Civilinė byla Nr. e2A-327-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00019-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9 

                                                                                                                                               (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji šiluma“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Panevėžio energija“ dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujoji šiluma“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Nest Baltija“ (toliau – ir ieškovė arba tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio energija“ (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija), prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. sausio 21 d. sprendimą „Dėl pasiūlymo atmetimo“ (toliau – sprendimas), kuriuo ji nutarė, jog ieškovė neatitinka kvalifikacijos reikalavimo.

2.       Paaiškino, kad perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis vykdo viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Akademijos katilinės rekonstravimo darbų pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Perkančiosios organizacijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad ji paskelbta Pirkimo laimėtoja. Atsakovei pakartotinai įvertinus pasiūlymo atitiktį Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimams, nuspręsta, jog ieškovės pasiūlymas jų neatitinka. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2024 m. rugsėjo 17  d. atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė kreipėsi į teismą ir Panevėžio apygardos teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-739/2024 pripažino, kad jos pasiūlymas atitiko techninės specifikacijos reikalavimus. 

3.       Nurodė, kad perkančioji organizacija iš naujo įvertinusi ieškovės pasiūlymą 2024 m. gruodžio 18 d. pripažino ieškovę laimėtoja, tačiau trečiasis asmuo UAB ,,Naujoji šiluma“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pateikė pretenziją, kurią išnagrinėjusi perkančioji organizacija 2025 m. sausio 21 d. pranešimu informavo, jog atmetė ieškovės pasiūlymą, nes ieškovė neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (ieškovės turimas atestatas yra išduotas 2023 m. (vėliau nei 2019 m. sausio 1 d.) ir nesuteikia teisės verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais (ar aukštesnės įtampos)). Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė pretenziją, tačiau perkančioji organizacija ją atmetė.

4.       Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės atsakyme į pretenziją ir sprendime pateiktais argumentais. Ieškovės įsitikinimu, pasiūlymas atmestas netinkamai aiškinant keliamą kvalifikacijos (teisės verstis veikla) reikalavimą, kuris lėmė netinkamą vertinimą, jog ieškovė neturi reikiamos apimties sertifikato. Perkančioji organizacija jau 2024 m. rugpjūčio 8 d. žinojo apie ieškovės turimus atestatus ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. paskelbė ją laimėtoja, ankstesnis ginčas buvo kilęs tik dėl atitikties techninės specifikacijos reikalavimams. Lingvistiškai vertinant Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto reikalavimo dėl teisės verstis veikla turinį, matyti, kad jame keliamas reikalavimas pasiūlymo pateikimo momentu turėti atestatą eksploatavimo darbams.

5.       Atkreipė dėmesį, kad nors Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte po „*“ ženklu nurodoma, jog: ,,Jei atestatas išduotas vėliau nei 2019 m. sausio 1 d., papildomai privaloma pateikti: Elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbai (ar aukštesnės įtampos)“, tačiau tai negali būti laikoma kvalifikacijos reikalavimu. Po „*“ ženklu yra pateikti tik paaiškinimai, kaip bus priimtas atestatas, o ne pats reikalavimas teisei verstis veikla.

6.       Nurodė, kad pagal Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 (toliau – Atestavimo taisyklės), atestatai išduodami 5 metams. Kadangi Pirkimas paskelbtas 2024 m. birželio 10 d., visi atestatai yra išduoti ir (ar) atnaujinti po 2019 m. sausio 1  d. Taigi, ieškovė pagrįstai nusprendė, jog kvalifikacijai pagrįsti yra taikoma pirmoji atestavimo data, o ne kiekvieno atestato atnaujinimo data kaip naujo atestato išdavimas. Kitoks šios pastabos aiškinimas suponuotų išvadą, kad perkančioji organizacija parengė netikslius, neaiškius ir dviprasmiškus pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimus, t. y. jeigu buvo laikoma, jog teisė verstis veikla vertinama ne pagal pirmo atestavimo datą, o pagal naujausio atestato atnaujinimo datą, tuomet pastaba iš viso neturėjo būti nurodoma, nes visi atnaujinti atestatai būtų įgyti po 2019 m. sausio 1 d.

7.       Pažymėjo, kad turi teisę verstis veikla, kuri nurodyta Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2  punkte. Ieškovės eksploatavimo darbų atestatas buvo įgytas 2011 m. balandžio 1 d. Tokia pačia apimtimi atestatas buvo atnaujintas (pratęstas) 2013 m., 2018 m., 2023 m. Tai, kad išduodamas ne naujas, o tik atnaujinamas senasis atestatas patvirtina faktas, jog kiekviename atnaujintame atestate registravimo data nurodoma ne nauja, o ta pati 2011 m. balandžio 1 d. Taigi, ieškovės atestatas yra išduotas iki 2019 m. sausio 1 d. ir jai nereikėjo pateikti papildomų įrodymų Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti.

8.       Nurodė, kad vien tai, kad atsakovė perka ne tik eksploatavimo, bet ir įrengimo darbus, nereiškia, jog Pirkime tikrinama teisė verstis veikla ir pastaraisiais darbais. Jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto kvalifikacijos reikalavimas dėl teisės verstis veikla turėjo būti aiškinamas taip, jog eksploatavimo darbai apima ir įrengimo darbus, tai Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto turinys tiek sistemiškai, tiek lingvistiškai, tiek turiningai aiškinant to neatskleidė ir buvo neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, todėl perkančioji organizacija privalo leisti ištaisyti pasiūlymo trūkumus, o to nepadarius ir atmetus pasiūlymą, toks perkančiosios organizacijos sprendimas privalėtų būti pripažįstamas neteisėtu ir panaikintas bei ji įpareigota iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.

9.       Atsakovė atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės išvada, jog tik paskelbus Pirkime laimėtoją pradėjo plečiamai aiškinti Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto reikalavimą ir siekė, kad tiekėjai įrodytų turintys teisę verstis ne tik elektros įrenginių eksploatavimo, bet ir elektros įrenginių įrengimo veikla, yra nepagrįsta. Paaiškino, kad teisės verstis veikla reikalavimas sietinas su eksploatavimo ir įrengimo darbais, tačiau reikalavimo formuluotę nulėmė teisės aktų pakeitimai. Paaiškino, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo esminis pakeitimas, kuris lėmė, jog elektros įrenginių eksploatavimo atestatas nebesuteikė teisės kartu ir įrengti atitinkamų elektros įrenginių, o tokio pobūdžio „dvigubas“ atestatas galėjo būti tinkamas ir naudojimas, jeigu išduotas iki 2019 m. sausio 1 d., iki specifiškai to atestato (suteikto pagal anksčiau galiojusią tvarką) galiojimo pabaigos. 

10.       Pažymėjo, kad numatė aiškų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis energetikos įrenginių eksploatacijos ir įrengimo veikla bei turėti teisę verstis šiais elektros įrenginių eksploatavimo ir įrengimo darbais, todėl šis reikalavimas negali būti aiškinamas siaurinant Pirkimo sąlygas. Asterisko ženklas žymi išnašą, kuri ne tik paaiškina, papildo, bet tuo pačiu ir padeda teisingai interpretuoti kvalifikacinį reikalavimą nustatantį pagrindinį tekstą. Informacija, pateikta po asterisko ženklu yra tiesiogiai susijusi su esmine kvalifikacinio reikalavimo dalimi ir todėl negali būti laikoma atskira, kvalifikacinį reikalavimą tik paaiškinančia, teksto dalimi. Ieškovei siekiant įrodyti savo kvalifikacijos tinkamumą, neužteko vieno elektros įrenginių eksploatavimo atestato, o turėjo būti pateiktas ir kitas – elektros įrenginių įrengimo atestatas. Iš ieškovės tiek Pirkime, tiek ir byloje pateikto atestato turinio matyti, jog galiojantis atestatas, kuriuo savo atitiktį Pirkime nustatytiems reikalavimas grindžia ieškovė, yra išduotas 2023 m. rugpjūčio 2 d. Pastarojo pagrindu ieškovei suteikta teisė atlikti išimtinai tik eksploatavimo darbus, taigi, ieškovei nepateikus kito ir (ar) papildomo atestato, jos pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas dėl neatitikties Pirkime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. 

11.       Ieškovė pretenzijos ar paklausimų dėl Pirkime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų neteikė, jų nekvestionavo, todėl laikytina, kad Pirkimo sąlygos jai buvo aiškios ir priimtos, o dabartinis elgesys traktuotinas kaip pavėluotas ir neteisėtas Pirkimo sąlygų ginčijimas. Tačiau, jei teismas vertintų, kad ieškovės argumentai dėl Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo neaiškumo yra pagrįsti (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), tokiu atveju, Pirkimas turėtų būti teismo nutrauktas ex officio (savo iniciatyva).

12.       Trečiasis asmuo su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė galimai klydo ne dėl Pirkimo sąlygų 3.6  papunktyje numatytų kvalifikacinių reikalavimų turinio, o dėl savo pačios atestato suteikiamų teisių apimties, t. y. neįsigilino į pasikeitusį teisinį reguliavimą (nors net Pirkimo sąlygose į tai daroma tiesioginė nuoroda). Ieškovės akcentuojamas asterisko (,,*“) ženklas nenukreipia į pastabas, esančias išnašose ar kurioje nors kitoje dokumento vietoje, kurias galima būtų traktuoti kaip detalizuojančias, šalutines ar pan. Pastaba po asterisko (,,*“) ženklu yra pateikiama kursyvu ties pačiu kvalifikaciniu reikalavimu ir yra jo sudėtinė dalis, vertinant lingvistiškai, sistemiškai ir net vizualiai. Tokia pastaba yra atkreipiamas dėmesys į atestatus, išduotus vėliau nei 2019 m. sausio 1 d., t. y. pažymima, kad reikalingi papildomi atestatai, jog galėtų būti atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbai (ar aukštesnės įtampos). Iš ieškovės pasiūlymo turinio buvo aišku, kad pasiūlymo teikimo metu teisės verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais ji neturėjo, šiam reikalavimui atitikti nesirėmė kitų ūkio subjektų pajėgumais, t. y. jos pasiūlymas aiškiai yra netinkamas. Jei ieškovei būtų leista tikslinti pasiūlymą, būtų atliktas draudžiamas pasiūlymo keitimas. Ieškovė nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis dėl Pirkime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, jų nekvestionavo, neprašė paaiškinti, taigi Pirkimo sąlygas suprato, tačiau per savo pačios aplaidumą jų neišpildė.

13.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimą reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), o specialusis teisės aktas – Atestavimo taisyklės, kurių nuostatų aiškinimas, taikymas ir priežiūra nėra priskirti VPT kompetencijai, vienareikšmiškos išvados dėl susidariusios situacijos VPT neturi galimybės pateikti. Atkreipė dėmesį, kad 2025 m. sausio 2 d., siekdama teisingai įvertinti ieškovės kvalifikaciją, perkančioji organizacija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (toliau – VERT) su prašymu paaiškinti dėl VERT ieškovei išduotame Elektros įrenginių eksploatavimo atestate nurodytos išdavimo datos, t. y. ar atestato išdavimo data yra laikoma 2011 m. balandžio 1 d., ar 2023 m. rugpjūčio 2 d. VPT, įvertinusi VERT atsakymą, kuriame nurodyta, jog atestato išdavimas tam pačiam subjektui vėlesnę datą (po pirmos registracijos datos) turi būti laikomas naujo atestato išdavimo data, o ne atestato pratęsimu (kai ankstesnio atestato galiojimo terminas jau yra pasibaigęs), padarė išvadą, jog ieškovė, kuriai Elektros įrenginių eksploatavimo atestatas ketvirtą kartą buvo išduotas 2023 m., pagal kvalifikacijos reikalavimą, suformuluotą vadovaujantis Pirkimo paskelbimo metu galiojusiais Atestavimo taisyklių reikalavimais, kartu su pasiūlymu papildomai turėjo pateikti ir Elektros įrenginių įrengimo atestatą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų tai, kas pirmiau pasakyta, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino.

15.       Nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime, nes ji neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų bei dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo.

16.       Nurodė, kad iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusių Atestavimo taisyklių 32.3 papunktis numatė, kad „Ūkio subjektai, turintys atestatą eksploatuoti elektros įrenginius, įgyja teisę įrengti šiuos kilnojamaisiais daiktais pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą laikomus elektros įrenginius ir objektus iki 1000 V, jei atestate nurodyti elektros tinklo ir įrenginių iki 1000 V eksploatavimo darbai (Atestavimo taisyklių 1 priedo 26 punktas)“. Po 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Atestavimo taisyklės numatė, kad verstis energetikos įrenginių įrengimu ir (ar) eksploatavimu – veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalyje, leidžiama tik energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo atestatą turintiems ūkio subjektams“ (3 punktas), o „asmenys, kuriems išduoti atestatai, suteikiantys teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduotų atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų galiojimo pabaigos, jeigu atitinka Energetikos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą“ (2.1 papunktis).

17.       Atsakovei pateiktame VERT atsakyme į paklausimą nurodyta, jog ieškovei atestatas pirmą kartą buvo išduotas 2011 m. ir galiojo iki 2013 m., antrą kartą išduotas 2013 m. ir galiojo iki 2018 m., trečią kartą išduotas 2018 m. ir galiojo iki 2023 m. ir ketvirtą kartą išduotas 2023 m., kuris galioja iki 2028 m. rugpjūčio 1 d. su priede nurodytais darbais ir suteikia teisę ieškovei vykdyti šiuos elektros įrenginių eksploatavimo darbus: Elektros tinklo ir įrenginių iki 1000 V eksploatavimo darbai (išskyrus oro ir oro kabelių linijas); Specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo darbai; Elektros instaliacijos iki 1000 V eksploatavimo darbai.

18.       Nurodė, kad įvertinus nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reglamentavimą ir VERT išaiškinimą, galima daryti išvadas, jog: 1) ieškovei išduoto galiojančio atestato elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams data laikytina 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir šis atestatas galioja 5  m. (iki 2028 m. rugpjūčio 1 d.); 2) ieškovė pagal jai išduotą atestatą elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams neturi teisės atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbų, nes tam yra išduodamas atskiras atestatas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams, kurį ieškovė įgijo 2025 m. vasario 17 d. ir pateikė teismui kartu su dubliku; 3) pirmojo 2011 m. balandžio 1 d. išduoto atestato elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams ir vėliau ieškovei išduotų atestatų galiojimas yra pasibaigęs, ieškovė jų galiojimo laikotarpiu (2011–2023 m.) pagal juos turėjo teisę atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo ir įrengimo darbus; 4) pirmojo 2011 m. balandžio 1 d. išduoto atestato elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams data, kuri nurodoma vėliau išduotuose atestatuose turi reikšmę sprendžiant dėl ieškovės patirties (atestacijos laikotarpio).

19.       Pažymėjo, kad nors atsakovė motyvuotai atsakė į ieškovės ieškinio argumentus dėl pareigos Pirkime atlikti elektros įrenginių įrengimo darbus ir tuo pačiu turėti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo atestatą, referuodama į Pirkimo sąlygų techninę specifikaciją ir Atestacijos taisykles, tačiau, teismo vertinimu, šis reikalavimas nebuvo aiškiai išreikštas ir iš esmės suformuluotas ydingai, klaidinančiai, tai iš dalies pripažįsta ir pati atsakovė.

20.       Atkreipė dėmesį, kad nurodytą išvadą padarė įvertinęs tekstinę kvalifikacijos reikalavimo išraišką – Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punktą. Iš Pirkimo sąlygų nuostatos tekstinės išraiškos, teismo vertinimu, ieškovė, kuri yra energetikė (ne teisininkė), neatlikusi detalios visų Pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos), Atestavimo taisyklių analizės, pagrįstai galėjo suprasti, jog Pirkime reikalinga turėti teisę verstis elektros įrenginių eksploatavimo darbais ir pateikti iki 2019 m. sausio 1 d. išduotą tokią teisę patvirtinantį atestatą. Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nėra minimi elektros įrenginių įrengimo darbai, o ir reikalavimas pateikti atestatą po asterisko ženklu yra alternatyvus ir susietas su atestato elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams išdavimo data – atestatas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams reikalingas, jei atestatas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams išduotas po 2019 m. sausio 1 d.

21.       Pažymėjo, kad negali sutikti su atsakovės teisiniais argumentais ir motyvais, jog Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra teisininkė, jos veiklos sfera yra kita (energetika), o teisinės pagalbos sutartį ji sudarė tik prasidėjus ginčams Pirkime, Pirkimo sąlygos jai, o ir kitiems tiekėjams, turi būti suprantamos aiškiai lingvistiškai. Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Pirkimo sąlygų tekstinė išraiška, kuri suponavo reikalavimą turėti teisę atlikti elektros įrenginių eksploatavimo darbus, lėmė pagrįstą ieškovės vertinimą ir galėjo nulemti kitų tiekėjų vertinimą, jog turima teisė atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbus Pirkime yra pakankama.

22.       Nurodė, kad kaip nustatė iš VERT išaiškinimo ir Atestavimo taisyklių, atestatai elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams yra išduodami 5 m., todėl kvalifikacinis dokumentas (atestatas) elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams (išduotas iki 2019 m. sausio 1 d.) Pirkimo paskelbimo metu (2024 m. birželio 10 d.) neegzistavo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė klaidingai vertino, kad jos turimas atestatas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams yra tinkamas, nes jame nurodyta pirma registracijos data – 2011 m. balandžio 1 d., o galiojimo pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 1 d.

23.       Pažymėjo, kad atsakovė Pirkimo sąlygose tinkamai neatskleidė, kokiu tikslu nustatė reikalavimą turėti ir pateikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams atestatą išduotą iki 2019 m. sausio 1 d., juolab kad galiojančių tokių atestatų Pirkimo paskelbimo metu negalėjo būti. Kvalifikacinio reikalavimo nustatymas negalėjo būti savitikslis, todėl Pirkimo sąlygose privalėjo būti aiškiai atskleista, kokią aplinkybę jis pagrindžia – ar tiekėjų patirtį atliekant elektros įrenginių eksploatavimo darbus ar turimą kvalifikaciją (teisę) atlikti elektros įrenginių eksploatavimo ir įrengimo darbus. Todėl Pirkimo sąlygose atskleidžiant reikalingą turėti teisę (kvalifikaciją) verstis tam tikra veikla, turėjo būti nurodyta, jog reikalingas tokią teisę pagrindžiantis dokumentas.

24.       Ieškovė viso proceso metu atsižvelgdama į suformuluoto reikalavimo tekstinę reikšmę ir turimą atestatą bei jame nurodytus duomenis apie jo išdavimo datą (2011 m. balandžio 1 d.) nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jos pateiktas atestatas atitinka Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte reikalaujamą kvalifikacinį dokumentą. Be to, pagal Pirkimo sąlygas reikalaujamo kvalifikacinio dokumento perkančiajai organizacijai pateikti nereikėjo, nes ji tiekėjo kvalifikacija įsipareigojo įsitikinti pagal valstybės institucijų duomenų bazes (šiuo atveju VERT).

25.       Atkreipė dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog ir pati perkančioji organizacija nebuvo tikra, ar ieškovės turima kvalifikacija ir kvalifikacinis dokumentas (atestatas) atitinka Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto reikalavimus, todėl kreipėsi į ieškovę dėl jos atitikties keliamiems kvalifikacijos reikalavimams paaiškinimo. Pranešimu perkančioji organizacija prašė ieškovės pateikti dokumentą, įrodantį, kad UAB „NEST Baltija“ turi teisę verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais. Gavusi ieškovės pateiktą atsakymą, kuriuo ši aiškino teisės verstis veikla turėjimą, ieškovę 2024 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu pripažino laimėjusia Pirkimą.

26.       Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad reikalavimai Pirkimo sąlygose buvo nustatomi pagal pakitusį teisinį reguliavimą (Atestacijos taisykles, Energetikos įstatymą), kuris tiek tiekėjai, tiek ir perkančiajai organizacijai iki atstovavimo sutarčių su profesionaliais teisininkais (advokatais) sudarymo, pasirodė painus, o tai galėjo lemti neaiškių bei klaidinančių Pirkimo sąlygų parengimą bei painiavą dėl ieškovės turimo atestato galiojimo termino skaičiavimo.

27.       Nurodė, kad Kvalifikacinių reikalavimų ir reikalavimų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartams atitikties deklaracijoje (toliau – Deklaracija) pažymėtas ieškovės atsakymas dėl atestato turėjimo, galėjo būti nulemtas neaiškių Pirkimo sąlygų ir pakitusio bei pakankamais painaus ieškovei (tiekėjai) teisinio reguliavimo, nes ji pažymėjo, jog turi atestatą elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams, o šią grafą reikėjo pildyti tik jei atestatas eksploatavimo darbams buvo išduotas po 2019 m. sausio 1 d., nors ieškovės pozicija visą laiką Pirkime išliko nuosekli – jos turimas atestatas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatacijos darbams suteikia jai teisę atlikti ir elektros įrenginių įrengimo darbus. Pastarąją poziciją, susipažinusi su ieškovės paaiškinimais, pripažino ir atsakovė, pripažindama ją laimėtoja.

28.       Iki teisinio reguliavimo (Atestavimo taisyklių) pasikeitimo 2019 m. sausio 1 d. ieškovė nuo 2011 m. balandžio 1 d. turėjo teisę verstis elektros įrenginių įrengimo darbais, tokia teisė pagal turimą atestatą elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatacijos darbams, jai išliko ir po pasikeitusio teisinio reguliavimo, t. y. iki 2023 m., nes tokią teisę jai suteikė turimas atestatas išduotas 2018 m., todėl jos pozicija ir veiksmai procese vertintini, kaip pagrindžiantys ieškovės įsitikinimą, ją turint teisę atlikti elektros įrenginių įrengimo darbus.

29.       Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus ir argumentus nusprendė, kad atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos neaiškios ir klaidinančios. Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte aiškiai nenurodyta, kad reikalinga teisė verstis elektros įrenginių įrengimo veikla, šioje sąlygoje aptariant ir nurodant tik elektros įrenginių eksploatavimo darbus, taip pat aiškiai neatskleidžiant su kuo yra siejama reikalaujamo atestato, elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatacijos darbams, išdavimo data (su pirminiu atestato išdavimu ar galiojančio atestato išdavimu). Pažymėjo, kad atsakovės sutikimas su ieškovės paaiškinimais dėl atestato elektros įrenginių įrengimo darbams turėjimo bei jos paskelbimas laimėtoja, sukūrė tam tikrą lūkestį, jog ieškovė tinkamai suprato Pirkimo sąlygas ir jos turima kvalifikacija atitiko Pirkimo sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė negalėjo atmesti ieškovės pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus, neaiškius reikalavimus, klaidinančiai suformuluotas Pirkimo sąlygas, todėl nusprendė atsakovės priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, panaikinti.

30.       Nurodė, kad atsižvelgdamas į proceso dalyvių argumentus neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog jai turėtų būti leista pašalinti pasiūlymo trūkumus, nes panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo sąlygų neaiškumo bei konstatavus VPĮ 17 straipsnio pažeidimą, neaiškus kvalifikacijos reikalavimas turėtų būti tikslinamas pašalinant jo trūkumus. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nurodyti veiksmai negali būti atlikti vykstančiame Pirkime, pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį ir kasacinio teismo praktiką Pirkimo procedūros privalo būti nutrauktos, tokią pareigą numatant perkančiajai organizacijai. Tokiu būdu yra užtikrinami viešųjų pirkimų principai, o būtent, lygiateisiškumo, skaidrumo suteikiant visiems potencialiems tiekėjams vienodas galimybes varžytis Pirkime pagal aiškias ir nedviprasmiškas Pirkimo sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

31.       Trečiasis asmuo UAB ,,Naujoji šiluma“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados grindžiamos prieštaringais motyvais. Viena vertus, teismas konstatavo, kad ieškovės pozicija visą laiką Pirkime išliko nuosekli, t. y. patvirtino, kad ji suprato, jog Pirkimo objektu yra eksploatacijos ir įrengimo darbai ir manė, kad jos turimas eksploatavimo darbų atestatas suteikia teisę atlikti įrengimo darbus. Kita vertus, padarė išvadą, kad dėl neva neaiškios lingvistinės kvalifikacinio reikalavimo formuluotės, ieškovė galėjo būti suklaidinta, jog prašoma įrodyti turimą patirtį teikiant duomenis apie pirmo (seniausio) atestato elektros įrenginių eksploatavimo darbams išdavimą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku: 1) dėl ko, teismo vertinimu, ieškovė galėjo būti suklaidinta (dėl to, koks yra kvalifikacinis reikalavimas ar dėl to, kokį kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą tiekėjai turėjo pateikti); ir 2) kas, teismo vertinimu, ieškovę suklaidino (Pirkimo sąlygų neaiškumas ar pasikeitęs teisinis reguliavimas).

31.2.                      Įvertinus tai, kad ieškovė suprato, jog Pirkimu yra siekiama įsigyti eksploatavimo ir įrengimo darbus, Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte įtvirtinto reikalavimo nebuvo galima suprasti kitaip, negu jame yra įtvirtinta: jeigu elektros įrenginių eksploatavimo atestatas išduotas po 2019 m. sausio 1 d., turi būti pateiktas atestatas įrengimo darbams atlikti, o ne tik eksploatavimo atestatas. Teismo prielaida, kad ieškovė galėjo būti suklaidinta, jog prašoma pagrįsti patirtį ir pateikti seniausią išduotą atestatą eksploatacijos darbams neišplaukia nei iš lingvistinės Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio formuluotės, nei iš sisteminės Pirkimo dokumentų analizės.

31.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik dėl savo neprofesionalumo, teisės aktų nepaisymo, neturėjo Pirkime reikalaujamo atestato, teismas turėjo prieiti išvados, jog suklydimas yra nulemtas pačios ieškovės, kuri yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, nerūpestingumo, o ne atsakovės veiksmų ir (ar) Pirkimo sąlygų formuluočių. Nė vienas tiekėjas, įskaitant ieškovę, nebuvo suklaidintas.

31.4.                      Teismas nepagrįstai įvertino, kad Pirkimo sąlygose aiškiai neatskleistas reikalavimas turėti teisę verstis elektros įrenginių įrengimo veikla, šioje sąlygoje aptariant ir nurodant tik elektros įrenginių eksploatavimo sąlygas. Priešingai nei nurodo teismas, būtent lingvistinė Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto išraiška patvirtina, kad atsakovė nustatė kvalifikacinį reikalavimą abiem veikloms – elektros įrenginių eksploatavimo ir įrengimo darbams. Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje elektros įrenginių eksploatavimo ir elektros įrenginių įrengimo veiklos yra nurodytos kaip du atskiri siekiamų įsigyti darbų sąrašo punktai, abi veiklos paryškintos.

31.5.                      Net jei vadovaujantis išskirtinai Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto pažodine (lingvistine) formuluote ieškovei būtų kilę klausimų, ar siekiama įsigyti elektros įrenginių įrengimo darbus, į šį klausimą atsako Pirkimo techninės specifikacijos sąlygos, kurių turinys ieškovei rengiant ir pateikiant pasiūlymą Pirkime negalėjo būti nežinomas. Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriame patvirtino, kad su Pirkimo sąlygomis susipažino ir sutinka. Teikdama Deklaraciją nurodė, kad turi teisę verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais. Atsakovei kreipusis į ieškovę dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams paaiškinimo, atsakyme pažymėjo, kad įsipareigoja esant poreikiui ir jei būtų paskelbta laimėtoja iki darbų objekte pradžios pateikti papildytą atestatą „Elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais“, o tai patvirtina tiek faktą, kad ji suprato kvalifikacinio reikalavimo turinį, tiek ir tai, jog pasiūlymų pateikimo dienai neturėjo atestato, leidžiančio atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbus.

31.6.                      Priešingai nei nurodo teismas, būtent dėl to, kad ieškovė yra „energetikė“, ji turėjo suprasti (negalėjo nesuprasti), jog atsakovė nustatė kvalifikacinį reikalavimą turėti teisę atlikti tiek elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo, tiek įrengimo darbus. Vieša informacija apie jos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose leidžia daryti išvadą, kad ji yra patyrusi viešųjų pirkimų dalyvė, gebanti tiek sistemiškai įvertinti Pirkimo sąlygas, tiek suvokti jos veiklos sričiai keliamus reikalavimus.

31.7.                      Teismo vertinimas, kad Pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nes ieškovė nėra teisininkė, yra nepagrįstas ir prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Viena vertus, lingvistinė sąlygų formuluotė yra aiški. Kita vertus, teismai laikosi pozicijos, kad Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas.

31.8.                      Teismas nepagrįstai įvertino, kad Pirkimo sąlygose aiškiai neatskleista, su kuo siejama reikalaujamo atestato elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatacijos darbams, išdavimo data (su pirminiu atestato išdavimu ar galiojančio atestato išdavimu). Iš Pirkimo sąlygose nurodytų Atestavimo taisyklių nuostatų bei 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, yra aišku, kodėl, jeigu atestatai išduoti vėliau negu 2019 m. sausio 1 d., iš tiekėjo reikalaujama pateikti papildomai atestatą elektros įrenginių įrengimo darbams atlikti.

31.9.                      Aplinkybė, kad nėra tiekėjų, turinčių iki 2019 m. sausio 1 d. išduotų atestatų, nepaneigia fakto, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas pateikti „atskirus“ atestatus, jeigu eksploatavimo atestatas išduotas po 2019 m. sausio 1 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad pasiūlymų pateikimo metu galiojusiose Atestavimo taisyklėse dar buvo numatyta, jog „dvigubi“ atestatai galioja iki kiekvieno jo konkrečios galiojimo pabaigos, todėl ji vertino, kad dar yra galiojančių ir naudojamų tokio turinio atestatų ir tuo pagrindu Pirkimo sąlygose numatė diferencijavimą.

31.10.                      Teismo prielaida, kad ieškovė galėjo būti suklaidinta tokios sąlygos yra nepagrįsta ir nesuderinama su kitais skundžiamo sprendimo motyvais. Viena vertus, teismas nusprendžia, kad ieškovė galbūt nežinojo, jog pagal teisinį reguliavimą ji su 2023 m. išduotu atestatu negali vykdyti įrengimo darbų. Kita vertus, teismas padarė prielaidą, kad ieškovė suprato, jog atestatai išduodami 5 m. ir tai teoriškai galėjo suklaidinti ją dėl kvalifikacinio reikalavimo turinio. Ieškovė klydo ne dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, o dėl to, kad pati neįsigilino į jos veiklai taikomą reguliavimą ir klaidingai manė, jog jos turimas atestatas yra tinkamas elektros įrenginių įrengimo darbams atlikti.

31.11.                      Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės kvalifikacinio reikalavimo nesuvokimą. Skundžiamu sprendimu formuojama ydinga viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo praktika, kuomet tiekėjui bylos metu pasiskundus dėl tariamo sąlygų neaiškumo, tokio tiekėjo interesas automatiškai tenkinamas ir procedūros nutraukiamos neatsižvelgiant į tai, kad tiekėjas klausimų dėl sąlygos teisėtumo ir aiškumo ikiteismine tvarka nekėlė, nevertinant ir neišsaugant pirkimo objekto. Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nors turėjo visas galimybes ginti savo teises teikdama pretenzijas dėl jos nuomone neteisėtų sąlygų, tačiau to nedarė, pateikė pasiūlymą, kuriame patvirtino, kad su visomis sąlygomis sutinka ir jos yra aiškios.

31.12.                      Teismas netinkamai įvertino atsakovės veiksmus. Vien tai, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su paklausimu, neįrodo, jog pačiai atsakovei kilo abejonių dėl kvalifikacijos reikalavimo neaiškumo. Aplinkybė, kad atsakovė buvo paskelbusi pasiūlymų eilę, kurią vėliau panaikino, neturi reikšmės Pirkimo sąlygų aiškumui ir tiekėjo deklaruojamam sąlygų suvokimui. Ieškovės pasiūlymą ginčijo apeliantė, kurios pretenziją atsakovė patenkino ir panaikino pirmąjį sprendimą dėl pasiūlymų eilės. Tai reiškia, kad ieškovės pripažinimas Pirkimo laimėtoja neegzistuoja ir atsakovė nuosekliai viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ieškovė neturi teisės verstis veikla kaip to reikalaujama pagal Pirkimo sąlygas.

31.13.                      Teismo sprendimas nutraukti procedūras yra nepagrįstas, nes neįvertintos esminės aplinkybės ir neigiami procedūrų nutraukimo padariniai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei negalės būti sudaryta galimybė paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą, tačiau nevertino Pirkimo objekto išsaugojimo galimybės ir reikšmės. Procedūrų nutraukimas sukelia racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimą – atsakovė ne tik turėtų skelbti naują pirkimą, kas lemia ilgesnį siekiamų įsigyti darbų laikotarpį, bet ir rizikuoja objektą įsigyti už didesnę kainą. Be to, Pirkimo procedūrų nutraukimas lemia atsakovės ir apeliantės interesų pažeidimą: 1) Pirkimo rezultatai lemia, kad apeliantė turi teisę sudaryti ir vykdyti Pirkimo sutartį, o ši teisė buvo eliminuota nutraukus procedūras; 2) atsakovės interesas užbaigti Pirkimo procedūras nėra išnykęs. Priešingai, atsakovė sudarytų sutartį su apeliante ir 2024 m. darbų kainomis įsigytų objektą

32.       Ieškovė UAB ,,NEST Baltija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

32.1.                      Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, neva Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje nurodytos veiklos buvo vienodai išskirtos. Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje aiškiai suformuotas tik kvalifikacijos reikalavimas turėti teisę vertis energetikos įrenginių eksploatavimo veikla. Šalia šio reikalavimo pateikiamas komentaras su asterisko ženklu dėl įrodomojo dokumento (atestato) pateikimo, neturi savarankiško kvalifikacijos reikalavimo statuso. Nei šios informacijos turinys, nei jos pateikimas neleidžia suprasti, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje suformuluoti du atskiri kvalifikacijos reikalavimai.

32.2.                      Nustatant kvalifikacijos reikalavimo turinį atsakymo neturi būti ieškoma techninėje specifikacijoje bei sutarties nuostatose, nes pareiga turėti tam tikrą atestatą vykdant sutartį ir viešojo pirkimo metu suformuoti kvalifikacijos reikalavimai gali ne visa apimtimi sutapti. Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje nebuvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuotas kvalifikacijos reikalavimas turėti teisę vertis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais (kaip kvalifikacijos reikalavimas), todėl ieškovė pagrįstai laikė, kad tokios teisės įrodinėti teikiant pasiūlymą jai nereikia. Tokiu būdu atitinkamo atestato (elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams) turėjimo klausimas tampa sutarties vykdymo sąlyga.

32.3.                      Apeliantė nepagrįstai siekia sudaryti klaidiną įspūdį, neva ieškovė iš tiesų kitaip suprato Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio reikalavimą, nei teigia. Ieškovė patvirtino, kad pateiktų atestatą elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams, neginčijo, jog toks atestatas bus reikalingas sutarties vykdymo metu. Atitinkamo atestato neturėjimas pasiūlymų pateikimo dienai yra visiškai galimas, jei toks kvalifikacijos reikalavimas nesuformuotas ir nekeliamas, o būtent taip Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio sąlygą suprato ieškovė.

32.4.                      Net ir tuo atveju jei būtų vertinama, kad atestato dėl elektros įrenginių įrengimo darbų pateikimas buvo numatytas Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje, jo pateikimas susietas su sąlyga, kuri yra klaidinanti, nes be detalios teisės aktų analizės ir itin specifinių specialiųjų žinių negalėjo būti aišku, kad atestatai, kurie yra tiesiog pratęsiami baigiantis jų galiojimo terminui, nelaikytini tuo pačiu atestatu, kurio terminas pratęsiamas. Be VERT paaiškinimų pačiai atsakovei nebuvo aišku, ką sąvoka „išduotas“ reiškia. Elektros įrenginių eksploatavimo veiklą ieškovė vykdė eilę metų, todėl manė, kad jai atestatas išduotas dar 2011 m. ir visą laiką pratęsiamas.

32.5.                      Teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybę, jog Pirkimo sąlygose atitinkami reikalavimai nebuvo tinkamai suformuoti pirmiausia lėmė pačios atsakovės veiksmai, nes būtent ji, kaip perkančioji organizacija yra atsakinga už tinkamą Pirkimo sąlygų parengimą. Pirkimo dalyviai neturi pareigos siūlyti įtraukti papildomus reikalavimus, kurių atsakovė nepasirinko vertinti, taip pat, neturi pareigos atlikti teisės aktų reguliavimo analizės už atsakovę. Viešojo pirkimo dalyviai siekia įvertinti Pirkimo sąlygose jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovė (kaip ir kiti tiekėjai) neturi pareigos analizuoti teisinio reguliavimo bei nustatyti, kokio tipo atestatai atitinkame Pirkime turėtų būti reikalaujami, nes tai yra perkančiojo subjekto užduotis ir pareiga.

32.6.                      Ieškovė sutinka, kad toks kvalifikacijos reikalavimas, kaip jį aiškina apeliantė, galėjo būti nustatytas Pirkimo sąlygose, nes jis susijęs su Pirkimo objektu ir darbais, kurie bus vykdomi, tačiau perkantysis subjektas buvo laisvas pasirinkti netikrinti, ar tiekėjai tokį atestatą turi pasiūlymų pateikimo metu. Todėl lieka neaišku, kodėl ieškovė (kaip „energetikė“) turėjo suprasti, kad atitinkamas reikalavimas visgi buvo nustatytas, jei to nelemia Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lingvistinė išraiška.

32.7.                      Dar daugiau, itin svarbu atkreipti dėmesį, kad iš pradžių tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas, kokia yra atestato įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams pateikimo „sąlyga“, t. y. ar atestatas eksploatavimo darbams turi būti išduotas pirmą kartą iki 2019 m., ar paskutinis jo pratęsimas turi būti atliktas iki 2019 m. ir jis turi vis dar galioti (vėliau paaiškėjo, kad tokia situacija negalima). Tačiau tarp šalių nebuvo ginčo, kad reikalavimas elektros įrenginių įrengimo iki 1000 V įtampos darbams kaip savarankiškas reikalavimas niekuomet nebuvo numatytas Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje. Jei atskiras kvalifikacijos reikalavimas būtų nustatytas, jis turėtų būti aiškiai numatytas ir įrodomojo dokumento pateikimas nebūtų susietas su tam tikros sąlygos buvimu ar nebuvimu.

32.8.                      Nors apeliantė teigia, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio turinys yra aiškus ir visiems turėjo būti vienodai suprantamas, tačiau nepaaiškino, kodėl teisinio reguliavimo iš karto teisingai nesuprato pati atsakovė, kodėl įtvirtinta atestato pateikimo sąlyga, kuri objektyviai neegzistuoja, kodėl kvalifikacijos reikalavimas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimui nebuvo aiškiai ir tiksliai suformuotas kaip savarankiškas reikalavimas.

32.9.                      Apeliantės pretenzijos ieškovei, neva ji tik dėl nuo jos priklausančių priežasčių neįgijo reikiamo atestato, yra nelogiškos. Ieškovė turi pareigą įgyti atitinkamus atestatus tada, kai jie jai reikalingi konkretiems darbams atlikti. Nėra įstatymų, įpareigojančių tai padaryti vienu ar kitu metu. Jei atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas Pirkimo sąlygose būtų buvęs aiškiai numatytas, ieškovė būtų šį atestatą gavusi anksčiau, tačiau tokia pareiga nebuvo nustatyta. Ieškovei dirbant ir būnant atestuota 12 m. nekyla kliūčių gauti dar vieną atestatą. Teisinis reguliavimas pasikeitė tik formaliai (reikalingas „atskiras“ atestatas), tačiau ne iš esmės – tokią teisę ieškovė turėjo daugelį metų.

32.10.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto neteisėtumą nustatė remdamasis ne ieškovės subjektyviu vertinimu, o pagal savo vidinį įsitikinimą. Vien tai, kad teismas skundžiamame sprendime nesutiko su apeliantės pozicija, nereiškia, jog jis netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją.

32.11.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismui nutraukus Pirkimą buvo paneigta jos teisė sudaryti sutartį pasiūlyme nurodyta kaina ir atsakovės galimybė sudaryti Pirkimo sutartį bei įsigyti darbus už jos pasiūlytą kainą. Teismui konstatavus, kad Pirkimo dalyviai jame varžėsi pagal netinkamai parengtas (neaiškias ir (ar) dviprasmiškas) Pirkimo sąlygas jis pagrįstai priėjo prie išvados, kad toks varžymasis nevyko lygiaverčiai. Tai reiškia, kad nė vienas Pirkimo dalyvis neturi teisės reikalauti būti pripažintas Pirkimo laimėtoju – neįmanoma konkuruoti pagal Pirkimo sąlygas, kurios suprantamos skirtingai. Jei apeliantei būtų suteikta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį nepaisant Pirkimo sąlygų trūkumų, tai reikštų esminį ieškovės interesų pažeidimą bei viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Racionalus lėšų panaudojimas nėra vienintelis atsakovės interesas ir tikslas. Pati atsakovė prašė teismo Pirkimo procedūras nutraukti ex officio (savo iniciatyva) nustačius Pirkimo sąlygų neaiškumą. 

33.       Atsakovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

33.1.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neturėjo tinkamo ir teisės aktus atitinkančio atestato, kuris leistų jai atlikti tiek elektros įrenginių eksploatavimo, tiek įrengimo darbus. Tokiu atveju susidaro situacija, kad atsakovei teisėtai ir pagrįstai atmetus ieškovės pasiūlymą, teismo priimtame sprendime bandoma įrodyti, jog ieškovė galėjo nesuprasti Pirkimo sąlygų turinio ir buvo įsitikinusi, jog jos turimas atestatas yra tinkamas.

33.2.                      Pirkimo sąlygose buvo nustatytas aiškus kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui turėti teisę verstis elektros įrenginių eksploatavimo ir įrengimo darbais. Kaip teisingai pažymėjo teismas, reikalavimas pateikti atestatą po asterisko ženklu yra alternatyvus ir susietas su atestato elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams išdavimo data – atestatas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams reikalingas, jei atestatas elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbams išduotas po 2019 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, pats teismas pripažino, kad iš reikalavimo turinio yra akivaizdu, jog reikalaujama turėti teisės verstis elektros įrenginių eksploatavimo darbais atestatą, jei atestatas išduotas iki 2019 m. sausio 1 d., ir, teisės verstis elektros įrenginių eksploatavimo darbais bei teisės verstis elektros įrenginių įrengimo darbais atestatus, jei atestatas išduotas po 2019 m. sausio 1 d.

33.3.                      Atsakovei nesuprantama, kodėl sprendime kartu teismas pateikė ir sau, ir Pirkimo sąlygoms prieštaraujančius argumentus, neva Pirkimo sąlygose neatskleista, kad reikalinga teisė verstis elektros įrenginių įrengimo veikla. Kartu visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms teismo pozicija, neva Pirkimo sąlygų 3.6  papunkčio lentelės 2 punkte nei vienu žodžiu nėra minimi elektros įrenginių įrengimo darbai (minimi tik elektros įrenginių eksploatavimo darbai), kai iš Pirkimo sąlygų aiškiai matyti, jog aptariami tiek eksploatavimo, tiek įrengimo darbai, o svarbiausia – pats teismas tai vertino ir komentavo.

33.4.                      Nepaisant to, ar kvalifikacijos reikalavimas būtų grindžiamas atitinkamų atestatų (pagal jų išdavimo datą) pateikimu, ar būtų nurodyta, jog tiekėjai turi turėti teisę verstis tiek elektros įrenginių eksploatavimo, tiek įrenginių įrengimo veikla, galutinis reikalavimu pasiekiamas rezultatas ir pats reikalavimas nesikeistų – tiekėjai vis tiek turėtų įrodyti, jog turi teisę verstis atitinkamomis veiklomis ir abiem atvejais reikalavimo turinys yra aiškus.

33.5.                      Kvalifikacinio reikalavimo turinys atspindi teisinį reglamentavimą, kuris tiekėjams yra privalomas. Ne atsakovė, o teisės aktai nustato, kokius atestatus turinys specialistai gali atlikti atitinkamus darbus, todėl kartu prie nurodyto reikalavimo buvo aiškiai pažymėtas reikalaujamos veiklos teisinis pagrindas: Atestavimo taisyklių 1 skyriaus 2–4 punktai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo esminis Atestavimo taisyklių pakeitimas, kuris lėmė, kad elektros įrenginių eksploatavimo atestatas nebesuteikė teisės kartu eksploatuoti ir įrengti atitinkamų elektros įrenginių. Būtent šis pokytis atsispindi Pirkimo sąlygose bei aiškiai atskleidžia, kad atsakovei buvo aktualu, jog tiekėjai turėtų atestatus, kurie leistų verstis tiek elektros įrenginių eksploatavimo, tiek elektros įrenginių įrengimo veikla.

33.6.                      Pirkimo sąlygos galėtų būti kvestionuojamos neaiškumo kontekste, tiek, kiek tai susiję su pačios perkančiosios organizacijos rengiamomis sąlygomis, specifiniais jos sugalvotais reikalavimais ir jų aprašymu ar netinkamu pritaikymu, bet ne tuo atveju, kai tam tikras atestatas yra privalomas pagal galiojantį ir tiekėjų veiklai taikomą teisinį reglamentavimą. Ginčo objektu yra teisės verstis veikla reikalavimas, kurį numato Atestavimo taisyklės (be atskirų elektros įrenginių eksploatavimo ir elektros įrenginių įrengimo atestato tiekėjai negali atlikti tokio pobūdžio darbų), todėl analogiško reikalavimo perkėlimas į Pirkimo sąlygas negali būti traktuojamas kaip neaiškus ar tiekėjams nesuprantamas.

33.7.                      Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė lingvistiniam aiškinimo metodui, kas visiškai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas. Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma įvertinus lentelėje nurodytą lingvistinę to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus jam.

33.8.                      Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad Pirkimo objektą apibūdinanti techninė specifikacija susijusi su Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto reikalavimu, todėl nėra įmanoma, kad ieškovė nebūtų susipažinusi su techniniais reikalavimais, kurie orientuoti į specifiškai elektros įrenginių įrengimo darbus. Teikdama pasiūlymą ieškovė turėjo būti susipažinusi su Pirkimo technine specifikacija ir, atsižvelgiant į jos turimą specializaciją ir patirtį, neabejotinai suprato jos turinį. Tarp techninės specifikacijos, kurioje detalizuojamas Pirkimo objektas (įrengti ir eksploatuoti elektros įrenginius) ir Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo lingvistinės išraiškos (pateikti įrenginių įrengimo atestatą, jeigu eksploatacijos atestatas išduotas po 2019 m. sausio 1 d.) nėra priešpriešos. Priešingai, sistemiškai vertinant šias nuostatas, galima daryti vienintelę logišką išvadą: atsakovė siekia įsigyti elektros įrenginių iki 1000 V (ar aukštesnės įtampos) įrengimo ir eksploatavimo darbus.

33.9.                      Atsakovė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, kuri yra energetikė (ne teisininkė), neatlikusi detalios visų pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos), Atestavimo taisyklių analizės, pagrįstai galėjo suprasti, jog Pirkime reikalinga turėti teisę verstis elektros įrenginių eksploatavimo darbais ir pateikti iki 2019 m. sausio 1 d. išduotą tokią teisę patvirtinantį atestatą. Viena vertus, ieškovė neturi būti teisininkė, kad žinotų, kokie teisės aktai ir reikalavimai yra taikomi jos vykdomai veiklai. Kita vertus, teismas bando pateisinti ieškovę, kad ji, neatlikusi detalios Pirkimo dokumentų analizės, galėjo nesuprasti, koks atestatas yra tinkamas ir nepagrįstai jos pasyvumo pasekmes bando perkelti atsakovei bei tariamam Pirkimo sąlygų neaiškumui.

33.10.                      Aplinkybę, kad Pirkime nustatytas kvalifikacinis reikalavimas ieškovei buvo aiškus, patvirtina ir jos veiksmai ar jų nebuvimas. Teikdama Deklaraciją ieškovė nurodė, kad turi teisę verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais, taigi suprato, jog Pirkimo sąlygose yra keliamas būtent toks reikalavimas. Deklaracijoje taip pat buvo aiškiai ir didžiosiomis raidėmis parašyta, kad pastaroji dalis pildoma tik tuo atveju, jeigu atestatas išduotas vėliau nei 2019 m. sausio 1 d. Be to, atsakovei pasikreipus į ieškovę dėl atitikties keliamiems kvalifikacijos reikalavimams, pateiktame atsakyme ji nurodė, kad įsipareigoja esant poreikiui ir jei būtų paskelbta laimėtoja iki darbų objekte pradžios pateikti papildytą atestatą, kas patvirtina tiek faktą, kad ieškovė suprato kvalifikacinio reikalavimo turinį, tiek ir aplinkybę, jog pasiūlymų pateikimo dieną neturėjo atestato, leidžiančio atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbus.

33.11.                      Teismo pozicija dėl galiojančių atestatų nebuvimo nesusijusi su nustatyto reikalavimo tariamu neaiškumu. Šiuo atveju tai ar yra, ar nėra tiekėjų, turinčių iki 2019 m. sausio 1 d. išduotą atestatą, nekeičia fakto, kad Pirkimo sąlygose yra aiškiai išskirta ir numatyta, kad remiantis atestatų išdavimo (o ne pratęsimo ar kokia nors kita) data turi būti pateikiami skirtingi atestatai. Aplinkybė, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu neturėjo reikiamo atestato ir visais įmanomais būdais bando tai pateisinti, nesudaro pagrindo spręsti, kad kvalifikacijos reikalavimas yra neaiškus.

33.12.                      Pirminis ieškovės pripažinimas laimėtoja nepatvirtina nei Pirkimo sąlygų neaiškumo, nei ieškovės lūkesčio, kad ji atitinka Pirkime keliamus reikalavimus. Viešuosiuose pirkimuose taikomas pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas, per kurį suinteresuotas dalyvis gali prašyti susipažinti su laimėtojo pasiūlymu ir, gavęs dokumentus, teikti pretenziją, o vėliau – ieškinį dėl pasiūlymo neatitikties reikalavimams. Be to, pirkimų vykdytojai turi teisę patys savo iniciatyva panaikinti pasiūlymo vertinimo rezultatus ir atlikti pakartotinį pasiūlymų vertinimą. Kitaip tariant, nepaisant to, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog jos atestatas yra tinkamas, nepadaro jos turimo atestato tinkamu.

33.13.                      Teismo sprendimas nutraukti Pirkimą grindžiamas išimtinai subjektyviais aspektais, vertinant, ką ir kaip suprato ar nesuprato ieškovė, nors pačiam teismui konstatavus, jog Pirkime nustatytas kvalifikacinis reikalavimas atitinka galiojantį ir privalomą teisinį reguliavimą, kartu jis pripažino ir sąlygų aiškumą (nes tokio reikalavimo turinį nulėmė teisės aktai), todėl nebuvo pagrindo nutraukti pirkimą. Be to, ieškovei neginčijus Pirkimo sąlygų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, su jomis sutikus ir pateikus pasiūlymą Pirkime, ji prarado teisę jas ginčyti, taigi sprendimu iš esmės patvirtintus ieškovės teisę Pirkimo sąlygas ginčyti po termino, teismas nepagrįstai pripažino, kad ji gali piktnaudžiauti savo teise ir bet kuriuo momentu ginčyti Pirkimo sąlygas, neatsižvelgiant į tai, kad su jomis sutiko bei pateikė pasiūlymą Pirkime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

34.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

35.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

36.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

37.       AB „Panevėžio energija“ vykdo viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Akademijos katilinės rekonstravimo darbų pirkimas“, kuriame ieškovė pateikė pasiūlymą.

38.       Perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės pasiūlymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, 2024 d. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į ieškovę dėl kvalifikacijos paaiškinimo. Informavo, kad viešai pateiktoje informacijoje nepastebėti duomenys apie teisę verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais (CBP-19).

39.       Ieškovė paaiškino, kad UAB ,,NEST Baltija“ atestatas išduotas 2011 m. balandžio 1 d., pratęstas 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir galioja iki 2028 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, atestatas, suteikiantis UAB „NEST Baltija“ teisę verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbais, išduotas iki 2019 m. sausio 1 d., todėl ji neturėjo pateikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbų atestato. Atestato suteikiamų teisių apimtis nustatoma pagal atestato išdavimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl tai, kad atestatas vėliau yra pratęstas nereiškia, jog pasikeičia atestato išdavimo metu suteiktų teisių apimtis (1 t., b. l. 115–117). Perkančiosios organizacijos pranešimu 2024 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė buvo informuota, kad yra paskelbta Pirkimo laimėtoja (1 t., b. l. 64).

40.       Atsakovė 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo ieškovę, kad pakartotinai išnagrinėjusi jos pasiūlymo atitiktį techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams, nustatė, jog ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 1 priedo ,,Techninė specifikacija“ dalies ,,Techninė užduotis“ 6.11.2 papunkčio bei dalies ,,Techniniai reikalavimai“ 7.1.7 papunktyje nustatytų reikalavimų, taip pat pažymėjo, kad ieškovei išduotas atestatas nesuteikia teisės verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais, todėl nusprendė atmesti jos pasiūlymą (1 t., b. l. 118).

41.       Ieškovė 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto pasiūlymo atmetimo Pirkime, kurioje nurodė, kad jos pasiūlymo atmetimas dėl tariamos neatitikties techninės specifikacijos 6.11.2 ir 7.1.7 papunkčių reikalavimams yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad atestatą dėl teisės verstis elektros įrenginių iki 1000V įtampos įrengimo darbais privaloma pateikti tik tuo atveju, jei atestatas įrenginių eksploatacijai išduotas vėliau nei 2019 m. sausio 1 d. Ieškovei atestatas pirmą kartą buvo išduotas 2011 m. balandžio 1 d., vėliau jo galiojimas buvo tik pratęsiamas. Tai, kad atestatas vėliau yra pratęstas, nereiškia, kad pasikeičia atestato išdavimo metu suteiktų teisių apimtis. Atkreipė dėmesį, kad savarankiškas reikalavimas pateikti atestatą įrenginių įrengimo darbams nebuvo suformuluotas Pirkimo dokumentuose. Pažymėjo, kad tuo atveju jei atsakovė laikys, jog pagal specialiųjų teisės aktų reikalavimus ieškovei reikalinga turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti elektros įrenginių iki 1000V įtampos įrengimo darbus, nors jai ir yra išduotas atestatas „Elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbai“ iki 2019 m. sausio 1 d., ieškovei turi būti sudaryta galimybė paaiškinti pasiūlymą, be kita ko, Pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus (1 t., b. l. 137–143).

42.       Atsakovė 2024 m. rugsėjo 17 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad ieškovės pasiūlymo atmetimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl priimtas sprendimas negali būti panaikinamas, o pasiūlymas negali būti pripažįstamas Pirkimo laimėtoju. Be kita ko, pažymėjo, kad teikdama atsakymą į pretenziją papildomai nepasisako dėl ieškovės atitikties Pirkimo sąlygų 3.6 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, nes tai neturi teisinės reikšmės sprendimui, kuris priimtas remiantis kitais pagrindais (1 t., b. l. 213–219).

43.       Tarp perkančiosios organizacijos ir ieškovės laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. vyko ginčas, kuris buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu tenkinant ieškovės ieškinį ir panaikinant perkančiosios organizacijos sprendimą (1 t., b. l. 12–21). 

44.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą ir Pirkimo laimėtoja pripažino ieškovę. Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu pateikė pretenziją.

45.       Atsakovė, siekdama įsitikinti ieškovės atitiktimi Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, 2025 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į VERT, prašydama paaiškinti jos ieškovei išduoto atestato datą bei patvirtinti, kad iki 2019 m. sausio 1 d. ieškovė turėjo galiojantį atestatą. VERT 2025 m. sausio 15 d. pateiktame atsakyme paaiškino, kad ieškovės atestatas pirmą kartą buvo išduotas 2011 m. ir galiojo iki 2013 m., antrą kartą išduotas 2013 m. ir galiojo iki 2018 m., trečią kartą išduotas 2018 m. ir galiojo iki 2023 m. ir ketvirtą kartą išduotas 2023 m. ir galioja iki 2028 m. rugpjūčio 1 d. su priede nurodytais darbais ir suteikia teisę ieškovei vykdyti šiuos elektros įrenginių eksploatavimo darbus: elektros tinklo ir įrenginių iki 1000 V eksploatavimo darbai (išskyrus oro ir oro kabelių linijas); specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo darbai; elektros instaliacijos iki 1000 V eksploatavimo darbai (DOK-1027).

46.       Atsakovė, įvertinusi VERT atsakymą ir pakartotinai išnagrinėjusi ieškovės Pirkimui pateiktus dokumentus dėl atitikties keliamiems kvalifikacijos reikalavimams, nustatė, kad tiekėja neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (atestatas yra išduotas 2023 m. (vėliau nei 2019 m. sausio 1 d.) ir nesuteikia teisės verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais (ar aukštesnės įtampos)). Atsižvelgdama į tai, 2025 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą (1 t., b. l. 125–126).

47.       Ieškovė 2025 m. sausio 22 d. pateikė pretenziją, kuria nesutiko su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu. Nesutikimą su priimtu sprendimu motyvavo tuo, kad: 1) Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas savarankiškas reikalavimas turėti teisę verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais; 2) įvertinus Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų turinį, susidaro įspūdis, kad anksčiau išduoti atestatai yra tinkami kvalifikacijai pagrįsti, t. y. atestatas dėl teisės atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbus ieškovei pirmą kartą išduotas 2011 m., o vėliau nuosekliai pratęstas, todėl išduotas iki 2019 m., taigi tiekėjos atestatas atitiko nurodytas sąlygas; 3) Pirkimo paskelbimo metu nebuvo nė vieno galiojančio atestato, išduoto iki 2019 m. sausio 1 d. (išduodami atestatai galioja penkerius metus), todėl ir Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatyta sąlyga buvo iš esmės klaidinanti Pirkimo dalyvius. Pažymėjo, kad, tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų, jog ieškovės turimas atestatas nėra pakankamas, ji turėjo suteikti ieškovei galimybę įrodyti, kad tokią teisę turi. Tokia teisė atsiranda būtent dėl to, kad atsakovė nepakankamai aiškiai ir tiksliai suformavo kvalifikacijos reikalavimus, ne visus juos aiškiai išskyrė, tiksliai neįvardijo visų reikalingų ir reikalaujamų atestatų, o plečiamasis Pirkimo sąlygų aiškinimas jau pasiūlymų vertinimo stadijoje lemtų viešųjų pirkimų principų pažeidimą (1 t., b. l. 120–124).

48.       Atsakovė 2025 m. sausio 29 d. raštu ieškovės pretenziją atmetė, nurodydama, kad jos priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovės pasiūlymas negali būti pripažįstamas Pirkimo laimėtoju (1 t., b. l. 127–129). Perkančioji organizacija 2025 m. sausio 31 d. raštu nustatė pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažino apeliantės pasiūlymą.

49.       Ieškovė, vertindama, kad jos pasiūlymas nepagrįstai atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto kvalifikacijos reikalavimo, pateikė ieškinį teismui.

50.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2025 m. sausio 21 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo. Teismas nusprendė, kad atsakovė parengė neaiškias ir klaidinančias Pirkimo sąlygas, t. y. Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte aptarė elektros įrenginių eksploatavimo darbus, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė, jog siekiant pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams reikalinga teisė verstis elektros įrenginių įrengimo veikla. Pripažino, kad skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 4 dalies ir 17 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, pažymėjo, kad pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, Pirkimo procedūros privalo būti nutrauktos, tokią pareigą numatant perkančiajai organizacijai.

51.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę atlikti elektros įrenginių iki 1000 V įrengimo darbus Pirkimo sąlygose buvo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis klaidinantis, suabsoliutindamas subjektyvius ieškovės teiginius. Taip pat atsižvelgdamas vien į ieškovės tariamą kvalifikacinio reikalavimo nesuvokimą, nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Pirkimo procedūras.

52.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu neturėjo tinkamo atestato elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbams atlikti, jį įgijo tik 2025 m. vasario 17 d. (2 t., b. l. 41), todėl, atsižvelgdama į ginčo dalyką, teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisako dėl šių ginčo išsprendimui reikšmingų klausimų: pirma, ar atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nurodytą kvalifikacinį reikalavimą; antra, ar pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, pagrįstai pasisakė dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo aiškinimo vertinant tiekėjo atitiktį

53.       Apeliantė ir atsakovė iš esmės įrodinėjo, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, pažodinė (lingvistinė) Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto formuluotė patvirtina, jog atsakovė nustatė kvalifikacijos reikalavimą tiek elektros įrenginių eksploatavimo, tiek ir įrengimo darbams. Net jei ieškovei dėl jos būtų kilę klausimų, Pirkimo techninės specifikacijos sąlygos, kurios ieškovei negalėjo būti nežinomos, aiškiai siejasi su Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punktu, todėl atsižvelgiant į jas ieškovė galėjo suvokti, kad atsakovė nustatė kvalifikacijos reikalavimą ne tik elektros įrenginių eksploatavimo, bet ir įrengimo darbams. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė lingvistiniam aiškinimo metodui. Aplinkybę, kad Pirkime nustatytas kvalifikacinis reikalavimas buvo aiškus, patvirtina ir pačios ieškovės veiksmai. Pirminis ieškovės pripažinimas Pirkimo laimėtoja nepatvirtina nei Pirkimo sąlygų neaiškumo, nei ieškovės lūkesčio, jog ji atitinka Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus.

54.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliantės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais nesutinka. Teigia, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte buvo aiškiai nustatytas tik reikalavimas turėti teisę verstis energetikos įrenginių eksploatavimo veikla. Pažymi, kad nustatant kvalifikacijos reikalavimo turinį atsakymo neturi būti ieškoma tik techninėje specifikacijoje ar sutarties nuostatose. Net ir tuo atveju, jei būtų galima vertinti, kad atestato dėl teisės verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais pateikimas buvo nustatytas Pirkimo sąlygose, jis susietas su neegzistuojančia sąlyga dėl atestato išdavimo momento, kuri akivaizdžiai klaidina.

55.       Atsižvelgdama į nurodytus šalių argumentus (žr. šios nutarties 53–54 punktus), teisėjų kolegija toliau pasisako dėl Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turinio aiškinimo.

56.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tiekėjo kvalifikacijos patikrinimui ir vertinimui viešuosiuose pirkimuose yra numatytos atskiros procedūros ir stadijos.

57.       VPĮ 35 straipsnis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs ir aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirktų tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančioji organizacija privalo tiksliai laikytis savo pačios iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų, įskaitant pačios perkančiosios organizacijos nustatytas lygiavertiškumo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ prasme. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas ar išaiškinimus pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-180/2017).

58.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 33 punktas).

59.       Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ normų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-150/2010). Taigi, viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

60.       Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

61.       Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Metodika), 9 punkte numatyta, kad teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pagal Metodikos 9 punktą kvalifikacijos reikalavimas dėl tiekėjo teisės verstis atitinkama veikla kiekvienu atveju turi būti aiškiai apibūdinamas, nurodant reikalaujamą veiklą, pateikiant su pirkimu susijusią informaciją, nurodant teisinį pagrindą. Metodika reikalauja, kad pirkimo dokumentuose turėtų būti kuo aiškiau nurodyti reikalavimai teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla. Tuo atveju, kai reikalavimas turėti atitinkamą atestatą, sertifikatą, pažymą, leidimą ar pan. yra numatytas kituose norminiuose teisės aktuose, toks reikalavimas pirkimo dokumentuose nustatomas nepriklausomai nuo numatomos pirkimo sutarties vertės ar trukmės.

62.       Pirkimo sąlygų 1.3 papunktyje nustatyta, kad Pirkimo tikslas – supaprastinto atviro konkurso būdu parinkti tiekėją, kuris pagal sudarytą sutartį perkančiajam subjektui atliktų Akademijos katilinės rekonstravimo darbus. Reikalavimai perkamiems darbams pateikti 1 priede (techninė specifikacija) ir apima: statybos aikštelės parengimą (esamos įrangos demontavimas), dviejų biokuru kūrenamų vandens šildymo katilų su pagalbine įranga, sistemomis ir infrastruktūra, komplekte su kondensaciniu ekonomaizeriu projektavimą, reikalingų įrengimų ir medžiagų komplektavimą, statybos montavimo darbus, bandymus, paleidimą-derinimą, personalo mokymą ir objekto pridavimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka (Pirkimo sąlygų 2.1 papunktis) (1 t., b. l. 66).

63.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 1 priede ,,Techninė specifikacija“ 6 punkte numatyta Akademijos katilinėje suprojektuoti ir pastatyti: Projektuojamos įrangos elektros energijos pajungimą įrengti iš Akademijos katilinės skirstyklos jėgos įvadinio paskirstymo skydo pagal antrą patikimumo kategoriją (6.11.3 papunktis); įrengti tinklo siurbliams Nr.1 ir Nr.3 automatinį rezervo įjungimą (ARĮ). Esamas tinklo siurblys Nr.3 panaikinamas, o jo vietoje įrengiamas analogiškas naujas siurblys su nauju elektros variklio dažnio keitikliu identišku siurblio Nr1 dažnio keitikliui (6.14.1 papunktis); jei esamas dyzelino generatorius nepakankamas, įrengti reikiamos galios dyzelinį generatorių su automatiniu pasileidimu dingus elektros energijos tiekimui įvaduose, užtikrinant katilinės visos katilinės įrangos veikimą nominalia galia ne trumpiau kaip 12 val. laikotarpiu (7.7 papunktis); naujai prijungiamų įrenginių galiai skirstykloje įrengti automatinius reaktyvinės energijos kompensavimo įrenginius 400VAC/425VAC reikiamai galiai (7.12.1 papunktis); patalpose, kurioms technologai numatys sprogią aplinką, būtina įrengti visą elektros įrangą atitinkančią nurodytai sprogimo apsaugos klasei (7.12.16 papunktis).

64.       Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis energetikos įrenginių eksploatacijos veikla ir turėti teisę verstis šiais elektros įrenginių eksploatavimo darbais, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti: elektros įrenginių eksploatavimo darbų sąrašas – elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbai (ar aukštesnės įtampos). Kaip matyti, nurodytas reikalavimas pažymėtas asterisko (,,*“) ženklu, nes po aptariamu kvalifikacijos reikalavimu nurodyta, kad, tuo atveju, jei atestatas išduotas vėliau nei 2019 m. sausio 1 d., papildomai privaloma pateikti: elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbai (ar aukštesnės įtampos). Po aptariamu kvalifikacijos reikalavimu taip pat nurodytas reikalaujamos veiklos teisinis pagrindas: Atestavimo taisyklių 1 skyriaus 2–4 punktai (1 t., b. l. 73–74).

65.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto lingvistinės formuluotės ieškovė pagrįstai galėjo suprasti, jog Pirkime turi būti pateikti duomenys, pagrindžiantys teisę verstis elektros įrenginių eksploatavimo darbais dėl toliau nurodomų motyvų.

66.       Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantė ir atsakovė, Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nebuvo aiškiai nurodytas reikalavimas turėti teisę verstis ir elektros įrenginių įrengimo veikla. Minėta (žr. šios nutarties 64 punktą), kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte, be kita ko, nustatyta, jog tiekėjas turi turėti teisę verstis energetikos įrenginių eksploatacijos veikla ir turėti teisę verstis šiais elektros įrenginių eksploatavimo darbais, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti: elektros įrenginių eksploatavimo darbų sąrašas – elektros įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbai (ar aukštesnės įtampos). Atkreiptinas dėmesys, kad nei dalyje, kurioje pažymėta, kokia veikla tiekėjas turi teisę verstis, nei dalyje, kurioje išskiriami konkretūs šią veiklą apibūdinantys darbai, nėra nurodyti elektros įrenginių įrengimo darbai. Vien tai, kad šalia elektros įrenginių eksploatavimo darbų pateikiama asterisko (,,*“) ženklu pažymėta nuoroda, nukreipianti į paaiškinimą apie papildomai pateikiamus duomenis, jei atestatas išduotas po 2019 m., nepaneigia, jog pačioje kvalifikacijos reikalavimo formuluotėje nėra minimi elektros įrenginių įrengimo darbai, o tai tik papildomai įrodo aptariamos sąlygos dviprasmiškumą, kadangi be papildomo paaiškinimo nėra galimybės identifikuoti kvalifikacijos reikalavimo turinio, jo tikslo (CPK 185 straipsnis).

67.       Antra, aplinkybė, kad perkančioji organizacija po Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punktu asterisko (,,*“) ženklu pažymėtame paaiškinime nurodė, kad elektros įrenginių įrengimo atestatas turi būti pateikiamas, jei elektros įrenginių eksploatacijos atestatas išduotas po 2019 m. sausio 1  d., taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog pastarajame punkte buvo aiškiai nurodytas reikalavimas turėti atestatą, suteikiantį teisę verstis elektros įrenginių įrengimo veikla. Viena vertus, minėta (žr. šios nutarties 67 punktą), kad nei dalyje, kurioje pažymėta kokia veikla tiekėjas turi teisę verstis, nei dalyje, kurioje išskiriami konkretūs šią veiklą apibūdinantys darbai, nėra nurodyti elektros įrenginių įrengimo darbai, todėl be papildomo paaiškino nėra galimybės identifikuoti, dėl kokių priežasčių nurodoma, jog jei eksploatavimo atestatas išduotas po 2019 m. sausio 1 d., papildomai privaloma pateikti įrenginių įrengimo atestatą. Kita vertus, remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusių Atestavimo taisyklių 32.3 papunktis numatė, kad ūkio subjektai, turintys atestatą eksploatuoti elektros įrenginius, įgyja teisę ir įrengti šiuos elektros įrenginius ir objektus iki 1000 V, jei atestate nurodyti elektros tinklo ir įrenginių iki 1000 V eksploatavimo darbai. Po 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Atestavimo taisyklės numatė, kad verstis energetikos įrenginių įrengimu ir (ar) eksploatavimu – veikla, nurodyta Energetikos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, leidžiama tik energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo atestatą turintiems ūkio subjektams (3 punktas).

68.       Taigi, po 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Atestavimo taisyklės nesuteikė teisės elektros įrenginių eksploatavimo atestatą turintiems ūkio subjektams juos ir įrengti, tačiau paliko galimybę įrengimo veiklą vykdyti iki išduotų atestatų galiojimo pabaigos. Todėl, net ir tuo atveju, jei atestatas buvo išduotas iki 2019 m. sausio 1 d., Pirkimo paskelbimo metu (2024 m. birželio 10 d.) elektros įrenginių eksploatavimo atestatai suteikiantys teisę užsiimti ne tik eksploatavimo, bet ir įrengimo veikla, neegzistavo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokios sąlygos nurodymas taip pat yra klaidinantis. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, nei apeliantė, nei atsakovė nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad rengiant pirkimo dokumentus turi būti atsižvelgiama į teisinį reglamentavimą, tačiau sąlygų, neįgyvendinamų pagal įstatymus, nurodymas, negali būti vertinamas kaip jų atitikimas teisės aktų reikalavimams, priešingai, jos neatitinka apibrėžtumo ir aiškumo reikalavimų.

69.       Trečia, pačios atsakovės pozicija dėl aptariamos sąlygos vertinimo prieštaringa. Atsakovė, viena vertus, procesiniuose dokumentuose (atsiliepimo į apeliacinį skundą 22–23 punktai) teigia, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte asterisko (,,*“) ženklu pažymėta sąlyga buvo nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl jos turinys atskleidžia, jog Pirkimo sąlygose buvo išskirti dvejopi atestatai: 1) tuo atveju, jei atestatas išduotas iki 2019 m. sausio 1 d. turi būti pateikiamas vienas atestatas, suteikiantis teisę vykdyti tiek elektros įrenginių eksploatavimo, tiek ir įrengimo darbus; 2) tuo atveju, jei atestatas išduotas po 2019 m. sausio 1 d. arba jau yra pasibaigęs jo galiojimo laikas – atskirus atestatus, suteikiančius teisę vykdyti elektros įrenginių eksploatavimo ir įrengimo darbus. Kita vertus, kaip matyti iš Pirkimo metu atsakovės atliktų veiksmų (žr. šios nutarties 38–44 punktus), net ir nustačiusi, kad iš viešai pateiktos informacijos nepastebėti duomenys apie ieškovės teisę verstis elektros įrenginių iki 1000 V įtampos įrengimo darbais, vadovaudamasi ieškovės paaiškinimais apie tai, jog jai 2011 m. išduotas atestatas suteikia teisę vykdyti elektros įrenginių eksploatavimo ir įrengimo darbus, du kartus paskelbė ieškovę Pirkimo laimėtoja. Tik po to, kai apeliantė pateikė pretenziją ir atsakovė kreipėsi į VERT, prašydama paaiškinti jos ieškovei išduoto atestato datą, ji padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas atestatas suteikia teisę vykdyti tik elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Nurodytos aplinkybės papildomai pagrindžia, kad ir pačiai atsakovei be papildomo paaiškinimo nebuvo aiški Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte asterisko (,,*“) ženklu pažymėta sąlyga, t. y., teisinio reguliavimo netinkamas aiškinimas (supratimas) lėmė neaiškios aptariamos sąlygos suformulavimą. Todėl tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 31, 32 punktai).

70.       Ketvirta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės ir atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto turinį, nepagrįstai suabsoliutino lingvistinį aiškinimo metodą ir neatsižvelgė į tai, jog sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto ir atitinkamų techninės specifikacijos nuostatų turinį, ieškovė turėjo suprasti, kad Pirkimo objektą apima ir elektros įrenginių iki 1000 V įrengimo darbai. 

71.       Sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo metodas iš esmės reiškia, kad, pirkimo (konkurso) sąlygose aiškiai neįtvirtinus vienos ar kitos jų nuostatos (sąvokos) turinio (ir būtent dėl to tarp šalių kilus ginčui), jis galėtų būti teismo nustatytas aiškinantis kitas pirkimo (konkurso) sąlygas. Vis dėlto sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-178-469/2021, 35 punktas).

72.       Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

73.       Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodo apeliantė bei atsakovė, iš atitinkamų techninės specifikacijos nuostatų turinio (žr. šios nutarties 63 punktą), kurios susijusios su Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatytu kvalifikacijos reikalavimu, buvo galima suprasti, kad atsakovė siekia įsigyti ir elektros įrenginių įrengimo darbus, tačiau aptariama Pirkimo sąlygos formuluotė šių teiginių nepatvirtina. Naudojant lingvistinį metodą aiškinant Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punktą ir to paties kvalifikacijos reikalavimo turinį aiškinant sistemiškai, nesutampa nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turinio apimtis, nors iš pačios Pirkimo sąlygos, o ne iš kitų duomenų, jis turėjo būti aiškus ir nedviprasmiškas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, be kita ko, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

74.       Penkta, teisėjų kolegija atmeta apeliantės ir atsakovės argumentą, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto turinį pirmosios instancijos teismas aiškino vadovaudamasis išimtinai subjektyviu ieškovės suvokimu. Pažymėtina, kad šios nutarties 66–73 punktuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog objektyviai įvertinus Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto turinį, matyti, kad jis suformuluotas neaiškiai, dviprasmiškai. Aplinkybė, kad ieškovė, pildydama deklaraciją patvirtino, jog turi teisę vykdyti elektros įrenginių įrengimo darbus, savaime negali būti priežastimi pateisinti pirkimo sąlygos, kurios suformulavimą lėmė pačios perkančiosios organizacijos netinkamas teisinio reguliavimo supratimas, dviprasmiškumą ir klaidinantį pobūdį (žr. šios nutarties 68–69 punktai), turėjusį įtakos teikiant deklaraciją. Minėta, kad tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios sąlygos taikymo padariniai (žr. šios nutarties 69 punktą).

75.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei apeliantė, nei atsakovė pateiktais argumentais nepaneigė teismo išvados dėl Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto neaiškumo ir klaidinančio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priimant ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą buvo pažeista VPĮ 35 straipsnio 4 dalis bei skaidrumo principas (VPĮ 17 straipsnis).

76.       Apeliantė bei atsakovė, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepagrįstai kvestionavo ne tik jos pasiūlymo atmetimą, bet ir pačias Pirkimo sąlygas, jų turinį, nors yra praleidusi terminą Pirkimo sąlygų ginčijimui. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismui nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriame pritaikytos pirkimo sąlygos, teisėtumo, gali paaiškėti akivaizdus perkančiosios organizacijos nukrypimas nuo teisėto elgesio standarto. Teisingas bylos išnagrinėjimas nebūtų įmanomas, jeigu tokiu atveju teismas neturėtų galimybės atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir nuspręsti dėl pirkimo dokumentuose ydingai suformuluotų pirkimo sąlygų teisėtumo. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja akivaizdus perkančiosios organizacijos veiksmų nustatant pirkimo sąlygų neteisėtumas, teismai perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus privalo identifikuoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016, 83 punktas). Kita vertus, klausimas dėl Pirkimo sąlygų 3.6  papunkčio lentelės 2 punkto neaiškumo buvo keliamas tiek ikiteisminėje, tiek ir teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (žr. šios nutarties 47–49 punktus), šalys procesiniuose dokumentuose turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir pasisakė. Atsižvelgiant į tai, remiantis apeliantės ir atsakovės nurodytais argumentais, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskustą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl argumentų, susijusių su Pirkimo nutraukimu, įvertinimo ir išnagrinėjimo rezultato

77.       Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, jie buvo įtraukti į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto (faktiškai) suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004  m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). Tokios praktikos laikomasi ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017).

78.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinio 26–28 punktai, dubliko 14–18 punktai), nurodė, kad nustačius, jog Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra neaiškus, jai turėtų būti sudaryta galimybė ištaisyti pasiūlymo trūkumus ir pateikti papildomus dokumentus. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nuomone dėl galimybės patikslinti pasiūlymą, atsiliepime į ieškinį (atsiliepimo 47 punktas), pažymėjo, kad, tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog ieškovės argumentai dėl Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neaiškumo yra pagrįsti (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), Pirkimas turėtų būti teismo nutrauktas ex officio (pagal pareigas). Byloje taip pat nustatyta, kad klausimas dėl Pirkimo sąlygų 3.6  papunkčio lentelės 2 punkto neaiškumo buvo keliamas tiek ikiteisminėje, tiek ir teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, šalys procesiniuose dokumentuose turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir pasisakė (žr. šios nutarties 76 punktą).

79.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytus šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog jai turėtų būti leista pašalinti pasiūlymo trūkumus. Atkreipė dėmesį, kad panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo bei konstatavus VPĮ 17 straipsnio pažeidimą, kvalifikacijos reikalavimas turėtų būti tikslinamas, tačiau tai negali būti atliekama vykstančiame Pirkime. Todėl pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį Pirkimo procedūros privalo būti nutrauktos. 

80.       Apeliantė ir atsakovė kvestionuoja minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Teigia, kad teismas nevertino Pirkimo objekto išsaugojimo galimybės ir reikšmės. Apeliantės vertinimu, Pirkimo procedūrų nutraukimas lemia jos ir atsakovės interesų pažeidimą: 1) Pirkimo rezultatai lemia, kad apeliantė turi teisę sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartį, o ši teisė eliminuota nutraukus procedūras; 2) atsakovės interesas užbaigti Pirkimo procedūras nėra išnykęs, priešingai, atsakovė sudarytų sutartį su apeliante ir 2024 m. darbų kainomis įsigytų Pirkimo objektą. Be to, atsakovės nuomone, visi esminiai skundžiamo sprendimo argumentai nepagrįstai sietini su subjektyviais veiksmais, t. y. ieškovės Pirkimo sąlygų nesupratimu, o ne realiu Pirkimo sąlygų neaiškumu, todėl Pirkimo nutraukimas nėra tinkama priemonė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

81.       Minėta (žr. šios nutarties 57 punktą), kad perkančioji organizacija turi pareigą pirkimo sąlygas suformuluoti aiškiai, tiksliai bei nedviprasmiškai. Priešingu atveju yra pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, kurių pažeidimas suponuoja pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį iš esmės tenkino dėl to, kad Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas suformuluotas nepakankamai aiškiai ir tiksliai, o tai apsunkino atitikties nustatytam kvalifikacijos reikalavimui vertinimą (žr. šios nutarties 50 punktą). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei pateiktus duomenis, nenustatė pagrindo daryti priešingą išvadą. Aptartos aplinkybės suponuoja, kad nepakeitus Pirkimo sąlygų, tolimesnis Pirkimo procedūros vykdymas ir apeliantės pasiūlymo vertinimas, sudarytų prielaidas pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo reikalavimus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas.

82.       Pažymėtina, kad bet koks pirkimo dokumentų tikslinimas ir (ar) keitimas po pasiūlymų pateikimo iš esmės yra draudžiamas (VPĮ 36 straipsni 6 dalis), o be Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto pakeitimo nėra galimybės išplėsti jo turinio, įtraukiant elektros įrenginių įrengimo darbus, kad būtų aišku kokius tiksliai atestatus tiekėjas turi turėti siekdamas pagrįsti kvalifikaciją. Toks Pirkimo sąlygų pakeitimas laikytinas esminiu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad padėtis yra tokia, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant Pirkimą ir inicijuojant naują. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – dėl padaryto pažeidimo susidariusios atitinkamos padėties ištaisymo negalimumas.

83.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 78–82 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konstatavus Pirkimo sąlygų 3.6 papunkčio lentelės 2 punkto neaiškumą ir klaidinantį pobūdį nėra galimybės išvengti Pirkimo procedūrų nutraukimo. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Pirkimo išsaugojimo galimybės ir reikšmės bei neatsižvelgė į apeliantės ir atsakovės interesus, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi tuo atveju, jei būtų leista tęsti Pirkimą ir sudaryti Pirkimo sutartį, tokie veiksmai nebūtų laikomi teisėtais atsižvelgiant į konstatuotą VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimą.

Dėl procesinės bylos baigties

84.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, kad Pirkimas turi būti nutrauktas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė aptariamos išvados pagrindu suformuluoto išnagrinėjimo rezultato (žr. šios nutarties 77 punktą), todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį procesinį trūkumą, patikslindamas teismo sprendimo rezoliucinę dalį, joje nurodant – nutraukti viešąjį pirkimą, vykdomą supaprastinto atviro konkurso būdu, „Akademijos katilinės rekonstravimo darbų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).

85.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

86.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

87.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

88.       Nagrinėjamu atveju apeliantės skundą atmetus, apeliantė bei atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

89.       Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

90.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. II ketvirtį (2025 m. gegužės mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2024 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 335,90 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 036,67 Eur (2 335,90 x 1,3).

91.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas).

92.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 3 509 Eur (su PVM) išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, prieina prie išvados, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 3 036,67 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: „Nutraukti viešąjį pirkimą, vykdomą supaprastinto atviro konkurso būdu, „Akademijos katilinės rekonstravimo darbų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,NEST Baltija“, juridinio asmens kodas 301560706, iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji šiluma“, juridinio asmens kodas 110868334, 3 036,67 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt šešių eurų ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

Antanas Rudzinskas

Žilvinas Terebeiza