Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-337/2019

         Teisminio proceso Nr. 1-11-3-00002-2017-8

                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1;                   

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,

nukentėjusiajam V. D. (V. D.),

nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,

nuteistajam A. Š. (A. Š.),

nuteistojo gynėjui advokatui L. J.,

vertėjai E. L.,

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato L. J. (toliau – Apeliantas) , apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam paskirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso per bausmės laiką 60 valandų.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 13:00 val., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam V. D. į veido sritį, tuo padarydamas jam kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimą su žaizda kairiajame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir A. Š. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko, teismui padarius klaidingas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje liko nepašalintos abejonės dėl privataus kaltintojo nurodytos aplinkybės, jog būtent A. Š. rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam V. D. į veido sritį. Pasak apelianto, faktą, jog V. D. sumušė A. Š., byloje nurodė tik pats privatus kaltintojas, kitų duomenų, pagrindžiančių šią faktinę aplinkybę, byloje surinkta nebuvo. Nuteistasis A. Š. ir liudytojas A. B. privataus kaltintojo nurodytą įvykio versiją apie smūgio kumščiu į akį sudavimą nukentėjusiajam paneigė. Teigiama, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaip nepagrįsti buvo atmesti A. Š. teikti paaiškinimai, kad V. D. siekia apkalbėti kaltinamąjį ir dėl to inscenizavo buvęs tariamai sumuštas, o nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) teikti paaiškinimai pripažinti teisingais ir pagrįstais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo A. Š. ir liudytojo A. B. parodymai visą bylos procesą buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, tačiau pirmosios instancijos teismas A. Š. parodymus vertino kritiškai ir juos atmetė, o liudytojo A. B. parodymai, nors nuosprendyje ir buvo nurodyti, tačiau iš viso nevertinti ir nepasisakyta dėl jų esminio prieštaravimo privataus kaltintojo nurodytoms aplinkybėms. Skunde nurodoma, kad byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp prie baudžiamosios bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų liudytojų parodymų ir teisiamojo posėdžio metu duotų privataus kaltintojo parodymų bei kitų byloje esančių duomenų. Pažymima, kad nuosprendyje liko neįvertinti A. Š. teisinantys liudytojų - policijos pareigūno V. M. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos J. M. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojų apklausos protokoluose. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šie liudytojai visiškai nesusiję su nuteistuoju, nukentėjusiuoju ir su UAB (duomenys neskelbtini)“, todėl jų parodymai, kurie iš esmės patvirtino nuteistojo ir kitų byloje liudijusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymus, vertintini kaip nešališki, tačiau privataus kaltinimo byloje šie asmenys net nebuvo apklausti. Pažymima, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti veido sužalojimai nesutampa su liudytojų V. M. ir J. M. ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis, kas leidžia spręsti, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuoti V. D. sužalojimai galėjo būti padaryti vėliau nei 2016 m. rugsėjo 23 d. d. 13 val. Apeliantas konstatuoja, kad nuosprendžio teiginiai, jog A. Š. fizinio smurto panaudojimą įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių liudytojų parodymų, jog V. D. daug kartų teikė skundus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl jam priklausančio buto, esančio name (duomenys neskelbtini), stogo ar kitų inžinierinių įrenginių remonto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo žinoma apie V. D. konfliktišką būdą. Apeliantas prie skundo pateikė išrašus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apskaitos sistemos apie laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. gautus prašymus/skundus iš pareiškėjo V. D. ir nurodė, kad minėtu laikotarpiu V. D. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė net 40 prašymų/skundų. Apeliantas nurodo, kad atsisakymas atlikti V. D. prašomus darbus galimai tapo priežastimi, kodėl V. D. siekė apkalbėti A. Š. ir inscenizuoti sumušimą. Apeliantas skunde išsako prielaidą, jog esant nesutarimui tarp V. D. ir A. Š., V. D. galėjo ir pats susižaloti, siekdamas pakenkti A. Š. ar tokiu būdu paveikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojus dėl savo turtinių interesų tenkinimo. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių duomenų dėl V. D. sistemingo skundų teikimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir reikalavimų už UAB „(duomenys neskelbtini) “ lėšas atlikti tam tikrus namo remonto darbus, todėl nuosprendyje, vadovaujantis išimtinai nukentėjusiojo parodymais, teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl kilusio konflikto priežasčių. 

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau  - BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. gynėjas ginčija, kad jo ginamasis atliko smurtinius veiksmus V. D. atžvilgiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, neįsigilino į jo ginamojo konflikto su nukentėjusiuoju priežastis, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei byloje atlikusi papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos tinkamai išanalizavęs pagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo išvada, jog būtent dėl A. Š. nukentėjusiajam suduoto smūgio ranka pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, paremta prielaidomis ir spėjimais, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste ir padaryta pagrįsta išvada, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą veiką.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas išskirtinai rėmėsi tik A. Š. kaltę patvirtinančiais įrodymais, o jo kaltę paneigiančius įrodymus nevertino ir tiesiog nemotyvuotai atmetė. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. A. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo V. D. bei apklaustų liudytojų parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos bei apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog įvykio dieną buvo atėjęs į UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ dėl iškilusių problemų jo gyvenamajame name, t. y. dėl namo stogo remonto. Nukentėjusysis nurodė, kad iš pradžių pokalbis su A. Š. ir liudytoju A. B. vyko S. J. kabinete, po to jie pokalbį tęsė koridoriuje ir tuomet A. Š. jam smogė į kairę akį ir jis nugriuvo ( 1 t. 51, 2 t. 69 -70, 162 b. l.). Pažymėtina, jog netrukus po įvykio atvyko greitosios medicinos pagalbos bei policijos pareigūnų ekipažai. Tuo metu nukentėjusįjį mačiusi liudytoja S. J. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog pas V. D. veide buvo įdrėskimas bei matėsi kraujas (2 t. 73 b. l.). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, analogiškas aplinkybes nurodė ir Visagino greitosios medicinos stoties vedėja bendruomenės slaugytoja J. M., kuri apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog kelių minučių laikotarpyje nuo skubios pagalbos iškvietimo gavimo nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus nukentėjusįjį V. D. ant jo veido buvo kraujo pėdsakas, kraujas buvo sukrešėjęs, o žaizda panaši į nudrėskimą (2 t. 161 – 162 b. l.). Šiuos nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti 2016-12-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimas su žaizda kairiame skruoste V. D. padarytas vienu trauminiu poveikiu, daiktu buku paviršiumi, neilgai trukus iki patekimo į ligoninę,  t. y. 2016-09-23 (13.43 val.) (1 t. 156 b. l.). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, įvertinęs ir V. D. pateiktas jo sužalojimo nuotraukas, darytas betarpiškai po įvykio bei vėliau, patvirtino ir ekspertas A. K. B., kartu pažymėjęs, kad nustatytas sužalojimas nėra būdingas žalojant save bei atmetęs tokią galimybę. Abejoti nukentėjusiojo parodymais apie jo sužalojimo aplinkybes nėra jokio pagrindo, o apeliaciniame skunde keliama versija apie tai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats ir kitomis aplinkybėmis nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo daromą išvadą, jog nukentėjusįjį V. D. sužalojo būtent A. Š. nuosprendyje nurodomomis aplinkybėmis.

Skunde nurodoma, kad teismas nevertino liudytojo A. B. parodymų. Šis teiginys nepagrįstas ir atmetamas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad liudytojo A. B. parodymai ne tik kad, kaip teigiama skunde, yra nurodyti nuosprendyje, tačiau ir yra vertinami bei jais netiesiogiai grindžiama A. Š. kaltė. Aplinkybė, kad po įvykio liudytojas A. B. nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo veido, niekaip nepaneigia A. Š. smurtinių veiksmų V. D. atžvilgiu. Ekspertas A. K. B. teismo posėdžio metu išanalizavęs jam pateiktas skirtingu laiku darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas V. D. sužalojimas, bei teismo medicinos specialisto išvadą konstatavo, kad nuotraukose užfiksuoto sužalojimo kaita laike neprieštarauja teismo medicinos dokumentuose užfiksuotiems duomenims bei paaiškino, kad paprastai kraujosruvos išryškėja sužalojimo vietoje tik po pusvalandžio, o mėlynės ir po kelių valandų, kaip kad ir nagrinėjamu atveju. Taigi, esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo V. D. bei liudytojo A. B. nurodomų įvykio aplinkybių, kaip kad tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra.

Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde keliamos abejonės nukentėjusiojo asmeniu, nurodoma, jog jis yra sudėtingo charakterio, konfliktiškas žmogus, taip pat pažymima, kad jis nuolat yra nepatenkintas UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų darbu bei dėl to rašo skundus. Vis tik konstatuotina, jog nurodomos aplinkybės, net jei jos ir atitiktų tikrovę, niekaip nepaneigia nuteistojo A. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o tik patvirtina tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo susiklosčiusios konfliktinės situacijos egzistavimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo..

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, jog nukentėjusiajam V. D. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir dėl to valstybė patyrė 99, 71 eurų išlaidų.

Byloje buvo pateiktas nuteistojo gynėjo advokato prašymas iš V. D. priteisti A. Š. naudai jo patirtas 1611.73 eurų proceso išlaidas už advokato darbo apmokėjimą. Pažymėtina, jog  BPK 105 str. 6 d. nustatyta, jog kai kaltininkas išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visos proceso išlaidos ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo gynėjo advokato skundas yra atmetamas, o A. Š. atžvilgiu paliekamas galioti pirmos instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl prašymas dėl nuteistojo patirtų išlaidų dėl advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nukentėjusiojo yra netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

  Nuteistojo gynėjo advokato L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti valstybės naudai iš nuteistojo A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato atstovavimo nukentėjusiajam V. D. (V. D.) išlaidas – 99, 71 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 71 cnt ). 

Teisėjai Evaldas Vanagas

                                                                                                Danutė Švitinienė

                                                                                                              Donatas Jatužis