūra pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą yra tai, kad asmeniniam ūkiui žemė būtų suteikta pagal įstatymus, t. y. teisėtai, laikantis norminiais teisės aktais numatytos procedūros, ir pagrįstai – asmenims, turintiems teisę gauti paminėtus žemės sklypus. Sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo procedūra buvo reglamentuojama eilėje aktų, kurie nustatė šios žemės sklypų suteikimo tvarką, o tuo pačiu ir šios žemės įsigijimo teisėtumo sąlygas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 5 punkte buvo nustatytos teisėto žemės asmeniniam ūkiui suteikimo sąlygos: suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje turėjo nustatyti įmonės sudaryta komisija, įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta, turėjo šią žemę įforminti ir apskaityti tam tikra tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 2 punktu buvo pavesta rajonų savivaldybėms ir apylinkių agrarinėms reformos tarnyboms organizuoti žemės sklypų asmeniniam ūkiui ženklinimą, reikiamų dokumentų parengimą ir iki 1994 m. liepos 1 d. užbaigti šių sklypų matavimą. Tuo pačiu nutarimu patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 9 punkte buvo nustatyta, kad apylinkės taryba, atsižvelgdama į apylinkės agrarinės reformos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto pasiūlymus, svarsto prašymus ir priima sprendimus dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo; 14 punkte nustatyta, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu; 15 punkte nustatyta, kad žemės sklypus asmeniniam ūkiui matuoja apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, o tuo atveju, kai matavimo darbų atlikti nustatytuoju laiku neįmanoma, – ir kiti asmenys pagal darbo sutartis; žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai padeda suplanuoti žemės sklypų asmeniniam ūkiui išdėstymą; 16 punkte numatyta, kad nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pareiškėjų manymu, paminėtos taisyklės reiškia, kad žemę konkrečiam asmeniui konkrečioje vietovėje galėjo suteikti tik tam įgaliojimus turintys asmenys, žemės suteikimas, matavimas turėjo būti įformintas dokumentais, žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. liepos 1 d. turėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje. Laisva valstybinio žemės fondo žemė šio nutarimo prasme yra ta, į kurią nepretenduoja asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Paaiškino, kad buvę savininkai pretenduoja į 146,10 ha žemės grąžinimą natūra Zujūnų rėžinio kaimo teritorijoje, grąžintinos natūra žemės toje vietovėje yra 30,59 ha. Ginčijamu sąrašu 18,19 ha numatyta suteikti asmeninio ūkio naudotojams.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 111 – 116) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad žemės suteikimą asmeniniam ūkiui reglamentavo Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990, Nr. 22-541), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 30-735), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 58-1131) bei kiti teisės aktai. Šiais teisės aktais buvo nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams (dirbusiems kaime) jiems pageidaujant, vienai šeimai suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal tuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalies redakciją (1994 m. gegužės 24 d. Nr. I-476), sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos turėjo priimti ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 69 punkte nurodyta, kad asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje projektavimo darbai vykdomi pagal šioje metodikoje nustatytus bendrus žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimus, vadovaujantis iš žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą žemė suteikta asmeniniam ūkiui yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, kad asmeniniam ūkiui skirti sklypai yra priskirti valstybės išperkamiems plotams ir buvusiems žemės savininkams natūra negrąžinami.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. A., V. B., M. P., L. Z., G. S., M. S., I. M., E. M., V. M., J. R., J. M., V. R., S. R., V. Š., I. G., J. M., A. M., G. S., T. M., T. T., K. K. atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I tomas, b. l. 117 – 118) prašė jį patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I tomas, b. l. 119) prašė jį tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. A., S. G., J. A., D. M., J. P., Z. S., T. A. atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I tomas, b. l. 121 – 122) prašė pareiškėjų skundą patenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. G., P. Š., V. B., A. G., F. U. atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I tomas, b. l. 179 – 183) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., L. G. ir Č. B. atsiliepimu į pareiškėjų skundą (II tomas, b. l. 16 – 21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo U.-E. L. atsiliepimu į pareiškėjų skundą (IV tomas, b. l. 174 – 176) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu (VII tomas, b. l. 17 – 41) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies; Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą, kuriuo patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, pakeitė, keičiant šiuo punktu patvirtintą priedą Nr. 5; Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše pakeitė naudojamų asmeninio ūkio sklypų dydžius taip: nurodė sąraše, kad S. G. naudoja 1,70 ha, A. G. naudoja 1,50 ha, P. Š. naudoja 1,30 ha, V. B. naudoja 0,70 ha, A. L. naudoja 0,24 ha; Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše panaikino visus duomenis dėl šių asmenų: 12. O. G.; 13. A. Č.; 20. V. M.; 25. J. V.; 27. L. V.; 28. S. Š.; 30. M. V.; 31. E. M.; 32. V. M.; 33. H. U.; 35. A. C.; 37. A. R.; kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007m. lapkričio 20 d. išleido įsakymą Nr. 2.3-12801-1411, kuriuo pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1485-41 2.2 punkto patikslinimo ir papildymo“ 3.3 punktą, t. y. patvirtino patikslintą Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą (5 priedas). Įsakymo dalis yra ginčo dalykas. Teismas vertino tik skundžiamo įsakymo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir laikė, kad būtina įvertinti, kokiu teisiniu pagrindu šis įsakymas priimtas, kokias pasekmes sukeltų reikalavimo tenkinimas, t. y., kokie viešojo administravimo aktai tokiu atveju liktų galioti. Taip apibrėžiamos ginčo ribos ir tik jose būtų galimybė vertinti kiekvieną konkretų atvejį, ar asmeninio ūkio žemė buvo naudojama, nes ginčijamas būtent naudojimą patvirtinantis sąrašas. Teismas įvertino ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje šioje byloje (Nr. A‑261‑477/2009) jau pasisakyta, kad dalies trečiųjų asmenų žemės faktinis naudojimas yra patvirtintas į bylą pateiktais dokumentais. Dėl to teismas dėl šių asmenų nusprendė tikrinti tik tai, ar žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo suteiktas toje teritorijoje, kurioje pateiktas jo naudojimą patvirtinantis dokumentas. Tai būtina todėl, kad tiek Žemės reformos įstatymas, tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato, kad asmeninio ūkio žemė gali būti pripažinta valstybės išperkama tik tada, kai ji suteikta pagal įstatymus ir naudojama pagal paskirtį. Tai ginčijamame sąraše nurodyti asmenys: A. V. (L. V. yra sąraše, jis miręs, bet žemės naudojimas patvirtintas jo teisių perėmėjai), S. C. (A. C., esančio sąraše, teisių perėmėja), S. Š., R. K., M. V., E. M., M. V. M., Ž. C., A. R., J. Č., S. P., O. G., V. S., J. V. ir A. Č.. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties nuostatą, kad pareiškėjai turi reikalavimo teisę šiame ginče ir kad ginčijamas sąrašas yra aktas, kuris sukelia teisines pasekmes ir todėl gali būti ginčijamas teisme. Todėl dėl šių dalykų daugiau nepasisakė. Teismo vertinimu, tas faktas, kad asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo aktai surašyti 2008 m. gegužės mėnesį (kitais atvejais pateikti tokie patys aktai, surašyti 2009 metais), po skundžiamo įsakymo priėmimo, negali būti pagrindu įsakymo daliai panaikinti, nes į bylą pateiktais aktais patvirtinama, kad įsakyme nurodytas žemės naudojimas Zujūnų kaime patvirtintas. Pareiškėjų atstovas teigė, kad tokiais aktais neįmanoma identifikuoti sklypų vietos teritorijoje. Tačiau, teismo manymu, šis argumentas įsakymo dalies teisėtumo nepanaikina, nes nustatyta, kad Zujūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas dar tik rengiamas, tuomet jame bus identifikuota sklypų vieta, o tvirtinant projektą galimas ir sklypų dydžio koregavimas (tai numato Žemės reformos įstatymo 15 straipsnis). Be to, skundžiamo įsakymo teisėtumui sklypo vieta Zujūnų kaimo teritorijoje neturi jokios reikšmės, nes skundžiamas priedas, kuriame yra tik žemės naudotojų sąrašai, jų gyvenamoji vieta, Tarybos sesija ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas, kai buvo skirtas ar įteisintas asmeninio ūkio sklypas, skirto sklypo dydis ir įsakymo priėmimo metu naudojamas plotas. Konkrečios sklypų vietos nustatinėjamos patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais, o ne sąrašais asmenų, kurie naudojasi asmeninio ūkio žeme. Tačiau šiuo atveju svarbiausia tai, kad žemės reforma vykdoma rėžiniame Zujūnų kaime, o pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teisę natūra rėžiniame kaime, kas reiškia, kad ne buvusioje konkrečioje savininko turėtos žemės vietoje. Dėl to nenustatinėjama konkreti turėtos žemės vieta, į kurią atkuriama nuosavybės teisė, ir tuo pačiu pareiškėjai negali savo teisę ginti tuo, kad buvusiems savininkams priklausiusioje žemėje yra įsiterpę asmeninio ūkio sklypai. Jeigu nuosavybė būtų atkuriama buvusios žemės vietoje, tuomet turėtų reikšmės, kur konkrečiai yra asmeninio ūkio sklypai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-531-03). Šis argumentas grindžiamas Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu (toliau – ir Vyriausybė nutarimas Nr. 1057, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka). Teismas neanalizavo kitų pareiškėjų argumentų, susijusių su tuo, kad 1991 – 1996 metais teisės aktai reikalavo daugelio dokumentų, kurie patvirtintų, kad asmeninis ūkis suteiktas pagrįstai ir teisėtai. Teismas nurodė, jog šie klausimai neanalizuojami dar ir todėl, kad nurodytame periode dėl asmeninio ūkio suteikimo tretiesiems asmenims buvo priimami administraciniai aktai, kurie turėjo būti ginčijami laiku, t. y. įstatyme nustatytu terminu. Tik ginčijant asmeninio ūkio žemės suteikimo ar įteisinimo aktą, būtų tiriama, ar jis priimtas remiantis tais dokumentais, kurių konkrečiais laikotarpiais reikalavo pareiškėjų nurodomi teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjai, tiek tretieji suinteresuoti asmenys nuo tada, kai jie teikė prašymus atkurti nuosavybės teisę ar suteikti asmeninį ūkį, turėjo žinoti apie visus individualaus pobūdžio administracinius aktus, kuriais tretiesiems asmenims buvo skirti asmeniniai ūkiai ar tikrintas naudojimo teisėtumas. Ne visą laiką teisės aktuose buvo nuostatos dėl rėžinio kaimo, kai nuosavybės teisė atkuriama miesto teritorijoje buvusiame kaime. Tik nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 106 punkto nuostata, kad „žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtajam žemės plotui.“ (Žin., 2002, Nr. 93-3988). Tačiau tuo metu, kai Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimais 1991 – 1994 metais buvo suteikiami asmeniniai ūkiai, ar kai jie buvo suteikti 1996 metų Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymais, teisės aktuose dar nebuvo nuostatų dėl to, kad nuosavybės teisė rėžiniuose kaimuose atkuriama proporcingai, o ne turėtos žemės vietoje. Teismo vertiniumu, tuo metu kiekvienas pretendentas, jeigu jis padavė prašymą atkurti nuosavybę iki 2002 metų, turėjo žinoti, kuris konkrečiai suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas jam sudaro kliūtį atkurti nuosavybę natūra. Todėl galėjo ginčyti tiek Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimus, tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymus dėl asmeninių ūkių suteikimo (įteisinimo) ar suteikimo ir naudojimo teisėtumo patikrinimo. Suteikimo ir naudojimo teisėtumas buvo tikrinami ne kartą. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1577-41 „Dėl piliečių asmeninio ūkio žemės suteikimo pažeidžiant įstatymus ir piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašų patvirtinimo Vilniaus rajone“, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41), tokių įsakymų buvo ir daugiau. Šie įsakymai taip pat galėjo būti skundžiami, jeigu juose nepažymėtas, pareiškėjų manymu, neteisėtas žemės suteikimas ar įteisinimas. Pažymėjo, kad tik apskundus nurodytus aktus įstatymuose nustatytais terminais, buvo galima objektyviai ir visapusiškai patikrinti, ar sprendimai priimti laikantis visų pareiškėjų atstovo nurodytų teisės aktų, galiojusių tuo periodu, nuostatų. Tai, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 metų sprendimai buvo ginčijami teismuose, patvirtina ir pareiškėjų atstovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A3-531-03 (2003 m. birželio 13 d. nutartis), kurioje buvo ginčijami Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 metų sprendimai. To ginčo esmė buvo būtent dėl sklypų vietos, nes buvo siekiama atkurti nuosavybės teisę į konkretų buvusio savininko sklypą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad apylinkės tarybos sprendimuose ta vieta taip konkrečiai nenurodyta. Dėl to ginčijami apylinkės tarybos sprendimai nebuvo naikinami, nes dėl to, kad vieta nenurodyta, jie nesudarė kliūties nuosavybės teisių atkūrimui į konkretų sklypą. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teisę rėžiniame Zujūnų kaime, todėl svarbu tik nustatyti, ar asmeninio ūkio sklypai, kurių naudotojų sąrašas ginčijamas, buvo suteikti atitinkamais teisės aktuose nurodytais sprendimais būtent Zujūnų kaime ir ar jie iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvo naudojami Zujūnų kaime. Tai, kad turi būti ginčijami pirminiai sprendimai, kuriais suteikti asmeniniai ūkiai, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-525-05. Tuomet, kai ginčijami asmeninio ūkio žemės suteikimo sprendimai, teismas retrospektyviai nustatinėja asmeninio ūkio sklypų suteikimo teisėtumą pagal pirminius dokumentus, kurių reikalavo tuo metu galioję teisės aktai. Šiuose teismų sprendimuose ir buvo detaliai vertinamos aplinkybės, kurias nurodo pareiškėjų atstovas kaip vertintinas ir šioje byloje – asmeninių ūkių suteikimo teisėtumas, kiekvienu periodu tam tikrų dokumentų buvimas ir pan. Tačiau nurodytose bylose tai vyko būtent dėl to, kad šie pirminiai sprendimai, kuriais suteikti asmeniniai ūkiai, ir buvo skundžiami teismui. Dėl to, teismo manymu, pareiškėjų atstovo teiginiai, kad teismas šioje byloje turi ištirti visą asmeninių ūkių suteikimo istoriją nuo 1991 iki 1996 metų įvertinant dokumentus, apie kuriuos nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-531-03, yra nepagrįsti. Bylos iš esmės skiriasi savo aplinkybėmis, ginčo dalyku ir ginčo ribomis. Toje byloje buvo ginčijami Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 metų sprendimai, todėl suprantama, kad joje buvo tiriama, ar apylinkės taryba teisėtai suteikė asmeninio ūkio žemę, ar turėjo visus tuo laikotarpiu teisės aktuose nurodytus dokumentus. Šiuo atveju skundžiamas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, patvirtintas 2007 metais, kai buvo tikrinamas tik naudojimo faktas, bet ne suteikimo teisėtumas, todėl svarbu nustatyti, ar toks sąrašas sudarytas ir patvirtintas teisėtai. 2007 metais Vilniaus apskrities viršininko administracijos joks teisės aktas neįpareigojo pertikrinti asmeninio ūkio suteikimo teisėtumą, o naudojimas turėjo būti patikrintas, nes to reikalauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. Zujūnų kaime ruošiamasi atkurti nuosavybės teises pagal šį įstatymą ir dėl to rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Teismas nurodė, kad nuo 1991 metų teisės aktai keletą sykių numatė asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo ir asmeninio ūkio sklypų naudojimo patikrinimą, t. y. buvo tikrinama, ar asmeninio ūkio sklypai tikrai naudojami pagal paskirtį, teisėtai, ar ten, kur suteikta, taip pat minėtu 1998 m. įsakymu, tikrintas ir suteikimo teisėtumas. Tai numatė nuo 1995 m. lapkričio 30 d. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalis. Nustačius neteisėtą naudojimą, Vilniaus apskrities viršininkas įsakymais asmenis pašalindavo iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų. Nenustačius suteikimo ir naudojimo neteisėtumo, toks asmuo nebuvo minimas tokiuose viršininko įsakymuose. Minėta, kad pareiškėjai, kaip pretendentai, galėjo tokius Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus ginčyti teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau tai nebuvo daroma. Pastebejė, kad daliai trečiųjų suinteresuotų asmenų, kai atsirado tai leidžiančios Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalies nuostatos, asmeninio ūkio žemės suteikimas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko (valdytojo) 1996 m. rugsėjo 30 d., 1996 m. gruodžio 4 d., 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymais Nr. 1274-41, Nr. 1809-41 ir Nr. 2104-41, taip pat daliai asmenų ir kitais įsakymais. Tai nurodoma ginčijamame sąraše, be to, byloje yra ir kitų duomenų apie žemės naudojimo įteisinimą įsakymais. Pareiškėjai teigė, kad asmeninio ūkio žemė šiems asmenims buvo suteikta neteisėtai, nes nėra išlikusių dokumentų, kurių tuo metu reikalavo teisės aktai tokiam veiksmui atlikti ir sprendimui priimti (įteisinimui). Tačiau nustatinėti tokias aplinkybes būtų galima tik tuo atveju, jeigu teisme būtų ginčijami nurodyti įsakymai. Šiuo gi atveju preziumuojama, kad įsakymai buvo teisėti ir pagrįsti, jų priėmimo aplinkybės negali būti kvestionuojamos, nes jie nenuginčyti taip, kaip teisinėje valstybėje gali būti nuginčytas administracinis sprendimas, sukeliantis asmenims atitinkamas teisines pasekmes, šiuo atveju suteikiantis teisę naudotis žemės sklypu, kartu šis žemės naudojimas suteikia teisę privatizuoti žemę. Teismo vertinimu, darant priešingai būtų pažeisti esminiai teisinės valstybės principai, tokie kaip teisėtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Įstatymai nenumato nei vienos iš šių grupių – pretendentų atkurti žemės nuosavybę ar asmeninio ūkio naudotojų pirmumo teisės, tačiau pretendentams neatkūrus nuosavybės, už tai bus kompensuojama. Tuo tarpu asmeninio ūkio naudotojai netektų ūkio be jokių kompensacijų. Byloje yra duomenų, kad ne mažai jų yra už žemę sumokėję privatizavimo čekiais. Šis ginčas apibrėžiamas konkrečiu pareiškėjų pareikštu reikalavimu. Todėl teismas nevertino retrospektyviai ir istoriškai viso asmeninių ūkių suteikimo proceso ir jame priimtų sprendimų. Kliūčių juos ginčyti įstatyme numatytu terminu pareiškėjams nebuvo. Pareiškėjai teigė, kad prašymus atkurti nuosavybės teisę padavė įstatyme numatytais terminais, taigi ir savo teises ginti galėjo nuo pat pradžių, kai tik buvo priimami viešojo administravimo institucijų sprendimai, jų manymu pažeidžiantys jų teises. Teismų praktika rodo, kad kiti pretendentai naudojosi savo teise ginčyti pirminius asmeninio ūkio suteikimo dokumentus, todėl pareiškėjai taip pat savo teisėmis galėjo pasinaudoti tinkamai ir laiku. Atsižvelgęs į išdėstytas nuostatas, teismas vertino tik Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-12801-1411, kuriuo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1485-41 2.2 punkto patikslinimo ir papildymo“ 3.3 punktas, t. y. patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas (5 priedas), t. y. šio įsakymo priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo manymu, iš šio įsakymo įžanginės dalies akivaizdu, kad jis parengtas tam, kad būtų galimybė patvirtinti tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Įsakyme nurodoma, kad jis parengtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Vyriausybės 1998 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka (Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija), Žemės ir miškų ministerijos 1998 balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (patikslinta žemės ūkio ministro 2006 balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159) ir Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu. Taip pat svarbu tai, kad skundžiamu įsakymu tikslinami Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3.-2179-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1485‑41 2.2 punkto patikslinimo ir papildymo“ 3 punkto 3.1. ir 3.3. papunkčiai ir jie naujai išdėstomi, t. y. naujai išdėstomas sąrašas piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, ir 3.3. punkte patikslintas asmeninio ūkio naudotojų sąrašas – 5 priedas, nurodoma, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3‑2179-41 dalis. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 2.3-2179-41 priimtas vadovaujantis tais pačiais teisės aktais ir vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. sprendimą. Šiuo įsakymu patikslinamas Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1485-41 1 punktas ir įsakyta nuo 2004 m. kovo 29 d. pradėti rengti Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą rėžinio Zujūnų kaimo teritorijoje 162,55 ha plote. Šiuo įsakymu patvirtintas asmeninio ūkio naudotojų sąrašas – 5 priedas. Šis įsakymas ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-197-121/09, kuri yra sustabdyta (prijungta prie šios bylos). Tačiau, teismo manymu, vertinant ginčijamo šioje byloje įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu įvertinti ir 2004 m. įsakymo 5 priede nurodytų asmenų, asmeninio ūkio naudotojų sąrašą, nes tęstinumas iš dalies patvirtintų asmeninio ūkio žemės naudojimą. Sulyginus sąrašus, teismo vertinimu, akivaizdu, kad dalis 2004 m. sąrašo nepasikeitė. Pažymėjo, kad šiam ginčui svarbus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41), kadangi juo patvirtintas Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašas, taip pat sąrašas piliečių, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės. Šiuo įsakymu patvirtinti sąrašai šioje byloje turi esminę reikšmę, todėl, kiek jie liečia Zujūnų kaimą, šiuo įsakymu patvirtinti sąrašai lygintini su skundžiamu įsakymu patvirtintu sąrašu. Laikė, kad nenuginčijus šio įsakymo teisingumo, jis laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tokiu atveju, jeigu jame nėra ginčijamo įsakymo 5 priede nurodytų asmenų, būtina pripažinti, kad jie asmeninį ūkį naudoja, nes tai patvirtina 2008 m. spalio 23 d. įsakymas, o kai 2008 m. įsakyme nurodyta, kad asmuo iš dalies nenaudoja jam suteikto sklypo, būtina sulyginti, ar nustatytas faktas atitinka ginčijamo sąrašo duomenis. Šiuo įsakymu patvirtintas sąrašas, teismo nuomone, turi esminę reikšmę dėl to, kad pagal 2005 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 564 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ nuostatas, rengiant žemėtvarkos projektą jo rengėjai privalo turėti tokį sąrašą (Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 8 p., Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, 4 ir 4.2 p.). Zujūnų kaime asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai dar buvo nustatinėjami Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 05, tačiau jis labiau reikšmingas įvertinant 2004 m. sudaryto sąrašo teisingumą. Pabrėžė, kad vertinant skundžiamo akto dalies teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, kokie teisės aktai įtakojo tokio dokumento atsiradimą. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 daroma išvada, kad rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, todėl nustatomas to projekto plotas ir sąrašai asmenų, kurie pretenduoja, kad jiems būtų projektuojami sklypai – nuosavybės teisės atkūrimui ar asmeniniam ūkiui. Tai, kad asmeninio ūkio naudotojų sąrašai patvirtinti tuo tikslu, patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41). Nuosavybės teisė piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą rėžinio Zujūnų kaimo teritorijoje gali būti atkurta tik patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą (Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 23 ir 106 p.). Tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas, patvirtina Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo 2008 m. liepos 14 d. protokolas Nr. 11. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 staipsnio 1 dalies 7 punktu. Pažymėjo, kad įstatyme nustatyta, jog asmeninio ūkio žemės naudojimas turi būti įtvirtintas žemėtvarkos projekte, ir tik tuomet ši žemė yra valstybės išperkama, t. y. negrąžinama natūra, bet už ją kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo tokie sąrašai turi tik pagalbinę reikšmę, yra tik vienas iš dokumentų, būtinų žemės reformos žemėtvarkos projektui parengti ir patvirtinti. Taip pat rėmėsi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos Toliau – ir Metodika), patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D‑159 redakcija), 67 punktu ir 69 punktu. Laikė, kad tiek asmeninio ūkio naudotojų sąrašai, tiek minėtu 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintas sąrašas asmenų, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, yra tik vienas iš būtinų dokumentų žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktai ir asmeninio ūkio žemės suvestiniai planai yra dokumentai, būtini žemės reformos žemėtvarkos projektui parengti ir patvirtinti. Tuo tarpu ginčijamas tik vienas iš žemėtvarkos projekto rengimui būtinų dokumentų – asmeninio ūkio naudotojų sąrašas. Teismo vertinimu, pagal minėtą Metodiką svarbesni yra būtent Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) patvirtinti asmeninio ūkio nenaudojančių ar iš dalies nenaudojančių asmenų sąrašai, taip pat sąrašai asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai. Toks sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1577-41. Naudojančių asmeninio ūkio žemę sąrašų minėta Metodika netgi nereikalauja. Teisės aktuose nenustatyta, kad žemę naudojančių asmenų sąrašas tvirtinamas kartu su žemės paženklinimo aktais ir asmeninio ūkio suvestiniais planais, t. y., kad skundžiamo įsakymo sudėtine dalimi būtų žemės paženklinimo aktai ir suvestiniai asmeninių ūkių planai. Šie planai ir aktai turi būti žemės reformos žemėtvarkos projekto sudėtine dalimi, o žemėtvarkos projektą taip pat įsakymu tvirtina apskrities viršininkas. Pastebėjo, kad be paženklinimo aktų ir suvestinių planų žemėtvarkos projektas negalės būti patvirtintas, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tik tai, ar sudarant ginčijamą sąrašą jame pagrįstai nurodyta, kad asmenys naudoja asmeninio ūkio žemės sklypus, ir tai, ar šie sklypai jiems buvo suteikti aktais, kurie nenuginčyti ir galioja. Ginčijamu sąrašu jau nebuvo tikrinamas asmeninio ūkio suteikimo teisėtumas, kadangi tokie patikrinimai turėjo būti atlikti tuomet, kai to reikalavo teisės aktai – Žemės reformos įstatymas (15 ir 16 str.), Vyriausybės nutarimai. Tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas ginčijamas apskrities viršininko įsakymas, galiojo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio (įstatymo Nr. IX-2353, 2004 m. liepos 13 d. redakcija), kurioje nustatyta, kaip turėjo būti įforminta asmeninio ūkio žemė. Nagrinėjamam ginčui svarbios yra tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose pasakyta: „Jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990 m. liepos 26 d. Nr. I-411) įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą <...>“. Šio ginčo atveju nustatyta, kad iš ginčijamo sąrašo visiems asmenims asmeninio ūkio žemė skirta turint viešojo administravimo institucijos sprendimą (Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimą arba Vilniaus apskrities viršininko (valdytojo) 1996 metų įsakymą) apie tokį asmeninio ūkio žemės suteikimą. Tie sprendimai nurodyti ir sąraše, be to, galima patikrinti, ar šiais sprendimais žemė tikrai tiems naudotojams suteikta. Pastebėjo, kad pareiškėjai nei vienu atveju nenurodė, jog žemės sklypai buvo nesuteikti, jie pripažino, kad sklypai buvo suteikti, patys išvardijo, kokiais administraciniais aktais, tik aiškino, kad suteikimas buvo neteisėtas ir kad teismas dabar gali vertinti tą teisėtumą. Teismo vertinimu, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko“ jokiu būdu negali būti suprantama taip, kad turėjo išlikti ne tik žemės suteikimo dokumentas, bet ir visi kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas tą žemę suteikti. Aiškinant įstatymo normą sistemiškai, aišku, kad kalbama apie dokumentą, kuriuo suteikta asmeninio ūkio žemė. Tokia išvada daroma dėl to, kad toliau įstatyme pasisakoma apie tai, kad žemės suteikimas galėjo būti įformintas kaip nuoma. Įstatyme nuoma nurodoma, kaip tam tikras netinkamas žemės suteikimo būdas, kurį vėliau reikėjo ištaisyti, bet įstatyme nekalbama, nei apie suteikimo, nei nuomos pagrindu buvusius dokumentus, o apie suteikimo ir nuomos dokumentą. Kadangi aptariamu atveju asmeninio ūkio suteikimo dokumentai išliko, jie nenuginčyti įstatyme nustatytais terminais, šiuo metu, teismo nuomone, nėra pagrindo aiškintis, ar jie buvo priimti laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. 1996 metais asmeninio ūkio sklypų suteikimas patvirtintas nenuginčytais Vilniaus apskrities valdytojo įsakymais, tai padaryta iki 2004 m. gruodžio 31 d. (įstatyme nurodytos) datos. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad šiuo atveju nėra pagrindo aiškintis ir tą aplinkybę, ar 1996 metais, suteikiant asmeninio ūkio sklypus, buvo ar nebuvo norinčių tą pačią žemę susigrąžinti natūra, ar nėra įstatyme toliau nurodomų išimčių (sodybinė žemė ir kt.), kai ir tada buvo leidžiama įforminti asmeninį ūkį, nors yra norinčių susigrąžinti žemę natūra. 1996 metų įsakymai galioja ir jie negali būti kvestionuojami, preziumuojama, kad jie teisėti ir pagrįsti. Nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje taip ir nurodyta, kad apskrities viršininko sprendimas patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šio ginčo atveju asmeninio ūkio žemės suteikimas keliems asmenims buvo patvirtintas 1996 metų apskrities valdytojo sprendimais, kurie ir galėjo būti ginčijami teisme. Plotas neatsiejamai susijęs su asmeninio ūkio suteikimo patvirtinimu bei naudojimo nustatymu. Byloje nustatyta, kad daliai iš sąraše nurodytų asmenų plotas mažintinas, nes naudojimas patvirtintas mažesniam plotui. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Tai, kad visiems ginčijamame sąraše nurodytiems asmenims žemės suteikta pagal įstatymus, teismas preziumavo dėl to, kad yra išlikę tos žemės suteikimo nenuginčyti dokumentai, šių dokumentų forma ir turinys atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus (apylinkės tarybos sprendimai ir apskrities valdytojo įsakymai). Dokumentais buvo vadovaujamasi ilgą laikotarpį nuo 1991 metų iki 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo priėmimo, tame tarpe buvo priimta ir kitų administracinių sprendimų paremtų šiais dokumentais, reiškia jie sukėlė teisinius padarinius. Tačiau pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad žemę fiziniai asmenys naudoja. Aptariamas kiekvienas sąraše esantis asmuo. Dėl E. M. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog asmeninio ūkio žemė suteikta 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos sprendimu, suteikta 3 ha, naudoja 1,03 ha. 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos patvirtintame sąraše Zujūnų kaime 23 numeriu yra E. M., kuriam skirta 3 ha, o nuomoti jis neprašo. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) 2 priede Nr. 14 nurodyta, kad E. M. nenaudoja iš 2,50 ha suteiktų 1,43 ha. Šiame sąraše nurodyta, kad tokiam asmeniui asmeninio ūkio žemė suteikta XXIV sesijos 1995 m. kovo 16 d. redakcija. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesija iš tiesų priėmė sprendimą, kad visiems asmenims, kuriems skirta po 3 ha, asmeninio ūkio plotas mažinamas iki 2,5 ha. Iš sąrašo pridėto prie šios sesijos dokumentų matyti, kad E. M. suteikta 2,50 ha. Byloje yra nepatvirtinta kopija 1994 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo panaikinimai 1,2 ir 3 Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. sesijos sprendimo punktai. Tačiau teismų praktikoje yra konstatuota, kad tokio sprendimo originalo nėra, tai nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 6 d. 13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-531-03. Jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad tokio teismo sprendimo nėra, tai galioja abiejų sesijų sprendimai, juose aptariamas asmuo nurodytas. 2004 m. kovo 30 d. viršininko įsakymu patvirtintame sąraše 1 numeriu nurodyta, kad E. M. naudoja 1,03 ha asmeninio ūkio žemės iš 2,50 ha suteiktų. Teismo vertinimu, kadangi naudojamas plotas ginčo sąraše nurodytas dar mažesnis, nei pagal 2008 metų nenaudojančių sąrašą, laikytina, kad naudojimas patikrintas. Abiejuose sąrašuose nurodomas skirtingas tarybos sprendimas ir suteiktas plotas, tačiau nustatyta, kad 1995 metais tarybos sprendimu plotas tik buvo sumažintas. Dėl Č. M. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta VI sesija, 3 ha, o naudoja tik 0,33 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos VI sesija įvyko 1991 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) 1 priede nenurodytas (kurie nenaudoja), 2 priede taip pat nenurodytas. Tai, kad asmeninio ūkio sklypas suteiktas, patvirtina šios tarybos sesijos patvirtinto sąrašo 189 Nr. bei 1996 m. spalio 10 d. pažymėjimas Nr. 14-06/479. Č. M. teisių perėmėjai J. M., L. G., Č. B.. 2008 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu nepatikrintas ir šių asmenų žemės naudojimas, šis įsakymas neginčijamas, todėl laikytina, kad nurodytam asmeniui skirtas sklypas naudojamas kaip nurodyta dokumentuose. Pastebėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius žemės naudojimo faktą. Pateiktas 2008 m. birželio 10 d. Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo aktas, pažymėtas žemės naudojimas Zujūnų kaime, kad naudojami 0,33 ha, ūkininko ūkio įregistravimo L. G. vardu pažymėjimas, 2006 m. gegužes 29 d. L. G. paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti, taip pat 2007 m., 2008 m. paraiškos išmokoms gauti. Pagal pateiktą sklypų planą paraiškose nurodyti sklypai yra Geležių kaime, todėl paraiškos neįrodo žemės naudojimo Zujūnų kaime. Teismo vertinimu, naudojimą Zujūnų kaime įrodo 2008 m. birželio 10 d. sklypo pažymėjimo aktas. Taip pat byloje yra duomenų, kad dar nėra aiškiai nustatytos Zujūnų ir Geležių kaimų ribos (kaimai ribojasi), todėl tik patvirtinus Zujūnų žemės reformos žemėtvarkos projektą, šios ribos paaiškės. Pareiškėjai kitoje, prijungtoje byloje ginčija ir grąžintinos žemės plotą, todėl kaimų ribos dar gali keistis. 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše nurodomas tas pats 0,33 ha plotas. Dar į bylą pateikti dokumentai dėl Č. M. žemės Zujūnų ir Pūstalaukio kaimuose, tačiau, teismo manymu, pagal juos šiam asmeniui Zujūnų kaime atkurta nuosavybės teisė į 2,3049 ha, žemės sklypo paženklinimo aktas susijęs su Pūstalaukių kaimu, todėl šie dokumentai nesietini su ginčo sąrašu. Teismo vertinimu, kadangi visi duomenys sutampa, be to, naudojimas patvirtinamas 2008 m. spalio 23 d. viršininko įsakymu, kuris ir sukels pasekmes rengiant žemėtvarkos projektą, paliekamas sąraše kaip nurodyta. Dėl V. A. teismas  pastebėjo, kad sąraše nurodyta VI sesija ir kad suteikti 2 ha. Naudoja 0,43 ha. Nurodytas VI sesijos patvirtintame sąraše 187 numeriu. Taip pat buvo nurodyta ir 2004 m. patvirtintame sąraše. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 23 d. įsakyme yra naudojimo patikrinimo duomenys – 2 priede, Nr. 21, nurodyta, kad iš 2 ha, skirtų Zujūnų kaime, nenaudoja 1,57 ha, tai naudoja 0,43 ha, kaip ir nurodyta ginčo sąraše. Naudojimas patikrintas keletą kartų, todėl, teismo manymu, ginčo sąraše įrašytas teisėtai. Bet kuriuo atveju sąrašo panaikinimas nesukels jokių teisinių padarinių, nes liks galioti 2008 metų sąrašas. Asmuo miręs 2000 metais. Į bylą pateikti žemės sklypo paženklinimo dokumentai patvirtina tik tai, kad V. A. vardu pamatuotas žemės sklypas Buivydiškių kaime – 0,3937 ha, kad jam Buivydiškių kaime atkurta nuosavybės teisė. Teismo manymu, šitie dokumentai negali būti siejami su ginčo sąrašu, nes jame nurodomas Zujūnų kaimas, be to, skirtinga asmens pavardė. Kadangi visi duomenys sutampa, be to, naudojimas patvirtinamas 2008 m. spalio 23 d. viršininko įsakymu, kuris ir sukels pasekmes rengiant žemėtvarkos projektą, paliekamas sąraše kaip nurodyta. Dėl J. A. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta VI sesija, 1 ha, ir naudoja – 0,23 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI sesijos patvirtintame asmeninio ūkio naudotojų sąraše yra numeriu 132, taip pat nurodytas 1 ha. Naudojimas vėl patvirtintas 2008 m. spalio 23 d. viršininko įsakymu – nenaudoja 0,77 ha. Šis įsakymas vėlesnis, todėl, teismo manymu, skundžiamame sąraše 0,23 ha naudojamas plotas nurodytas teisingai. Dėl J. M. teimas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog VI sesijos sprendimu suteikta 2 ha, naudoja 0,65 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 balandžio 11 d. 6-os sesijos patvirtintame sąraše Nr. 54, skirta 2 ha. 2008 m. spalio 23 d. patvirtintame iš dalies naudojančių sąraše nurodyta, kad mirė (asmeninio ūkio naudojimas yra paveldimas, tai nurodyta Žemės reformos įstatymo 15 str. 10 d.). 2008 m. spalio 23 d. įsakyme nurodyta, kad nenaudoja 1,35 ha, todėl 2007 m. lapkričio 20 d. Įsakyme,teismo vertinimu, teisingai nurodyta, kad naudoja 0,65 ha. Tie patys duomenys patvirtinti ir 2004 m. kovo 30 d. įsakymo sąraše. Žemės reformos žemėtvarkos projektui pasekmes sukels 2008 m. spalio 23 d. įsakymas, todėl ginčo sąraše paliekama kaip įrašyta. Dėl V. U. teimas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog VI sesijos sprendimu skirta 2 ha, naudoja 0,21 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos VI sesijos patvirtintame sąraše yra Nr. 79. 2008 m. spalio 23 d. viršininko įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių sąraše yra Nr. 1, nenaudoja iš skirtų 2 ha, 1,19 ha, taigi naudoja netgi daugiau nei ginčo sąraše. 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše tie patys duomenys kaip ir 2007 m. lapkričio 20 d. Teismo manymu, tai, kad ginčo sąraše nurodyta mažiau nei jis naudoja, gali ginčyti tik jis pats ar jo teisių perėmėjai. Pasekmes sukels 2008 m. spalio 23 d. įsakymas, todėl ginčo sąraše paliekama kaip yra įrašyta. Dėl F. U. teimas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog žemė skirta VI sesijos sprendimu, 2 ha, naudoja 1,24 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sąraše nurodyta, kad skirta 2 ha. Šį faktą patvirtina ir 2000 m. sausio 11 d. Zujūnų seniūnijos išduotas pažymėjimas Nr. 14-06/19. Naudojimą (2 ha) patvirtina ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. spalio 29 d. pažymėjimas Nr. 109. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose nenaudojančių sąrašuose – nėra. Pateikė į bylą 2008 m. gegužės 8 d. Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad naudoja 1,24 ha asmeninio ūkio žemės Zujūnų kaime. Aktą surašė žemėtvarkos skyriaus atstovas, žemėtvarkos projekto autorius. Nustatyta, kad buvo leista asmeninio ūkio žemę išpirkti, kad įsteigtas ūkininko ūkis. Žemės naudojimo faktas patvirtintas ir 2007 m. lapkričio 20 d. akte, tik akte nėra ploto. 1994 m. gruodžio 6 d. R. U. pateikė prašymą leisti išpirkti asmeninio ūkio žemę, jam buvo leista, nes 1995 m. sausio 24 d. pateiktas Mokėjimo pranešimas, 1995 m. sausio 31 d. F. U. apmokėjo už žemę čekiais, tačiau kaip teigė jis pats, žemė iki šiol neįforminta jo vardu. Buivydiškių agrarinės reformos tarnyba 1997 m. birželio 24 d. pažymėjimo Nr. 114 patvirtino, kad F. U. Zujūnų kaime naudojasi 2 ha žemės sklypu, tokia pati pažyma jam išduota ir 2004 m. spalio 29 d. Nr. 109. 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše tie patys duomenys kaip ir 2007 m. lapkričio 20 d. F. U. 2009 m. birželio 1 d. prašymu Vilniaus apskrities viršininko administracijai taip pat nurodo, kad komisija, kurią sudarė Zujūnų kaimo seniūnė, patikrinusi žemės naudojimą, nustatė, jog jis Zujūnų kaime naudoja būtent 1,24 ha, todėl jis prašo likusią anksčiau skirtą asmeninio ūkio žemę perkelti kitur. Visi skyrimo ir naudojimo duomenys sutampa, todėl sąraše niekas nekeičiama. Dėl S. G. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog žemė suteikta VI sesijos sprendimu, 3 ha, naudoja 2,50 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame sąraše nėra nei tarp nenaudojančių, nei tarp iš dalies naudojančių. Buivydiškių apylinkės tarybos VI sesijos patvirtintame sąraše yra Nr. 45. Pateikė į bylą Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktą, 2009 m. gegužės 5 d., kad naudoja tik 1,70 ha, nes tiek suarta. Tas pats buvo konstatuota ir 2008 m. gegužės 8 d. akte. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu naudojamos žemės plotas taip pat nustatytas 2,50 ha. Antstolio 2008 m. gegužės 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 93/08/8 patvirtinamas žemės naudojimas. Iš šio protokolo matyti, kad iš paskirto asmeninio ūkio viso ploto 0,50 ha susigrąžino natūra. Konstatuojama, kad dalis sklypo, sudaranti 2,50 ha, kuri nėra sugrąžinta natūra ir kuri ribojasi su S. G. priskirtu sklypu Nr. 1893, yra naudojama, t. y. žemė suarta ir sukultyvuota, paruošta žiemkenčiams. Tačiau, teismo vertinimu, iš šio protokolo priedų negalima teigti, kad visa žemė yra Zujūnų kaime, nes prie antstolio protokolo pateiktos ištraukos iš Geležių kaimo žemėtvarkos projekto. Dėl to tikėti galima tik Zujūnų kaimo žemėtvarkos projekto sudarytojų pateiktu aktu, kuriame nurodyta, kad naudojama tik 1,70 ha sklypo. 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše yra duomenų, kad dar šiam asmeniui skirta 3 ha 1996 m. spalio 10 d. apskrities valdytojo sprendimu Nr. 1389-41, tačiau ginčo sąraše tokių duomenų jau nėra. Pats S. G. pripažįsta 2009 m. birželio 1 d. prašyme Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kad jam projektuojama tik 1,7 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas Zujūnų kaime, todėl jis prašo likusį 0,8 ha asmeninio ūkio sklypą įtraukti į kitą projektą. Taigi šiam asmeniui naudojamas sklypas Zujūnų kaime turi būti nustatytas 1,70 ha. Dėl A. G. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog VI sesijos sprendimu skirta 3 ha, naudoja 2,30 ha. Buivydiškių apylinkės VI sesijos patvirtintame sąraše 221 numeriu pažymėtas A. G., pateiktas ir išrašas, skirta 3 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakyme nenurodytas. 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše nurodyta, kad naudoja 2,30 ha. Tačiau iš pateikto Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. akto matyti, kad Zujūnų kaime naudoja tik 1,50 ha iš skirtos asmeninio ūkio žemės. Aktą surašė žemėtvarkos skyriaus darbuotoja ir žemėtvarkos projekto rengėjas. Taip pat nurodyta ir 2009 m. gegužės 5 d. akte. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2,30 ha nesusigrąžino, o naudoja 1,50 ha, žemė ribojasi su jam skirtu sklypu Nr. 1891 ir yra naudojama. Tačiau iš priedų matyti, kad pateikiamas Geležių kaimo planas, pridedami Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai, kuriais taip pat spręsta dėl Geležių kaimo. Prie antstolio protokolo nepridėta planų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad fiksuota tikrai Zujūnų kaime esanti padėtis. Teismo vertinimu, būtina vadovautis žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjų sudarytais patikrinimo aktais, todėl plotas mažinamas iki aktuose nurodyto – 1,50 ha. Dėl P. Š. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog asmeninio ūkio žemės skirta VI Buivydiškių apylinkės tarybos sesijos sprendimu, 3 ha, naudoja 2,10 ha. Tarybos sesijos patvirtintame sąraše nurodytas 76 numeriu. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše tie patys duomenys. Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo apžiūrėjimo akte, kuris datuotas 2009 m. gegužės 5 d., Nr. 2 nurodyta, kad Zujūnų kaime naudoja tik 1,30 ha, taip pat nurodyta ir 2008 m. gegužės 8 d. akte. 2008 m. spalio 23 d. patvirtintuose nenaudojančių sąrašuose nenurodytas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2,10 ha nesusigrąžino, o naudoja, žemė ribojasi su jam skirtu sklypu Nr. 1894 ir yra naudojama. Tačiau iš priedų matyti, kad pateikiamas Geležių kaimo planas, pridedami Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai, kuriais taip pat spręsta dėl Geležių kaimo. Prie antstolio protokolo nepridėta planų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad fiksuota tikrai Zujūnų kaime esanti padėtis. Dėl to, teismo vertinimu, būtina vadovautis pateiktu 2008 m. gegužės 8 d. aktu. Pats P. Š. 2009 m. gegužės 29 d. prašyme Vilniaus apskrities viršininko administracijai, nurodo, kad Zujūnų kaime jam projektuojama tik 1,30 ha, todėl likusią asmeninio ūkio žemę prašo įtraukti į kitą rengiamą projektą. Teismo manymu, būtina vadovautis žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjų sudarytais patikrinimo aktais, todėl plotas mažinamas iki aktuose nurodyto – 1,30 ha. Dėl V. B. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog asmeninis ūkis skirtas VI sesijos sprendimu, 3 ha, naudoja – 1,50 ha. Nustatyta, kad Buivydiškių apylinkės VI sesijos sprendimu patvirtintame sąraše Nr. 43 nurodyta, jog šiam asmeniui skirta 3 ha. Tas pats nurodyta ir 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše. Tačiau asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo apžiūrėjimo aktais 2009 m. gegužės 5 d. ir 2008 m. gegužės 8 d. nurodyta, kad naudoja tik 0,70 ha. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 1,50 ha susigrąžino, o dar naudoja 1,50 ha, žemė ribojasi su jam skirtu sklypu Nr. 1892 ir yra naudojama. Tačiau iš priedų matyti, kad pateikiamas Geležių kaimo planas, pridedami Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai, kuriais taip pat spręsta dėl Geležių kaimo. Prie antstolio protokolo nepridėta planų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad fiksuota tikrai Zujūnų kaime esanti padėtis. Pats V. B. 2009 m. birželio 1 d. prašyme Vilniaus apskrities viršininko administracijai nurodo, kad jam projektuojama Zujūnų kaime tik 0,70 ha dydžio sklypas, todėl likusią dalį, 0,80 ha asmeninio ūkio žemės prašo įtraukti į kitą projektą. Teismo manymu, būtina vadovautis žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjų sudarytais patikrinimo aktais, todėl plotas mažinamas iki aktuose nurodyto – 0,70 ha. Dėl O. G. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog XXI sesijos sprendimu skirta 0,50 ha, naudoja 0,41, kad ji gyvena Buivydiškių kaime. Tarybos 21 sesijos skirta tik 0,25 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos patvirtintame sąraše yra Nr. 476, skirta Buivydiškių kaime 0,50 ha. Todėl, teismo manymu, 21 sesija nurodyta nepagrįstai, tačiau sklypas skirtas apylinkės tarybos sprendimu. Be to, abiejuose sprendimuose žemė skirta Buivydiškių kaime. Tik Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo akte nurodyta, kad naudoja Zujūnų kaime 0,41 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies žemės nenaudojančių sąraše, nurodyta 35 numeriu, bet Buivydiškių kaime, čia taip pat nurodyta, kad iš 0,50 ha, kurie buvo suteikti, nenaudoja 0,09 ha, o tai sutampa su sklypo patikrinimo aktu. Taip pat nurodyta ir 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše, bet jame patvirtinta, kad dar buvo 1996 m. rugsėjo 30 d. apskrities valdytojos sprendimas Nr. 1276-41, kuriuo patvirtintas 0,41 ha naudojimas. Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo – apžiūrėjimo aktu, 2004 m. spalio 29 d. patvirtinama, kad Zujūnų kaime naudoja 0,41 ha. Kadangi žemės skirta Buivydiškių kaime, o naudojimo faktas patvirtintas Zujūnų kaime, šie prieštaravimai, teismo manymu, turi būti ištaisyti. Dėl A. Č. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog XXI sesijos sprendimu skirta 0,25 ha, gyvena Buivydiškių kaime, juos ir naudoja, bet žemė skirta Buivydiškių kaime. Žemės naudojimą patvirtina Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. birželio 10 d. aktas, kuriame nurodyta, kad žemę naudoja Zujūnų kaime. 2008 m. spalio 23 d. nenaudojančių sąrašuose nurodyta, kad žemė skirta 24 sesijos ir 1,00 ha, nenaudoja 0,75 ha, bet šie faktai tvirtinami Buivydiškių kaime. Iš tiesų Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sąraše patvirtintas Nr. 475, skirtas 1 ha Buivydiškių kaime. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše nurodyta, kad Zujūnų kaime naudoja 0,36 ha. Nustatyti prieštaravimai, nes nėra asmeninio ūkio žemės skyrimo Zujūnų kaime akto. Netgi 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių žemės sąraše nurodyta, kad skirtą asmeninio ūkio žemę iš dalies nenaudoja (reiškia iš dalies naudoja) Buivydiškių kaime. Dėl to, kad neįrodytas asmeninio ūkio žemės skyrimas Zujūnų kaime, teismo nuomone, negali būti ginčo sąraše, kuriame nurodyti asmenys, naudojantys skirtą asmeninio ūkio žemę Zujūnų kaime. Į tokį sąrašą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, jeigu jame bus nurodytas administracinis aktas, kurio pagrindu Buivydiškių kaime skirta ir naudojama asmeninio ūkio žemė persikėlė į Zujūnų kaimo teritoriją. Dėl V. Š. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog žemė skirta VI sesijos sprendimu, skirta 2 ha, naudoja 0,60 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu skirta 2 ha Zujūnų kaime, Nr. 113. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių sąraše nurodyta, kad iš skirtų 2 ir 0,50 ha (1995 m. kovo 16 d. sesija) nenaudoja 1,90 ha (Nr. 3), taigi naudoja 0,60 ha, kaip ir nurodyta ginčo sąraše. Tas pats nurodyta ir 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše. 1995 m. kovo 16 d. sesijos patvirtintame sąraše (Nr. 60) nurodyta, kad suteikta 0,50 ha. Kadangi 2008 m. spalio 23 d. sąrašas patvirtina ginčo sąrašą, be to, juo bus vadovaujamasi rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tuo atveju, jeigu šioje dalyje ginčo sąrašas būtų panaikintas, teismas laikė, kad ginčo sąraše nurodyti teisingi duomenys. Naudojimą skirtoje vietoje patvirtina 2008 m. spalio 23 d. apskrities viršininko įsakymas. Dėl A. D. teismas nurodė, jog ginčo sąraše nurodyta, kad VI sesija suteikė 2 ha, naudoja 0,23 ha. VI sesijos sąraše nurodytas Nr. 87. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių sąraše Nr. 16 nurodyta, kad iš skirtų 2 ha nenaudoja 0,73, taigi naudoja 0,27 ha. Apeliaciniame skunde aiškino, kad žemę naudoja ir už ją pilnai apmokėjo. Naudojimą 0,23 ha Zujūnų kaime patvirtina Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 12. Pateikta Zujūnų kaimo žemėlapio ištrauka, kuri patvirtina, kad 2007 m. liepos 2 d. A. D. suderino žemės sklypo ribas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistu, A. D. sutiko su pažymėtomis žemės ūkio naudmenomis ir pasėlių ribomis bei ribų pasikeitimais. Žemėlapyje įrašyta, kad jis parengtas vadovaujantis Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose ir darbų organizavimo 2007 metais taisyklėmis, o šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, t. y. naudojamo žemės sklypo planas sudarytas tiesioginėms išmokoms gauti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo laikas, kai žemė jam buvo matuojama pagal nuomos sutartį. Tai buvo 1995 – 1998 metais, tačiau kaip matyti iš vėlesnių dokumentų A. D. žemę ir toliau naudoja kaip asmeninio ūkio žemę. Skirta ir naudojama Zujūnų kaime, todėl, teismo vertinimu, ginčo sąraše nurodytas teisingai. Naudojimą patvirtina apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41) ir nurodyti kiti dokumentai. Dėl K. V. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog žemė skirta 21 sesijos sprendimu, 1 ha, naudoja 0,05 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių sąraše nurodyta (Nr. 3), kad žemės skirta 24 sesijos sprendimu, 2 ha, nenaudoja 1,94 ha. Tai, teismo manymu, reiškia, kad naudoja dar daugiau – 0,06 ha. 21 sesijos patvirtinto sąrašo 28 numeriu nurodytas K. V., jam skirta 1 ha žemės. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos patvirtintame sąraše nurodyta, kad jam skirti 2 ha žemės Zujūnų kaime. Asmeninio ūkio žemė skirta tiek 21, tiek 24 sesijos sprendimu, tik 24 sesijos sprendimu padidintas plotas. 24 sesijos sprendimas patvirtina, kad žemė skirta būtent Zujūnų kaime. Manė, jog kadangi naudojimą patvirtina 2008 m. spalio 23 d. apskrities viršininko įsakymas, 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu patvirtinto sąrašo keitimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Tai, kad pagal šį įsakymą naudoja daugiau, šiam ginčui reikšmės neturi, nes patvirtinama, kad 0,05 ha Zujūnų kaime naudoja. Dėl L. M. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 21 sesijos sprendimu suteikta 0,30 ha, naudoja 0,21 ha. Buivydiškių apylinkės 21 sesijos patvirtintame sąraše nurodytas Nr. 49, skirta 0,3 ha Zujūnų kaime, nuomai – 2 ha. 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše nurodyti tie patys duomenys. 2008 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių asmeninio ūkio žemės sąraše nurodyta, kad Zujūnų kaime skirta 0,30 ha, nenaudoja 0,09 ha. Tai, teismo vertinimu, atitinka ginčijamą sąrašą. 2008 m. spalio 23 d. patvirtintame sąraše nurodyta, kad žemė skirta 24 sesijos, 1995 m. kovo 16 d. sprendimu. 24 sesijos sprendimo sąraše nurodyta, kad skirta 0,30 ha Zujūnų kaime. Kadangi dalinis nenaudojimas patvirtintas 2008 m. spalio 23 d. viršininko įsakymu, kuris ir turi būti naudojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, ginčo sąrašo panaikinimas dėl šio asmens, teismo manymu, nesukeltų jokių pasekmių. 2008 m. spalio 23 d. įsakymas patvirtina dalinį skirtos žemės naudojimą Zujūnų kaime. Dėl E. S. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog žemė skirta VI sesijos sprendimu, skirta 2 ha, naudoja 0,58 ha. Tie patys duomenys nurodyti 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame sąraše iš dalies nenaudojančių sąraše Nr. 11, nurodyta, kad miręs, suteikimas taip pat VI sesijos, Zujūnų kaime iš 2 ha, nenaudoja 1,42 ha. Buivydiškių tarybos VI sesijos sprendimu patvirtintame sąraše nurodytas Nr. 116, skirta 2 ha. Kadangi pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį įpėdiniams pereina ši žemės naudojimo teisė, nurodytas asmuo gali būti išbrauktas iš sąrašo tik paaiškėjus, kad įpėdinių nėra. Panaikinus skundžiamą sąrašą liktų galioti 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintas sąrašas, kuris taip pat sukelia teisines pasekmes rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir kuris patvirtina, kad iš skirtų Zujūnų kaime 2 ha, nenaudoja 1,42 ha, kas patvirtina, kad naudoja 0,58 ha. Dėl C. U. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodoma, jog žemė suteikta VI sesijos sprendimu, 2 ha, naudoja 0,25 ha. Faktą patvirtina VI sesijos patvirtintas sąrašas, asmuo įrašytas Nr. 114. 2008 m. spalio 23 d. viršininko įsakymu patvirtintame sąraše (Nr. 13) nurodyta taip pat – iš dalies nenaudoja Zujūnų kaime 1,75 ha iš 2 skirtų, taigi patvirtinta, kad naudoja 0,25 ha, kaip ir nurodyta ginčo sąraše. 2008 m. spalio 23 d. aktas sukels pasekmes rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti ginčo sąrašą. Tie patys duomenys buvo nurodyti ir 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše. Dėl V. M. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog sklypas suteiktas 21 sesijos sprendimu, suteikta 0,25 ha, naudoja 0,08 ha. 21 sesijos sąraše nurodyta, kad suteikta 0,25 ha, bet Buivydiškių kaime. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose nenaudojančių (ir iš dalies) sąrašuose – nėra nurodytas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 05 patvirtintame asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše nurodytas Nr. 255, nurodyta, kad žemė skirta 24 sesijos, kad gyvena Buivydiškių kaime. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesija patvirtino sąrašą, kuriame nurodyta, kad žemė skirta Buivydiškių kaime. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teikė kartu su apeliaciniu skundu į bylą Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo apžiūrėjimo aktus, šių aktų yra 15, o V. M. žemės patikrinimo akto jų tarpe nėra. Tai nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje šioje byloje. Kadangi yra esminis prieštaravimas, žemė skirta Buivydiškių kaime, o ginčo sąraše nurodyta, kad asmeninio ūkio žemę naudoja Zujūnų kaime, kol šis prieštaravimas nebus pašalintas, teismo nuomone, negali būti Zujūnų kaimo žemės naudotojų sąrašuose. Dėl A. K. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog VI sesijos sprendimu skirta 2 ha, naudoja 0,25 ha. Šie duomenys atitinka 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių sąraše esančią informaciją (Nr. 15), nenaudoja Zujūnų kaime iš skirtų 2 ha 1,75 ha, reiškia naudoja 0,25 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos VI sesijos patvirtintame sąraše yra Nr. 146, tai patvirtina 1995 m. sausio 27 d. sprendimo išrašas Nr. 29. Tie patys duomenys patvirtinti 2004 m. kovo 30 d. įsakyme. A. K. prašyme teismui nurodo, kad 0,25 ha sklypas yra prie jo sodybos, juo naudojasi nuo 1985 m. gegužės 21 d. Pateikė bendrą naudojamo žemės sklypo planą Zujūnų kaime, Zujūnų gyvenvietės plane pats pažymėjo 0,25 ha, kuriuos naudoja ir kuriems įteisinti rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Kadangi A. K. pateiktus įrodymus patvirtina 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintas iš dalies žemės nenaudojančių sąrašas, kuris ir sukels teisines pasekmes rengiant žemėtvarkos projektą, teismo nuomone, ginčo sąrašo panaikinimas šio asmens atžvilgiu nesukels teisinių pasekmių. Dėl J. D. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodoma, jog asmeninio ūkio žemė įteisinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1274-41, skirta 0,12 ha, naudoja 0,07 ha. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. rugsėjo 30 d.  įsakymu Nr. 1274-41 patvirtintas sąrašas patvirtina, kad J. D. (Nr. 6) įteisintas faktiškai naudojamas 0,12 ha plotas, žemės ūkio naudmenų jame 0,07 ha. Tie patys duomenys yra 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše, bet čia nurodyta, kad skirtas ir naudotas plotai sutampa – 0,07 ha. 2008 m. spalio 23 d. nenaudojančių ar iš dalies nenaudojančių patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu sąraše nėra, o tai patvirtina naudojimą tiek, kiek skirta. Tai, kad J. D. naudojo 0,07 ha Zujūnų kaime, patvirtinta ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 05 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo“. Dėl S. L. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 2 ha skirti VI sesijos sprendimu, naudoja 1,25 ha. Buivydiškių apylinkės tarybos VI sesijos patvirtintame sąraše nurodytas numeriu 213, skirta 2 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių sąraše nurodytas numeriu 5. Nurodyta, kad Zujūnų kaime nenaudoja 1,25 ha. Tačiau šiame sąraše nurodyta, kad apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimu (1996 m. kovo 16 d.) skirta dar 0,50 ha. Šiame sąraše neteisingai nurodyta sesijos data, 24 sesija vyko 1995 m. kovo 16 d., tai yra rašymo apsirikimas. 24 sesijos sprendimu patvirtintame Zujūnų kaimo sąraše yra tik J. L., kuriai skirta papildomai 0,50 ha, J. L., kuriam Zujūnų kaime skirta 2,50 ha (Nr. 113 ir 18). S. L. nėra. Tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 05 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinta, kad šiam asmeniui skirta 2 ha VI sesijos sprendimu ir 0,50 ha 24 sesijos sprendimu 1995 m. kovo 16 d. (Nr. 47), jo gyvenamoji vieta nurodytas Zujūnų kaimas. Kadangi žemės skyrimas Zujūnų kaime patvirtintas, naudojimas Zujūnų kaime patvirtinamas 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame sąraše, kuris sukels pasekmes rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, ginčo sąrašas dėl šio asmens nekeistinas. Dėl S. P. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog asmeninio ūkio žemė skirta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2104-41, skirta 0,06 ha. 2008 m. gegužės 8 d. Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo aktu Nr. 17 nustatyta, kad Zujūnų kaime naudoja 0,06 ha. Sklypo planas O. P. parengtas dar 2001 m. balandžio 30 d. UAB „Korporacija matininkai“, kai ši bendrovė buvo teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėja. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame nenaudojančių ar iš dalies nenaudojančių sąraše nėra. Tai, teismo manymu, patvirtina, kad ji naudoja tiek, kiek buvo skirta. Tie patys duomenys nurodyti ir 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2104-41 įteisintas žemės naudojimas. Kadangi žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. aktu patvirtinamas žemės naudojimas, yra įteisinimo aktas, ginčo sąrašas šioje dalyje nekeičiamas. Dėl J. V. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 21 sesijos sprendimu skirta 0,30 ha, naudoja 0,06 ha. 1994 m. gegužės 11 d. apylinkės tarybos 21 sesija patvirtino sąrašą, jame nurodyta, kad J. V. Buivydiškių kaime skirta 0,30 ha. Pateiktas Asmeninio ūkio žemės sklypo patikros-apžiūrėjimo aktas 2008 m. gegužės 8 d., kuris patvirtina, kad naudoja 0,06 ha Zujūnų kaime. Yra duomenų, kad 1996 m. gruodžio 18 d. įmokėjo už 0,18 ha žemės, bet šiame mokėjimo pranešime nenurodyta, kurioje vietovėje žemė. J. V. vardu parengtas sklypo planas ir koordinačių žiniaraštis. 24 sesija vyko 1995 m. kovo 16 d. Iš šios sesijos patvirtinto sąrašo matyti, kad yra dvi V., viena M., kita J., ir tikrai joms abiems 24 sesija patvirtino sąraše asmeninio ūkio plotus – M. V. 0,20 ha, J. V. – 2 ha, bet abiems Buivydiškių kaime. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame nenaudojančių sąraše nurodyta, kad abi V. žemę turi Buivydiškių kaime, nurodyta 24 sesija, plotai kaip sesijos patvirtintuose sąrašuose. Nurodyta, kad J. V. iš 2 ha nenaudoja 1,94 ha. Trečiojo suinteresuoto asmens J. V. atstovo pateiktuose planuose, kuriuos sudarė 2000 m. sausio 10 d. UAB „Korporacija matininkai“, nurodyta, kad projektuoti du sklypai – M. J. V. ir J. V., abu Zujūnų kaime. Žemės suteikimas Zujūnų kaime nepatvirtinamas dokumentais. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu, kuris turės būti naudojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, dalinis naudojimas patvirtinamas taip pat tik Buivydiškių kaime. Kadangi yra ir sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktas, 2008 m. gegužės 8 d. (dar iki 2008 m. spalio 23 d. apskrities viršininko įsakymo priėmimo), teigiantis, kad žemė yra Zujūnų kaime, teismo manymu, gali būti įrašyta Zujūnų kaimo sąraše tik tuo atveju, jeigu kartu bus pateikiamas administracinis aktas, patvirtinantis, kad Buivydiškių kaime skirta žemė, ten pat naudojama žemė, gali būti laikoma Zujūnų kaimo žeme. Dėl V. S. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog sklypas paskirtas 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2104-41, skirta 0,06 ha, tiek ir naudoja – 0,06 ha. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2104-41 V. S. įteisintas 0,06 ha asmeninio ūkio naudojimas žemės sklypo vieta nenurodoma, nurodoma tik jos gyvenamoji vieta – Buivydiškių kaimas. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame nenaudojančių sąraše nėra nei Zujūnų, nei Buivydiškių kaime, kas patvirtina naudojimą pagal jos pateiktą dokumentą: Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. aktą, kuriuo patvirtinama, kad Zujūnų kaime naudoja 0,06 ha. Kadangi yra tiek asmeninio ūkio įteisinimo dokumentas, tiek naudojimą patvirtinantis aktas, teismo nuomone, naikinti sąrašą šioje dalyje nėra pagrindo. Dėl L. V. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė suteikta 21 sesijos, skirta 0,25 ha, naudoja 0,06 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos patvirtintame sąraše nurodyta, kad L. V. skirta 0,25 ha, bet Buivydiškių kaime. L. V. miręs, jo teisių perėmėja A. V.. Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūros 2008 m. gegužės 8 d. aktu patvirtinama, kad Zujūnų kaime naudoja 0,06 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose sąraše nurodytas (Nr. 24), asmenų iš dalies naudojančių žemę sąraše, bet Buivydiškių kaime, nurodyta, kad iš 0,25 ha skirtų nenaudoja 0,19 ha, bet nurodyta, kad skyrė žemę 24 sesija, kuri vyko 1995 m. kovo 16 d. Yra ir 24 sesijos patvirtintame sąraše, Nr. 302, bet Buivydiškių kaime. Kadangi tiek žemės skyrimas, tiek naudojimas patvirtinamas Buivydiškių kaime, be to, tai patvirtinama administraciniais aktais (naudojimas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu), teismo vertinimu, negali būti įrašytas į žemės naudotojų sąrašą Zujūnų kaime, kol kartu su nurodytais dokumentais nepateiktas administracinis aktas, tolygus apskrities viršininko įsakymui, patvirtinantis, kad žemė skirta Buivydiškių kaime iš tiesų yra Zujūnų kaime (pvz., pakeistos kaimų ribos, perkeltas sklypas). Dėl S. Š. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog žemė skirta 21 sesijoje patvirtintu sąrašu, kad skirta 0,06 ha ir naudoja 0,06 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos patvirtintame sąraše Nr. 93 nurodyta, kad 0,30 žemės skirta Buivydiškių kaime. 1995 m. kovo 16 d. sesijos (24) sąraše nurodyta Nr. 363, skirta 0,60 ha Buivydiškių kaime. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose sąrašuose nėra. Pateiktas Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. aktas, kuriuo patvirtinama, kad Zujūnų kaime naudoja 0,06 ha. Pateiktas UAB „Korporacija matininkai“ parengtas sklypo planas, sklypas Zujūnų kaime, planas darytas 2000 m. sausio 10 d. Kadangi žemė skirta du kartus ir abu kartus Buivydiškių kaime (be to, ginčo sąraše neatitinka ir skirtas plotas), teismo manymu, negali būti žemės naudotojų sąraše Zujūnų kaime, kol nebus pateiktas administracinis aktas, patvirtinantis, kad žemė, skirta Buivydiškių kaime, dabar yra Zujūnų kaimo teritorijoje. Sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo, svarbu tiek asmeninio ūkio žemės paskyrimo teisėtumas, tiek naudojimo teisėtumas, o šie du faktai yra neatsiejamai susiję. Dėl R. K. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog sklypas skirtas 1996 m. gruodžio 23 d. apskrities valdytojo įsakymu Nr. 2104-41, skirta 0,06 ha, naudoja 0,06 ha. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2104-41 įteisinti faktiškai naudojami, bet anksčiau neįforminti asmeninio ūkio sklypai, sąraše nurodyta R. K. (Nr. 4), nurodyta, kad jai skirta 0,06 ha, skirtos žemės vieta nenurodyta, nurodyta tik gyvenamoji vieta Buivydiškių kaimas. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose nenaudojančių ir iš dalies naudojančių sąrašuose nenurodyta. Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. akte Nr. 15 nurodyta, kad naudoja 0,06 ha Zujūnų kaime. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė R. K. 1998 m. lapkričio 30 d. pranešimą Nr. 591 dėl apmokėjimo už perkamą žemę, yra dokumentas, patvirtinantis apmokėjimą. Šiuose dokumentuose nenurodyta, kur yra žemės sklypas bei kokio jis dydžio, kokiu aktu skirtas. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1899-41 įteisintas asmeninio ūkio žemės naudojimas 0,06 ha Geležių kaime (čia aiškiai nurodyta žemės sklypo vieta), šis sklypas parduodamas. Šie Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai patvirtina, kad skirti du sklypai, vienas jų Geležių kaime. Ginčo sąraše asmeninio ūkio žemės skyrimas nurodytas 1996 m. gruodžio 23 d. valdytojo įsakymu. Šiame įsakyme žemės sklypo vieta nenurodyta, tačiau pateiktas Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. aktas, sudarytas komisijos, dalyvaujant žemėtvarkos projekto rengėjo atstovui, žemėtvarkos skyriaus atstovui, patvirtina žemės 0,06 ha naudojimą Zujūnų kaime. Todėl ginčo sąrašas nekeistinas. Dėl M. V. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog naudoja 0,06 ha, skirta 21 sesijos – 0,20 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos sprendimu patvirtinta, kad M. V. Buivydiškių kaime skirta 0,20 ha. 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijoje patvirtintame sąraše nurodyta Nr. 388, žemė skirta Buivydiškių kaime. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame iš dalies nenaudojančių sąraše nurodyta, kad skirta žemės 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu, skirta Buivydiškių kaime 0,20 ha, nenaudoja 0,14 ha. Pateikė Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. aktą Nr. 19, kuriame nurodyta, kad Zujūnų kaime naudoja 0,06 ha. Pateiktas Zujūnų seniūnijos 1996 m. balandžio 30 d. pažymėjimas Nr. 14‑06/209, kuriame nurodyta, jog Buivydiškių apylinkės 1994 m. gegužės 11 d. 24 sesijos sprendimu M. V. skirta 0,20 ha, asmeniniam ūkiui Buivydiškių kaime. Pateiktas UAB „Korporacija matininkai“ sudarytas žemės planas Zujūnų kaime. Kadangi žemės skirta Buivydiškių kaime, žemes naudojimas Zujūnų kaime nepagrindžiamas asmeninio ūkio suteikimu Zujūnų kaime. Teismo manymu, ji negali būti Zujūnų kaimo žemės naudotojų sąraše, kol nebus pateiktas administracinis aktas, patvirtinantis, kad žemė Zujūnų kaime naudojama teisėtai. Dėl E. M. teismas pastebėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 21 sesija skyrė 0,25 ha, naudoja 0,06 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesija patvirtino sąrašą, kuriame nurodyta, kad E. M. Buivydiškių kaime skirta 0,25 ha. Faktą patvirtina 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintas iš dalies naudojančių žemę sąrašas, kuriame nurodyta, kad E. M. iš dalies naudoja Buivydiškių kaime asmeninio ūkio žemę – nenaudoja 0,25 ha iš suteiktų 0,31 ha. Nurodoma, kad žemė suteikta 24 sesijos sprendimu. Iš tiesų, Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24-a sesija patvirtino sąrašą, kad E. M. skirta 0,31 ha asmeninio ūkio žemės Buivydiškių kaime. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše nurodyti tie patys duomenys kaip ir ginčo sąraše. Į bylą pateikė Asmeninio ūkio žemės sklypų 2008 m. gegužės 8 d. patikrinimo-apžiūrėjimo aktą Nr. 13, kuriame nurodoma, kad asmeninio ūkio žemės naudoja 0,06 ha, Zujūnų kaime. Pateiktas ir 2000 m. sausio 10 d. žemės Zujūnų kaime planas, parengtas UAB „Korporacija matininkai. Kadangi žemė suteikta Buivydiškių kaime, žemės naudojimas tame pačiame Buivydiškių kaime patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu, teismo manymu, ji negali būti įrašyta į žemės naudotojų sąrašą Zujūnų kaime. Dėl V. M. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 21 sesija skyrė 0,20 ha, naudoja 0,06 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesija patvirtino sąrašą, kuriame nurodyta, kad V. M. skirta 0,20 ha Buivydiškių kaime. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose sąrašuose yra M. M., iš dalies naudojančių sąraše, Nr. 31, nurodyta, kad skirta 24 sesijos, Buivydiškių kaime, iš 0,20, nenaudoja 1,94 ha. 2004 m. kovo 30 d. patvirtintame sąraše nurodyta, kad žemės sklypas skirtas dar ir 1996 m. gruodžio 12 d. valdytojo įsakymu Nr. 1899-41, 0,06 ha, tačiau ginčo sąraše tai nenurodyta. Pateikė 2008 m. gegužės 8 d. asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo aktą Nr. 12, kuriame nurodyta, kad Zujūnų kaime naudoja 0,06 ha. Pateiktas mokėjimo dokumentas, kuriame nurodytas M. M.-V., patvirtinantis, kad mokėjo už žemės sklypą, nenurodyta, kurioje vietovėje, nurodytas tik Vilniaus rajonas. Pateiktas UAB „Korporacija matininkai“ darytas žemės sklypo planas, sklypas Zujūnų kaime. Iš pateikto asmens dokumento matyti, kad asmeninis ūkis skirtas M. M. V.. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1899-41 patvirtintame sąraše nurodytas Nr. 76, bet žemės sklypo adresas nurodytas Geležių kaimas. Nurodytoje administracinėje byloje yra dar viena šio įsakymo kopija, bet šioje kopijoje 76 numeriu nurodyta M. J., o žemės sklypas taip pat Geležių kaime. Kadangi žemės sklypo skyrimas ir naudojimas (2008 m. spalio 23 d. įsakymu) patvirtinamas tik Buivydiškių arba Geležių kaime, teismo vertinimu, jis negali būti žemės naudotojų sąraše Zujūnų kaime, kol nebus pateiktas tolygus Vilniaus apksrities viršininko administracijos įsakymui aktas, patvirtinantis, kad tas pats suteiktas sklypas gali būti vertinamas kaip esantis Zujūnų kaime. Dėl H. U. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 21 sesija skyrė 3 ha, naudoja 0,38 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos sprendimu skirta 3 ha Zujūnų kaime. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše nurodyta kitaip – Zujūnuose skirta 21 sesijos sprendimu 0,30 ha, naudoja 0,38 ha. Taigi, kiek skirta sesijos sprendimais, nurodyta skirtingai. Pirminiame dokumente nurodyta 3 ha, vėliau – 0,30 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame sąraše nėra, yra kiti Urbanovičiai, bet nei vieno iš jų jiems skirtas sesijos sprendimu plotas neatitinka, nurodyta 2 ha ir 0,50 ha arba tik 2 ha. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 05 patvirtintame asmeninio ūkio naudotojų patikslintame sąraše nurodyta, kad H. U. naudoja 2,50 ha, žemė skirta 24 sesijos, 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos patvirtintame sąraše Zujūnų kaime 35 numeriu pažymėtas H. U., suteikta 2,50 ha. Taigi žemės suteikimas nurodomas kiekviename dokumente vis kitaip. Naudojimo patikrinimo prieš ar po skundžiamo sąrašo patvirtinimo, nėra. Asmuo miręs, tačiau pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį įpėdiniai įgyja teisę naudoti asmeninio ūkio žemę, šiuo atveju teisių perėmėja yra V. U., kuri taip pat į bylą jokių žemės naudojimą patvirtinančių dokumentų neteikė. Dėl to daroma išvada, kad į sąrašą įtrauktas neteisėtai, nes įrodymai dėl žemės suteikimo yra prieštaringi, o žemės naudojimo faktas iš viso niekaip nepatvirtinamas. Dėl A. L. teismas pažymėjo, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 6-a sesija skyrė 2 ha, naudoja 0,28 ha. Tie patys duomenys yra ir 2004 m. kovo 30 d. sąraše. 1991 m. balandžio 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 6 sesijos sprendimu patvirtintame sąraše nurodyta, kad A. L. skirti 2 ha. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame nenaudojančių ar iš dalies naudojančių sąraše nėra. Asmuo miręs, jo teisių perėmėja U. E. L. pateikė dokumentus, patvirtinančius naudojimą. Pateikta žemėtvarkos projekto rengėjo 2009 m. balandžio 30 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad Zujūnų kaime matavo asmeninio ūkio žemės sklypą aplink užregistruotą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, kad U. E. L. naudojasi 0,25 ha sklypu. Pateikė į bylą Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2009 m. birželio 8 d. aktą Nr. 07, kuriame komisija patvirtina, kad Zujūnų kaime naudojasi 0,24 ha. Kadangi sąraše nurodyta, kad naudoja 0,28, o dokumentai patvirtina, kad naudoja tik 0,24 ha, sąraše, teismo nuomone, keistinas sklypo dydis pagal pateiktą aktą. Dėl A. C. teismas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 21 sesijos sprendimu suteikta 0,25 ha, naudoja 0,06 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos patvirtintame sąraše nurodyta, kad skirta 0,25 ha, bet Buivydiškių kaime. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše nėra. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose nenaudojančių sąrašuose S. C. nurodyta Nr. 22, kad iš 24 sesijos skirtų Buivydiškių kaime 0,60 ha nenaudoja 0,54 ha. Nustatyta, kad A. C. miręs, palikimą priėmė S. C.. Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo akte Nr. 11 nurodyta, kad Zujūnų kaime naudojasi 0,06 ha. Parengtas UAB „Korporacija matininkai“ žemės sklypo planas Zujūnų kaime. Kadangi asmeninio ūkio žemės skyrimas Zujūnų kaime nepatvirtinamas, taip pat 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtinamas žemės naudojimas Buivydiškių kaime, o ne Zujūnų kaime, teismo manymu, Zujūnų kaimo žemės naudotojų sąrašuose negali būti, kol nepateiktas aktas, tolygus įsakymui, kuris patvirtintų, kad žemė skirta Buivydiškių kaime teisėtai yra Zujūnų kaime. Dėl Ž. C. teimas nurodė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog sklypas skirtas 1996 m. gruodžio 23 d. valdytojo įsakymu Nr. 2104-41, 0,06 ha skirta. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše nėra. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame nenaudojančių sąraše nėra. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2104-41 įteisintas asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimas. Ž. C., įteisintas 0,06 ha naudojimas. Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. aktu Nr. 10 konstatuojama, kad Zujūnų kaime naudoja 0,06 ha, Ž. C. UAB „Korporacija matininkai“ suplanavo sklypą Zujūnų kaime. Žemės įteisinimo ir naudojimo dokumentuose skirtumų nėra, naudojimas Zujūnų kaime patvirtinamas aktu, todėl, teismo vertinimu, pašalinti iš skundžiamo sąrašo nėra pagrindo. Dėl A. R. teismas pasisakė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 21 sesija skyrė 0,25 ha. Naudoja 0,06 ha. 1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos sesijos Nr. 21 patvirtintame sąraše Nr. 11, nurodyta, kad Buivydiškių kaime skirta 0,25 ha. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše nėra. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame nenaudojančių, iš dalies naudojančių sąraše nurodytas Nr. 26, kad skyrė 24 sesija, iš 0,25 ha nenaudoja 1,95 ha Buivydiškių kaime. 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijoje patvirtintame sąraše nurodyta, kad Buivydiškių kaime skirta 0,25 ha. Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. akte Nr. 09 nurodyta, kad naudoja Zujūnų kaime 0,06 ha. UAB „Korporacija matininkai“ sudarė planą sklypo Zujūnų kaime. Kadangi žemės paskyrimo aktas patvirtina, kad žemė skirta Buivydiškių kaime, 2008 m. spalio 23 d. įsakymas patvirtina, kad žemė naudojama iš dalies Buivydiškių kaime, teismo manymu, jis negali būti Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše, kol nepateiktas aktas, tolygus įsakymui, kuris patvirtintų, kad ta pati žemė skirta ir ta pati naudojama, kad ji yra Zujūnų kaime. Dėl J. Č. teismas pasisakė, kad ginčo sąraše nurodyta, jog 1996 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1809-41 skirta 0,06 ha. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintame sąraše nėra. 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintuose sąrašuose nėra. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1809-41 įteisinami faktiškai naudojami, bet tinkamai neįforminti asmeninio ūkio žemės sklypai. Šiuo įsakymu patvirtintame sąraše J. Č. (Nr. 3), patvirtina, kad naudoja 0,06 ha. N. Z. kaime patvirtina Asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo-apžiūrėjimo 2008 m. gegužės 8 d. Aktas. Taip pat pateiktas UAB „Korporacija matininkai“ sudarytas sklypo planas Zujūnų kaime. Laikė, kad ginčo sąraše naudojimas ir paskyrimas nurodyti teisingai, keisti sąrašo nėra pagrindo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartą sąrašą, galima daryti išvadas, jog sąraše yra netikslumų. Dalis sąrašo gali būti teismo pakeista, nes yra visi būtini tam duomenys, dalis sąrašo panaikinama. Dalis sąrašo, kuri naikinama, gali būti vėl patvirtinta, jeigu bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Buivydiškių kaime skirta asmenims asmeninio ūkio žemė dabar patenka į Zujūnų kaimo teritoriją, ar bus pateikti žemės naudojimo patikrinimo aktai. Tokia išvada daroma dėl to, kad teismas nagrinėjo klausimą, ar šis sąrašas teisingas Zujūnų kaimo teritorijai, kadangi rengiamas šio kaimo žemėtvarkos projektas, o sąrašas pavadintas „Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas“. Teismo nuomone, sąrašas laikytinas teisingu tada, kai asmeninio ūkio žemės skyrimas sutampa pilnutinai su naudojimo patikrinimu. Tačiau, jeigu asmeninio ūkio žemė buvo skirta Buivydiškių kaime, o naudojimas patvirtinamas Zujūnų kaime, šis prieštaravimas turi būti pašalintas tokiame sąraše nurodant administracinį aktą, dėl kurio pasikeitė sklypo vieta. Ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo rėžiniame Zujūnų kaime, todėl aplinkybė, ar sklypas buvo skirtas šiame kaime, teismo manymu, yra svarbi. Jeigu sklypas buvo perkeltas, ar pasikeitė kaimų ribos, sąraše turi būti nurodytas administracinis aktas, kuris patvirtintų tokį pasikeitimą. Be to, pareiškėjai neginčija Zujūnų kaimo teritorijoje esančių kitų asmeninių ūkių, kurie gali būti nustatyti iš Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtinto 2 priedo, kur Zujūnų kaime nurodyta daugiau asmeninio ūkio naudotojų, nei ginčo sąraše. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ginčo sąrašą keitė: ginčo sąraše liko nepakeisti duomenys šių asmenų – E. M., Č. M., V. A., J. A., J. M., V. U., F. U., V. Š., A. D., K. V., L. M., E. S., C. U., A. K., J. D., S. L., S. P., V. S., R. K., Ž. C., J. Č.; naudojamo sklypo plotas  buvo sumažintas pagal aprašytus dokumentus šiems asmenims: S. G. iki 1,70 ha, A. G. iki 1,50 ha, P. Š. iki 1,30 ha, V. B. iki 0,70 ha, A. L. iki 0,24 ha; dalis sąrašo panaikinta – naikinamas sąrašas dėl šių asmenų (pažymint jų eilės numerį), pašalinant iš sąrašo visus duomenis, nurodytus jų atžvilgiu: 12. O. G.; 13. A. Č.; 20. V. M.; 25. J. V.; 27. L. V.; 28. S. Š.; 30. M. V.; 31. E. M.; 32. V. M.; 33. H. U.; 35. A. C.; 37. A. R.. Pažymėjo, kad atsakovas, tvirtindamas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą dėl nurodytų asmenų, kurių duomenys naikinami, veikė iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytų subjektų grupių, pageidaujančių susigrąžinti žemę Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaime natūra, teises ir teisėtus interesus, todėl ginčijamą administracinio akto dalį teismas panaikino kaip neteisėtą ir faktiškai nepagrįstą. Teismo manymu, pripažįstant žemę valstybės išperkama pagal nurodytą įstatymą, turi būti patikrintas ne tik asmeninio ūkio žemės naudojimo faktas, bet ir tai, ar yra nenuginčytas asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentas. Esant žemės suteikimo aktui, būtina konstatuoti, kurią žemės dalį asmuo naudoja. Nurodytais atvejais, asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų Zujūnų kaimo teritorijoje nėra, o vien naudojimas nėra pagrindas pripažinti žemę valstybės išperkama, vienu atveju priešingai, yra keli skirtingi žemės suteikimo aktai, tačiau nuo 2002 metų nėra jokio žemės naudojimo patikrinimo akto, kuris patvirtintų sąraše nurodyto ploto naudojimą.  

III.

Tretieji suinteresuoti asmenys O. G., V. M., J. V., S. Š., M. V., E. M., V. M., A. J. R., A. Č., A. V. ir S. C. apeliaciniu skundu (VII tomas, b. l. 53 – 58, 66 – 71) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą toje dalyje, kur teismas nusprendė Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše panaikini visus duomenis dėl šių asmenų: O. G., V. M., J. V., S. Š., M. V., E. M., V. M., A. J. R., A. Č., L. V. (teisių perėmėja – A. V.), A. C. (teisių perėmėja – S. C.) panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti apeliantus Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše kaip asmeninio žemės ūkio Zujūnų kaime naudotojus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas priėjo klaidingos išvados, nurodydamas, jog remiantis byloje esančiais dokumentais, esama prieštaravimų tarp to, kad asmeninio ūkio žemė apeliantams skirta Buivydiškių kaime, tuo tarpu naudojimo faktas patvirtintas Zujūnų kaime. Remiantis gramatiniu bei sisteminiu-loginiu teisės normų aiškinimu, akivaizdu, jog 21 sesijos sprendime ir 24 sesijos patvirtintame sąraše yra nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė Zujūnų kaime yra skirta apeliantams, gyvenantiems Buivydiškių kaime, t. y. pažymint apeliantų gyvenamąją vietą, o ne asmeninio ūkio žemės skyrimo vietą. Teismas, paviršutiniškai ištyręs paminėtų administracinių aktų turinį, nepagrįstai sutapatino apeliantų gyvenamąją vietą bei jiems skirtų asmeninio ūkio žemės sklypų vietą.

2. Buivydiškių apylinkės taryba asmeninio ūkio žemės sklypus apeliantams suteikė ne konkrečioje teritorijoje, t. y. Buivydiškių ar Zujūnų kaime, o abstrakčiau apibrėžtoje teritorijoje – kaimo vietovėje. Suteiktų asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustatė įmonės sudaryta komisija.

3. Žemėtvarkos specialistų bei matininkų veiksmai buvo atlikti apeliantų asmeninio ūkio žemės sklypuose Zujūnų kaime, neatsižvelgiant į tai, kad patys apeliantai gyvena Buivydiškių kaime.

4. Kadangi byloje nėra pateikta nei vieno Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, kuriame būtų nurodyta, jog apeliantai asmeninio ūkio žemę naudoja ne pagal paskirtį, neteisėtai, ar ne ten, kur suteikta, darytina logiška išvada, jog apeliantams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta Zujūnų kaime ir visą tą laiką iki šios dienos buvo naudojama Zujūnų kaime. Priešingu atveju, nustačius, jog apeliantams asmeninio ūkio žemė skirta Buivydiškių kaime, o naudojama Zujūnų kaime, apeliantai būtų buvę pašalinti iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų.

Pareiškėjai Č. A. ir A. J. apeliaciniu skundu (VII tomas, b. l. 88 – 95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir jų skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodo, suformavo praktiką, kad sprendžiant klausimą dėl asmeninio ūkio žemės pripažinimo valstybės išperkama žeme turi būti patikrinama visa jo suteikimo procedūra ir nepriklausomai, ar ginčijami asmeninio ūkio suteikimo administraciniai aktai, ar ne, teismas privalo pats konstatuoti jų priėmimo teisėtumą arba ne.

2. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjų nurodytų argumentų, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas susideda ne tik iš sprendimo jį suteikti priėmimo, tačiau ir eilės kitų veiksmų, kurie turi būtinai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka, ir nors vieno iš jų neatlikimas sudaro pagrindą pripažinti asmeninio ūkio suteikimą kaip neteisėtą.

3. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į pareiškėjų nurodytą suformuotą aukštesnių instancijos teismų praktiką, kai nustatoma, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, savo nutartyse nurodė, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai. Jeigu žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką, prioritetiškai turi būti ginamos asmens, kuris pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į žemę, teisės (2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/200).

4. Byloje nepateikta įrodymų, kad skiriant asmeninio ūkio žemės sklypus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tuo metu jų ribos buvo nustatytos ir buvo atlikta jų apskaita bei kitos teisės aktais nustatytos procedūros, todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas nebuvo teisėtas.

5. Teismas laikė visiškai nereikšminga aplinkybe tai, kad tretiesiems asmenims 1991 m. balandžio 11 d. priimtame Buivydiškių apylinkės tarybos sprendime skirti asmeninio ūkio žemę išvis nėra nurodyta jos skyrimo vieta, kurioje šie žemės sklypai nurodytiems asmenims yra suteikti, todėl vėlesniais asmeninio ūkio naudotojų tikrinimo aktais nebuvo galimybės nustatyti, ar asmenys naudojasi jiems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypais pagal konkrečius sprendimus, nes nėra nustatyta, kurioje konkrečiai vietovėje šie žemės sklypai buvo skirti.

6. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjai yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę 1991 metais, t. y. anksčiau, nei po to priimti sprendimai suteikti tretiesiems suinteresuotiems asmenims asmeninio ūkio žemės sklypus. Taigi, sprendimai suteikti asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie buvo priimami pirmiau neišnagrinėjus pareiškėjų prašymų atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą, taip pat negali būti pripažinti teisėtais.

7. Nepagrįstas teismo argumentas dėl to, kad pareiškėjai turėjo žinoti apie priimtus individualius administracinio pobūdžio aktus dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo tretiesiems asmenims, todėl galėjo juos ginčyti anksčiau. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai anksčiau buvo informuoti apie tokius individualius administracinio pobūdžio aktus arba apie juos žinojo. Tik vėliau, pareiškėjus informavus apie tokius aktus, šie iškart nepraleidę įstatymo nustatyto termino kreipėsi į teismą su skundu. Kad apie ankstesnius priimtus trečiuosius asmenis liečiančius individualius administracinius aktus pareiškėjai negalėjo žinoti, patvirtina ir tai, kad jie yra individualaus pobūdžio ir viešai neskelbiami.

Pareiškėjai J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., A. G., G. D., G. Z., M. B., H. P., Č. G., T. M., L. A. ir tretieji suinteresuoti asmenys T. M., T. A., J. A., V. B., S. K., H. K., F. S., E. M., D. M., M. S., G. S., J. T. apeliaciniu skundu (VII tomas, b. l. 87 – 121) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje skundas buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visiškai.

Pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl nepatenkintos skundo prašymo dalies, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė procesines ir materialinės teisės normas neteisingai jas taikydamas bei aiškindamas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymi, kad iš daugelio byloje esančių dokumentų matyti, kad sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo nebuvo realizuoti vietovėje paženklinant asmeninio ūkio žemės sklypus ir parengiant žemės sklypų planus bei kitus dokumentus, įrodančius teisę šiais žemės sklypais naudotis.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (VII tomas, b. l. 135 – 140) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą toje dalyje, kur teismas nusprendė Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše panaikinti visus duomenis dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų, gyvenančių Buivydiškių kaime, panaikinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo skirta Buivydiškių kaime, tuo tarpu naudojimo faktas patvirtintas Zujūnų kaime. Teismas neįvertino to fakto, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos sprendime ir 24 sesijos patvirtintame sąraše nurodyta faktinė atsakovų gyvenamoji vieta ir skirtas asmeninio ūkio žemės sklypo plotas. Asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimosi vieta sąrašuose nebuvo nurodyta, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai ištyręs paminėtų administracinių aktų turinį, nepagrįstai sutapatino atsakovų gyvenamąją vietą bei jiems skirtų asmeninio ūkio žemės sklypų vietą.

2. Visiškai nesuprantama Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad dalis sąrašo, kuri teismo sprendimu naikinama, gali būti vėl patvirtinta, jeigu bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Buivydiškių kaime skirta asmenims asmeninio ūkio žemė dabar patenka į Zujūnų kaimo teritoriją, ar bus pateikti žemės naudojimo patikrinimo aktai. Esant tokiai išvadai, manome, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ginčą.

3. Nepagrįsta Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija dėl subjektų grupių, pageidaujančių susigrąžinti žemę Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaime natūra, veikė iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, nes toks reikalavimas nebuvo pateiktas pareiškėjų skunde atsakovui ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nebuvo nagrinėjimas per teismo posėdį.

Pareiškėjai J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., M. B., tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir J. A. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 142 – 146) trečiųjų suinteresuotų asmenų O. G., V. M., J. V., S. Š., M. V., E. M., V. M., A. J. R., A. Č., A. V. ir S. C. apeliacinį skundą prašo atmesti, palaiko Č. A. ir A. J. apeliacinį skundą.

Pareiškėjai J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., M. B., tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir J. A. pažymi, jog svarbiausia šiame ginče yra tai, kad Buivydiškių apylinkės tarybos ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymais suteikta asmeninio ūkio žemė nustatyta tvarka ir terminais būtų buvusi paženklinta vietovėje nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų dėl ženklinimo vietos, įvertinant iki nacionalizacijos turėjusių čia žemę savininkų teises susigrąžinti toje vietovėje žemę natūra, tačiau ši procedūra nebuvo atlikta.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., L. G. ir Č. B. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 155 – 157) prašo pareiškėjų J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., A. G., G. D., G. Z., M. B., H. P., Č. G., T. M., L. A. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M., T. A., J. A., V. B., S. K., H. K., F. S., E. M., D. M., M. S., G. S., J. T. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Buvo išsamiai, visapusiškai ir iš esmės ištirtos visos šios bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės bei įrodymai, priimant sprendimą objektyviai ir nešališkai įvertinti proceso dalyvių pateikti įrodymai ir išdėstyti paaiškinimai, todėl teismo sprendimas laikytinas pagrįstu, teisingu ir teisėtu. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde dėstomas aplinkybes bei argumentus dėl asmeninio ūkio suteikimo piliečiams, tame tarpe ir Č. M., ir jo naudojimo neteisėtumo ar teisės aktų pažeidimų konkrečiu atveju.

2. Apeliantai nepateikė jokių naujų svarių argumentų bei įrodymų, jog asmenys, siekiantys įteisinti asmeninio ūkio žemę Zujūnų kaime, ja realiai nesinaudoja bei kad jiems žemė asmeniniam ūkiui suteikta neteisėtai ar ne toje vietoje. Priešingai, pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, kad žemė suteikta ir ją naudojamasi teisėtai. Naudojama žemė pažymėta žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris jau pateiktas tvirtinimui, kas vienareikšmiškai įrodo argumentus dėl naudojamos žemes buvimo vietos, taigi darytina išvada, kad faktinis žemės naudojimas nepaneigtas.

Tretieji suinteresuoti asmenys U. – E. L., S. G., A. G., P. Š., V. B., F. U. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 158 – 160) prašo O. G., V. M., J. V., S. Š., M. V., E. M., V. M., A. J. R., A. Č., A. V., S. C. apeliacinį skundą tenkinti; apeliantų skundus, kuriais prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3 2179-41 patikslinimo“ 3.3 punktą, kuriuo patikslintas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, ir visą šį sąrašą, atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismas sprendime pagrįstai preziumavo, kad visiems ginčijame sąraše nurodytiems asmenims žemė suteikta pagal įstatymus, dėl to, kad yra išlikę tos žemės suteikimo nenuginčyti dokumentai, šių dokumentų forma ir turinys atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus (apylinkės tarybos sprendimai ir apskrities valdytojo įstatymai nėra panaikinti įstatymuose nustatyta tvarka).

2. Rekomendacijos nenumato, kad kiekvienu atveju, kai teismine tvarka skundžiamos viešojo administravimo subjekto atliktos administracinės procedūros ar priimti aktai, kuriais realizuojamas administracinis aktas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, turi būti tikrinamas žemės suteikimo teisėtumas ir pagrįstumas. Įstatymai nenumato galimybės teismui savarankiškai priimti sprendimus dėl nepareikštų reikalavimų ar dėl neapskųstų veiksmų ir aktų.

3. Teismas pagrįstai nurodė, kad šiam ginčui svarbus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41), šiuo įsakymu patvirtinti sąrašai šioje byloje turi esminę reikšmę, kadangi juo patvirtintas Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašas, taip pat sąrašas piliečių, kurie iš dalies naudoja jiems suteiktą asmeninio ūkio žemę. Jeigu ginčijamo įsakymo 5 priede asmens nėra, tai turi būti pripažinta, kad jis asmeninį ūkį naudoja. Nenuginčijus šio įsakymo teisėtumo jis laikomas teisėtu ir pagrįstu.

 Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 128) nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu, kadangi nuo 1981 metų dirbo dėstytoju Buivydiškių tarybiniame ūkyje – technikume, o vėliau Buivydiškių aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Dirbdamas dėstytoju naudojosi 0,25 ha pasodybiniu žemės sklypu Zujūnų kaime. Tą patį 0,25 ha žemės sklypą, kuris pagal Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos sprendimą tapo asmeninio ūkio žeme, naudoja ir dabartiniu metu Zujūnų kaime. Sklypo naudojimo faktą patvirtina 2008 m. birželio 10 d. patikrinimo – apžiūrėjimo aktas Nr. 22.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 129) nurodė, jog su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nesutinka, kadangi Buivydiškių tarybiniame ūkyje – technikume, o vėliau Buivydiškių aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje nuo 1977 metų dirbo kadrų inspektore. Būdama ūkio specialiste nuo 1980 metų naudojosi 0,5 ha pasodybiniu sklypu Zujūnų kaime, toje pačioje vietoje 0,41 ha asmeninio ūkio žeme Zujūnų kaime naudojasi ir dabartiniu metu. Naudojimosi faktą patvirtina patikros aktai, sklypo kaimyno P. C. žemės sklypo planas bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. M. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 131) nurodo, jog visą laiką gyveno Vilniaus rajono Buivydiškių kaime, žemės asmeniniam ūkiui buvo skirta Zujūnų kaimo teritorijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 133) nurodo, kad nuo 1962 metų visą laiką gyvena Buivydiškių kaime, tačiau asmeniniam ūkiui naudojama žemė buvo paskirta Zujūnų kaime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu (VII tomas, b. l. 180) prašo apeliantų skundus, kuriais prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3 2179-41 patikslinimo“ 3.3 punktą, kuriuo patikslintas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, ir visą šį sąrašą atmesti, laikyti nepagrįstais.

A. K. pažymi, kad asmeninio ūkio 0,25 ha žemės sklypas yra prie įforminto ir valdomo 0,30 ha sklypo, kuriuo naudojasi nuo 1985 m. gegužės 21 d. Šis sklypas buvo skirtas kaip tuometiniam Buivydiškių tarybinio ūkio – technikumo darbuotojui ir šiuo sklypu naudojasi iki šiol. Nurodo, kad šiuo metu šie suvestiniai planai sudaryti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

            Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas  2007 -11-20 įsakymu Nr. 2.3-12801-1411 pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymo Nr. 2.3-2179-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001-05-08 įsakymo Nr. 1485-41 2.2 punkto patikslinimo 3.3 punktą-patvirtino patikslintą Vilniaus rajono Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-23 nutarimo Nr. 564 redakcija), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika ( patikslinta Žemės ūkio ministro 2006-04-20 įsakymu Nr.3D-159), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu. Minėto įsakymo 2 punktu nustatyta, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymo Nr. 2.3-2179-41 dalis. Šiuo įsakymu Vilniaus apskrities viršininkas įsakė nuo 2004-03-29 pradėti rengti Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą rėžinio Zujūnų kaimo teritorijoje 162,55 ha plote. Iš šio įsakymo turinio seka, kad jis buvo priimtas tikslu rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą.

           Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose Todėl asmeninio ūkio žemės  naudotojų sąrašai iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo vertintini kaip vienas iš dokumentų, būtinų žemės reformos  žemėtvarkos projektui parengti ir patvirtinti.

           Byloje neginčijama ir pripažįstama, kad ginčo sąraše esantiems asmenims žemė suteikta atitinkamais Buivydiškių  apylinkės tarybos sprendimais bei daliai asmenų patvirtinta 1996 m. atitinkamais Vilniaus apskrities valdytojo įsakymais. Apie tai nurodyta ginčo sąraše. Minėti administraciniai aktai nėra nuginčyti.Taip pat byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo konkretiems asmenims teisėtumo, o ginčijamas vienas iš procedūrinių dokumentų, reikalingų žemės reformod žemėtvarkos projektui rengti.

             Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nuo 1991 metų teisės aktai keletą sykių numatė asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo ir asmeninio ūkio sklypų naudojimo patikrinimą, nustatant ar asmeninio ūkio sklypai tikrai naudojami pagal paskirtį, teisėtai, ir ar ten, kur buvo suteikta, tame tarpe  Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 06 04 įsakymu Nr. 1577-41 „Dėl piliečių asmeninio ūkio žemės suteikimo pažeidžiant įstatymus ir piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašų patvirtinimo Vilniaus rajone“ ( adm. byla Nr. I-197-121/2009, t. II, b.l. 189-194), Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-23 įsakymas Nr. 2.3-13569-(41) ( t. V b.l. 22). Šiuose įsakymuose nenurodyti ginčo sąraše esantys asmenys, minėti įsakymai nenuginčyti.

           Pareiškėjai savo reikalavimą grindžia tuo motyvu, kad nors ir yra atitinkami galiojantys sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo pažymėjimą konkrečioje vietoje, todėl laikytina, kad toks suteikimas yra neteisėtas, nes nėra vienos iš sąlygų-pažymėjimo vietoje, patvirtinančios asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumą. Pareiškėjai teigia, kad nesant žemės konkrečioje vietoje pažymėjimo dokumentų, darytina išvada, kad žemė suteikta neteisėtai. Tokį savo argumentą grindžia tame tarpe ir teiginiu, kad ginčijamame sąraše nurodytiems piliečiams asmeninio ūkio žemė Zujūnų rėžinio kaimo teritorijos ribose nėra suteikta pagal įstatymus, t.y. teisėtai, laikantis teisiniai norminiais aktais numatytų procedūrų, o būtent, kad suteikus apylinkių tarybos sprendimu asmeninio ūkio žemę, šie sprendimai nebuvo realizuoti konkrečioje vietoje paženklinant asmeninio ūkio žemės sklypus ir parengiant dokumentus, įrodančius teisę šiais žemės sklypais naudotis.

               Taip pat pareiškėjai nurodė, jog pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką,  vertinant, ar žemė asmeniniam ūkiui suteikta pagal įstatymus, turi būti patikrinama: ar skirta asmeniniam ūkiui žemė buvo atmatuota toje vietoje, kurioje asmuo šiuo metu ją naudoja.

                Byloje nustatyta, kad nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims asmeninio ūkio žemės sklypai buvo nustatyta tvarka paženklinti vietoje. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad asmeninio ūkio žemės sklypai nebuvo pažymėti ir kad jie naudojami kitoje vietoje,  nei buvo suteikti. Esant apylinkės tarybos atitinkamiems sprendimams ir apskrities viršininko įsakymams apie asmeminio ūkio žemės skyrimą,  ir esant faktiniam šių žemės sklypui naudojimui daugiau nei 16 metų, to  nenuginčijus, laikytina, kad žemė ginčo atveju suteikta teisėtai ir ta aplinkybė patvirtinama ilgamečiu faktiniu naudojimu bei kompetentingos institucijos sprendimais.

   Pareiškėjų ir jų atstovų teigimu, nesant tokio pobūdžio žemės suteikimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims patvirtinančių dokumentų ( sklypo pažymėjimą vietoje patvirtinančių dokumentų) nėra pagrindo ir išvadai apie tokios žemės naudojimo teisėtumą, todėl skundžiamas žemės naudotojų sąrašas turi būti panaikintas.

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarime Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ buvo numatyta teisė gauti iki 3 ha asmeninio ūkio žemės kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, o kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims – iki 2 ha žemės vienai šeimai. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką buvo pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tokia tvarka buvo reglamentuota 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ ir 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 ,,Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Juose buvo konkretizuota tokios žemės suteikimo tvarka, numatytos asmenų pareiškimus nagrinėjančios įmonės, sprendimus dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priimanti institucija - apylinkės Taryba ir t.t. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 ,,Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu, o 5 punkte – kad asmenims, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui dar nesuteikti, tačiau kurie turėjo teisę juos gauti, buvo numatyta galimybė pateikti prašymus iki 1993 m. gruodžio 1 d. Tvarkos 16 punkte nustatyta, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kurią pagal nustatytą tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui, o nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A⁷-132-2001; Nr. A⁶-1132-2003; Nr. A⁴-364-2004; Nr. A⁷-525-2005 ir kt.) laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra.

Teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26d. nutarimas Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo ir įforminimo tvarkos“, 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 ,,Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“) nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė žemės socialinę funkciją, susiklosčiusius faktinius žemėnaudos santykius vertindamas kaip visuomenės poreikį vykdant žemės reformą, pareigą derinti socialinius interesus ir reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnis).

Nustatant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, svarbios yra Žemės reformos įstatymo nuostatos. Jo 16 straipsnio 8 dalyje (1995 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. I–1112, įsigaliojusio nuo 1995 m. gruodžio 20 d. ir galiojusio iki 1997 m. liepos 23 d.) buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353, įsigaliojusio 2004 m. liepos 29 d. redakcija) nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar anksčiau).

Byloje surinkti įrodymai  (Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai) leidžia daryti išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisę į asmeninio ūkio žemę,dalis jų ginčo žeme naudojosi dar iki 1990 metų, o 1993-1994 metais ji buvo suteikta asmeniniam ūkiui steigti, pažymėta vietoje, tačiau pažymėjimą vietoje  patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, visi tretieji suinteresuoti asmenys šia žeme naudojosi ir ginčijamo sąrašo  priėmimo metu.Pareiškėjai Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimų dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims neginčija. Asmeninio ūkio žemės naudojimas tretiesiems asmenims patvirtintas  ginčijamu iš dalies įsakymu( jo 3.3 punktu). Šis įsakymas tik patikslino Vilniaus apkrities viršininko 2004 m. kovo 30 d įsakymą, kurio 5 priede patvirtintas asmeninio ūkio naudotojų sąrašas, šis patikslintas naudotojų sąrašas ir ginčijamas šioje byloje. . Paminėtas 2004-03-30 d. įsakymas yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje, kuri yra sustabdyta. Ginčijamas sąrašas yra neatskiriama 2004-03-30 įsakymo dalis, šiame sąraše nurodytos keturios naujos pavardės, kurių nėra 2004-03-30 patvirtintame asmeninio ūkio naudotojų sąraše. Taigi ginčijamu sąrašu tik patikslintas ankstesnis sąrašas, keturiais asmenimi, nurodant naudotojais į pirmesnį sąrašą neįtrauktų A. C., Ž. C., A. R. ir J. Č..  Aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys naudojosi jiems suteikta asmeninio ūkio žeme patvirtina visa eilė administracinių aktų, kurie nėra nuginčyti. Kaip jau minėta, Žemės reformos įstatymas leido apskrities viršininkui sprendimu patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamo žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. Byloje yra  Vilniaus apskrities viršininko  1998-06-04 įsakymas Nr.1577-41, kuriuo patvirtintas sąrašas piliečių, kuriems yra suteikta asmeninio ūkio žemė pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės. Šis įsakymas buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 11 p., kuriuo rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai seniūnijose kartu su rajonų savivaldybių seniūnais arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, suteikusios žemės sklypus tarnybinėms daloms, atstovais buvo įpareigoti patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai suteikiant tarnybines dalas, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį.   Šis sąrašas buvo patikslintas 2002 metais. Nei viename iš šių sąrašų neįrašyti ginčijamame sąraše nurodyti asmenys. Taip pat pažymėtina, kad ginčo atveju asmeninio ūkio žemė buvo skirta Zujūnų kaime, o kai kuriems sąraše esantiemas asmenims-Buivydiškių kaime. Naudojimas byloje esančiais administraciniais aktais taip pat patvirtintas Zujūnų kaime. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad kai kuriems asmenims sprendimais žemė suteikta ne Zujūnų kaime, bet Buivydiškių kaime, minėtus asmenis iš sąrašo pašalino, taip pat pakoregavo sąrašą tų asmenų atžvilgiu, kurie naudoja mažesnius žemės sklypus, nei nurodyta sąraše.

 Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad per ilgesnį nei 16 m. laikotarpį kreipėsi į atitinkamas institucija, nurodydami, kad asmeninio ūkio žemė Zujūnų kaime suteikta neteisėtai ir kad sąraše nurodyti asmenys naudojasi žeme, kuri jiems yra nesuteikta.

               Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

                Todėl nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į individualias aplinkybes (ginčo sąraše esančių trečiųjų suinteresuotų asmenų subjektinę teisę naudotis jiems kompetentingos institucijos sprendimais suteiktais asmeninio ūkio žemės sklypais ir tokios teisės panaikinimu praėjus daugiau nei 16 m.) valstybės institucija (atsakovas) turėjo pareigą užtikrinti minėtų asmenų teisėtus lūkesčius. Pats ilgametis faktinis naudojimas, nors ir nesant išlikusių žemės pažymėjimo vietoje dokumentų, patvirtina, kad toks naudojimas buvo teisėtas ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad pareiškėjai žemės asmeniniam ūkiui suteikimo teisėtumo neginčijo. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant kitaip būtų pažeistas teisinio saugumo bei konstitucinis teisinės valstybės principas.

             Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, teisingai įvertino bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

             Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis  bei pažymi, kad  Vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra nekintamas dalykas. Be to, kiekviena byla yra individuali, atskirų bylų skirtingos faktinės aplinkybės, todėl tokių aplinkybių įvertinimas gali suponuoti skirtingus sprendimus iš pažiūros panašiose bylose. Tačiau tai nėra nukrypimas nuo suformuotos praktikos.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

           Pareiškėjų Č. A., A. J., Č. G., A. G., G. Z., M. B., T. M., H. P., J. J., L. T., A. Š., E. B., G. D., L. A., trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M., T. A., J. A., V. B., S. K., H. K., F. S., E. M., D. M., M. S., G. S., J. T., O. G., V. M., J. V., S. Š., M. V., E. M., V. M., A. J. R., A. Č., A. V., S. K. apeliacimius skundus atmesti.

             Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009m. lapkričio 23 sprendimą palikti nepakeistą.

                Nutartis neskundžiama. 

     

             Teisėjai                                                               Roma Sabina Alimienė

 

                                                                             Audrius Bakaveckas

 

                                                                             Arūnas Sutkevičius