Civilinė byla Nr. e2A-183-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00503-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sūduvos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 4 d. rašte nurodytą sprendimą dėl UAB „Sūduvos statyba“ pasiūlymo atmetimo.
2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir perkančioji organizacija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą „Aviacijos–Pilotų gatvės atkarpos ir infrastruktūros įrengimas“ (toliau – ir pirkimas). Ieškovė pateikė pasiūlymą perkančiosios organizacijos paskelbtame pirkime, bendra pasiūlymo kaina – 4 453 759,17 Eur.
3. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į UAB „Sūduvos statyba“ su prašymu pagrįsti kai kurių pasiūlytų darbų sudedamąsias dalis, t. y. išskaidyti kiekvieną darbą į sudedamąsias dalis ir pateikti jų kainas. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašomą informaciją, išskaidė kiekvieną perkančiosios organizacijos nurodytą darbą į sudedamąsias dalis ir pateikė jų kainas. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė papildomą paklausimą ieškovei, kuriuo prašė pagrįsti: 1) kokią konkrečią naudą gaus tiekėja, vykdydama darbus už neįprastai mažą kainą; 2) kokiu būdu tiekėja finansuos apie 1 mln. Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) trūkstamą kainos dalį. Tiekėja 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė perkančiajai organizacijai detalius skaičiavimus, pridėjo patvirtinančius dokumentus ir nurodė, kad tiekėjai nepritrūks apie 1 mln. Eur be PVM trūkstamos kainos, o priešingai – pateikti dokumentai patvirtina, kad blogiausiu atveju vykdydama perkančiosios organizacijos darbus tiekėja uždirbtų 279 010,22 Eur be PVM pelno.
4. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 27 d. trečią kartą kreipėsi į tiekėją, prašydama pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir paprašė pateikti paaiškinimą ir (ar) trūkstamą informaciją, nes, perkančiosios organizacijos vertinimu, tiekėjos lokalinėje sąmatoje nėra įtraukti tam tikri darbai. Perkančioji organizacija paprašė atsižvelgti į jos teikiamą priedą „Darbu uzsakymas Nr1.pdf“, kuriame nurodyti pageidaujami užsakyti darbai. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d. atsakė į nurodytus klausimus bei pateikė prašomą informaciją. Tiekėja nurodė, kad ji įvertino visus reikiamus darbus ir medžiagas.
5. Perkančioji organizacija 2023 m. spalio 4 d. pranešė, kad tiekėjos pasiūlymas buvo atmestas, nes: 1) ieškovė pasiūlyme nurodė, kad darbus Nr. 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406 ir 407 atliks už 141 561,40 Eur be PVM, tačiau jų vidutinė rinkos kaina yra 1 301 144,02 Eur be PVM. Tiekėja nepagrindė, kad darbus gali atlikti už nurodytą neįprastai mažą kainą; 2) ieškovė nepagrindė, kad už pasiūlytą kainą gali atlikti darbus, kuriuos pasiūlyme įvertino 141 561,40 Eur be PVM, o teikdama kainos pagrindimą vertina 330 436,10 Eur be PVM, nors šių darbų vidutinė rinkos kaina 1 301 144,02 Eur; tiekėja nepagrindė 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikto sąmatinio skaičiavimo (neįrodė 330 436,10 Eur be PVM sumos pagrįstumo); 3) ieškovė tris kartus teikdama paaiškinimus pateikė prieštaringą informaciją apie planuojamą gauti pelną (nuostolį). Ieškovė 2023 m. spalio 11 d. pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo, tačiau perkančioji organizacija 2023 m. spalio 19 d., išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, ją atmetė kaip nepagrįstą.
6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, vertinant tiekėjos pasiūlymo kainą neįprastai mažos kainos aspektu, turėtų būti vertinama ne atskirų įkainių, bet bendra pasiūlymo kaina. Šiuo atveju pasiūlymo savikaina sudaro 2 747 116,42 Eur be PVM, o iš visos pirkimo sutarties tiekėja uždirbtų apie 933 676,28 Eur be PVM pelno. Tiekėja nurodė, kokią naudą gaus vykdydama darbus už neįprastai mažą kainą bei konstatavo, kad tiekėjai nepritrūks apie 1 mln. Eur be PVM kainos. Blogiausiu atveju, vykdydama perkančiosios organizacijos atskirus darbus, tiekėja uždirbtų 279 010,22 Eur be PVM pelno. Tiekėja yra itin suinteresuota pirkimo sutarties vykdymu, kadangi tai leistų jai didinti žinomumą bei padidinti patirtį atliekant tokio pobūdžio darbus. Perkančioji organizacija nei sprendime dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo, nei atsakyme į pretenziją neginčijo, kad bendra tiekėjos pasiūlyta kaina yra pelninga, o tai ir lemia, jog tiekėjos pateikto pasiūlymo nebuvo galima atmesti.
7. Nors perkančiosios organizacijos turi teisę tikrinti neįprastai mažos kainos pagrindimą atskirų įkainių atžvilgiu, tačiau vien atskirų įkainių itin maža ar simbolinė kaina nėra pagrindas atmesti pasiūlymą, jeigu bendra kaina nėra neįprastai maža. Perkančioji organizacija privalėjo vertinti ne tik atskirų įkainių, bet ir bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovė įvykdė pareigą, susijusią su neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra, pagrindė neįprastai mažus įkainius, pateikdama išsamius paaiškinimus ir įrodymus. Tuo tarpu perkančioji organizacija negalėjo atmesti ieškovės pasiūlymo motyvuodama tuo, kad ji neva „nepagrindė“ neįprastai mažų įkainių, kai iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovė faktiškai pagrindė neįprastai mažus įkainius, pateikdama išsamius paaiškinimus, įrodymus bei net perkančiosios organizacijos neprašytus papildomus duomenis.
8. Perkančioji organizacija klaidingai nurodo darbų Nr. 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406 ir 407 savikainą. Šių darbų savikaina yra 329 364,34 Eur be PVM. Šiuos duomenis tiekėja buvo pateikusi perkančiajai organizacijai. Tiekėja perkančiajai organizacijai taip pat buvo pateikusi UAB „Fildingas“ komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad perkančiosios organizacijos sąmatoje nurodytus darbus trečiasis asmuo siūlo atlikti už 394 248,17 Eur be PVM kainą. Tai patvirtina, kad tiekėjos sąmatoje nurodyta darbų atlikimo kaina atitinka rinkos kainas. Perkančioji organizacija neturi teisės įpareigoti tiekėją naudoti vienokius ar kitokius kainos apskaičiavimo būdus, kadangi tai yra tiekėjo diskrecija ir kainodaros metodika. Kiekvienas tiekėjas viešuosiuose pirkimuose sprendžia, kokius kainodaros principus naudoti ir kaip nustatyti bei apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Tiekėja sugebėtų perkančiosios organizacijos nurodytus darbus atlikti už racionalesnę kainą nei perkančiosios organizacijos nurodyta 1 301 144,02 Eur be PVM kaina.
9. Perkančioji organizacija, prašydama pagrįsti darbų kainą, neįvertino, kad darbams atlikti reikalingos medžiagos. Perkančioji organizacija neįvertino tiekėjos pasiūlytų medžiagų kainų, nelygino jų su savikaina, neskaičiavo, kiek tiekėja uždirbtų panaudodama darbams reikalingas medžiagas. Perkančiosios organizacijos užsakomiems darbams yra būtina įsigyti medžiagas, nurodytas žiniaraščio eilutėse Nr. 154–385. Tiekėja perkančiajai organizacijai buvo pateikusi duomenis apie šių medžiagų kainą ir jų įsigijimo savikainą. Sugretinus turimus duomenis su tiekėjos sąmatoje nurodytais, matyti, kad tiekėja, panaudodama darbams skirtas medžiagas, uždirbtų apie 343 894,05 Eur be PVM pelno. Tuo atveju, jeigu tiekėja samdytų trečiuosius asmenis darbams atlikti pagal gautus pasiūlymus, o medžiagas įsigytų už savikainą, bendrai iš perkančiosios organizacijos darbų uždirbtų apie 279 010,22 Eur be PVM pelno. Siekiant atlikti perkančiosios organizacijos nurodytus darbus, kartu turi būti užsakomi ir paruošiamieji darbai, kurie yra nurodyti tiekėjos pasiūlymo 46, 50 ir 52 eilutėse. Šių darbų kaina – 198 385,98 Eur be PVM. Šios dalies pelnas sudaro 144 835,98 Eur be PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neįprastai mažų pasiūlymo įkainių pagrindimo tinkamumo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra priimtas sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygų nustatymas. Nors atsakovė ir vykdo viešuosius pirkimus pagal fiksuoto įkainio kainodarą, tačiau pirkimo sąlygų pagrindu bus sudaroma ne viena sutartis pagal pasiūlyme nurodytą visą darbų apimtį, o preliminarioji sutartis ir šios sutarties galiojimo laikotarpiu – pagrindinė sutartis pagal kvietime sudaryti pagrindinę sutartį nurodytas konkrečias darbų apimtis. Todėl nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 ir pritarti ieškovės pozicijai, kad šioje byloje turi būti nustatyta, ar ieškovės pasiūlyta bendra kaina (ne)turi neįprastai mažos kainos požymių.
12. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija, nustačiusi, kad pasiūlyta kaina skiriasi 95–58 procentais ir ieškovės pelnas 2022 m. buvo 71 905 Eur, pagrįstai prašė ieškovės pateikti įrodymus, jog ji sugebės įvykdyti pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą. Teismas sutiko su atsakovės pateiktais argumentais, kad yra reali tikimybė, jog nebus užsakyti visi viešuoju pirkimu įsigyti darbai bei medžiagos. Ieškovė, vienus įkainius neproporcingai sumažindama, o kitų įkainių dydžius padidindama, sukuria situaciją, kai už vienų darbų atlikimą bus sumokama neproporcingai didelė suma, o už kitus – neadekvačiai maža, o tai dėl nestabilaus ieškovės pajamų srauto gali lemti apsunkintą sutarties vykdymą.
13. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl pateikto pasiūlymo įkainių pagrindimo, nusprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie sudedamąsias kainos dalis, jų apskaičiavimą, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog buvo pasiūlyta reali ir pagrįsta kaina. Deklaratyvus kainos pagrindimas, neparemtas objektyviais duomenimis, įrodymais, negali būti pripažįstamas tinkamu ir pagrindžiančiu neįprastai mažus pasiūlymo įkainius. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateiktas UAB „Fildingas“ komercinis pasiūlymas dėl darbų atlikimo už 394 248,17 Eur nelaikytinas rinkos kainą patvirtinančiu įrodymu, nes šiame dokumente užfiksuoti duomenys iš esmės skiriasi nuo objektinės sąmatos, kuri buvo parengta perkančiosios organizacijos užsakymu pagal SISTELA duomenų bazės informaciją.
14. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, nusprendė, kad perkančioji organizacija, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, pagrįstai paprašė pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius įkainius ir pagrįstai, įžvelgusi grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, atmetė pasiūlymą, nes ieškovė iš esmės nepridėjo kainą patikrinamais duomenimis pagrindžiančių įrodymų.
15. Teismas pažymėjo, kad VPĮ nenumato pareigos perkančiosioms organizacijoms supažindinti tiekėją su visų dalyvių pasiūlymais, nepasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai netenkino ieškovės prašymo pateikti informaciją apie kitų tiekėjų pasiūlytas kainas. Kartu sprendime teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su įkainių pagrindimu, nustatymas, todėl ieškovės prašomi išreikalauti įrodymai – informacija apie kitų tiekėjų pasiūlytas galutines (bendras) kainas pirkime – nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, dėl to ieškovės prašymą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Sūduvos statyba“ prašo iš atsakovės išreikalauti informaciją apie kitų tiekėjų pasiūlytas galutines (bendras) kainas viešajame pirkime, panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad ginčo darbams, nurodytiems 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406, 407 eilutėse, atlikti yra reikalingos medžiagos, kurių savikaina sudaro 1 082 378,78 Eur be PVM, o tiekėja minėtas medžiagas pasiūlyme įkainojo 1 614 075,77 Eur be PVM. Todėl tiekėja vien iš medžiagų pardavimo gautų 531 696,99 Eur be PVM pelno. Teismas padarė neįprastai mažos kainos vertinimo klaidą, kai neįvertino ieškovės pasiūlytų medžiagų kainos.
16.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių perkančiosios organizacijos parengtą darbų sąmatą vertino kaip teisingą bei nenurodė, dėl kokių priežasčių teismas atmetė ieškovės parengtus darbų savikainos skaičiavimo dokumentus. Perkančiosios organizacijos parengtos sąmatos ir ieškovės parengtos sąmatos metodikos skyrėsi iš esmės: perkančioji organizacija į sąmatą iš karto įtraukė visas darbams atlikti reikalingas medžiagas, o ieškovė darbams reikalingas medžiagas įtraukė kitame dokumente. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens UAB „Fildingas“ pasiūlymas turėjo būti laikomas realias rinkos kainas atspindinčiu pasiūlymu.
16.3. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad aplinkybė, jog tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai yra maži, nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo šia praktika. Vertinant tiekėjo pasiūlytą kainą negalima izoliuotai vertinti tam tikrų tiekėjo pasiūlytų įkainių, būtina įvertinti visą tiekėjo pasiūlytą kainą. Būtent tokias neįprastai mažos kainos pagrindimo taisykles yra suformavęs kasacinis teismas, todėl perkančioji organizacija privalėjo to laikytis.
16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo ir nevertino informacijos apie kitų tiekėjų pasiūlytas galutines (bendras) kainas pirkime. Teismas, atsisakydamas į bylą išreikalauti reikalingus įrodymus, pažeidė veiksmingumo principą, kuris reikalauja, kad byloje būtų surinktas pakankamas kiekis įrodymų. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra vertinama atskirų įkainių neįprastai maža kaina, būtina įvertinti ir bendras (galutines) tiekėjų kainas. Pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą konfidencialia informacija negalima laikyti informacijos apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis. Nustačius, kad bendros (galutinės) tiekėjų kainos yra panašios, turėjo būti padaryta išvada, jog ieškovės pasiūlytos kai kurių darbų mažos kainos nekelia grėsmės sutarties vykdymui ir negali būti pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą.
16.5. Vertinant perkančiosios organizacijos nurodytus kai kuriuos darbus taip pat privalo būti įvertinti visi kiti prieš tai einantys darbai, t. y. paruošiamieji ir stikloplasto vamzdžių paklojimo darbai. Neįmanoma užsakyti perkančiosios organizacijos nurodytų darbų, prieš tai neatlikus stikloplasto vamzdžių paklojimo darbų. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija vertina izoliuotai tik kai kuriuos darbus, nevertindama nei medžiagų, reikalingų tiems darbams atlikti, nei darbų (pvz., stikloplasto vamzdžių paklojimo darbų), kurie privalo būti atlikti pirmame etape, reiškia, jog perkančioji organizacija sąmoningai manipuliuoja tam tikromis kainodaros dalimis, siekdama sudaryti teismui klaidingą įspūdį apie ieškovės tariamai pasiūlytas neįprastai mažas kainas.
16.6. Ieškovė įvykdė visas pareigas, susijusias su neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra. Perkančioji organizacija negalėjo atmesti ieškovės pasiūlymo motyvuodama tuo, kad ieškovė nepagrindė neįprastai mažų įkainių, kai iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovė faktiškai pagrindė neįprastai mažus įkainius, pateikdama išsamius paaiškinimus, įrodymus bei net perkančiosios organizacijos neprašytus papildomus duomenis. Pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
17. Atsiliepime į ieškovės UAB „Sūduvos statyba“ apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl pasiūlytos bendros kainos atitikimo neįprastai mažai kainai pagal VPĮ 57 straipsnį, o dėl to, kad ieškovė tinkamai nepagrindė atskirų įkainių ir neįrodė, jog bus pajėgi įvykdyti darbus už pasiūlyme nurodytus įkainius. Ieškovės apeliaciniame skunde minimos išvados dėl pasiūlymo atmetimo pagrindo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, neatitinka faktinių aplinkybių, yra nepagrįstos ir paremtos subjektyviu ieškovės vertinimu.
17.2. Teismas sprendime patvirtino atsakovės poziciją, kad yra reali tikimybė, jog nebus užsakyti visi viešuoju pirkimu įsigyti darbai ir medžiagos, nors tai pagal pirkimo sąlygas buvo aiškiai nurodyta pirkimo dalyviams. Tiekėja, vienus įkainius neproporcingai sumažindama, o kitų įkainių dydžius padidindama, sukuria situaciją, kai už vienų darbų atlikimą galimai bus sumokėta neproporcingai didelė suma, o už kitus – neadekvačiai maža, o tai dėl nestabilaus ieškovės pajamų srauto gali nulemti apsunkintą sutarties vykdymą. Ieškovė, grįsdama tariamą pelną, nepateikė nė vieno skaičiavimus pagrindžiančio patikimo dokumento, taigi, tiek atsakovė, tiek teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovės teiginiai apie pasirinktą pelningą kainos apskaičiavimo metodiką, yra nepagrįsti.
17.3. SISTELA duomenų bazė yra vertinama kaip patikimas, nepriklausomas šaltinis, nurodantis pagrįstas atitinkamų darbų kainas rinkoje. Ji atspindi rinkos tendencijas ir atitinkamos medžiagos, lyginant su SISTELA duomenų bazėje nurodytomis kainomis, rinkoje gali būti parduodamos ir aukštesnėmis kainomis, ypač atsižvelgiant į įvairias nenumatytas aplinkybes. Tiekėja siūlomus neįprastai mažus įkainius grindė nežinomo asmens sudarytomis sąmatomis, o ne realių ir patikimų pardavėjų (partnerių), tiekiančių ir parduodančių tokias medžiagas, komerciniais pasiūlymais ar projekto tikslais sudarytomis sutartimis. Vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, būtent ieškovė, siekdama pagrįsti neįprastai mažus įkainius, turėjo pareigą įrodyti pateiktų sąmatų įgyvendinamumą, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie sudedamąsias kainos dalis, jų apskaičiavimą, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog pasiūlyta reali ir pagrįsta kaina.
17.4. Ieškovė neįprastai mažus įkainius grindė savo rengtomis sąmatomis ir UAB „Fildingas“ nebegaliojančiu komerciniu pasiūlymu, parengtu dar iki viešojo pirkimo paskelbimo, tai kelia abejonę dėl tokio dokumento realumo bei pagrįstumo. Teismas sprendime aiškiai motyvavo, kodėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip neįprastai mažus įkainius pagrindžiantis įrodymas, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja teismo argumentų, o teigia, kad tokių motyvų iš viso nėra.
17.5. Ieškovės motyvai, kad bendra viso pasiūlymo kaina yra pagrįsta ir pelninga, nekeičia atsakovės teisės vertinti atskirų įkainių pagrįstumo. Šiuo atveju pagal VPĮ 57 straipsnį, teismų praktikos išaiškinimus įvertinant, kad viešasis pirkimas vykdomas taikant fiksuoto įkainio kainodarą ir neįsipareigojant nupirkti viso darbų kiekio, perkančioji organizacija turėjo teisę vertindama atskirų tiekėjos pasiūlymo įkainių pagrįstumą kreiptis į tiekėją dėl jų pagrįstumo įrodymų.
17.6. VPĮ aiškiai nurodo suinteresuotų pirkimo dalyvių informavimo taisykles ir nenumato išimčių, todėl ieškovės prašymas leisti jai susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų kainomis neturi teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas.
17.7. Atsakovė, siekdama įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu ir realumu, turi teisę paprašyti tiekėjos pateikti neįprastai mažų įkainių pagrindimą, o tiekėja turi pareigą aktyviai bendradarbiauti ir įrodyti pasirengimą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Šiuo atveju ieškovė, atsakydama į perkančiosios organizacijos raštus, atliko formalius veiksmus, tačiau nedėjo pastangų, siekdama įrodyti pateikto pasiūlymo realumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo
20. Vadovaujantis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis teismas gali pasiūlyti pateikti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).
21. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Specialioji naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę bylą taisyklė yra įtvirtinta CPK 314 straipsnyje. Pagal šioje normoje nustatytą reglamentavimą, naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, išreikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojimas ir galimas iš esmės tik tokiose situacijose, kai asmuo juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti (pagal analogiją – išreikalauti), arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jų nebuvo galima pateikti. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti (išreikalauti) naujus įrodymus, teismas turi patikrinti bei įvertinti, be kita ko, ir tai, ar prašomi priimti (išreikalauti) nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą.
22. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti informaciją apie kitų tiekėjų pasiūlytas galutines (bendras) kainas pirkime, kadangi, jos vertinimu, siekiant nustatyti, ar tiekėjo kaina yra nepagrįstai maža, būtina įvertinti ir pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymuose nurodytas kainas. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo turinį bei jo motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prašomi išreikalauti įrodymai – informacija apie kitų tiekėjų pasiūlytas galutines (bendras) kainas pirkime – nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Perkančioji organizacija ginčijamu sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą ne dėl neįprastai mažos bendros pasiūlymo kainos, bet dėl nepagrįstų neįprastai mažų šios kainos sudedamųjų dalių (įkainių). Nei ginčijamame atsakovės sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą, nei atsakyme į pretenziją atsakovė nevertino ir nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su kitų tiekėjų pasiūlymų bendromis kainomis, todėl tokios aplinkybės nepateko į nagrinėjamos bylos ribas ir teismo neturėjo būti nustatomos bei vertinamos. Į ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, privalėjo įvertinti kitų tiekėjų bendras kainas ir jas palyginti su ieškovės siūloma bendra kaina, bus atsakyta sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo patenkinti ieškovės prašymo ir iš atsakovės išreikalauti informaciją apie kitų tiekėjų pasiūlytas galutines (bendras) kainas pirkime.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
24. Atsakovė atviro konkurso būdu vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą „Aviacijos–Pilotų gatvės atkarpos ir infrastruktūros įrengimas“. Pirkimo objektas – Aviacijos–Pilotų gatvės atkarpos ir infrastruktūros įrengimas. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime, kurio bendra kaina 4 453 759,17 Eur. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 8 d. per CVP IS kreipėsi į ieškovę su prašymu pagrįsti kai kurių darbų (pasiūlymo formos Excel eilutės 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406, 407) sudedamųjų dalių kainą, kadangi šios kainos atrodo neįprastai mažos. Perkančioji organizacija prašė pagrįsti pasiūlytų darbų sudedamųjų dalių kainas, t. y. išskaidyti kiekvieną nurodytą darbą į sudedamąsias dalis ir pateikti jų kainas.
25. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakydama į prašyme pateiktus klausimus, pateikė prašomą informaciją, išskaidė kiekvieną perkančiosios organizacijos nurodytą darbą į sudedamąsias dalis ir pateikė jų kainas.
26. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 19 d. per CVP IS pateikė papildomą paklausimą ieškovei, kuriame nurodė, kad ieškovės pateiktas kainų išskaidymas yra neinformatyvus, nes mechanizmų ir medžiagų eilutėje nenurodoma, nei kokios medžiagos skaičiuojamos, nei kokie mechanizmai, jų kiekiai įtraukiami į skaičiavimus, darbo užmokesčio eilutėje nepaaiškinama, kokio skaičiaus darbuotojų ir kiek darbo valandų įtraukta į kainų apskaičiavimą. Atsakovė nurodė, kad ji užsakė objektinę sąmatą pagal 2023 m. balandžio mėnesio kainas, kad galėtų pasiūlytą kainą palyginti su vidutinėmis rinkos (skaičiuojamosiomis) kainomis. Atsakovė paaiškino, kad siekdama patikrinti artimiausiu metu numatomų vykdyti darbų kainų pagrįstumą, t. y. tų darbų, kurie technologiškai turi būti vykdomi anksčiausiai ir kurių apmokėjimui yra užtikrintas finansavimas pagal projektą „Kauno LEZ infrastruktūros, skirtos investicinių sklypų pasiūlos ir patrauklumo didinimui, vystymas“, palygino darbų skaičiuojamąją kainą su pasiūlyta darbų kaina. Palyginus darbų skaičiuojamąją kainą su pasiūlyta darbų kaina, ši kaina nesuprantamai maža, nes yra mažesnė už skaičiuojamąją 95–58 procentais, darbai, kurių skaičiuojamoji kaina iš viso 1 301 144,02 Eur be PVM, yra siūlomi atlikti iš viso už 141 561,40 Eur be PVM. Perkančioji organizacija atkreipė dėmesį į tai, kad tiekėjos 2022 m. grynasis pelnas yra tik 71 905 Eur, todėl nurodė, kad ieškovė turi pagrįsti, jog turi finansines ir kitas galimybes įvykdyti sutartį už siūlomą 95–58 procentais mažesnę kainą. Atsakovė taip pat teigė, kad nelaikys tinkamu pagrindimu, jei tiekėja nurodytų darbų kainą yra įskaičiavusi kituose siūlomuose darbuose, nes pirkimui taikoma fiksuoto įkainio kainodara, t. y. atsiskaitoma pagal faktinį atliktų darbų kiekį, o ne mokama bendra suma už visus atliktus darbus, be to, sudaroma preliminarioji sutartis, pagal kurią perkančioji organizacija gali nenupirkti visų pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytų darbų. Atsakovė prašė pagrįsti: 1) kokią konkrečią naudą gaus tiekėja, vykdydama darbus už neįprastai mažą kainą; 2) kokiu būdu tiekėja finansuos apie 1 mln. Eur be PVM trūkstamą kainos dalį.
27. Tiekėja 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė perkančiajai organizacijai paaiškinimą, kad pirkimo sutarties vykdymas jai būtų pelningas, bendra pasiūlymo kaina yra didesnė už savikainą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pateikta sąmata yra klaidinga, kadangi joje yra įtrauktos kai kurios medžiagos, kurios turėjo būti įtrauktos medžiagų žiniaraštyje (pasiūlymo formos eilutėse 150–408), tiekėja daugeliu atvejų darbus galėtų atlikti pigiau, nei nurodyta atsakovės pateiktoje sąmatoje. Faktinė atsakovės sąmatoje nurodytų darbų vertė, ieškovės teigimu, yra 329 364,34 be PVM. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė sąmatą. Taip pat ieškovė teigė, kad minėtus darbus rinkoje galima įsigyti už 394 248,17 Eur be PVM, šią aplinkybę ieškovė grindė UAB „Fildingas“ pasiūlymu, kartu nurodydama, kad ji šiuos darbus gali atlikti savo jėgomis pigiau. Ieškovė paaiškino, kad nors jos pasiūlyme nurodytų darbų kaina yra 141 561,40 Eur be PVM ir ji iš darbų atlikimo pelno neuždirbtų, tačiau ji, atlikdama darbus, turėtų naudoti ir medžiagas, iš kurių gautų pelną. Darbams atlikti reikalingas medžiagas ji parduotų už 1 614 075,77 Eur be PVM (pasiūlymo formos 154–285 eilutės), tuo tarpu šių medžiagų savikaina yra 1 082 378,78 Eur be PVM, tokiu būdu ji iš medžiagų pardavimo gautų 531 696,99 Eur be PVM pelno, todėl jai nepritrūks apie 1 mln. Eur be PVM kainos, o priešingai – blogiausiu atveju vykdydama darbus tiekėja uždirbtų 279 010,22 Eur be PVM pelno.
28. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 27 d. trečią kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama pagrįsti neįprastai mažą pateikto pasiūlymo kainą ir paprašė pateikti paaiškinimą ir (ar) trūkstamą informaciją, nes, perkančiosios organizacijos vertinimu, ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra įtraukti tam tikri darbai. Perkančioji organizacija nurodė, kad, pavyzdžiui, joje neįtraukti į perkančiosios organizacijos pateiktame dokumente „SSKN“ nurodyti vandentiekio tinklo V1; V2 įrengimo 1 skyriaus pozicijų N1-381-1, N22-340, N22-547, N22-539, N22-270, N22P-0309, N22P-0701, N22P-0707; 2 skyriaus pozicijų N1P-0104, N1P-0701, N1-381-1, N22-547, N22-539, N22P-0904, N22P-0309, N22P-0701, N22P-0707 darbai. Atsakovė paprašė atsižvelgti į jos teikiamą priedą „Darbu uzsakymas Nr1.pdf“, kuriame nurodyti perkančiosios organizacijos 2023 m. pageidaujami užsakyti darbai.
29. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d. nurodė, kad ji įvertino visus reikiamus darbus ir medžiagas. Ieškovė teigė, kad analizuojant perkančiosios organizacijos pateiktame priede „Darbu uzsakymas Nr1.pdf“ nurodytus darbus taip pat privalo būti įvertinti ir visi kiti prieš tai einantys darbai, t. y. paruošiamieji ir stikloplasto vamzdžių paklojimo darbai, tačiau perkančioji organizacija to neįvertino.
30. Atsakovė 2023 m. spalio 4 d. pranešė, kad ieškovės pasiūlymas atmetamas, nes: 1) ieškovė pasiūlyme nurodė, jog darbus Nr. 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406 ir 407 atliks už 141 561,40 Eur be PVM, nors vidutinė šių darbų rinkos kaina yra 1 301 144,02 Eur be PVM. Ieškovė nepagrindė, kad darbus gali atlikti už nurodytą neįprastai mažą kainą; 2) ieškovė nepagrindė, kad už pasiūlytą kainą gali atlikti darbus, kuriuos pasiūlyme ji įvertino 141 561,40 Eur be PVM, o teikdama kainos pagrindimą vertina 330 436,10 Eur be PVM, nors šių darbų vidutinė rinkos kaina 1 301 144,02 Eur, kadangi nepagrindė 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikto sąmatinio skaičiavimo (neįrodė 330 436,10 Eur be PVM sumos pagrįstumo); 3) ieškovė, tris kartus teikdama paaiškinimus, pateikė prieštaringą informaciją apie planuojamą gauti pelną (nuostolį).
31. Ieškovė, nesutikdama su priimtu perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pasiūlymą, 2023 m. spalio 11 d. pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo. Perkančioji organizacija, 2023 m. spalio 19 d. išnagrinėjusi gautą ieškovės pretenziją, ją atmetė kaip nepagrįstą.
32. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl pateikto pasiūlymo įkainių pagrindimo, padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie sudedamąsias kainos dalis, jų apskaičiavimą, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog buvo pasiūlyta reali ir pagrįsta kaina. Dėl to, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, pagrįstai paprašė pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius įkainius ir pagrįstai, įžvelgusi grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, atmetė pasiūlymą.
33. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad teismas neįvertino, jog darbams Nr. 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406, 407 atlikti yra reikalingos medžiagos, kurių savikaina sudaro 1 082 378,78 Eur be PVM, o tiekėja minėtas medžiagas pasiūlyme įkainojo 1 614 075,77 Eur be PVM; be to, privalo būti įvertinti visi kiti prieš tai einantys darbai, t. y. paruošiamieji ir stikloplasto vamzdžių paklojimo darbai; nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma kasacinio teismo praktika, pagal kurią aplinkybė, kad tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai yra maži, nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių.
Dėl neįprastai mažų kainos sudėtinių dalių (įkainių) ir jų pagrindimo
34. Neįprastai mažos pasiūlytos kainos (angl. abnormally low tender) institutas susiformavo per ilgametę viešųjų pirkimų praktiką. Šio instituto taikymas paaiškinamas tuo, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se (savaime) priimtiniausias. Pirma, tiekėjo siūloma mažiausia kaina (taikant tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Antra, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kainos, kaip vienos iš pagrindinių tiekėjo pasiūlymo ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nebegalima keisti nei sudarant viešojo pirkimo sutartį, nei ją vykdant (išimtis numatyta tik iš anksto nustatytoms kainodaros taisyklėms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
35. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos reikalauja, jog ekonominės veiklos vykdytojai paaiškintų pasiūlyme nurodytą kainą arba išlaidas, kai pasiūlyta kaina atrodo neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu. Minėta Direktyvos 2014/24/ES nuostata įgyvendinta VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos.
36. Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją (t. y. nustačius, kad pasiūlyta kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį), perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 35 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju pagal pirkimo sąlygų 5.10 papunktį tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymą, kurį turėjo sudaryti užpildyta pasiūlymo forma. Pirkimo sąlygų 2 priede „Pasiūlymo forma“ numatyta, kad tiekėjai pasiūlymus turėjo pateikti, užpildydami įkainotus sąnaudų kiekių žiniaraščius, išskiriant darbų sudėtines dalis, t. y. susisiekimo, gatvės apšvietimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, procesų valdymo ir automatizacijos, projektinės dokumentacijos ir užbaigimo dokumentų. Žiniaraščiuose tiekėjai turėjo atskirai nurodyti konkrečias siūlomų darbų ir medžiagų kainas. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje, dėl kurios kilo ginčas, tiekėjai turėjo pateikti vandentiekio tinklo V1; V2, buitinių nuotekų tinklo, paviršinių nuotekų tinklų L1; L2 atitinkamų atkarpų, slėginio buitinių nuotekų tinklo medžiagų (vamzdžių ir kitų detalių) kainas, taip pat vandentiekio tinklo V1; V2, buitinių nuotekų tinklo, paviršinių nuotekų tinklų L1; L2, slėginio buitinių nuotekų tinklo įrengimo darbų (neišskiriant atkarpomis) kainas, apskaičiuotas pagal 1 metro minėtų tinklų įrengimo darbų įkainius ir padauginus juos iš numatomo bendro tokių darbų kiekio metrais. Perkančiosios organizacijos parengtame žiniaraštyje, kurį turėjo užtildyti tiekėjai, siūlomi įrengimo darbai detalizuoti, juos išsamiai aprašant.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, atsižvelgusi į pirkimo sąlygas, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turėjo pakankamą faktinį pagrindą pasinaudoti diskrecijos teise, numatyta VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje, ir konstatuoti, jog ieškovė tam tikrą pasiūlytų darbų dalį siūlo atlikti už neįprastai mažą kainą bei prašyti šią kainą pagrįsti. Atsakovei pagrįstai kilo abejonių dėl ieškovės darbų, nurodytų pasiūlymo formos Excel eilutėse 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406, 407 sudedamųjų dalių kainos realumo. Pavyzdžiui, pasiūlymo formos Excel eilutėse 388, 389 siūlomų 1 metro vandentiekio tinklo V1; V2 įrengimo darbų kaina buvo, atitinkamai, tik 5,20 Eur ir 5,40 Eur be PVM, pasiūlymo formos Excel eilutėse 392, 393 siūlomų 1 metro buitinių nuotekų tinklo įrengimo darbų kaina buvo, atitinkamai, tik 12,50 Eur ir 11,80 Eur be PVM. Visa vandentiekio tinklo V1; V2, buitinių nuotekų tinklo, slėginio buitinių nuotekų tinklo, paviršinių nuotekų tinklo L2, paviršinių nuotekų tinklo L1 įrengimo darbų ieškovės siūloma kaina buvo 141 561,40 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama įsitikinti ieškovės pasiūlytos kainos realumu ir atitiktimi rinkos kainoms, sudarė ir kartu su 2023 m. rugsėjo 19 d. raštu ieškovei pateikė objektinę sąmatą, sudarytą remiantis SISTELA duomenų bazės duomenimis pagal 2023 m. balandžio mėnesio kainas, kurioje paminėtų darbų skaičiuojamoji kaina buvo 1 301 144,02 Eur be PVM.
40. Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovės pateikta objektine sąmata negalima remtis, o šią savo poziciją grindė tuo, jog atsakovės parengtoje objektinėje sąmatoje yra įskaičiuotos medžiagų kainos, kurios, ieškovės teigimu, neturėjo būti įskaičiuotos, tačiau tokia ieškovės pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Susipažinus su atsakovės parengta objektine sąmata (ieškinio priedas Nr. 8.1) matyti, kad į ją yra įtrauktos tik darbo ir mechanizmų sąnaudos bei pagalbinės medžiagos (pvz., varžtai, statybinės vinys, guma, skalda, cementinis mišinys ar pan.). Iš Pirkimo sąlygų 2 priede „Pasiūlymo forma“ esančių sąnaudų kiekių žiniaraščių nėra matyti, kad tokios pagalbinės medžiagos teikiant pasiūlymus turėjo būti įtrauktos į žiniaraščių vandentiekio tinklo V1; V2, buitinių nuotekų tinklo, paviršinių nuotekų tinklų L1; L2 atitinkamų atkarpų, slėginio buitinių nuotekų tinklo medžiagų žiniaraščius. Priešingai, tokios pagalbinės medžiagos turėjo būti įtrauktos būtent į darbų žiniaraščius, tai matoma iš darbų žiniaraščiuose pateikto darbų detalizavimo (pavyzdžiui, PE100 PN10 slėgio vandentiekio vamzdžių d110mm įrengimas, įskaičiuojant g/b šulinius su žemės darbais, smėlio pasluoksniu, užpylimu, jungiamosiomis detalėmis, hidrauliniu išbandymu ir dezinfekcija/PE100 PN10 RCn slėgio vamzdžių d110mm įrengimas betranšėjiniu būdu, įskaitant darbo duobių įrengimą, bei dangų atstatymo darbus, vamzdynų hidraulinį išbandymą ir dezinfekciją). Nors ieškovė teigia, kad atsakovės parengtoje objektinėje sąmatoje nurodytos medžiagos faktiškai buvo įtrauktos į jos pasiūlymo dalį, kurioje buvo siūlomos medžiagos, t. y. į medžiagų žiniaraščius, iš ieškovės pasiūlymo duomenų (ieškinio priedo Nr. 9.3) matyti, jog pagalbinės darbų medžiagos į šiuos medžiagų žiniaraščius įtrauktos nebuvo. Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės parengtoje objektinėje sąmatoje darbų kaina apskaičiuota netinkamai, nepagrįstai į ją įtraukus medžiagų kainas, kurios turėjo būti įtrauktos medžiagų žiniaraščiuose.
41. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikta objektinė sąmata buvo sudaryta remiantis statybų praktikoje taikomos SISTELA duomenų bazės duomenimis, ją sudarė kompetentingas asmuo. Nors ieškovė, pagrįsdama mažas pasiūlymo kainas, teikė savo sudarytą sąmatą, kurioje darbų vertė nurodyta 330 436,10 Eur (ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodyta, kad faktinė minėtų darbų vertė yra 329 364,34 be PVM), tačiau ši sąmata buvo nepasirašyta ją sudariusio asmens, ji buvo sudaryta pagal 2022 m. spalio mėnesio kainas, be to, perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 27 d. rašte išsamiai nurodė, kad šioje ieškovės parengtoje sąmatoje nebuvo įvertinti tam tikri darbai, kurie buvo nurodyti atsakovės parengtos objektinės sąmatos vandentiekio tinklo V1; V2 įrengimo 1 skyriuje pozicijose N1-381-1, N22-340, N22-547, N22-539, N22-270, N22P-0309, N22P-0701, N22P-0707; 2 skyriuje pozicijose N1P-0104, N1P-0701, N1-381- 1, N22-547, N22-539, N22P-0904, N22P-0309, N22P-0701, N22P-0707. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d., atsakydama į atsakovės 2023 m. rugsėjo 27 d. raštą, tik abstrakčiai teigė, kad visi atsakovės darbai yra įvertinti atitinkamose jos sąmatos eilutėse, tačiau, susipažinus su šiomis ieškovės parengtos sąmatos eilutėmis, jose perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodytų darbų nėra numatyta.
42. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog rinkoje galima rasti tiekėjų, kurie sutinka darbus atlikti už 394 248,17 Eur be PVM kainą. Ieškovė remiasi 2023 m. liepos 20 d. pateiktu UAB „Fildingas“ komerciniu pasiūlymu, kuriame ši bendrovė siūlo atlikti darbus už 394 248,17 Eur be PVM, o viso komercinio pasiūlymo vertė (kartu su medžiagomis) – 1 433 637,71 Eur be PVM. Tačiau teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog UAB „Fildingas“ pateiktas pasiūlymas nepagrindžia ieškovės pasiūlytų neįprastai mažų įkainių. Visų pirma pažymėtina tai, kad UAB „Fildingas“ pasiūlymas apeliantei buvo pateiktas 2023 m. liepos 20 d. (dar iki pirkimo paskelbimo) ir galiojo tik 30 dienų. Tai reiškia, kad jau teikiant pasiūlymą pirkime UAB „Fildingas“ pasiūlymas nebegaliojo. Antra, ieškovė pasiūlyme aptariamus darbus įvertino 141 561,40 Eur be PVM, tuo tarpu UAB „Fildingas“ nurodyta darbų kaina yra žymiai didesnė – 394 248,17 Eur be PVM. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad UAB „Fildingas“ pasiūlymas nelaikytinas darbų rinkos kainą patvirtinančiu įrodymu ir dėl to, jog šiame dokumente užfiksuoti duomenys iš esmės skiriasi nuo atsakovės parengtos objektinės sąmatos, kuri buvo parengta vadovaujantis SISTELA duomenų bazės informacija. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovės pasiūlyta kaina iš esmės skiriasi nuo dalyvaujančių tiekėjų pasiūlytų kainų pagal pasiūlymų eilutes Nr. 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406 ir 407 aritmetinio vidurkio (DOK-28569 pripažinta nevieša bylos medžiaga).
43. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pasiūlytų darbų kainų realumo, pagrįstai rėmėsi būtent atsakovės parengtos objektinės sąmatos duomenimis ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios sąmatos be pagrindo nesuabsoliutino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad reali ir pagrįsta aptariamų darbų rinkos kaina turėtų būti apie 1 301 144,02 Eur be PVM, o ne 394 248,17 Eur ar ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina (141 561,40 Eur). Vadinasi, nustačiusi, kad ieškovė pasiūlė atlikti tam tikrą darbų dalį už kainą, kuri nėra pelninga ir net nepadengia sąnaudų, t. y. kaina yra neįprastai maža, atsakovė turėjo diskrecijos teisę išsiaiškinti tokios aplinkybės įtaką būsimam viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.
44. Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo kasacinio teismo išaiškinimą, kad tai, jog tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių. Fiksuoto įkainio kainodaros sutarčių atveju, atsižvelgdami į pirkimo dokumentus ir kitas objektyvias aplinkybes, tiekėjai, skirstydami verslo riziką, gali siūlyti žemesnius nei rinkos kaina ar simbolinius įkainius (minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 37 punktas). Vis dėlto ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai šia praktika nesivadovavo, neatsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimą, jog ir tokiu atveju perkančioji organizacija, atsižvelgusi į konkrečias faktines aplinkybes, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, turi diskreciją prašyti pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius ar simbolinius įkainius, jei įžvelgia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui (tos pačios kasacinio teismo nutarties 37 punktas).
45. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
46. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą, pasirinktus techninius sprendimus arba išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 88 straipsnio nuostatas, dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą. Remiantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti, jeigu dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų.
47. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-774-302/2020).
48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovės pateikto pasiūlymo kainos pagrindimo, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie sudedamąsias kainos dalis, jų apskaičiavimą, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog buvo pasiūlyta reali ir pagrįsta kaina. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovės pasiūlytų medžiagų kainos, nes ginčo darbams, nurodytiems 388, 389, 392, 393, 395, 400, 401, 402, 403, 405, 406, 407 eilutėse, atlikti yra reikalingos medžiagos, kurių savikaina sudaro 1 082 378,78 Eur be PVM, o tiekėja minėtas medžiagas pasiūlyme įkainojo 1 614 075,77 Eur be PVM. Todėl tiekėja, jos teigimu, vien iš medžiagų pardavimo gautų 531 696,99 Eur be PVM pelno.
49. Dėl šių ieškovės argumentų pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pagal pirkimo sąlygas buvo numatyta, kad su pirkimo laimėtoju bus sudaroma preliminarioji sutartis. Iš pirkimo sąlygų priedu esančio preliminariosios sutarties projekto matyti, kad konkreti užsakoma darbų apimtis bus nurodoma kvietimuose sudaryti pagrindines sutartis. Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu darbai gali būti užsakomi kelis kartus, kiekvieną kartą kvietime sudaryti pagrindinę sutartį nurodant, dėl kokios apimties darbų yra sudaroma pagrindinė sutartis. Preliminariosios sutarties projekte numatyta, kad pagrindinė (pagrindinės) sutartis (sutartys) bus sudaroma (sudaromos), jei užsakovė gaus finansavimą pagrindinėje sutartyje numatytų darbų atlikimui. Preliminariosios sutarties projekte numatyta ir tai, kad užsakovė turi teisę, tačiau neprivalo sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip matyti iš pirkimų sąlygų priedu esančios pagrindinės sutarties projekto, jame numatytas fiksuoto įkainio sutarties kainos apskaičiavimo būdas (projekto 7.4 papunktis).
50. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija gali nenupirkti visų darbų kiekio. Tai reiškia, kad gali būti nenupirktas ir visas aptariamų vandentiekio tinklo V1; V2, buitinių nuotekų tinklo, slėginio buitinių nuotekų tinklo, paviršinių nuotekų tinklo L2, paviršinių nuotekų tinklo L1 įrengimo darbų kiekis, o gali būti nupirkti tik tam tikri mažesnės apimties darbai (pvz., tik tam tikros gatvių atkarpos įrengimo darbai). Vadinasi, tokiu atveju gali būti nenupirktas ir visų darbų apimčiai reikalingas medžiagų kiekis, todėl ieškovės prognozė iš medžiagų pardavimo gauti 531 696,99 Eur be PVM pelno, gali nepasitvirtinti, tuo labiau kad ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktuose mažos kainos pagrindimuose pelno iš medžiagų pardavimo apskaičiavimai buvo pagrįsti tik pačios ieškovės pateiktais duomenimis (žr. ieškinio priedą Nr. 9.3), jų nepatvirtinant jokiais pirminiais duomenimis (pavyzdžiui, preliminariais susitarimais su medžiagų tiekėjais, medžiagų rinkos kainų analize ar pan.).
51. Be to, kaip buvo minėta šioje nutartyje, visa ieškovės siūlomų vandentiekio tinklo V1; V2, buitinių nuotekų tinklo, slėginio buitinių nuotekų tinklo, paviršinių nuotekų tinklo L2, paviršinių nuotekų tinklo L1 įrengimo darbų kaina buvo 141 561,40 Eur, nors pagal perkančiosios organizacijos parengtą objektinę sąmatą, sudarytą remiantis SISTELA duomenų bazės duomenimis pagal 2023 m. balandžio mėnesio kainas, tokių darbų skaičiuojamoji kaina – 1 301 144,02 Eur be PVM. Tai reiškia, kad net ir ieškovei gavus pelno iš medžiagų pardavimo, ieškovės sąnaudos aptariamiems darbams nebūtų padengtos ir ieškovė patirtų nuostolį.
52. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad, vertinant perkančiosios organizacijos nurodytus darbus, taip pat privalo būti įvertinti visi kiti prieš tai einantys darbai, t. y. paruošiamieji ir stikloplasto vamzdžių paklojimo darbai. Ieškovės teigimu, neįmanoma užsakyti perkančiosios organizacijos nurodytų darbų, prieš tai neatlikus stikloplasto vamzdžių paklojimo darbų. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad perkančioji organizacija izoliuotai vertina tik kai kuriuos darbus, nevertindama darbų, kurie privalo būti atlikti pirmame etape (pvz., stikloplasto vamzdžių paklojimo darbų), reiškia, jog perkančioji organizacija manipuliuoja tam tikromis kainodaros dalimis.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktų neįprastai mažų įkainių pagrindimo dokumentų matyti, kad ieškovė argumentus dėl to, jog nagrinėjamu atveju privalo būti įvertinti ir visi kiti prieš tai einantys darbai, t. y. paruošiamieji ir stikloplasto vamzdžių paklojimo, perkančiajai organizacijai pateikė tik atsakydama į trečią jos paklausimą 2023 m. rugsėjo 29 d. rašte. Tačiau ieškovė nei šiame rašte, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė išsamių apskaičiavimų, kokie konkretūs paruošiamieji darbai, nurodyti medžiagų ir darbų žiniaraščiuose, privalo būti atlikti tam, kad būtų galima toliau atlikti tuos darbus, kuriuos ieškovė pasiūlė atlikti už neįprastai mažą kainą, kokia tokių darbų savikaina ir už kokią kainą ieškovė siūlo juos atlikti. Taigi, ieškovė, nurodydama argumentus apie tai, kad nagrinėjamu atveju privalo būti įvertinti ir visi kiti prieš tai einantys darbai, t. y. paruošiamieji ir stikloplasto vamzdžių paklojimo, nepagrindė, jog už pastaruosius darbus ketinama gauti kaina gali padengti trūkstamą aptariamų vandentiekio tinklo V1; V2, buitinių nuotekų tinklo, slėginio buitinių nuotekų tinklo, paviršinių nuotekų tinklo L2, paviršinių nuotekų tinklo L1 įrengimo darbų kainą.
54. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi, kad pirkimas vykdomas taikant fiksuoto įkainio kainodarą, neįsipareigojant nupirkti viso darbų kiekio, atsižvelgusi į ieškovės turtinę padėtį, atsakovė pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepagrindė, jog už siūlomą kainą ji galės tinkamai ir laiku atlikti dalį darbų ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl tokia aplinkybė suponavo atsakovės pareigą atmesti tokį tiekėjos pasiūlymą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
55. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
57. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimą. Atsakovė pateikė duomenis (sąskaitą faktūrą, ataskaitą, lėšų pervedimo nurodymą), kad patyrė 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas sumokėta 2024 m. vasario mėn., todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikomas 2023 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 018,2 Eur. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 papunktį rekomenduojama maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 623,66 Eur (2 018,2 x 1,3 (8.11 punktas)). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija rekomenduojamą maksimalų dydį ir nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo rekomenduojamo dydžio, atsakovei iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 2 623,66 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188756386) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ (juridinio asmens kodas 303389524) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Neringa Švedienė