Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-06-23][nuasmeninta nutartis byloje][eP-42-438-2020].docx
Bylos nr.: eP-42-438/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 111106319 atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyrius 188704927 prašymą paduodantis asmuo
Kategorijos:
Prašymo atnaujinti procesą padavimas, priėmimas ir nagrinėjimo tvarka
Žemės teisiniai santykiai
Nuosavybės teisių atkūrimas
Proceso atnaujinimas administracinėje byloje

?

Administracinė byla Nr. eP-42-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00384-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2020 m. birželio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-3813-402/2019 pagal pareiškėjo L. J. L. (L. J. L.) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI-3813-402/2019 pagal pareiškėjo L. J. L. (L. J. L.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pateiktas prašymas atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ 161 straipsnis, kurio 3 dalyje yra nustatyta, kad priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Iš šios nuostatos matyti, kad pirmiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas iš esmės tik tokiu atveju, jei pateiktas prašymas yra priimamas. Priėmimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 161 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka ABTĮ 157–160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti proceso šalys ir jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras ir viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-3813-402/2019 padavė Tarnyba, kuri nebuvo bylos šalimi. Tarnyba šį prašymą ir būtinybę atnaujinti procesą grindžia aplinkybe, kad teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria užbaigta administracinė byla ir patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo L. J. L. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos turi įtakos Tarnybos teisėms ir pareigoms, nes pagal minėta nutartimi patvirtintą taikos sutartį Tarnybai kilo pareiga atkurti nuosavybės teises T. L. (pareiškėjas yra T. L. įpėdinis) – perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį sklypą.

Administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto pagrindu teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija, be kita ko, įsipareigojo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos gavimo dienos, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nusprendžiant perduoti pareiškėjui neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam nekilnojamajam turtui naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos direktorius 2019 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. A1-763 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. A-2460 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. M. B., T. T.-B. L. ir A. V.“ pakeitimo“ pakeitė ankstesnį, t. y. 2004 m. spalio 1 d. įsakymą, jį išdėstė nauja redakcija ir, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3813-402/2019, atkūrė pilietei T. L. (įpėdiniui) nuosavybės teises į tėvų M. T.-B. ir S. T.-B turėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); nustatė, kad už šį natūra negrąžinamą turtą T. L. pėdiniui) perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam nekilnojamajam turtui 423 300 Eur vertės naujas žemės sklypas individualiai statybai Kauno mieste.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnis nustato, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grąžinant juos natūra, išskyrus pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus; už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalis nustato, jog už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė atlygina piliečiams, teisingai kompensuodama pagal rinkos vertę remdamasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, šiais būdais, be kita ko – perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtiesiems namams, jų dalims, butams naują žemės sklypą individualiai statybai toje vietovėje, kurioje jie buvo. Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo gyvenamieji namai, jų dalys, butai, miestuose ir kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 91 punkte nustatyta, jog už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems namams, jų dalims, butams nauji žemės sklypai individualiai statybai šia tvarka – pilietis, kuriam atkurta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą atlyginant perduodamu nuosavybėn žemės sklypu individualiai statybai, pateikia žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje buvo gyvenamasis namas, jo dalis, butas, arba žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti sklypą (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus), vedėjui prašymą, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pažymą apie išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertę. Žemės sklypai individualiai statybai perduodami nuosavybėn laikantis šios tvarkos V skyriaus reikalavimų; apie tai, kad piliečiui neatlygintinai perduotas žemės sklypas individualiai statybai, informuojama institucija, priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad sprendimą atkuri T. L. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą priėmė Administracija, kuriai Atkūrimo įstatymo nuostatos suteikia tokią kompetenciją. Šiuo atveju Tarnyba nėra įgaliota spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į  gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus. Administracijos parinktas atlyginimo už valstybės išperkamą gyvenamąjį namą būdas (perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtiesiems namams, jų dalims, butams naują žemės sklypą individualiai statybai toje vietovėje, kurioje jie buvo) atitinka Atkūrimo įstatymo nuostatas. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių dėl to, kad jam būtų neatlygintinai nuosavybės perduotas žemės sklypas individualiai statybai, nereiškia, kad buvo pažeistos Tarnybos teisės ir ar teisėti interesai (pasikeitė jos teisių ir pareigų apimtis), nes tokį nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus ar jų dalis atkūrimo būdą nustatė įstatymas. Kaip Tarnyba nagrinėja pareiškėjo prašymą, nėra administracinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog Tarnyba, teikdama prašymą atnaujinti procesą neįrodė ir nepagrindė, kad įsiteisėjusi nutartis pažeidė jos teises ar įstatymų saugomus interesus, o tai yra būtina sąlyga tokį prašymą pateikti byloje nedalyvavusiam asmeniui, todėl prašymą atsisakytina priimti. Teisėjų kolegija toliau nevertina, ar prašymas atitinka kitus jam keliamus reikalavimus, nes toks vertinimas būtų teisiškai nereikšmingas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 157 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Atsisakyti priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-3813-402/2019 pagal pareiškėjo L. J. L. (L. J. L.) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

 

Teisėjai

Romanas Klišauskas

 

 

 

Gintaras Kryževičius

 

 

 

Dainius Raižys

 


Paminėta tekste:
  • eI-3813-402/2019