Civilinė byla Nr. 2A-2534-881/2011
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05555-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,
dalyvaujant apeliantei J. D., apeliantės atstovei adv. Zitai Vizbarienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-130/2011 pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovei J. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pavardės keitimo bei atsakovės J. D. priešieškinį ieškovui O. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
ieškovas O. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo ir nepilnametės dukros K. D. bendravimo tvarką: a) iki dukrai sukaks treji metai ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį praleidžiant su dukra atsakovės gyvenamojoje vietoje po dvi valandas; b) iki dukrai sukaks treji metai pasimatyti per dukros gimimo dieną ir per didžiąsias valstybines šventes, t. y. Šv. Velykas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, taip pat per Tėvo dieną atsakovės gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip dvi valandas; c) sukakus dukrai trejiems metams, pasiimti dukrą kas antrą šeštadienį arba sekmadienį 11 val. ir grąžinti ją į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val., pasiimti dukrą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio popietės; d) per didžiąsias valstybines šventes, t. y. Šv. Velykas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, taip pat per Tėvo dieną pasiimti dukrą su savimi ne trumpiau kaip penkioms valandoms, Tėvo dieną pasiimti dukrą visai parai, taip pat trims dienoms per kiekvieną ieškovo kasmetinių atostogų savaitę (per metus ieškovui priklauso 4 atostogų savaitės); e) dukros gimimo dieną pasiimti ją ne ilgiau kaip 5 valandoms.
Ieškovas taip pat prašė suteikti dukrai jo pavardę – P. bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3538-842/10 pagal J. D. ieškinį nustatė, kad ieškovas yra K. D. tėvas bei priteisė iš ieškovo dukros išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovė ieškovui nesudaro galimybių matytis su dukra, todėl ieškovo, kaip vaiko tėvo, teisės bendrauti su dukra yra pažeistos.
Atsakovė J. D., nesutikdama su ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, pateikė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsakovė prašė nustatyti dukros K. D. gyvenamąją vietą su motina J. D.; taip pat nustatyti, kad ieškovas su dukra bendrautų vieną kartą per ketvirtį 2 valandas Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, prieš tai likus dviem savaitėms iki bendravimo dienos iš anksto suderinus su Vaiko teisių apsaugos skyriumi konkrečius bendravimo mėnesius ir dienas bei apie tai informavus vaiko motiną. Atsakovė bendravimo su dukra tvarką prašė nustatyti iki vaikui sueis 7 metai. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino priešieškinį, nurodydama, kad sutinka, jog ieškovas galėtų bendrauti su dukra vieną kartą per mėnesį atsakovei dalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnametės K. D. gyvenamąją vietą su motina J. D., nustatė ieškovo O. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. D. tvarką:
- Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas O. P. su dukra K. D. gali bendrauti vieną kartą per mėnesį dvi valandas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant vaiko motinai J. D.. Prieš 14 kalendorinių dienų iki bendravimo dienos ieškovas privalo suderinti konkrečią dieną bei valandą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei apie tai pranešti atsakovei J. D. prieš 7 kalendorines dienas. Bendrauti su dukra ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant motinai, galima tik sutinkant vaiko motinai.
- Praėjus pereinamajam 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas O. P., įspėjęs vaiko motiną J. D. ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti dukrą K. D. kas antrą savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį), taip pat per metines šventes, t.y. per Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. arba 26 d.), per krikščionių Šv. Velykas (sekmadienį arba pirmadienį), per Naujuosius metus (sausio 1 d.), per Tėvo dieną, per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) 4 valandoms (nuo 10 val. iki 14 val.) iš jos gyvenamosios vietos ir praėjus nustatytam laikui, privalo grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas O. P. teismo nustatytu laiku negali atvykti pasiimti dukros, apie tai iš anksto privalo informuoti vaiko motiną J. D.. O. P. bendrauti su dukra kitomis nei nustatyta dienomis ar valandomis galima tik sutinkant vaiko motinai.
Ieškovo O. P. prašymą dėl K. D. pavardės pakeitimo paliko nenagrinėtą, likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovo O. P. atsakovės J. D. naudai 261,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 26,25 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, o iš atsakovės J. D. 8,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad nepilnametė K. D. nuo pat gimimo gyvena su motina J. D. trijų kambarių bute Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso J. D.. Butas yra tvarkingas, švarus, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai ir baldai, vaikas turi atskirą kambarį, mergaitė miega vaikiškoje lovelėje, turi daug žaislų, knygelių ir kitų lavinamųjų priemonių. Tuo tarpu ieškovas O. P. buto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise, neturi, savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs bute Klaipėdoje, kuris nuosavybės teise priklauso L. R.. Ieškovas teismo posėdžio metu bei atsiliepime į priešieškinį neišreiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. D.. Teismo nuomone, mergaitė turi likti gyventi toje pačioje aplinkoje, dabartinės jos gyvenimo sąlygos yra geros, mergaitė yra prižiūrėta, prisirišusi prie kartu gyvenančios motinos, todėl yra pagrindas atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkinti ir K. D. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. D..
Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, jog šalių dukra nuolatinio kontakto su tėvu neturėjo, paskutinį kartą tėvas vaiką matė prieš metus. Iš tėvo vaikui yra priteistas išlaikymas, tačiau ieškovas dėl sunkios materialinės padėties šiuo metu išlaikymo neteikia, auga skola. Kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, tokiomis vaiko auklėjimo sąlygomis vaiko emocinis ryšys su motina yra stipresnis ir glaudesnis, nei su tėvu, tačiau konstatuotina, kad tėvo pareigos neapsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu; abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Tėvams gyvenant skyrium, vaiko bendravimas su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai; todėl turi būti siekiama užtikrinti tokio ryšio atstatymą, palaikymą ir plėtojimą. K. D. turi daug sveikatos problemų, tokia vaiko būklė galėjo išsivystyti kaip nuolatinės įtampos ir psichologinio diskomforto jos tėvų konfliktų pasekmė, tačiau savaime nesudaro pagrindo riboti vaiko bendravimą su tėvu. Byloje šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės asmeniniai santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovė sutinka, kad tėvas turi teisę matytis su dukra, tačiau kategoriškai nesutinka, kad tėvas su vaiku bendrautų jos gyvenamojoje vietoje. Siekiant išvengti naujų konfliktų tarp šalių, teismas atmetė ieškovo reikalavimą leisti su vaiku susitikti atsakovės gyvenamojoje vietoje, nes tai neabejotinai sukeltų naujus konfliktus tarp šalių, kas neigiamai veiktų vaiką, pažeistų jo interesus. Teismas atmetė ir ieškovo prašymą leisti su dukra bendrauti jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, t. y. L. R. bute, kadangi vaikui su motina gyvenant Vilniuje, kelionė į Klaipėdą tokio amžiaus bei ypatingos priežiūros, mitybos režimo reikalaujančiam vaikui gali būti pernelyg didelis emocinis sukrėtimas ir nepatogumas, susidūrimas su svetima vaikui aplinka gali nulemti dar didesnius vaiko sveikatos sutrikimus, žalą vaiko interesams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad tėvas negali bendrauti su dukra, bendravimo tvarką nustatė ieškovo pasirinktoje vaikui saugioje ir atitinkančioje vaiko interesus aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra matęs tėvą vos keletą kartų, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę bei vaiko emocinius sutrikimus, teismas sprendė, jog tikslinga didinti bei gerinti vaiko bendravimą su tėvu ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui. Teismo manymu, šiuo metu negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas leisti su vaiku bendrauti visą parą per Tėvo dieną, taip pat reikalavimas dukrai sukakus trejiems metams pasiimti dukrą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat pasiimti dukrą nepertraukiamai tris dienas su nakvynėmis ieškovo kasmetinių atostogų metu, kadangi mažametės nakvynė naujoje vietoje, nepažįstamoje aplinkoje gali sukelti stresą ir neigiamus išgyvenimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikui treji metai sueis (duomenys neskelbtini) t. y. maždaug po trijų mėnesių, nėra tikslinga nustatyti ieškovo reikalaujamą bendravimo tvarką iki minėtos datos. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, ypatingą priežiūrą, dienos režimą, itin glaudų vaiko prisirišimą prie motinos bei siekiant palaipsniui pratinti vaiką bendrauti su tėvu, teismas nustatė 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį bei tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą leisti tėvui su vaiku matytis neutralioje aplinkoje, t. y. Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant motinai, vieną kartą per mėnesį iš anksto su tarnyba suderintu grafiku. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą nustatyti jos siūlomą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nustatant iki vaikui sueis septyneri metai, kadangi toks retas ir suvaržytas bendravimas neužtikrintų ieškovui galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime bei pernelyg ribotų jo, kaip tėvo, teises. Atsakovė neturi teisės kliudyti ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Vaikui paaugus, pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti keičiama.
Anot teismo, ieškovo ieškinyje suformuluota bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti ir tai ateityje gali būti pagrindu naujiems ginčams tarp tėvų kilti. Ši jo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko amžiaus ir poreikių bei joje visiškai neatsižvelgiama į vaiko ypatingą sveikatos būklę, į vaiko motinos poreikius. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka taip pat neužtikrina ieškovui galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime, bei iš dalies riboja ieškovo, kaip tėvo, teisę auklėti vaiką, bendrauti su juo, nes bendravimo tvarkos nustatymas apima ne tik tėvo teisę matytis su vaiku, bet ir dalyvauti auklėjant vaiką. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos geruoju nesusitarė, konfliktuoja, vaikas yra mažametis, turi daug sveikatos problemų, jam reikalingas atitinkamas dienos režimas, nuolatinė gydytojų priežiūra, nusprendė išeiti už ieškinio ir patikslinto priešieškinio ribų bei gindamas vaiko interesus, viršijo pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.), nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vaiko tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką nustatė neatsižvelgdamas į mažametės interesus. Apeliantės nuomone, pagal pateiktus rašytinius įrodymus teismas turėjo pagrindą nustatyti minimalų bendravimą su tėvu. Teismas nustatė trumpą pereinamąjį laikotarpį, tik 6 mėnesius, ir nuo 3 metų ir 3 mėnesių mergaitė bus paliekama viena su jai nepažįstamu vyru, nesuvokdama, kad tai yra jos tėvas. Apeliantė teigia, kad ieškovas, pasiėmęs vaiką iš apeliantės gyvenamosios vietos keturioms valandoms, nežinos, kaip prižiūrėti, maitinti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų, kur su juo būti, bus pažeistas vaiko miego ir pietų režimas. Kita reikšminga aplinkybė yra apeliantės santykiai su vaiko tėvu, kuris jai nuolat grasina, apeliantei yra nesaugu su juo susitikti. Apeliantės manymu, priešieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka užtikrina vaiko interesus.
Ieškovas O. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo manymu, teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog motina daro viską, kad atskirtų ieškovą nuo dukters. Pasak ieškovo, motina riboja vaiko bendravimą. Ieškovas neigia, kad nesugeba tinkamai prižiūrėti vaikų – turi 17 metų dukrą, kurią augino nuo pat gimimo, be to, jam teko rūpintis jaunesniais broliais. Ieškovas neneigia, kad jo ir apeliantės santykiai blogi, tačiau nori pabrėžti, kad jam rūpi dukra, nori su ja bendrauti, su apeliante gi minimaliai ir tik vaiko auginimo klausimais. Ieškovo manymu, apeliantės siūloma bendravimo tvarka yra visiškai netinkama, per tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį ieškovas vaikui išliktų svetimas žmogus, nes tokio bendravimo metu suartėti neįmanoma. Nurodo, kad dėl transporto išlaidų pateikė teismui kuro pirkimo čekius, į teismą važiavo kartu su liudininku, kurio kelionės išlaidomis taip pat turėjo pasirūpinti. Pasak ieškovo, šiuo metu jis intensyviai ieško darbo, kad finansinė padėtis nekliudytų tinkamai bendrauti ir rūpintis dukra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp mažamečio vaiko tėvų – ieškovo O. P. ir atsakovės J. D. – kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus mažamečio vaiko interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su K. D. tvarkos apimtį.
Nors apeliantė apeliaciniu skundu, kaip ir priešieškiniu, prašo nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų suteiktą teisę tėvui dalyvauti auklėjant vaiką, turėjo teisę netenkinti motinos prašymo visa apimtimi.
Kaip jau minėta, abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, vaiko interesai reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str., CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtų pagrindas šiuo metu atsakovui nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Tai, kad mažametė K. D. nuo pat gimimo gyvena tik su motina, mergaitė nuolatinio kontakto su tėvu neturi, tėvas vengia bendrauti su dukra, paskutinį kartą tėvas mergaitę matė daugia nei prieš metus, iš tėvo vaikui yra priteistas išlaikymas, tačiau tėvas šiuo metu išlaikymo dukrai neteikia, tėvams susitikus tarp jų kyla nuolatiniai konfliktai, savaime nesudaro pagrindo apeliantės prašoma apimtimi apriboti vaiko bendravimą su tėvu. Tačiau išvardintų aplinkybių visuma, byloje pateiktos medicininės pažymos ir apeliantės teisme duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog mergaitė yra silpnos sveikatos, turi bendravimo ir adaptacijos problemų, jai yra reikalinga speciali priežiūra, specialus miego ir maitinimosi režimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant, kad mergaitė, bendraudama su tėvu, nepatirtų papildomo streso, turėtų tinkamas sąlygas priprasti prie tėvo ir adaptuotis prie teismo nustatytos nuolatinės bendravimo su tėvu tvarkos, o taip pat mergaitės amžių, būtina pratęsti pirmosios instancijos teismo nustatytą 6 mėnesių pereinamąjį (adaptacinį) laikotarpį, per kurį ieškovas O. P. su dukra K. D. galės bendrauti su dukra vieną kartą per mėnesį dvi valandas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose tik dalyvaujant vaiko motinai J. D., iki 1 metų.
Be to, įvertinusi mergaitės nusistovėjusius emocinius ryšius su motina, mergaitės apsunkintą gebėjimą adaptuotis, specialiuosius poreikius (mitybos ir miego režimą), teisėjų kolegija sprendžia, jog tikslinga pakeisti ir pirmosios instancijos teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką, praėjus pereinamajam 1 metų laikotarpiui, o būtent, leisti ieškovui O. P., įspėjus vaiko motiną J. D. ne vėliau kaip prieš tris dienas, paimti dukrą K. D. kas antrą savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį), taip pat per metines šventes, t. y. per Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. arba 26 d.), per krikščionių Šv. Velykas (sekmadienį arba pirmadienį), per Naujuosius metus (sausio 1 d.), per Tėvo dieną, per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) 2 valandoms (nuo 10 val. iki 12 val.) iš jos gyvenamosios vietos ir praėjus nustatytam laikui, privalo grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą.
Teisėjų kolegija išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, mergaitės sveikatos būklei, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo O. P. bendravimo su vaiku nustatymo.
Nustatyti ieškovo O. P. bendravimo su dukra K. D. tvarką :
- Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti 1 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas O. P. su dukra K. D. gali bendrauti vieną kartą per mėnesį dvi valandas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant vaiko motinai J. D.. Prieš 14 kalendorinių dienų iki bendravimo dienos ieškovas privalo suderinti konkrečią dieną bei valandą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei apie tai pranešti atsakovei J. D. prieš 7 kalendorines dienas. Bendrauti su dukra ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant motinai, galima tik sutinkant vaiko motinai.
- Praėjus pereinamajam 1 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas O. P., įspėjęs vaiko motiną J. D. ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti dukrą K. D. kas antrą savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį), taip pat per metines šventes, t. y. per Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. arba 26 d.), per krikščionių Šv. Velykas (sekmadienį arba pirmadienį), per Naujuosius metus (sausio 1 d.), per Tėvo dieną, per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) 2 valandoms (nuo 10 val. iki 12 val.) iš jos gyvenamosios vietos ir praėjus nustatytam laikui, privalo grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas O. P. teismo nustatytu laiku negali atvykti pasiimti dukros, apie tai iš anksto privalo informuoti vaiko motiną J. D.. O. P. bendrauti su dukra kitomis nei nustatyta dienomis ar valandomis galima tik sutinkant vaiko motinai.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė