Administracinė byla Nr. I-586-437/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01581-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės, Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui L. S., viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 36 203,67 Lt neišmokėtą pareigūno pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn.
Pažymi, kad jam nuo 2007 m. birželio 30 d. buvo paskirta 1728,58 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Remiasi Konstitucinio Teismo praktika dėl įstatymų leidėjų pareigos įstatymu nustatant tam tikrą pensiją įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.
Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino prieštaraujančius Konstitucijai Laikinojo įstatymo straipsnius, kuriais remiantis jam buvo mažinama pensija.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, jam kiekvieną mėnesį moka sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio laikotarpyje (32 mėnesiai) buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, todėl skundo surašymo dienai neišmokėtos valstybinės pensijos dalis yra 36203,67 Lt.
Taip pat nurodo, kad 2013 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, kaip į instituciją, kuri skaičiuoja ir išmoka valstybines pareigūnų pensijas, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. 2013 m. balandžio 24 d. iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gavo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis nebus grąžinta.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus.
Atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime (b. l. 20) atsakovės pažymėjo, kad pareiškėjo skundas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje gautas 2013 m. balandžio 11 d., t. y. po Socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatyto 3 metų termino, nes pirma sumažinta pensija jam išmokėta 2010 m. vasario 26 d.
Taip pat pažymėjo, kad ši byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 7 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Pareiškėjas praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos (2013 m. balandžio 11 d.) buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo diena 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. 6 mėnesių terminas baigėsi 2013 m. kovo 21 d. Įstatymai nesuteikė atsakovei teisės terminą atnaujinti. Viešojo administravimo įstatymo terminas administracinei procedūrai inicijuoti turi prioritetą prieš Socialinio draudimo įstatymo termino analogiją. Be to, Socialinio draudimo įstatymo 3 metų terminas būtų praleistas ginčyti pensiją už 2010 m. sausio, vasario mėnesį, nes ji buvo išmokėta 2010 m. vasario 26 d.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Teisės principas skelbia, kad įstatymas nereikalauja to, kas neįmanoma. Todėl, bet kuriuo atveju, prašome atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d.
Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 28 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydamas išduoti pažymą apie 2010-2012 pensijos dydį, kuri jam bus reikalinga teismui, ir kurią pareiškėjas gavo 2013 m. kovo 18 d. (b. l. 15). Pareiškėjas 2013 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą prašydamas išmokėti susidariusią paskirtos valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti visą paskirtą pensiją – 1 728,58 Lt (b. l. 17). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija skundžiamu 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 5-6). Sprendime nurodoma, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjui paskirta pensija pagrįstai sumažinta vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, bei pažymima, kad nėra teisinio pagrindo jam mokėti paskirtą pensiją visa apimtimi pensiją ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 metais teisėtumo.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.
Pažymėtina, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano, kad pareiškėjui visos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.
Pareiškėjui paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi (b. l. 5-6). Laikinojo įstatymo 4 straipsnis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nepripažintas prieštaraujantis Konstitucijai.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) patvirtina, kad pareiškėjui L. S. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo 1728,58 Lt (pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) antroji grafa „Paskirta pensija“). Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, nurodyta paskirta pensija sumažinta iki 1389,09 Lt ir ginčo laikotarpiu turėjo būti išmokėta 44 450,88 Lt (1389,09 Lt x 32 mėn.). Šiuo pagrindu pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, dar kartą buvo perskaičiuota atsižvelgus į pareiškėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį ir ginčo laikotarpiu turėjo buvo išmokėta 13 803,57 Lt (pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtoji grafa „Pensija, perskaičiuota pagal Įstatymo 5 straipsnį, išmokėta pensijos“). Taigi pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo yra 30 647,31 Lt (44 450,88 Lt - 13 803,57 Lt).
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jam susidariusią nepriemoką iki 2013 m. balandžio mėnesio, tačiau teismas pažymi, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pareiškėjo pensija mažinta teisėtai, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis pensija nemažinama. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad pensija jam buvo mažinama 32 mėnesius nuo 2010 m. sausio 1 d., o tai yra iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., o ne iki 2013 m. balandžio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti neišmokėtą pensijos dalį iki 2013 m. balandžio mėnesio netenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Nustatyta, kad pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario 26 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. gegužės 14 d., todėl teismas 2013 m. lapkričio 19 d. raštu pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą ir pateikiant įrodymus dėl termino praleidimo (b. l. 34).
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti 3 metų terminą dėl pensijos nepriemokos kreiptis į teismą (b. l. 37-38), kuriame nurodė, kad nuo 2011 metų slaugė savo sunkiai sergančią ir savimi negalinčią pasirūpinti motiną 1920 m. gimimo, kurios būklė pasunkėjo 2012 metais, dėl ko negalėjo deramai pasirūpinti savo asmeniniais reikalais. Jo žmona yra netekusi darbingumo, todėl padėti slaugant motiną negalėjo. Skundus 2013 metų balandžio ir gegužės mėnesiais padavė tik trumpam pagerėjus motinos sveikatai. Prie prašymo pridėjo prašymą patvirtinančius dokumentus (b. l. 39-45).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 57) nurodė, kad kitų asmenų slaugymas nėra pakankamai svarbi priežastis, kai terminas skundui paduoti yra didelės trukmės, nes net ir po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dar buvo 5 mėnesiai iki termino kreiptis į teismą pabaigos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
LR valstybinių pensijų įstatyme ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar apskundimo terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogiją pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų, o nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas minėtas terminas, pasisakyta tik 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Be to, šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai ir, kad teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 taip pat nurodė, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia.
Teismo vertinimu, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkina suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynybą. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemoką turi ginti per trejų metų terminą paaiškėjo tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį, kurioje be kita ko išaiškinta, kad prieš kreipdamasis į teismą asmuo prašymą turi pateikti pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai. Pažymėtina, kad prašymą išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką pareiškėjas pateikė 2013 m. balandžio 11 d., o prašymą dėl pažymos pateikė 2013 m. vasario 27 d. (b. l. 15, 17). Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir teismą pareiškėjas kreipėsi per protingą terminą po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties paskelbimo. Be to, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad pareiškėjas dėl savo artimo žmogaus ligos nesikreipė į teismą dėl nepriemokos, o motinos sveikatai pagerėjus į teismą ir ikiteisminę instituciją kreipėsi, kas teismo vertinimu taip pat laikytina pateisinama priežastimi atnaujinti terminą. Todėl konstatuotina, kad gindamas savo teises, pareiškėjas veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kaip jam tai leido aplinkybės. Be to, teismų praktika dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas ir teismus terminų iki yra labai nevienoda, o tai sudaro sunkumus pareiškėjams nuspręsti, kada suėjo tam tikras terminas kreiptis į teismą ar į atsitinkamas institucijas. Teisinės situacijos neaiškumas sąlygojo tai, kad pareiškėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismą tvarkos. Be to, pareiškėjas pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo atitinkamos institucijos pradės grąžinti jam neišmokėtą pensijos dalį ir neturėjo pareigos domėtis, ar yra sukurtas toks kompensavimo mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, terminas skundui paduoti atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 30 647,31 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Atsiliepime atsakovės prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad teismo priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, sprendžia, jog šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įpareigotina pareiškėjui išmokėti 30 647,31 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas taip pat pateikė reikalavimą panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsisakė mokėti kompensuoti pareiškėjui nepriemoką ir mokėti pareiškėjui jo pageidaujamo dydžio pensiją. Teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla tik dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti tik tą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo L. S. skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti L. S. 30 647,31 Lt (trisdešimt tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt septynis litus ir trisdešimt vieną centą) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje atsisakyta L. S. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Milda Vainienė
Rūta Miliuvienė