Administracinė byla Nr. eAS-221-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00359-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ravainė“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (R. A.) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 24S20559 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza. Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą iki ginčas bus išspręstas teisme.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), atvyko į šalį pagal nacionalinę vizą D, kuri išduota pareiškėjui turint
2022 m. gegužės 24 d. sudarytą darbo sutartį su darbdaviu.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nustatęs, kad pareiškėjas jam kilsiančią žalą grindžia bendrais pagrindais, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

2024 m. vasario 20 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad vykdant ginčijamą Sprendimą pareiškėjas turėtų palikti šalį, todėl patirtų didelę žalą – prarastų darbą, nors dėl galimybės atvykti į šalį, dokumentų, reikalingų pradėti dirbti vairuotoju Europos Sąjungoje, gavimui išleido daug asmeninių lėšų, taip pat negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei toliau dalyvauti teisminiame procese ir ginti savo teises. Pareiškėjas teigė, jog pagal jo pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad jis šiuo metu turi pakankamai piniginių lėšų pragyventi šalyje.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdė skundžiamo Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta ši byla.

Teismas nurodė, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, jog pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis), pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Teismas nustatė, jog prie pareiškėjo 2024 m. vasario 20 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pridėtas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Ravainė“ 2024 m. vasario 18 d. pareiškėjui išmokėjo 2 000 Eur.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio
1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotą vizą, seks kitas sprendimas dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Kadangi šio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas priklausys nuo šios bylos baigties, tikslinga stabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla, nes palankaus sprendimo pareiškėjui priėmimo atveju nebus teisinių prielaidų jį išsiųsti iš šalies.

III.

Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių bei išsamių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ravainė“ 2024 m. vasario 18 d. atliktas 2 000 Eur lėšų pervedimas pareiškėjui atliktas po ginčijamo Sprendimo priėmimo, yra vienkartinis, jis nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjui beveik pusę metų nebuvo mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė be pagrindo įvertinta kaip tikėtinai pagrindžianti skundo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjo argumentas, kad jis negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, laikytinas nepagrįstu. Užsieniečiai, esantys ne Lietuvos Respublikoje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 28 straipsnio 2 dalimi, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (t. y. būdami užsienio valstybėje). Pareiškėjo teisė dalyvauti teismo posėdžiuose gali būti realizuojama per atstovą ir (ar) prašant teismą organizuoti posėdį naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario
20 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdytas skundžiamo Sprendimo vykdymas iki bus išnagrinėta ši byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą nustatęs, kad asmuo nepateikia įrodymų, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; taip pat asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Sprendime be kita ko nurodyta, kad užsieniečio pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo pagrįstos jo gaunamu darbo užmokesčiu, patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas nei vieną mėnesį ir užsienietis negauna jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis į įmonę įdarbintas 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau faktiškai joje nedirba.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė ir pirmosios instancijos teismas taikė ABTĮ
70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdė Sprendimo galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad vykdant ginčijamą Sprendimą pareiškėjas turėtų palikti šalį, todėl jis patirtų didelę žalą – prarastų darbą, nors dėl galimybės atvykti į šalį išleido daug asmeninių lėšų, taip pat negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei toliau dalyvauti teisminiame procese ir ginti savo teises.

Sprendžiant dėl vienos iš būtinų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizikos – egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad vykdant ginčijamą Sprendimą pareiškėjas turėtų palikti šalį, todėl patirtų didelę žalą – prarastų darbą, nors dėl galimybės atvykti į šalį išleido daug asmeninių lėšų, taip pat negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei toliau dalyvauti teisminiame procese ir ginti savo teises, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pažymėtina, kad skundžiamu Sprendimu nėra spręstas klausimas dėl įpareigojimo pareiškėją išvykti ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza, teisėtumas ir pagrįstumas, o galimos žalos atsiradimas siejamas ne su skundžiamu atsakovo Sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, dėl to nėra pagrindo manyti, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Aplinkybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo galbūt pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėją byloje atstovauja advokatas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai. Taip pat akcentuotina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Taigi, šiuo atveju nepaneigta galimybė pareiškėjui asmeniškai duoti paaiškinimus teismo posėdyje net ir tuo atveju, jei jis nebūtų Lietuvoje. Užsieniečiai, esantys ne Lietuvos Respublikoje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 28 straipsnio 2 dalimi, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (t. y. būdami užsienio valstybėje). Teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą šioje administracinėje byloje, pareiškėjas turės galimybę patirtus finansinius nuostolius išsiieškoti iš valstybės, naudodamasis žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-820-552/2018). 

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, kad iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-968/2022). Kartu pastebėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrįstas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir jų taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio
1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, ir neįvertino jų aktualių bylos aplinkybių kontekste, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išsprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Pareiškėjo R. A. (R. A.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Kitą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Laimutis Alechnavičius

                                        Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė