Civilinė byla Nr. e2-535-372/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00528-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.35; ; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „KRS“ ieškinius atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl pirkimo sąlygų ir

n u s t a t ė :

1.       2022-09-14 ieškovė UAB „Požeminės linijos“ priėmė kvietimą dalyvauti CVP IS priemonėmis 2022-09-13 atsakovės paskelbtame supaprastintame 4 240 000 Eur vertės pirkime.

2.       Tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą atsakovė nusprendė vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, t. y. pasiūlymų vertinimų būdą numatytą PĮ 64 str. 1 d. 1 p. Be kainos (K) vertinimo kriterijaus, kuriam suteiktas 70 balų lyginamasis svoris, konkurso sąlygose atsakovė nustatė 5 kokybinius, aplinkosauginius ir socialinius vertinimo kriterijus, kuriems bendrai suteiktas 30 balų lyginamasis svoris: (1) Statinio statybos vadovo patirtis (P) – 10 balų; (2) Vidutinis mažiausias vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius (T) – 10 balų; (3) Sąžiningos prekybos sąlygos (G) – 5 balai; (4) Darbo laiko apskaitos taikymas (L) – 2 balai; (5) Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (A) – 3 balai. Be to, atsakovė nustatė, kad tiekėjo pasiūlymas bus atmestas, jei už kokybės kriterijus tiekėjo pasiūlymas surinks mažiau nei 20 balų.

3.       Iš viso atsakovė nustatė 14 kainos intervalų, kiekvienam iš jų suteikdama konkretų naudingumo balų skaičių. Visų kainos intervalų dydis yra vienodas (28 499,99 Eur be PVM), išskyrus kainos intervalą, už kurį skiriamas maksimalus naudingumo balų skaičius (70 balų) – šio intervalo dydis 3 869 500,00 Eur be PVM.

4.       Pasiūlyme nurodyta statinio statybos vadovo patirtis vertinama pagal nustatytus statinio statybos vadovo patirties (P) kriterijaus reikšmių intervalus. Pagal šį kriterijų naudingumo balai pasiūlymui suteikiami už įvykdytų nuotekų valymo įrenginių ir/ar vandentiekio ir nuotekų tinklų naujos statybos, renovacijos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto statybos darbų rangos sutarčių skaičių, kurių įvykdymui vadovavo pasiūlyme nurodytas statybos vadovas. Kuo daugiau sutarčių statybos vadovas yra vadovavęs, tuo daugiau balų pasiūlymui suteikiama, tačiau papildomi balai už didesnį nei 5 sutarčių skaičių nėra suteikiami. Vadovaujantis kriterijaus reikšmėmis, neturi reikšmės, kokios vertės sutarčių įvykdymui buvo vadovauta, o taip pat vadovauta einant pareigas pas pasiūlymą pateikusį tiekėją, ar ne. Reikšminga tik tai, kad šią patirtį statybos vadovas būtų sukaupęs per 5 metų terminą.

5.       Pasiūlyme nurodytas mažiausias vidutinis vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius vertinamas pagal nustatytus vidutinio darbuotojų skaičiaus (T) kriterijaus reikšmių intervalus. Kuo tiekėjas įsipareigoja skirti vidutiniškai daugiau darbuotojų Pirkimo sutarčiai vykdyti, tuo daugiau naudingumo balų yra suteikiama pasiūlymui, atsižvelgiant į nustatytus darbuotojų skaičiaus intervalus, tačiau siūlant daugiau kaip vidutiniškai 17 darbuotojų papildomi naudingumo balai neskiriami. Pažymėtina, kad į Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičių turi būti įskaičiuoti tiek kvalifikuoti darbuotojai, įskaitant vadovaujančius tokius kaip statybos darbų vadovas, specialiųjų statybos darbų vadovas, tiek nekvalifikuoti darbuotojai (mechanizatoriai, darbininkai, pagalbiniai darbininkai).

6.       Pasiūlyme nurodyta darbuotojų, kurie vykdys sutartį, atlyginimų mediana vertinama pagal nustatytus sąžiningos prekybos sąlygų (G) kriterijaus reikšmių intervalus. Kuo didesnę atlyginimų medianą tiekėjas įsipareigoja užtikrinti sutartį vykdantiems darbuotojams, tuo daugiau naudingumo balų yra suteikiama jo pasiūlymui, atsižvelgiant į nustatytus intervalus, tačiau siūlant užtikrinti didesnę kaip 1532 Eur atlyginimų medianą, papildomi naudingumo balai neskiriami. Priešingai nei į vidutinį sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičių, į sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimų medianą negali būti įtraukti vadovaujančių darbuotojų (organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų statybos darbų vadovas ir kiti vadovai) atlyginimai, nors jie ir vykdys sutartį.

7.       Pasiūlymai pagal darbo laiko apskaitos (L) kriterijų vertinami pagal 2 šiam kriterijui suteiktas reikšmes. Jei tiekėjas įsipareigoja vesti apskaitą, jo pasiūlymui suteikiami 2 balai, o jei neįsipareigoja – 0 balų. Konkurso sąlygų 72 p. lentelėje nėra aprašytas šio įsipareigojimo turinys, tačiau jis yra atskleistas Pagrindinės sutarties 4.21 p. Vadovaujantis šia nuostata, tuo atveju jei rangovas įsipareigojo vykdyti darbuotojų apskaitą statybvietėje, rangovas privalo vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą elektroniniame formate. Visi duomenys apie tą dieną statybvietėje dirbusius asmenis, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos, elektroniniu paštu turi būti perduoti užsakovo paskirtam asmeniui. Duomenys turi būti teikiami PDF (nekoreguojamame) formate, nurodant tą dieną statybvietėje dirbusių darbuotojų skaičių bei pareigybes (statybvietėje atliekamas funkcijas), bet nenurodant asmens duomenų. Taigi, vadovaujantis šiuo kriterijumi yra reikalaujama vesti darbuotojų skaičiaus, bet ne darbo laiko apskaitą.

8.       Pasiūlymai aplinkos apsaugos priemonių taikymo aspektu vertinami pagal 3 aplinkos apsaugos priemonių taikymo kriterijui (A) nustatytas reikšmes, t. y. 3 nurodytas aplinkos apsaugos priemones. Už kiekvieną priemonę, kurią įsipareigoja pasiūlyme taikyti tiekėjas, pasiūlymui yra skiriamas papildomas balas.

9.       Aprašyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir pasiūlymų vertinimo taisyklės rodo, kad kainos ir kokybės santykį atsakovė pasirinko vertinti pagal „kaina į kokybę“ principą, t. y. eurais išreikšta pasiūlymo kaina yra paverčiama į naudingumo balus, gauti naudingumo balai už kainą pridedami prie naudingumo balų, gautų už kokybės kriterijus, o pagal gautą balų sumą išrenkamas laimėtojas. Vadovaujantis kainos kriterijui ir kokybės kriterijui sutektais lyginamaisiais svoriais matyti, kad atsakovė nustatė 70/30 kainos ir kokybės santykį, kur 30 naudingumo balų už kokybę atitinka 171 000,00 Eur kainos pokytį iki 3 869 500 Eur kainos ribos.

10.       Kainos kriterijaus intervalo, už kurį suteikiamas maksimalus naudingumo balų skaičius (70 balų), nustatyta viršutinė riba (3 869 500 Eur) yra reikšmingai didesnė (apie 500 000 Eur), nei reali siekiamų įsigyti darbų rinkos kaina (apie 3 400 000 Eur), todėl pažeidžia viešųjų pirkimų principus, PĮ reikalavimus užtikrinti racionalų lėšų naudojimą, dirbtinai riboja veiksmingą konkurenciją, bei yra nustatyta nesivadovaujant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų gairių reikalavimais. 

11.       Pirma, pirkimo objektą sudarančių darbų rinkos kaina yra apie 3 300 000 Eur – 3 400 000 Eur, t. y. apie 500 000 Eur mažesnė, nei kainos ginčo intervalo viršutinė riba – 3 869 500 Eur. Šią aplinkybę patvirtina eilė duomenų. Antra, aplinkybė, kad reali darbų rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė nei nustatyta kainos ginčo intervalo viršutinė riba, sąlygoja reikalavimo užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą pažeidimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pasiūlymų ekonominis naudingumas vertinamas pagal kainos ir kokybės santykį, reikalavimas racionaliai naudoti lėšas reiškia ne reikalavimą išrinkti pasiūlymą už mažiausią kainą, o reikalavimą išsirinkti optimalų kainos ir kokybės santykį užtikrinantį pasiūlymą. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pačios atsakovės Konkurso sąlygose nustatytas kainos ir kokybės santykis, siūlant mažesnę kainą, nei ginčo intervalo viršutinė riba, t. y. rinkos kainų lygį atitinkančią kainą, yra reikšmingai pažeidžiamas. Trečia, aplinkybė, kad reali darbų rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė nei nustatyta kainos ginčo intervalo viršutinė riba, sąlygoja, kad tokia riba, dirbtinai riboja veiksmingą konkurenciją. Konkurencinio spaudimo sąlygomis tiekėjai siekia siūlyti tokią kainą, kuri atitiktų rinkos kainų lygį, nes tik tokia kaina išlaiko tikimybę, kad tiekėjas laimės konkurencinę kovą dėl sutarties sudarymo su klientu. Atsakovės nustatyta kainos kriterijaus ginčo intervalo viršutinė riba tokį konkurencinį spaudimą tarp tiekėjų panaikina – nesvarbu, kiek mažesnę kainą siūlytų tiekėjas (mažesnę 100 Eur, 1 000 Eur ar 100 000 Eur), nei nustatyta ginčo intervalo viršutinė riba (3 869 500 Eur), tiekėjo galimybės laimėti sutartį nepadidėtų nei 0,01 proc. Ketvirta, kainos kriterijaus ginčo intervalo viršutinė riba yra nustatyta, nukrypstant nuo Viešųjų pirkimų tarnybos gairių rekomendacijų. Viešiname naujame Statybos darbų pirkimo gairių projekte yra atsisakyta kainos kriterijaus vertinimo intervalais, tačiau tiek galiojančios Statybos darbų pirkimų gairės, tiek galiojančios ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės siūlo tokį kainos kriterijaus būdą, kaip vieną iš galimų kainos kriterijaus vertinimo alternatyvų. Taigi, atsakovės pasirinktas kainos kriterijaus vertinimas intervalais atitinka gaires, tačiau to negalima pasakyti apie atsakovės nustatytą ginčo intervalo, už kurį skiriamas maksimalus naudingumo balų skaičius, ribą.

12.       Nevertindama su Pirkimo objektu ir jį sukurti galinčiu potencialių tiekėjų ratu susijusių aspektų, atsakovė nustatė tokias kokybinių, aplinkosauginių ir socialinių pasiūlymų vertinimo kriterijų reikšmes, kurios nesusijusios su Pirkimo objektu, todėl potencialūs tiekėjai iš esmės neturi galimybių dėl jų konkuruoti siūlant ekonomiškai naudingesnius aspektus. Kokybės vertinimo kriterijų reikšmės, už kurias skiriami maksimalūs naudingumo balai, yra minimalios, įprastos ar net privalomos pagal teisės aktus potencialių dalyvių rate (statybos vadovo patirtis, darbo laiko (buvimo) apskaita statybvietėje, darbuotojų atlyginimų mediana), mažesnės, nei objektyviai būtinos Pirkimo objektui sukurti (vidutinis darbuotojų skaičius), ar tokios, kurių visa apimtimi neįmanoma įgyvendinti (aplinkos apsaugos priemonės), todėl jų negalima sąžiningai pasirinkti. Iš esmės tokios kriterijų reikšmės sąlygoja tai, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas ir palyginimas tarpusavyje negali būti atliktas, tai pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir pasiūlymų vertinimo esmę bei dirbtinai riboja konkurenciją.

13.       Dėl statinio statybos vadovo patirties (P) vertinimo kriterijaus intervalams nustatytų reikšmių neteisėtumo. Ieškovė reiškia pretenzijas atsakovei ne dėl jos sprendimo pasiūlymų naudingumą vertinti pagal statinio statybos vadovo patirtį, bet statinio statybos vadovo patirčiai, kuri yra vertinama, suteiktas reikšmes.

14.       Vertinamai statinio statybos vadovo patirčiai suteiktos reikšmės yra nesusijusios su ta patirtimi, kurios reikia Pirkimo objektui. Pirkimo objektą sudaro didelės vertės (objekto vertė pagal rinkos kainų lygį virš 3 300 000 Eur, pagal atsakovės nustatytą statybos skaičiuojamąją kainą – 4 240 000 Eur) ir didelės apimties (reikia pastatyti 24 km vamzdynų) naujos statybos rūšies vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai. Vertinama statybos vadovo patirtis turėtų būti susijusi bent jau su vadovavimu panašiems objektams, tačiau pagal kriterijui suteiktas reikšmes, balai pasiūlymui suteikiami už statybos vadovo patirtį, įgytą vadovaujant bet kokios vertės ir apimties objektams, taip pat už patirtį, įgytą vadovaujant ne tik vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai, bet ir nuotekų valyklų statybai, bei ne tik vadovaujant naujos statybos darbams, bet ir renovacijos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbams.

15.       Vertinamos statybos vadovo patirties reikšmės yra tokios žemos, kad tokios patirties turėjimu ar neturėjimu negalima pagrįsti reikšmingos įtakos Pirkimo sutarties vykdymo kokybei. Vadovaujantis kriterijaus intervalais, maksimalus balų skaičius suteikiamas už statybos vadovo patirtį, sukauptą vadovaujant 5 bet kokios vertės sutartims, atitinkančioms aprašymą. Ieškovė pažymi, kad bet kokie ginčo statybų darbų srityje pradėję dirbti vadovai tokią patirtį, už kurią suteikiamas maksimalus naudingumo balų skaičius (vadovauta 5 bet kokios vertės sutartims per 5 metų laikotarpį), įprastai sukaupia per ne didesnį kaip 1-2 metų laikotarpį. Tokia patirtis, kuria disponuoja visi statybos vadovai, turintys bent 1-2 metų darbo stažą, negali būti pripažinta patirtimi, darančią reikšmingą įtaką Pirkimo sutarties vykdymo kokybei PĮ 64 str. 1 d. 1 p. c pp. reikalavimų prasme.

16.       Atsakovės argumentas, kad šio kriterijaus reikšmės neturi būti siejamos su Pirkimo objekto verte, nes tinklų statybos darbai tiek už 3 000 000 Eur, tiek už 10 000 Eur yra tie patys darbai (t. y. patirtis įrengus 100 m vamzdynų atitinka patirtį įrengus 24 km vamzdynų) yra nepagrįsta. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja jos pačios nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Konkurso sąlygų 31.2 ir 31.3 p. nustato, kad tiekėjai turi turėti ne mažesnę nei 1 500 000,00 Eur vertės vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos patirtį. Tiekėjas reikalaujamos vertės statybos darbų patirtį gali įgyti tik per statybos darbų vadovus (nes visiems statybos darbams atlikti tiekėjas turi paskirti kokį nors vadovą). Akivaizdu, kad vertindama tiekėjų kvalifikaciją, atsakovė turimą patirtį sieją su atliktų statybos darbų verte ir apimtimi, todėl jos argumentai, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal statybos vadovų patirtį, ji gali būti nesiejama su vadovautų statybos objektų vertėmis ir apimtimi, tokiam vertinimui prieštarauja.

17.       Aplinkybė, kad vertinamai patirčiai suteiktos reikšmės yra labai žemos, lemia, kad potencialių dalyvių rate nėra tokių tiekėjų, kurie neturėtų maksimalią patirtį turinčių statinio statybos vadovų. Tokios vertės ir apimties statybos darbų, kaip Pirkimo objektas, pirkimuose dalyvauja ribotas tiekėjų skaičius, todėl ieškovei yra gerai žinomas potencialių Pirkimo dalyvių ratas. Kadangi šis ratas yra nedidelis, Tiekėjui, kaip rinkos dalyviui, yra gerai žinomi visi tokį ratą sudarantys tiekėjai ir jų samdomi statybos vadovai. Visų šio rato tiekėjų statinio statybos vadovų patirtis yra didesnė nei patirtis, už kurią suteikiamas didžiausias ekonominio naudingumo balų skaičius, t. y. didesnė patirtis nei pradedančio karjerą statybos vadovo. Vadinasi, tokios vertinamai patirčiai suteiktos reikšmės dirbtinai riboja konkurenciją – kadangi visi potencialūs Pirkimo tiekėjai jau turi vadovus, kurių patirtis pagal kriterijaus reikšmes maksimali, tiekėjai dėl šio kriterijaus nekonkuruoja, nes už didesnę patirtį naudingumo balai neskiriami.

18.       Dėl mažiausio vidutinio darbuotojų skaičiaus kriterijaus ir jo intervalams nustatytų reikšmių neteisėtumo. Vidutinio darbuotojų skaičiaus kriterijaus taikymas negali būti pateisintas PĮ 64 str. 1 d. 1 p. įtvirtintu pavyzdiniu kokybinių, aplinkosaugos ir socialinių kriterijų sąrašu, todėl yra neteisėtas. Sutartį vykdančių darbuotojų skaičiaus negalima objektyviai susieti su Pirkimo objektui reikalingu darbuotojų organizavimu, kvalifikacija ar patirtimi. Be to, tokio kriterijaus taikymo nenumato ir Statybos darbų pirkimų bei Ekonominio naudingumo vertinimo gairės. Vadovaujantis gairėmis, darbuotojų skaičius (bendras, o ne vidutinis) yra aktualus vertinant, kiek tiekėjo sutartį vykdysiantiems darbuotojams atlyginimo mediana yra didesnė nei minimalus atlyginimas. Tokiu atveju, darbuotojų skaičiaus duomuo naudojamas formulėje tik kaip subkriterijus, kad būtų galima tarpusavyje palyginti skirtingus pasiūlymus. Konkurso sąlygų 72 p. formulė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė kriterijaus nenaudoja kaip subkriterijaus.

19.       Vidutinis vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius objektyviai neturi įtakos Pirkimo objekto kokybiniams aspektams, todėl neatitinka PĮ 64 str. 1 d. 1 p. c pp. sąlygos. Nesutikdama su šiuo teiginiu, atsakovė nurodo, kad didesnis darbuotojų skaičius užtikrins Pirkimo objekto kokybę tuo aspektu, jog Pirkimo sutartis bus vykdoma tiksliau, koncentruočiau ir greičiau. Ieškovė sutinka, kad didesnis darbuotojų skaičius užtikrina didesnę darbų spartą. Kita vertus, jei darbų atlikimo greitis atsakovei būtų buvęs vienas iš tikslų, kurio ji būtų siekusi Pirkimu, tai šiuo aspektu turi būti pripažinta, kad atsakovė jo nematerializavo Pirkimo dokumentuose. Konkurso sąlygose nėra nustatyta galimybė siūlyti skirtingus statybos darbų atlikimo terminus, t. y. Konkurso sąlygos ir Pirkimo sutartis visiems tiekėjams nustato vienodą 15 mėn. darbų atlikimo terminą, nepriklausomai nuo to, kokį darbuotojų skaičių jie pasiūlys.

20.       Net laikant, kad pats darbuotojų skaičiaus kriterijus, kaip savarankiškas ekonominio naudingumo kriterijus, yra teisėtas, turi būti pripažinta, kad kriterijaus intervalams suteiktos reikšmės neturi ryšio su ginčo Pirkimo objektu. Maksimalus naudingumo balas suteikiamas, jei tiekėjas įsipareigoja užtikrinti mažiausią vidutinį 17 darbuotojų skaičių, už didesnį darbuotojų skaičių papildomai neskiriant naudingumo balų, tačiau atsižvelgiant į Pirkimo objekto apimtis, Pirkimo objektui sukurti objektyviai vidutiniškai reikės daugiau nei 17 darbuotojų per kiekvieną darbų vykdymo mėnesį. Tai patvirtina ieškovės atlikti darbo laiko sąnaudų skaičiavimai pagal pačios atsakovės Pirkimui pateiktą lokalinę sąmatą.

21.       Pirkimo dokumentai nustato, kad darbai turės būti atlikti per 15 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo. Pagal Projekto sąmatoje paskaičiuotas darbo laiko sąnaudas, vien tik statybiniams darbams nepertraukiamai atlikti reikės apie 33 000 valandų, kas vidutiniškai sudaro daugiau kaip 13 darbininkų per 15 mėn. Kadangi darbų nepertraukiamas atlikimas negali būti užtikrintas dėl objektyvių priežasčių (sezoniškumo, technologinio darbų eiliškumo ir pan.), pagal Projekto lokalinėje sąmatoje įvertintas papildomas darbo sąnaudas statybiniams darbams atlikti reikės apie 41 000 valandų, kas vidutiniškai sudaro beveik 17 darbininkų per 15 mėn. Šis skaičius neapima darbams atlikti reikalingo bent 1 statybos darbų vadovo ir 1 specialiųjų darbų statybos vadovo, taip pat neįvertina darbo laiko, kuris turės būti skirtas statybvietei įrengti, sutvarkyti statybvietę ir pašalinti darbų trūkumus, darbuotojų skaičiaus transportuoti gruntą, statybinės medžiagas ir atliekas iš statybvietės ir į statybvietę. Kadangi pagal Konkurso sąlygas į vidutinį sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičių privalo būti įtraukti ir šie darbuotojai, išeitų, kad sutarčiai įvykdyti reikės virš 51 000 valandų, kas vidutiniškai sudaro beveik 23 darbininkus per 15 mėn.

22.       Tokia padėtis, kai maksimalios kriterijui nustatytos vertinimo reikšmės yra mažesnės nei Pirkimo objektui sukurti objektyviai reikalingi minimalūs žmogiškosios jėgos poreikiai, sąlygoja dirbtinį konkurencijos ribojimą. Pagal kriterijų naudingumo balai (nuo 1 balo iki 5 balų) suteikiami už pasiūlyme nurodytą vidutinį statybos darbus atliksiančių darbuotojų skaičių. Maksimalus balas (5 balai) suteikiamas, jei nurodomas 17 ar didesnis darbuotojų skaičius, o mažesni balai (nuo 1 balo iki 4 balų) – jei nurodomas 16 ar mažesnis darbuotojų skaičius. Kadangi Pirkimo objektą sudaranti statybos darbų apimtis ir nustatytas terminas jiems atlikti (15 mėnesių) sąlygoja, kad darbams atlikti objektyviai reikia žymiai didesnio vidutinio darbuotojų skaičiaus nei 17 darbuotojų, o už didesnį darbuotojų skaičių papildomi naudingumo balai nesuteikiami, visi tiekėjai dėl šio pasiūlymo ekonominio vertinimo kriterijaus nekonkuruos.

23.       Dėl sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimo medianos kriterijaus reikšmių neteisėtumo. Atsakovė nustatė Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimo medianos reikšmes, neįvertinusi potencialių Pirkimo dalyvių dar iki konkurso mokamų atlyginimų, todėl nesusiedama šio kriterijaus reikšmių su Pirkimo objektu.

24.       Didelės vertės ir apimties vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų viešuosiuose pirkimuose dalyvauja ribotas ratas tiekėjų. Tai sąlygoja, kad tokio pobūdžio statybos darbų įmonių, kurios turėtų pakankamus techninius ir žmogiškuosius pajėgumus, Lietuvoje nėra daug. Nors atsakovė yra visiškai teisi, kad ginčo Pirkime nėra apribotos galimybės varžytis visiems tiekėjams, tačiau tokios vertės ir apimties atvirų konkursų praktika rodo, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų, kurių vertė artima 1 000 000 Eur ar didesnė, pirkimuose dalyvauja apie 20 tiekėjų ratas, kurio pokytis laike nėra didelis. Rengdama Pirkimo dokumentus atsakovė negalėjo šios aplinkybės ignoruoti.

25.       Tokio potencialių tiekėjų rato mokamų atlyginimų medianų analizė siekia 1 532 Eur ar ją gerokai viršija. Šiame rate yra tik dvi įmonės, kurių atlyginimų mediana mažesnė nei 1 332 Eur, o likusių – siekia 1532,00 Eur ar net gerokai viršija. Aplinkybė, kad viešuose duomenyse yra įvertinti visų įmonių darbuotojų atlyginimai, neatskiriant tik statybos darbus atliekančių nevadovaujančių darbuotojų atlyginimų, įtakos tokiam vertinimui nedaro. Be statybos darbus atliekančių darbuotojų įmonių personalą sudaro administracijos darbuotojai, kuriuos sudarantis vadovaujantis personalas gauna didžiausius atlyginimus, o kitas administracinis personalas (sekretoriai, administratoriai, apskaitininkai ir pan.) – mažiausius atlyginimus.

26.       Tokia situacija, kai beveik visų potencialių tiekėjų mokamo atlyginimo mediana jau siekią tą atlyginimo medianą, už kurią skiriamas maksimalus naudingumo balas (1 532 Eur), sąlygoja, kad dirbtinai apribojama tiekėjų konkurencija. Kadangi beveik visi potencialūs tiekėjai jau moka ne mažesnio dydžio atlyginimų medianą, už kuria skiriamas maksimalus naudingumo balas (1 532 Eur), o už didesnę nei 1 532 Eur atlyginimų medianą nėra skiriama papildomų naudingumo balų, iš esmės yra suvaržomos tiekėjų galimybės konkuruoti dėl šio kriterijaus. Tiekėjai negali pasiūlyti didesnio nei mokamo atlyginimo, kad pasiūlymas būtų įvertinamas geriau, o ta tiekėjų dalis, kuri dar iki Pirkimo moka didesnį atlyginimą nei 1 532 Eur, praranda turimą pranašumą.

27.       Dėl darbo laiko apskaitos kriterijaus reikšmių teisėtumo. Galiojančių Statybos darbų pirkimų gairių 1 priede kaip vienas iš pavyzdinių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų rekomenduojamas darbuotojų apskaitos statybvietėje kriterijus. Gairėse nurodyta, kad šio kriterijaus tikslas identifikuoti darbuotojus, kurie dirba statybos objekte, t. y. kad pirkimo vykdytojui būtų lengviau kontroliuoti faktiškai vykdančių sutartį darbuotojų skaičių. Šiuo metu viešiname naujame Statybos darbų pirkimų gairių 1 priedo projekte, darbuotojų apskaitos statybvietėje kriterijus yra pakeistas darbuotojų laiko apskaitos statybvietėje kriterijumi. Lyginant su dabar rekomenduojamo darbuotojų apskaitos kriterijaus tikslais, projekte numatyto kriterijaus tikslai papildyti ne tik darbuotojų skaičiaus apskaita, bet ir darbuotojų laiko apskaita.

28.       Nors Konkurso sąlygų 72 p. pateiktas kriterijaus pavadinimas (darbuotojų laiko apskaita statybvietėje) suponuoja, kad atsakovė pasirinko taikyti dar tik viešinamame gairių projekte numatytą kriterijų, tačiau šio kriterijaus aprašymas, pateiktas pagrindinės sutarties 4.21 p. nuostatoje, tokį vertinimą paneigia. Atsakovė faktiškai reikalauja vesti ne darbuotojų darbo laiko, o skaičiaus buvimo statybvietėje apskaitą. T. y. kasdien elektroninėje formoje fiksuoti statybvietėje esančius darbuotojus ir neredaguojamame PDF formate pateikti statybvietėje buvusių darbuotojų sąrašą. Taigi, atsakovė faktiškai taiko galiojančiame Statybos darbų pirkimų gairių 1 priede numatytą darbuotojų apskaitos statybvietėje kriterijų, skirtą tik identifikuoti darbuotojus, kurie dirba statybos objekte, kad būtų nustatytas jų skaičius.

29.       Nuo 2022-04-01 įsigalioję teisės aktų pakeitimai numato pareigą visiems statybos rangovams vesti darbuotojų buvimo statybvietėje apskaitą, todėl potencialūs dalyviai objektyviai neturi pasirinkimo – vesti darbuotojų buvimo (skaičiaus) apskaitą statybvietėje ar ne. Statybos įstatymo ir kitų aktų pakeitimai nustato pareigą darbdaviams užtikrinti darbuotojų statybvietėje buvimo apskaitą ir šios apskaitos kontrolei įgyventi numato privalomas elektronines priemones – skaidriai dirbančio ID kodo suteikimą ir priemones jam patikrinti realiu laiku. Teisės aktai nustato, kad statybvietėje negali būti statybininkų, neturinčių skaidriai dirbančio ID kodo. Taigi, potencialūs dalyviai pagal vertinimo kriterijui suteiktas reikšmes neturi realaus pasirinkimo, nes nuo 2022-04-01 jie privalo vesti darbuotojų buvimo apskaitą statybvietėje pagal Statybos įstatymą.

30.       Atsakovės argumentas, kad skaidriai dirbančio ID kodas nesuteikia galimybių fiksuoti darbo laiką (trukmę) statybvietėje, yra teisingas, tačiau kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamo Pirkimo atveju, atsakovė ir nereikalauja iš šį kriterijų pasirinkusio tiekėjo vesti darbo laiko apskaitos statybvietėje, atsakovei turi būti pateikiami tik statybvietėje buvusių darbuotojų skaičiaus ir pareigų duomenys. Atsakovei faktiškai Pirkimo dokumentuose reikalaujant vesti tik darbuotojų skaičiaus apskaitą, o ne darbuotojų laiko apskaitą, šis jos argumentas turi būti atmestas. Atsakovės svarstymai, kad privalomas skaidriai dirbančio ID kodas įvestas su tikslu tikrinti, ar statybvietėje nėra nelegalių darbuotojų, ir nėra skirtas darbuotojų skaičiui fiksuoti yra nepagrįstas.

31.       Atsakydama į pretenziją, atsakovė vis tik sutiko, kad skaidriai dirbančio ID kodas, skirtas fiksuoti darbuotojų buvimui statybvietėje, gali būti naudojamas ne tik nelegaliam darbui nustatyti, bet darbuotojo buvimui statybvietėje fiksuoti. Juk akivaizdu, kad jei nebūtų fiksuojamas darbuotojo buvimas statybvietėje, tai ir nelegalus darbas (kam anot atsakovės išimtinai yra skirti teisės aktų pakeitimai) negalėtų būti fiksuotas. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad šiuo pakeitimu siekiamas tikslas – darbuotojų buvimo statybvietėje apskaita.

32.       Dėl aplinkos apsaugos priemonių taikymo kriterijaus reikšmių neteisėtumo. Konkurso sąlygose nustatytų aplinkos apsaugos priemonių statybos proceso metu tiekėjai objektyviai negali taikyti tokia apimtimi, kokia yra reikalaujama jas taikyti. Atsakovė šią aplinkybę pripažino. Dalis pirkimo objektui reikalingų sukurti statybinių medžiagų (pavyzdžiui, dažai, makrofleksas ir kt.) rinkoje nėra tiekiamos daugkartiniuose konteineriuose, pagal teisės aktų reikalavimus negali būti gabenamos, panaudojant daugkartinius konteinerius, o iš šių statybos produktų susidarančios atliekos (įskaitant pakuotės atliekas) nėra perdirbamos, negali būti pateikiamos mechaniniam biologiniam apdorojimui ar grąžinamos tiekėjui, pakartotinai panaudojamos ar kaip nors kitaip panaudojamos. Kadangi pakuotės atliekos yra vienos iš statybos procese susidarančių atliekų, šių reikalavimų negalima įgyvendinti ir pagal priemonę, susijusią su statybos procesų atliekų tvarkymu.

33.       Ieškovės vertinimu, tokia padėtis, kai Konkurso sąlygose nustatytų aplinkos apsaugos priemonių statybos proceso metu tiekėjai objektyviai negali įgyvendinti visa apimtimi dėl Pirkimo objektui reikalingų statybos medžiagų ir jį kuriant susidariusių atliekų, pagrindžią išvadą, kad nustatytos aplinkos apsaugos priemonių reikšmės nėra susijusios su Pirkimo objektu. Kadangi numatytos aplinkos apsaugos priemonės negali būti įgyvendinamos visa apimtimi, o Konkurso sąlygose nėra numatyta galimybė gauti naudingumo balus už įsipareigojimą priemones įgyvendinti tam tikra dalimi, tokia padėtis dirbtinai riboja konkurenciją – potencialūs tiekėjai negali konkuruoti tarpusavyje dėl aplinkos apsaugos priemonių taikymo, kurių dėl objektyvių priežasčių visi taikyti negali.

34.       Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi, juos aiškinti ir taikyti vienodai. Tiekėjo vertinimu, atskiri kokybės vertinimo kriterijų (mažiausio vidutinio darbuotojų skaičiaus, atlyginimų medianos, aplinkos apsaugos priemonių taikymo, darbo laiko apskaitos) aprašymai yra suformuoti neaiškiai, netiksliai ir yra dviprasmiški, atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė šių neaiškumų, netikslumų ir nedviprasmiškumų  nešalino, todėl kriterijų aprašymai turi būti pripažinti neteisėtais.

35.       Atsakovė taip ir nepašalino Pirkimo dokumentuose esančios dviprasmybės dėl laikotarpio, kurį turės būti užtikrintas naudingumo balais vertinamas mažiausias vidutinis darbuotojų skaičius ir sąžiningos prekybos sąlygos (atlyginimų mediana). Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 12 p. ir Pagrindinės sutarties 5 p., bendra Pirkimo sutarties vykdymo termino trukmė yra 28 mėn., kurią sudaro 3 dalys: (1) 15 mėn. darbų atlikimo terminas; (2) 12 mėn. terminas defektams ištaisyti; (3) 28 d. terminas statybos užbaigimo procedūrai.

36.       Statybos darbai atliekami (statybos darbuotojai faktiškai dirba statybvietėje) tik darbų atlikimo termino metu ir (jei yra defektų) – termino pašalinti defektams metu, todėl vadovaujantis logika, darbuotojų skaičius turėtų būti užtikrintas bent jau per darbų atlikimo terminą (15 mėn.), o ne visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tačiau Pirkimo sąlygų 72 p. ir pagrindinės sutarties 17.7.3 p. nurodyta, kad darbuotojų skaičius turi būti užtikrinamas visu sutarties vykdymo metu, o ne tik darbų atlikimo termino laikotarpiu. Tuo tarpu, kokiu terminu – sutarties vykdymo ar darbų atlikimo – turi būti užtikrinamas įsipareigojimas darbuotojams mokėti pasiūlyme nurodytą atlyginimo medianą, nenurodyta. Atsakydama į pretenziją atsakovė taip ir nesugebėjo aiškiai nurodyti, ar darbuotojų skaičius ir atlyginimo mediana turės būti užtikrinti tik darbų atlikimo terminu (15 mėn.), ar visą sutarties vykdymo terminą (28 mėn.).

37.       Atsakovė nepaaiškino suformuluotų neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų aplinkos apsaugos priemonių kriterijaus vertinimo reikšmių, kurios neleidžia vienareikšmiškai įvertinti įsipareigojimų ir suformuoti pasiūlymų.

38.       Nustatytame vienos aplinkos apsaugos priemonės reikšmės aprašyme naudojama sąvoka „statybvietėje susidarančios statybinės medžiagos“ yra neaiškios prasmės ir turinio. Ieškovė prašė aiškiai nurodyti, kokios statybinės medžiagos yra laikomos „statybvietėje susidarančiomis statybinėmis medžiagomis“ ir kaip šias „statybvietėje susidarančias statybines medžiagas“ tiekėjai gali transportuoti į statybvietę, kurioje jos susidarė ir iš statybvietės. Ieškovės vertinimu, šiame žodžių junginyje yra aiški klaida – ar neturėtų būti žodžių „statybvietėje susidarančios“ arba vietoje „statybvietėje susidarančios statybinės medžiagos“ turėtų būti naudojama „statybvietėje susidarančios statybinės atliekos“. Atsakydama į pretenziją, atsakovė taip ir neatskleidė šių naudojamos sąvokos turinio.

39.       Nustatytuose dvejų aplinkos apsaugos priemonių reikšmių aprašyme naudojama sąvoka „ar kitaip naudojamos“ yra aiškiai neapibrėžto ir nekonkretaus turinio. Naudojamos sąvokos neaiškumą sukuria tai, kad kai kurios Pirkimo objekto statybos procese susidarančios atliekos, įskaitant kai kurių statybinių medžiagų ir gaminių pakuočių atliekas (pavyzdžiui, Projekto sąmatoje numatyti dažai ir pan.), yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, todėl niekaip kitaip negali būti naudojamos, o turi būti perduotos pavojingų atliekų tvarkytojams, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytais reikalavimais. Atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė taip ir neatskleidė šios naudojamos sąvokos turinio.

40.       Atsakovė nepašalino aiškios dviprasmybės tarp dviejų skirtingų aplinkos apsaugos priemonių nustatytų reikšmių persidengimo. Vienoje iš priemonių numatyti veiksmai su statybinių medžiagų ir gaminių pakuotėmis, o kitoje – analogiški veiksmai su statybos procese susidarančiomis atliekomis. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. pateiktas statybvietėje susidarančių atliekų sąrašas patvirtina, kad vienos iš statybos procese susidarančių atliekų rūšių yra statybinių medžiagų ir gaminių pakuočių atliekos. Tai reiškia, kad priemonė, numatanti statybos procese susidarančių atliekų tvarkymą, kartu apima ir susidarančių statybinių medžiagų pakuočių tvarkymą, tokiu būdu statybinių medžiagų pakuočių tvarkymo veiksmai įvertinami du kartus.

41.       Atsakovė nepašalino neaiškumo, kuris kyla dėl nustatytos aplinkos apsaugos priemonių apimties. Pagal nustatytas aplinkos apsaugos priemonių reikšmes visos statybinės medžiagos turi būti transportuojamos daugkartiniuose konteineriuose, arba perdirbamos, arba perduodamos mechaniniam biologiniam apdorojimui, bei visos statybos proceso atliekos, įskaitant pakuočių atliekas, turi būti grąžinamos tiekėjui, pakartotinai naudojamos, perdirbamos ar kitaip naudojamos. Įvertinant visas statybines medžiagas, būtinas Pirkimo objektui sukurti, ir egzistuojančias jų pakuotes rinkoje, objektyviai neįmanomas nei vienos iš nurodytų aplinkosauginių priemonių įgyvendinimas nurodyta apimtimi. Atsakydama į pretenziją, atsakovė nurodė, kad ta apimtimi, kuria priemonių įgyvendinimas neįmanomas, ji tiekėjų nevers priemonių įgyvendinti, tačiau Konkurso sąlygose nurodytų kriterijaus reikšmių nekoregavo.

42.       Jei būtų pripažinta, kad Konkurso sąlygų 72 p. nustatytu darbo laiko apskaitos statybvietėje taikymo kriterijumi atsakovė vertina ne tiekėjų įsipareigojimą vesti darbuotojų skaičiaus buvimo statybvietėje apskaitą, kaip nurodyta Pagrindinės sutarties 4.21 p., o darbuotojų darbo laiko apskaitą, tai tokiu atveju turėtų būti pripažinta, kad šis kriterijus yra suformuotas netiksliai ir neaiškiai, nes nepateikia jokių reikalavimų priemonėms, kuriomis turi būti vedama ne darbuotojų buvimo, o darbuotojų darbo laiko apskaita.

43.       Viešųjų pirkimų tarnyba yra atkreipusi dėmesį, kad darbo laiko apskaitos sistemos statybvietėje taikymo kriterijus turi būti suformuotas tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai, nurodant, kokia darbo laiko apskaitos sistema (priemonė) turi būti naudojama, atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo poreikius, tačiau pernelyg jos nesusiaurinant. Nagrinėjamo Pirkimo atveju Pirkimo dokumentuose nėra nurodytos priemonės, kuriomis turėtų būti vykdoma ši darbo laiko apskaita, kokie reikalavimai yra keliami tokioms priemonėms, kad būtų užtikrinamas jų tikslumas ir patikimumas, bei kuo reikalaujamas darbuotojų buvimo statybvietėje apskaitos vedimas skiriasi nuo Statybos įstatymo 221 str. pareigų įgyvendinimo.

44.       Ieškovė UAB „KRS“ mano, kad atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ paskelbto pirkimo sąlygos pažeidžia Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus, tiekėjų teisėtus interesus ir todėl yra keistinos. UAB „KRS“, kaip tiekėja, pateikė atsakovei pretenziją. 2022-09-23 raštu Nr. (9.3) N2-14 atsakovė pretenziją atmetė, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą pretenzijos pateikimo terminą, todėl nenagrinėtiną.

45.       Pirkimo sąlygų 71 p. nustatyta: „Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (K), statinio statybos vadovo patirties (P), mažiausio vidutinio vienu metu dirbančių darbuotojų skaičiaus (T), sąžiningos prekybos sąlygų (G), darbo laiko apskaitos taikymo (L), aplinkos apsaugos priemonių taikymo (A) ekonominio naudingumo balus: S = K + P+T+G+L+A“.

46.       Pirkimo sąlygų 72 p. nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (S) vertinimo kriterijai ir kiek pagal juos maksimaliai skiriama balų. Be kita ko, lentelėje Nr. 1 nurodyti tiekėjo pasiūlymo kainos (Eur be PVM) vertinimo intervalai ir skiriami balai (C); remiantis šiais duomenimis, jei tiekėjo pasiūlymo kaina bus 3 869 500,00 Eur (be PVM) ir mažiau, tiekėjui bus skirtas maksimalus balų (C) skaičius – 70.

47.       Pirkimo sąlygų 74 ir 89 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai kelių tiekėjų/dalyvių pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant/nustatant (galimą) pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas/dalyvis, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai.

48.       Įvertinant šias nuostatas išeina, kad jei keli tiekėjai surinks maksimalų ekonominio naudingumo balų skaičių, pirkimą laimės tiekėjas, kuris pasiūlymą pateikė anksčiausiai, o iš to, kaip perkantysis subjektas suformulavo ekonominio naudingumo kriterijus ir jiems skirtinus balus, keliems tiekėjams surinkti vienodą (maksimalų) naudingumo balų skaičių yra itin lengva ir labai tikėtina. Perkančiojo subjekto nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka reiškia, kad jau dabar galima pasakyti, jog Pirkimą beveik neabejotinai laimės vienas iš būtent 3 869 500,00 Eur (be PVM) kainos pasiūlymą pateikusių tiekėjų (teikti pasiūlymą su mažesne kaina nėra jokios prasmės ir motyvacijos), surinkusių maksimalius balus, atitinkamai, šiai informacijai esant visiems aiškiai, tiekėjai Pirkime konkuruos tik pagal pasiūlymo pateikimo greitį.

49.       Ieškovė mano, kad nurodytos Pirkimo sąlygos, suponuojančios, jog Pirkime tiekėjai konkuruos tik pagal pasiūlymo pateikimo greitį, neatitinka Įstatymo reikalavimų ir teismų praktikos, pažeidžia ieškovės, kaip tiekėjos, teises ir teisėtus interesus dalyvauti Pirkime Įstatymo reikalavimus atitinkančios sąžiningos ir atviros, dirbtinai nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis, o taip pat ir kitų tiekėjų interesus bei kartu viešąjį interesą, todėl prašo teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą nustatyti esminę tokias sąlygas įgalinančią Pirkimo sąlygų 72 p. įtvirtintą nuostatą – kad tiekėjo pasiūlymo kainai esant 3 869 500,00 Eur (be PVM) ir mažiau, bus skiriami maksimalūs balai (70) „C“ (Įstatymo 107 str. 1 d. 1 p.).

50.       Ieškovė nurodo galint pateikti pasiūlymą atlikti darbus už mažesnę, nei mažiausia lentelėje Nr. 1 nurodyta tiekėjo pasiūlymo kaina (3 869 500,00 Eur (be PVM)), už kurią skiriami didžiausi balai (C), tačiau šiuo metu pagal suformuluotas pirkimo sąlygas nemato prasmės. Susidaro ypatingai keista ir ydinga situacija, kai atsakovė užkertą kelią tiekėjams realiai konkuruoti ir nepageidauja nusipirkti darbų už mažesnę kainą, nei pats sugalvojo (3 869 500,00 Eur (be PVM)); Atsakovė tokiu būdu šiurkščiai pažeidžia imperatyvią įstatyme jai nustatytą pareigą prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai. Atsakovė tokiomis neteisėtomis pirkimo sąlygomis elementariai švaisto ne savo, bet visos Lietuvos visuomenės lėšas, todėl atitinkamai byloje aiškiai egzistuoja net ir viešasis interesas.

51.       CPK 4232 str. 3 d. nustato, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo <...> kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas <...> gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

52.       Pirkimui esant supaprastintam, taikytinas 5 d. d. terminas (Įstatymo 108 str. 1 d. 1 p.) visiems pirkimo dokumentams detaliai išanalizuoti (skundžiamas trūkumas savo esme nėra toks, kuris būtų akivaizdus vos peržvelgus dokumentus) objektyviai yra labai trumpas. Pirkimo dokumentų analizė, pasiūlymo parengimas yra kompleksinis darbas, reikalaujantis laiko ir įsigilinimo. Termino pakankamumas yra kriterijus, į kurį teismų praktikoje.

53.       Nors šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija pretenzijos pateikimo terminus nustato pagal objektyvias aplinkybes, teismų praktikoje pripažįstamas ir subjektyvusis aspektas, t. y. tiekėjo sužinojimas apie jo interesų pažeidimą. Šiuo atveju toks sužinojimo momentas būtų atitinkamos duomenų analizės pagrindu pasiektas ieškovės nustatymas, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra nepagrįstos.

54.       Pretenzijos pateikimo terminą skaičiuojant pagal subjektyvųjį aspektą, t. y. nuo tada, kai ieškovė išanalizavo, įvertino ir taip sužinojo apie ginčijamų pirkimo sąlygų neteisėtumą, šis 5 d. d. terminas nebūtų praleistas.

55.       Negalima atmesti ir to, kad ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų šioje byloje iš esmės neišnagrinėjus, jų (ne)teisėtumo klausimas vėlesnėse Pirkimo stadijose galėtų būti keliamas ir kitų subjektų, kas potencialiai sudarytų grėsmę visam Pirkimo vyksmui ir galimumui, patiriant su tuo susijusias dar didesnes neigiamas pasekmes.

56.       Ieškovės reikalavimų visapusiškas išnagrinėjimas atitiktų ES ir Lietuvos teismų praktikoje pripažįstamus ir taikomus tiekėjo teisių gynybos veiksmingumo (efektyvumo), realios, o ne formalios tiekėjo teisių gynybos bei turiningojo, o ne formalaus vertinimo principą.

57.       Ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu atsisakyti nagrinėti ieškovės pretenziją iš esmės. Jei pretenzijos pateikimo terminas būtų laikomas praleistu, ieškovė mano šį terminą esant atnaujintiną ir pretenziją, atitinkamai – taip pat ir šį ieškinį – esant priimtiną ir nagrinėtiną iš esmės. Tačiau dėl ieškinio dalyko ypatingo sąsajumo su viešuoju interesu, net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ieškovės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su atsakovės sprendimu nenagrinėti ieškovės pretenzijos iš esmės, yra nepagrįsti, dėl ieškovės iškeltų reikalavimų (ieškinio dalyką sudarančių aplinkybių) teismo prašome spręsti ex officio.

58.       Ieškovė UAB „KRS“ prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ sprendimą nustatyti Pirkimo sąlygų 72 p. įtvirtintą nuostatą, kad tiekėjo pasiūlymo kainai esant 3 869 500,00 Eur (be PVM) ir mažiau, bus skiriami maksimalūs balai (70) „C“.

59.       Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ nesutinka su ieškovių UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ ieškinio reikalavimais.

60.       Atsakovė nurodė, kad Pirkimo dokumentų I skyriaus „Konkurso sąlygos“ 71 p. nuo pat paskelbimo apie Pirkimą nustatyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (Kriterijus K), statinio statybos vadovo patirties (Kriterijus P), mažiausio vidutinio vienu metu dirbančių darbuotojų skaičiaus (Kriterijus T), sąžiningos prekybos sąlygų (Kriterijus G), darbo laiko apskaitos taikymo (Kriterijus L), aplinkos apsaugos priemonių taikymo (Kriterijus A) ekonominio naudingumo balus: S = K + P+T+G+L+A.

61.       Pirkimo sąlygų 72 p. nuo pat paskelbimo apie Pirkimą nurodyta, kokia maksimali balų suma ir už kokias nurodytas kiekvieno kriterijaus reikšmes gali būti skiriami balai pagal kiekvieną ekonominio pasiūlymų vertinimo kriterijų.

62.       Kriterijaus K (kaina) intervalo riba, kurią pasiūlius tiekėjui suteikiamas maksimalus šio kriterijaus įvertinimas balais, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ nepagrįstai teigia, kad reali Pirkimo objekto rinkos kaina šiuo metu yra 3.300.000 Eur 3.400.000 Eur, todėl kriterijaus K nustatyta kainos riba (3.869.500 Eur) neva yra nepagrįsta, per didelė ir neleidžia tiekėjams konkuruoti pagal rinkos kaina.

63.       Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ paėmė išviešintą Skaičiuojamąją dalį, kurioje kainos paskaičiuotos pagal prieš beveik du metus buvusį kainų lygį ir teigia, kad Pirkimo objekto rinkos kaina yra mažesnė nei kriterijaus K nustatyta kainos riba, už kurią skiriamas maksimalus šio kriterijaus balų skaičius. Kitaip tariant, ieškovė savo teiginius grindžia pasenusiais skaičiavimais, kurie neatitinka šių dienų realijų ir kainų.

64.       Ieškovės pateikti kitų subjektų kainų pasiūlymai nėra pateikti prisiimant įsipareigojimus už nurodytą kainą atlikti darbus, kitaip tariant, jos pateikti kitų tiekėjų kainų pasiūlymai nėra įsipareigojimai ir nėra parengti nešališkai. Labiau tikėtina, kad ieškovės pateikti kitų tiekėjų kainų pasiūlymai Pirkimo objektui, buvo parengti ieškovei prašant parengti būtent tokius kainos pasiūlymus, kurie neviršytų Skaičiuojamosios dalies, tam, kad ji galėtų grįsti savo ieškinio reikalavimus ir motyvus. Taigi, ieškovės nurodyti kitų tiekėjų kainų pasiūlymai, tikėtina, yra parengti ne objektyviai, o siekiant „pagelbėti“ jai sukurti įrodymus šiai bylai.

65.       Nagrinėjamu atveju paaiškintina, kad maksimali Pirkimo objekto vertė – 4.240.000 Eur (Kriterijaus K kainos riba, už kurią būtų skiriamas mažiausias įvertinimas – 5 balai) yra paskaičiuota: nustatyta, kad Skaičiuojamojoje dalyje nurodytą Pirkimo vertė 3.501.613,35 Eur be PVM) apskaičiuota pagal rinkos kainas, buvusias 2020 m. spalio mėn.; pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamą statybos sąnaudų elementų kainų indeksą nustatyta, koks indeksas buvo 2020 m. spalio mėn. ir koks indeksas buvo artimiausią mėnesį iki paskelbiant Pirkimą, t.y. 2022 m. liepos mėn. Šiuo atveju, remiantis Statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis 2020 m. spalio mėnesį statybos sąnaudų elementų kainų indeksas buvo 114,0223, o po beveik dviejų metų (2022 m. liepos mėnesį) – 146,5133; apskaičiuota, kiek procentaliai šis indeksas padidėjo nuo 2020 m. spalio iki 2022 m. liepos mėn. ir gauta, kad indekso pokytis yra 28,5 proc.; atsižvelgiant į nustatytą statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį procentais, buvo buvo paskaičiuota, kiek galėtų maksimaliai kainuoti Pirkimo objektas, atmetus visas įmanomas aplinkybes, t.y. Skaičiuojamojoje dalyje nurodyta Pirkimo objekto vertė padidinta apskaičiuotu pokyčio procentu (3.501.613,35 Eur be PVM x 1,285 = 4.499.573,15 Eur be PVM); gauta skaičiuotina Pirkimo objekto vertė (4.499.573,15 Eur be PVM) sumažinta apie 5 proc. atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas bus įsigytas viešojo pirkimo būdu ir, kad statybos kainos dar gali augti pirkimo vykdymo metu, bet to įvertinus atsakovės galimybes skolintis iš kredito įstaigų tam, kad gavus dalinį ES fondų finansavimą, likusią, ES fondų nefinansuotą Pirkimo objekto dalį, galėtų finansuoti iš savo lėšų. Įvertinus visas aplinkybes, gauta, kad maksimali Pirkimo objekto vertė yra 4.240.000 Eur be PVM. Taigi, nagrinėjamu atveju maksimali Pirkimo objekto vertė yra nustatyta remiantis viešai skelbiamais Lietuvos Resupublikos statistikos departmaneto duomenis apie statybos sąnaudų element kainų indeksų pokyčius, apskaičiuota, atsižvelgiant į atsakovės turimas galimybes gauti finansavimą Pirkimo objektui bei įvertinus jos galimybes skolintis iš kreditų įstaigų, be kita ko, įvertinus tai, kad pirkimo metu gali būtų gauti mažesnės kainos pasiūlymai nei apskaičiuota maksimali pirkimo objekto vertė.

66.       Nustačius maksimalią Pirkimo objektui skirtiną sumą (4.240.000 Eur be PVM), atsakovė įvertino, kad yra tikimybė, kad tiekėjai, varžydamiesi dėl Pirkimo sutarties sudarymo, siūlys mažesnes kainas, nei nustatyta maksimali Pirkimo objekto vertė, tačiau tuo pat metu turės prisiimti įsipareigojimus pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, įvertinta, kad atsižvelgiant į kitus pirkime taikomus ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijus ir pagal juos prisiimamus įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl Pirkimo objekto bus sudaroma preliminari sutartis, kurios pagrindu per 36 mėn. galės būti pasirašyta pagrindinė sutartis dėl rangos darbų, spręsta, kad tikėtina, jog tiekėjai galėtų pasiūlyti apie 8 - 9 proc. mažesnes darbų atlikimo kainas, nei yra nustatyta maksimali pirkimo vertė šiuo metu. Siekiant, kad tiekėjai galėtų varžytis ir dėl mažesnės pasiūlymo kainos, tačiau kuri būtų pakankama tam, kad tiekėjas galėtų laiku ir tinkamai atlikti darbus pirkimo objekte, laikydamiesi kitų ekonominio naudingumo kriterijų, nustatyta, kad kriterijaus K kainos riba, už kurią tiekėjui būtų suteiktas maksimalus šio kriterijaus balų skaičius (70 balų) yra 3.869.500 Eur be PVM.

67.       Kriterijaus K kainų intervalas apskaičiuotas maksimalios Pirkimo objekto vertės ir nustatytos mažiausios Pirkimo objekto vertės skirtumą padalinus į 13 dalių, kuomet už kiekvieną dalį būtų skiriama po 5 ekonominio naudingumo balus, o už pačią mažiausią kainą (3.869.500 Eur be PVM) arba už mažesnę būtų skiriamas maksimalus įvertinimas – 70 balų.

68.       Atitinkamai gaunama, kad kiekvieno kainos intervalo dydis yra vienodas – 28.499,99 Eur, kas sudaro apie 0,57 proc. nuo bendros pirkimo objekto vertės, t.y. nustatyti kainų intervalai nėra neįprastai dideli ar nevienodi. Realiai tiekėjų pasiūlymų kainos skirtumai būtent ir patenka į Pirkimo dokumentuose nurodyto intervalo dydį.

69.       Taigi, nustatyti Kriterijaus K kainos intervalai yra nedideli, neišskirtiniai ir tiekėjai pagal tokį pasiūlymo kainos vertinimo modelį varžytis gali. Juo labiau nustatytas kainos vertinimo modelis tiekėjams nedraudžia siūlyti mažesnių, nei nurodyta Kriterijaus K minimali vertė, už kurią skiriamas maksimalus įvertinimas kainų, tačiau labai tikėtina, kad tokiu atveju tiekėjo siūloma kaina bus pripažinti neįprastai maža ir tiekėjas ją turės pagrįsti.

70.       Teisme jau buvo nagrinėjamas panašaus pobūdžio ginčas, kuriame ieškovas ginčijo perkančiosios organizacijos nustatytą tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagal kainos kriterijų tvarką, pagal kurią tiekėjams ekonominio naudingumo balai buvo suteikiami pagal jų pasiūlymo kainos patekimą į tam tikrą Pirkimo dokumentuose nurodytą kainos intervalą. Taigi, gali būti nustatyta tokia ekonominio naudingumo kriterijaus „kaina“ vertinimo tvarka, pagal kurią balai tiekėjams būtų suteikiami pagal jų pasiūlymų kainos patekimą į tam tikrą kainų intervalą.

71.       Kaip teisingai nurodo ieškovė, šiuo metu viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo gairės bei statybos darbų pirkimų gairės leidžia tiekėjų pasiūlymų kainas pagal ekonominį naudingumą vertinti taikant atitinkamus intervalus. Atsižvelgiant į tai, Kriterijaus K vertinimo tvarka ir nustatyti intervalai yra teisėti bei pagrįsti. Atsakovė neturi pareigos ir prievolės remtis viešųjų pirkimų tarnybos nepatvirtintų dokumentų nuostatomis, nes nėra žinoma, ar apskritai tokie dokumentai bus patvirtinti ir kokios nuostatos įsigalios ateityje.

72.       Remiantis ieškovės UAB „Požeminės linijos“ teiginiais, Kriterijų K ieškovė ginčija, nes pagal šį kriterijų ji galimai gautų maksimalų įvertinimą, o mažesnės kainos ji siūlyti neva nėra suinteresuota, nes tai neapsimoka pagal nustatytą Kriteijų K. Atsakovė sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Kriterijaus K vertinimo tvarką ir reikšmes.

73.       Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės nėra suinteresuota Kriterijaus K ginčijimu, nes niekaip neįrodo, kad Kriterijus K riboja jos teisę teikti pasiūlymą pirkimui ar jame dalyvauti. Priešingai, pateikti ieškovės argumentai lemia, kad ji dėl ginčijamo kriterijaus galimai būtų įvertinta maksimaliu balu ir toliau galėtų varžytis su kitais dalyviais pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus.

74.       Kriterijui P (statinio statybos vadovo patirtis) priskirtos reikšmės yra pakankamos ir pagrįstos, didesnių reikšmių taikymas ribotų konkurenciją daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui. Atsakovė nesutinka su ieškovės UAB „Požeminės linijos“ motyvais, nes: 1) Pirkimo sąlygose kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams bei ekonominio naudingumo kriterijai ir jų vertinimo tvarka nustatoma ne tam, kad dėl pirkimo sutarties sudarymo galėtų varžytis tik aukščiausią kvalifikaciją ar dėl savo turimos patirties išskirtinę padėtį rinkoje užimantys tiekėjai, o tam, kad dėl pirkimo sutarties galėtų varžytis visi tiekėjai, kurie gali tokius darbus įvykdyti. Nagrinėjamu atveju tiek tiekėjai, kurie dėl savo įgūdžių ir užimamos padėties yra rinkos lyderiai, tiek tiekėjai, kurie siekia konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo su minėtais rinkos lyderiais turi vienodas galimybes dalyvauti pirkime ir jį laimėti. Tiek tiekėjo specialistas, kuris buvo statinio statybos darbų vadovu tiesiant inžinerius nuotekų tinklus, tiek specialistas, kuris ėjo vadovo pareigas tiesiant vandentiekio tinklus, tiek ir specialistas, kuris vadovavo nuotekų valymo įrenginių statybos darbams iš esmės turi tą pačią patirtį, kurią įgijo vadovaujant inžinerinių tinklų, susijusių su vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba, renovacija, rekonstrukcija ar remontu, darbams. Visi šie specialistai, nors ir vykdydami vadovo pareigas skirtinguose objektuose iš esmės vykdė tas pačias funkcijas ir priėmė sprendimus susijusius būtent su tokios paskirties vandentiekio ir nuotekų tinklų inžineriniais sprendiniais, kurie yra susiję su Pirkimo objektu. Jeigu būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas susiaurinant vertinamą specilisto patirtį, tuomet konkurencija būtų apribota daugiau nei to reiktų siekiant Pirkimo tikslo; 3) atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad „Vertinama statybos vadovo patirtis ture?tu? bu?ti susijusi bent jau su vadovavimu panas?iems objektams<...>“, nes toks apibrėžimas nėra tikslus, o pirkimo atveju šie „panašūs“ objektai turėtų būti nurodyti konkrečiai, kas nagrinėjamu atveju ir yra padaryta leidžiant Pirkime varžytis tiekėjams pagal aiškiai nustatytus kriterijus; 3) nagrinėjamo pirkimo atveju skiriami du ekonominio naudignumo balai už vieną tinkamai įvykdytą sutartį, pagal kurią atliktiems darbams vadovavo siūlomas specialistas, o maksimalus galimas balų skaičius yra 10 balų. Ši vertinimo tvarka visiškai atitinka šiuo metu susiformavusią tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų „statinio statybos vadovo patirtis“ praktiką; 4) iš esmės, tai, kaip savo poziciją pristato ieškovė savo ieškinyje, rodo, kad nagrinėjamu atveju ji siekia, kad Pirkimo sąlygų reikalavimai būtų parengti taip, kad Pirkime galėtų dalyvauti tik keli rinkoje lyderiaujantys tiekėjai, bet ne visi kiti dalyviai, kurie gali atlikti darbus Pirkimo objekte; 5) Pirkimo sąlygų 31.2 p. kvalifikacijos reikalavimas keliams ne tiekėjo personalui, o tiekėjui; Pirkimo sąlygų 31.3 p. kvalifikacinis reikalavimas keliamas tiekėjo personalui ir šiame reikalavime nėra jokio specifinio reikalavimo siūlomam specialistui turėti patirtį dirbant atitinkamos vertės objekte. Takoskyrą tarp tiekėjui ir tiekėjo personalui keliamų kvalifikacinių reikalvimų yra aiškiai nustačiusi viešųjų pirkimų tarnyba patvirtintose kvalifikacijos reikalavimų nustatymo rekomendacijose, todėl ieškovės pateiktos interpretacijos apie tai, per kur patirtį įgyja tiekėjai ir, kaip ta patirtis turi būti vertinama, skaičiuojama ir pan. laikytini nepagrįstais; 6) Pirkimas nevykdomas dėl apibrėžto rato tiekėjų, t.y. pirkime leidžiama dalyvauti arba nedalyvauti visiems tiekėjams; Pirkimo sąlygos neskirtos tam, kad būtų ribojam konkurencija tarp tiekėjų, įskaitant ir tiekėjus, kurie pagal ieškovę, nelaikytini potencialias dalyviais; vien tai, kad rinkoje yra vienas, du ar daugiau tiekėjų, kurie turi didesnę nei kriterijumi P vertinama patirtis, nereiškia, kad tie tiekėjai norės dalyvauti Pirkime ir pateiks jam pasiūlymą.

75.       Kriterijaus T (vidutinis mažiausias vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius) vertinimo tvarka yra pagrįsta, minėtas kriterijus susijęs su pirkimo objektu, jo kokybiniais reikalavimais. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad statybos darbų pirkimo bei ekonominio naudingumo vertinimo gairės yra rekomendacinio pobūdžio, šie dokumentai pataria, kaip ir kokius kriterijus naudoti, tačiau neįpareigoja pirkimo vykdytojų vadovautis tik šiuose dokumentuose nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. Vien tai, kad ieškovės vertinimu, tam jog atlikti darbus Pirkimo objekte prireiks daugiau nei 17 darbininkų, nereiškia, kad kiti tiekėjai darbus atliks su tokiu pačiu kiekiu darbuotojų, su kokiu šiuos darbus atliktų ieškovė. Be to, nesuprantama, kas šiuo atveju ieškovei neįtinka, jeigu pagal jos skaičiavimus ji už Kriterijų T gautų maksimalų įvertinimą. Atsakovė negali reikalauti iš tiekėjų pasitelkti daugiau darbuotojų, nei objektyviai yra būtina darbams Pirkimo objekte atlikti, nes tokiu atveju iš tiesų konkurencija būtų iškraipyta, suteikiant galimybę pirkimą laimėti tiekėjams iš esmės pagal melagingai pateiktus įsipareigojimus. Konkrečiu atveju pačios ieškovės pateikti skaičiavimai patvirtina, kad 17 darbuotojų yra pakankamas skaičius tam, kad vykdytų visus darbus objekte ir, kad už tai gauti maksimalų įvertinimą pagal Kriterijų T.  Visi ekonominio naudingumo kriterijai koreliuoja tarpusavyje, yra susiję su Pirkimo objektu, todėl pavyzdžiui tiekėjui, kuris pasitelktų daugiau technikos ir darbus vykdytų su mažesniu kiekiu darbuotojų, būtų skirtas mažesnis ekonominio naudingumo įvertinimas pagal kriterijų T, tačiau toks tiekėjas galimai sutaupytų darbo užmokesčiui, dėl to galėtų pasiūlyti mažesnę kainą, todėl gautų didesnį įvertinimą pagal Kriterijų K (kaina). Tad nagrinėjamu atveju nesuprantami ieškovės teiginiai apie tai, kad Kriterijaus T vertinama reikšmė per maža. Reikšmės nustatytos tokios, kokios nustatytos, jos paskelbtos viešai ir visiems aiškiai įvardintos. Vien tai, kad tiekėjas gali atlikti darbus su daugiau darbuotojų, nei nustatyta maksimali reikšmė, už kurią skiriamas maksimalus įvertinimas, nereiškia, kad reikšmė yra netinkama, nepagrįsta ar ribojanti konkurenciją, juo labiau, kai pati ieškovės ieškinyje parodo, kad reikšmė atitinka realų darbuotojų poreikį, vertinant iš pačios ieškovės perspektyvos, tačiau, anot ieškovės, gali prireikti ir daugiau darbuotojų (23). Pirkimo dokumentai nedraudžia tiekėjams darbus vykdyti pasitelkiant įvairią techniką ir priemones, kurių naudojimas sumažina darbuotojų poreikį, padidina darbo našumą ir efektyvumą. Kaip minėta, kiekvienas tiekėjas pasiūlymo kainą, reikiamų darbuotojų Pirkimo sutarčiai vykdyti kiekį, skaičiuoja pagal savo patirtį, taikomą darbų vykdymo būdą ir kitus aspektus, todėl vien tai, kad ieškovei galimai reiktų daugiau darbuotojų, nei, kad nurodyta maksimali Kriterijaus T reikšmė, už kurią skiriamas maksimalus įvertinimas pagal šį kriterijų, nereiškia, kad visi kiti tiekėjai irgi darbus atliks būtent su tokiu kiekiu darbuotojų, su kokiu šiuos darbus vykdytų ir ieškovė. Ieškovė iš esmės sutinka, kad darbuotojų skaičius daro įtaką pirkimo objekto kokybei, pirkimo sutarties vykdymo spartai ir našumui. Kitaip tariant, pati ieškovė sutinka, kad Kriterijus T yra susijęs su Pirkimo objektu, bet kartu tam prieštarauja, nes anot ieškovės, tam, kad Kriterijus T būtų susijęs su Pirkimo objektu, reikėjo nustatyti didesnes šio kriterijaus reikšmes, t.y. pritaikyti šį kriterijų, kad jis būtų parankesnis ieškovei, taip pat šį Kriterijų neva reikėjo pakeisti kitu – darbų atlikimo laiko kriterijumi, pagal kurį tiekėjai varžytųsi dėl siūlomų darbų atlikimo termino. Nagrinėjamu atveju atsakovė primena, kad Pirkimo objekte darbai turės būti pradėti vykdyti tik tuomet, kai bus pasirašyta pagrindinė rangos sutartis, o šio Pirkimo tikslas yra parinkti laimėtoją, su kuriuo būtų pasirašyta preliminari sutartis dėl minėtos pagrindinės sutarties. Atitinkamai ekonominio naudingumo vertinimas pagal darbų atlikimo termino šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas ir neduotų jokios naudos. Tuo tarpu Kriterijaus T taikymas tokią naudą duoda, nes tiekėjai įsipareigoja su konkrečiu mažiausiu vidutiniu darbuotojų skaičiumi vykdyti sutartį/atlikti darbus, kas leidžia pagrįstai tikėtis, kad darbai bus vykdomi nuosekliai ir ganėtinai sparčiai, nepaisant to, jei pagrindinė sutartis bus sudaryta tik po metų, dvejų ar trijų.

76.       Kriterijaus G (sąžiningos prekybos sąlygos) vertinimo tvarka pagrįsta ir pakankama Pirkimo tikslui pasiekti, bei pirkimo laimėtojui parinkti. Jei Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų medianos dydis būtų nustatytas tik pagal „potencialių pirkimo dalyvių“ mokamų atlyginimų medianas, tai būtų ribojama konkurencija pirkime dėl to, kad aukščiausius įvertinimus pagal šį kriterijų gautų tik išskirtinis ratas tiekėjų. Galiausiai nėra aišku, pagal kokius „potencialius Pirkimo dalyvius“ turėtų būti parinkta Kriterijaus G reikšmė. Taigi, pagal Kriterijų G į vertinamą medianos dydį nėra įskaičiuojami atlyginimai, mokami vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams, tuo tarpu ieškovės pateiktoje lentelėje į darbo užmokesčio medianą yra įskaičiuoti ir atlyginimai mokami vadovaujantiems darbuotojams. Todėl akivaizdu, kad Kriterijaus G vertinimo tvarka ir reikšmė skiriasi nuo ieškovės pateiktų duomenų ir negali būti palyginama. Galiausiai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Kriterijų G vertinama mediana į kurią turi būti įskaičiuota ir tiekėjo pasitelkiamų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi pirkime, darbuotojams mokamas atlygis, tuo tarpu ieškovės pateiktoje lentelėje tai nėra vertinama, o ir neįmanoma to įvertinti. Kriterijaus G reikšmė yra pagrįsta ir pakankama tam, kad būtų atrinktas Pirkimo laimėtojas, be to pakankama ir pagrįsta, tam kad visi rinkos dalyviai (ne tik „potecialūs pirkimo dalyviai“) galėtų konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo pagal šį kriterijų.

77.       Kriterijus L (darbo laiko apskaitos taikymas) yra pagrįstas, teisėtas ir taikytinas. Atsakovė nesutinka su ieškovės nuomone, kad Kriterijus L Pirkimo atveju negali būti taikomas, nes pagal nuo 2022-04-01 įsigaliojusią Statybos įstatymo redakciją potencialūs dalyviai objektyviai neturi pasirinkimo vesti ar nevesti darbuotojų buvimo (skaičiaus) apskaitos statybvietėje. Ekonominio naudingumo kriterijus „Darbo laiko apskaitos taikymas“ (L) yra skirtas tam, kad būtų parinktas tiekėjas, kuris vykdytų darbuotojų apskaitą būtent konkrečiai Pirkimo objekte ir būtent šioje statybvietėje dirbančiųjų darbuotojų skaičių pateiktų Perkančiajam subjektui. Tai reiškia, kad Pirkimo dalyviai varžosi ne dėl to, kuris iš jų įdiegs „skaidriai dirbančio ID“ kortelę, o dėl to, kad jie patys apskaitys Pirkimo objekto statybvietėje esančius visus darbuotojus ir šiuos duomenis pateiks atsakovei sutarties vykdymo metu. Tiekėjai gali sutikti tokią apskaitą vykdyti, o gali ir nesutikti. Pagal tai ir yra skiriami ekonominio naudingumo balai. Ekonominio naudingumo kriterijus taikomas ne tik tam, kad būtų galima įsitikinti, kad rangovas yra legaliai įdarbinęs ar pasitelkęs objekte dirbančius darbuotojus, bet ir dėl to, kad rangovas realiai laikytųsi savo įsipareigojimo, kad pirkimo objekto statybvietėje dirbs jo pasiūlyme nurodytas skaičius darbininkų. Kriterijus L vertina tiekėjo įsipareigojimą vesti pirkimo statybvietėje dirbančių darbuotojų buvimo laiko apskaitą, tai reiškia fiksuoti kiek darbuotojų yra statybvietėje ir kiek laiko jie joje buvo.

78.       Kriterijus A (aplinkos apsaugos priemonių taikymas) yra teisėtas, pagrįstas, aiškus ir įgyvendinamas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Kriterijus A neįgyvendinamas dėl to, kad neva pagal šį kriterijų reiktų tvarkyti visas medžiagas, reikalingas Pirkimo objektui, ir visas atliekas, kurios susidarys, be to, tiekėjai statybos proceso metu negali taikyti tokia apimtimi, kokia yra reikalaujama, nes dalis pirkimo objektui naudojamų medžiagų negali būti gabenamos daugkartiniais konteineiriais, o šių produktų pakuotės negali būti pakartotinai perdirbamos. Minėtame pirkime, kaip galima spręsti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-01 sprendime, civilinėje byloje Nr. e2A-602-790/2021, nurodytų ieškovės motyvų, tos bylos ieškovė teigė priešingai, nei šioje byloje bando įrodyti UAB „Požeminės linijos“. Toje byloje pasisakydama dėl analogiškų aplinkos apsaugos kaip ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų, ieškovė nurodė, kad šie kriterijai yra įgyvendinami ir visi tiekėjai juos galės įvykdyti bei gaus maksimalius įvertinimus. Tuo tarpu šiame ginče ieškovė teigia, kad tokie patys kriterijai jai yra neaiškūs ir neįgyvendinami. Tad nesuprantama, kaip tokie pat aplinkos apsaugos kriterijai visiems ūkio subjektams buvo aiškūs ir įgyvendinami (bent jau kaip minėtoje byloje teigė ieškovė), o šiuo metu tie patys kriterijau nau nei aiškūs nei įgyvendinami. Visų produktų pakuočių, produktų gabenimo ir laikymo reikalavimus nustato ne Pirkimo dokumentų reikalavimai, o darbų saugą, medžiagų laikymą ir aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Pirkimo dokumentuose nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi nesiekiama ir tiekėjai nėra verčiami gabenti produktus daugkartiniuose konteineriuose, jei elementarios saugos instrukcijos tai draudžia, kaip ir nereikalauja perdirbti visas produktų pakuotes ar jas grąžinti, jei elementariai to neįmanoma padaryti. Reikalavimas turi būti suprantamas ir vertinamas iš protingo ir atidaus asmens pozicijos, o ne iš išskirtinai formalaus ir pažodinio supratimo, nes bet kuriam pakankamai protingam asmeniui yra aišku, kad reikavime neįmanoma fiziškai aprašyti ir nurodyti visų statybvietėje susidarančių medžiagų ir atliekų pavadinimų ir kodų, kurias reiks gabenti daugkartiniais konteineriais, kaip ir neįmanoma įvardintų visų medžiagų ir atliekų, kurių daugkartiniais konteineriais nereiks gabenti, ir kurių pakuočių nereiks tvarkyti ar naudoti daugkartinių pakuočių, nes elementariai turi būti suprantama, kad yra medžiagų ir pakuočių, kurios tiesiog taip netvarkomos, o kaip jos tvarkomos ir kaip jos turi būti gabenamos ar pakuojamos, bus aišku tik tuo metu, kai bus vykdoma sutartis. Atitinkamai ir pagal Kriterijų A vertinamas tiekėjo įsipareigojimas vykdyti aplinkosauginius kriterijus arba jų nevykdyti. Dėl to prie minėto kriterijaus vertinimo ir yra paryškintai nurodyta, kad „Tiekėjas turi atsakingai įvertinti savo pajėgumą ir siūlyti tik tas aplinkos apsaugos priemones, kurių gebės laikytis visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį.“

79.       Kriterijų T, A, L taikymo apimtis ir reikšmės yra aiškios ir pakankamos vykdyti sutartį. Pagal Kriterijų T vertinamas mažiausias vidutinis vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius, skiriant balus už siūlomą vidutinį pirkimo objekte dirbsiančių darbuotojų skaičių. Taigi, aiškiai nurodoma, kad vertinamas vidutinis darbuotojų, kurie dirbs objekte skaičius. Pagal Kriterijų G vertinama sąžiningos prekybos sąlygos, t.y. ekonominio naudingumo balus skiriant už darbuotojų, (įskaitant ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, darbuotojus), kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Atitinkamai yra aišku, kad sutarties vykdymo metu minėti kriterijai kontroliuojami tada, kai yra vykdomi darbai statybvietėje. Jei Sutarties vykdymo metu darbai bus stabdomi arba darbai bus užbaigti, tai nei mediana, nei Pirkimo objekte dirbančių darbuotojų skaičius nebus vertinama, nes darbai objekte nebus vykdomi (bus užbaigti) ir jame nebus darbuotojų. Darbų atlikimo terminas yra aiškiai nustatytas Pirkimo dokumentuose, todėl nesuprantami ieškovės teiginiai, apie tai, kad jai neaišku, kiek laiko reikės vykdyti pagal ekonominio naudingumo kriterijų prisiimtą įsipareigojimą. Pagal Kriterijų A vertinama, kiek iš Pirkimo dokumentuose nurodytų aplinkos apsaugos kriterijų tiekėjas įsipareigoja vykdyti pirkimo sutarties vykdymo metu (jeigu įsipareigoja). Neįmanoma tiksliai apibrėžti „statybvietėje susidarančių statybinių medžiagų“, nes šios medžiagos gali susidaryti atliekant tam tikrus darbus ir likus darbų atlikimui naudotų medžiagų likučių (pvz. nepanaudotos sandarinimo medžiagos, vamzdžiai ir pan.), nes tai nėra atliekos, o yra medžiagos. Kokie likučiai statybvietėje gali susidaryti ir kur jie gali būti panaudoti, sprendžia tiekėjas, o ne pirkimo vykdytojas Pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose pirkimo vykdytojas tik gali prašyti tiekėjo įsipareigoti tvariau naudoti tokias medžiagas, pagal tokį įsipareigojimą skirti ekonominio naudingumo balus ir sutarties vykdymo metu prižiūrėti, kaip tiekėjas laikosi šio savo įsipareigjimo (jei tokį prisiėmė). Dar kartą pažymėtina ir primintina, kad reikalavimas turi būti vertinamas iš pakankamai protingo asmens pozicijų, įvertinant, kad reikalavime neįmanoma aprašyti ir numatyti visų medžiagų bei atliekų ir jų tvarkymo reikalavimų, nest tą reglamentuoja kiti teisės aktai, o ne Pirkimo sąlygos. Šiuo atveju Kriterijaus A aprašymas, įgyvendinimas yra aiškus ir suprantamas bet kuriam savo veiklos profesionalui. Kriterijumi L vertinama, ar tiekėjas įsipareigoja Pirkimo objekto statybvietėje dirbančių darbuotojų bei jų dirbamo laiko apskaitą. Atsakovė neturi teisės reikalauti, kad tiekėjai taikytų kažkokią konkrečią apskaitos programą, nes tokiu būdu būtų ribojama konkurencija. Atitinkamai reikalavimai konkrečiai apskaitos sistemai ir nėra numatyti, o ir nėra reikalingi, nes esminis reikalavimas, kad duomenys galėtų būti pateikiami atsakovei visuotinai prieinamu formatu.

80.       Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė UAB „KRS“ nesilaikė ikiteisminės procedūros terminų, todėl jo pretenzija atmesta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju Pirkimas laikomas supaprastintu, todėl paskelbus Pirkimo dokumentų reikalavimus, dėl šių reikalavimų tiekėjai pretenzijas gali teikti per 5 darbo dienas – šiuo atveju iki 2022-09-20, 24 val. 00 min. Ieškovė pretenziją pateikė pavėlavusi 2 darbo dienomis, konkrečiai – 2022-09-22, 17 val. 35 min. (po darbo laiko). Taigi nėra ginčo dėl to, kad pretenzija pateikta nesilaikant Įstatyme nustatytų ikiteisminės procedūros terminų. Įstatymo 109 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią perkantieji subjektai privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios: i) gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos; (ii) pateiktos laikantis VPĮ 108 str. 1 d. nustatytų terminų; iii) pretenzija nepateikta pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ar atlikto veiksmo. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pretenziją pateikė 2 darbo dienomis praleidusi Įstatyme nustatytą terminą, todėl ji buvo atmesta, kaip pateikta praleidus ikiteisminės procedūros terminą. Negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad ginčijamo Kriterijaus K trūkumo ieškovė negalėjo pastebėti per Įstatyme nustatytą 5 darbo dienų terminą, nes neva Kriterijaus „trūkumas“ nebuvo akivaizdus ir paaiškėjo tik po to, kai pasibaigė pretenzijos pateikimo terminas. Negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad pretenzija turėtų būti laikoma pateikta laiku dėl to, kad ji šią pretenziją pateikė per 5 darbo dienas nuo tada, kai sužinojo apie tai, kad Kriterijaus K vertinimo tvarka neva neteisėta. Apie Pirkimą paskelbta 2022-09-13, o kvietimą dalyvauti šiame Pirkime ieškovė priėmė 2022-09-14, t. y. jau kitą dieną po Pirkimo dokumentų paskelbimo. Todėl akivaizdu, kad jau nuo 2022-09-14 ieškovė galėjo ir turėjo susipažinti su ginčo Pirkimo dokumentų reikalavimais bei apie juos žinojo, atitinkamai turėjo pakankamai laiko pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra, parengti pretenziją ir ją pateikti laiku. Ieškovė pretenziją pateikė ne dėl atsakovės pateiktų paaiškinimų dėl Kriterijaus K vertinimo tvarkos (tokių net nebuvo), o dėl su Pirkimo dokumentais paskelbto Kriterijaus K vertinimo aspektų. Todėl ieškovės ieškinyje nurodoma teismų praktika šio ginčo atvejui netaikoma, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Nesutiktina su ieškovės išreikšta mintimi, kad pretenzijos pateikimo terminas nelaikytinas praleistu dėl to, kad neigiamos netinkamai parengtų Pirkimo dokumentų pasekmės tenka atsakovei, kaip šių dokumentų rengėjai. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima išskirtinai ieškovei atnaujinti pretenzijos pateikimo terminą, atitinkamai ieškovės pretenzija pagrįstai atmesta, kaip pateikta pavėluotai ir todėl nenagrinėtina.

81.       Jei teismas spręstų nagrinėti ieškovės UAB „KRS“ ieškinį visa apimtimi, atsakovė šiame atsiliepime toliau teikia argumentus dėl Kriterijaus K vertinimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Kriterijaus K vertinimo tvarką ir reikšmes. Teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovė gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės nėra suinteresuota Kriterijaus K ginčijamu, nes niekaip neįrodo, kad Kriterijus K riboja jos teisę teikti pasiūlymą pirkimui ar jame dalyvauti. Priešingai, pateikti ieškovės argumentai lemia, kad ieškovė dėl ginčijamo kriterijaus būtų įvertinta maksimaliu balu ir toliau galėtų varžytis su kitais dalyviais pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Teisme jau buvo nagrinėjamas panašaus pobūdžio ginčas, kuriame ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos nustatytą tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagal kainos kriterijų tvarką, pagal kurią tiekėjams ekonominio naudingumo balai buvo suteikiami pagal jų pasiūlymo kainos patekimą į tam tikrą pirkimo dokumentuose nurodytą kainos intervalą. Taigi, gali būti nustatyta tokia ekonominio naudingumo kriterijaus „kaina“ vertinimo tvarka, pagal kurią balai tiekėjams būtų suteikiami pagal jų pasiūlymų kainos patekimą į tam tikrą kainų intervalą. Būtina atkreipti dėmesį, kad tam, jog varžytųsi dėl Pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjai turės gauti įvertinimus ne tik pagal Kriterijų K, bet ir pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus (statinio statybos vadovo patirties (P), mažiausio vidutinio vienu metu dirbančių darbuotojų skaičiaus (T), sąžiningos prekybos sąlygų (G), darbo laiko apskaitos taikymo (L), aplinkos apsaugos priemonių taikymo (A)). Minėtų ekonominio naudingumo kriterijų reikšmių, kurias tiekėjas pasiūlys savo pasiūlyme, jis turės laikytis visą sutarties vykdymo laiką, jei bus pripažintas pirkimo laimėtoju. Tam, kad pagal kriterijų „statinio statybos vadovo patirtis (P)“ tiekėjas gautų atitinkamą įvertinimą balais, jis turi pateikti užpildytą Pirkimo sąlygų 6 priedą bei šiame priede nurodytą informaciją patvirtinančius dokumentus (statybos darbų užbaigimo aktai ir (ar) kiti pagrindžiantys dokumentai ar įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kad specialistas ėjo statybos vadovo pareigas vykdant rangos darbų sutartį, kurios pagrindu buvo atlikti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų naujos statybos /renovacijos /rekonstrukcijos /kapitalinio remonto statybos darbai.), be to, šis darbuotojas ir turės eiti statybos vadovo pareigas sutarties vykdymo metu, o tuo atveju jei negalės eiti šių pareigų, tai tiekėjas turės šį specialistą pakeisti kitu, turinčiu ne mažesnę patirtį, nei buvo nurodyta tiekėjo pasiūlyme, ir turės pateikti tai įrodančius dokumentus arba su tiekėju sutartis galės būti nutraukta. Tam, kad pagal kriterijų „mažiausias vidutinis vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius (T)“ tiekėjas gautų atitinkamą įvertinimą, tiekėjas turės pasiūlyme nurodyti, su kokiu vidutiniu mažiausiu darbuotojų skaičiumi jis vykdys sutartį, jei laimės Pirkimą. Tam, kad pagal kriterijų „sąžiningos prekybos sąlygos (G)“ tiekėjas pasiūlymo formoje turi nurodyti siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą (su visais mokėtinais mokesčiais), o Pirkimo laimėjimo atveju jo mokamų atlyginimų šiems darbuotojams mediana neturės būti žemesnė, nei nurodyta pasiūlyme ir bus vertinama sutarties vykdymo metu. Tam, kad pagal kriterijų „darbo laiko apskaitos taikymas (L)“ tiekėjas gautų atitinkamą įvertinimą, tiekėjas gali prisiimti įsipareigojimą vesti darbo laiko apskaitą statybvietėje. Tam, kad pagal kriterijų „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (A)“ tiekėjas gautų atitinkamą įvertinimą, tiekėjas turės prisiimti įsipareigojimą taikyti vieną, dvi ar tris šiame kriterijuje nurodytas aplinkos apsaugos priemones, o sutarties vykdymo metu privalės jas taikyti. Nesutiktina su ieškinio motvyacija, kad tiekėjai Pirkime varžysis ne pagal ekonominio naudingumo kriterijus, o pagal pasiūlymo pateikimo greitį. Pirkimo laimėtojas parenkamas ne tik pagal pasiūlymo kainą (Kriterijus K), bet ir pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Tik susumavus visus ekonominio naudingumo balus, skirtus pagal kiekvieną kriterijų, bus parinktas Pirkimo laimėtojas – daugiausiai ekonominio naudingumo balų surinkęs tiekėjas. Tiekėjai varžysis pagal skirtingus ekonominio naudingumo kriterijus, o atlikus pasiūlymų vertinimą, tiekėjų pasiūlymai gali būti įvertinti skirtingais balais, priklausomai nuo to, kokias nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes pasiūlė. Gali įvykti toks atvejis, jog kelių tiekėjų pasiūlymai būtų įvertinti tokiu pačiu ekonominio naudingumo balu, todėl tam, kad būtų galima nustatyti pirkimo laimėtoją, esant tokiai situacijai, nuo pat paskelbimo apie Pirkimą buvo išviešinta taisyklė, kad „Tais atvejais, kai kelių dalyvių pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai“ (Pirkimo sąlygų 74 p.). Ši taisyklė perkelta iš Įstatymo 64 str. 8 d. Ieškovės cituojami kasacinio teismo išaiškinimai, šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomi, nes skiriasi kasacinio teismo nagrinėtų ir šios bylos faktinės aplinkybės. Šio ginčo Pirkimo aplinkybės yra visai kitokios: 1) Pirkime taikomi ekonominio naudingumo kriterijai ir tiekėjai varžosi pagal kelis kriterijus, o laimėtoju parenkamas tas tiekėjas, kuris surinks didžiausią ekonominio naudingumo balų skaičių; 2) Pirkime aiškiai nurodyta, kad Kriterijumi T vertinama bendra pasiūlymo kaina, o ne kažkuri jos dalis; 3) Pirkimo dokumentuose nėra kažin kokių nuostatų, dėl kurių visi tiekėjai galėtų siūlyti tik vieną kainą, kuri priklausytų nuo trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų ar darbų kainų.

Ieškovių UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ ieškiniai atmestini.

82.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ 2022-09-13 paskelbė Vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), rangos darbų pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini). Supaprastinta tvarka vykdomu pirkimu atsakovė siekia sudaryti ne didesnės nei 4 240 000,00 Eur be PVM vertės preliminariąją sutartį, kurios pagrindu sudarytų pagrindinę sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų atlikimo, jei per 36 mėn. laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo gautų finansavimą statybos darbams atlikti.

83.       Ieškovės UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ kreipėsi į teismą, ginčydamos pirkimo sąlygas.

Dėl ieškovės UAB „KRS“ praleisto pretenzijos pateikimo termino

84.       Pirkimų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiojo subjekto priimtus sprendimus.

85.       Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovei UAB „KRS“, kaip ir kitiems tiekėjams, pirkimo dokumentai, taigi ir juose nustatytos sąlygos pasiūlymams pateikti, buvo išviešintos 2022-09-13. Būtent nuo šios dienos tiekėjai, nesutikdami su atsakovės paskelbtomis pirkimo sąlygomis, jose nustatytais reikalavimais, turėjo teisę teikti atsakovei pretenzijas. Ieškovė pretenziją pateikė septintą darbo dieną (2022-09-22). Pati ieškovė pripažįsta, kad pretenziją pateikė praleidusi Pirkimų įstatyme nustatytą pretenzijos pateikimo terminą.

86.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

87.       Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, be kita ko, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016).

88.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

89.       Vadovaujantis CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia. Teismų praktikoje pažymima, jog nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

90.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

91.       Teismas daro išvadą, kad ieškovė UAB „KRS“ praleido terminą pateikti pretenziją dėl viešojo pirkimo sąlygų. Tačiau teismas įvertina, kad nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl šios priežasties analizuoja šio tiekėjo ieškinį iš esmės.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo

92.       Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus; 2) sąnaudas; 3) kainą“. To paties straipsnio 6 dalyje – „Perkantysis subjektas nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, <...>. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė <...>“. Nei Pirkimų įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kokie konkretūs kiekvieno pirkimo atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turėtų būti nustatyti, taip pat, kokius lyginamuosius svorius jiems perkantysis subjektas turėtų pasirinkti. Perkantysis subjektas, nusprendęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, pirmiausia turi įvertinti, ar kiekvieno konkretaus pirkimo atveju – atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą bei visas su juo susijusias aplinkybes – pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai duos potencialią ekonominę naudą, ar padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumą, ar bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai, o tokius sprendimus jis turi motyvuoti iki pirkimo pradžios: dėl kokių priežasčių pasirinkti vieni ar kiti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų parametrai, kodėl jiems suteikti vieni ar kiti lyginamieji svoriai ir kokia jų įtaka perkamo objekto naudojimo efektyvumui bei potencialiai ekonominei naudai. Taip pat svarbu, kad kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu, nepažeistų pirkimų principų, būtų tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose bei galimi įvertinti.

93.       Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pasirinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą rinkti pagal kainos ir kokybės santykį (Pirkimo sąlygų 69 punktas: „Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį“). Pirkimo sąlygų 71 punkte nustatyta, kad „Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (K), statinio statybos vadovo patirties (P), mažiausio vidutinio vienu metu dirbančių darbuotojų skaičiaus (T), sąžiningos prekybos sąlygų (G), darbo laiko apskaitos taikymo (L), aplinkos apsaugos priemonių taikymo (A) ekonominio naudingumo balus: S=K+P+T+G+L+A“. Atsakovė UAB „Raseinių Pirkimo sąlygose taip pat aprašė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, jų vertinimo tvarką ir sąlygas, t. y. Pirkimo sąlygų 72 punkte pateikė informaciją apie taikomus vertinimo kriterijus, jų žymenis, balų skaičiavimą (nurodė, pagal ką ir kokia tvarka, kokiais intervalais bus skiriami balai), aprašė vertinimo kriterijų žymenų reikšmes ir kiek maksimaliai balų už kiekvieną kriterijų galima surinkti.

94.       Nei Pirkimų įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kokius konkrečiai kriterijus ir lyginamuosius svorius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams vertinti perkantysis subjektas turėtų pasirinkti. Tai kiekvieno konkretaus pirkimo atveju turi įsivertinti pats perkantysis subjektas, nepažeisdamas Pirkimų įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintų principų. Pirkimo sąlygų 8 punkte atsakovė numatė, kad „bendra maksimali perkančiajam subjektui priimta pasiūlymo vertė ir Pirkimui skirta lėšų suma – 4 240 000,00 Eur be PVM“. Atitinkamai Pirkimo sąlygų 72 punkte pateiktoje lentelėje Nr. 1 atsakovė nurodė, kad mažiausiai balų bus skiriama už tuos tiekėjų pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina patenka į intervalą nuo 4 211 500,01 Eur be PVM iki 4 240 000,00 Eur be PVM. Atsakovė taip pat Pirkimo sąlygų 72 punkto lentelėje Nr. 1 nurodė, kad jei tiekėjai pateiks pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina bus 3 869 500,00 Eur be PVM ir mažiau, bus skiriamas maksimalus balų skaičius (70).

95.       Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodo, kad nors ieškovė UAB „Požeminės linijos“ ginčija ir Pirkimo sąlygose nustatytų kokybinių kriterijų (P, T, G, L, A) ir jų reikšmių teisėtumą, tačiau nepaaiškina, kokiai konkrečiai įstatymo nuostatai jie prieštarauja. Šiuo atveju ieškovė neginčija pirkimo sąlygose nustatytų kriterijų ir jų reikšmių Pirkimų įstatymo nuostatoms, tik deklaratyviai pasisako, kad jos „pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir pasiūlymų vertinimo esmę bei dirbtinai riboja konkurenciją“. Taip pat dublike ieškovė teigia, jog „<...> didžioji dauguma pirkimo dalyvių surinks 100 naudingumo balų, todėl tokios nustatytos vertinimo kriterijų reikšmės lems, kad tiekėjai varžysis ne dėl galimų pasiūlyti pranašumų, o tik dėl pasiūlymų pateikimo laiko“.

96.       Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai“. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtino ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo taisyklę tiems atvejams, kai visi tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti vienodai, t. y. kai tiekėjai surinko tiek pat ekonominio naudingumo balų, o pirkimo subjektui vis tiek objektyviai reikia nuspręsti, kurį tiekėją pripažinti laimėtojui. Atsakovas šią įstatyminę nuostatą perkėlė ir į Pirkimo dokumentus (Pirkimo sąlygų 74 ir 89 punktai). Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad tiekėjų varžymasis tik dėl pasiūlymų pateikimo greičio yra ydingas ir pažeidžiantis pirkimų principus, tačiau pagal byloje esančius duomenis, ji neturi pagrindo iš anksto manyti, kad visi pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai surinks vienodus ekonominio naudingumo balus, o atsakovės nustatyti kokybės kriterijai yra negalimi, dirbtinai ribojantys konkurenciją.

97.       Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją (šiuo atveju – perkantįjį subjektą) įpareigoja viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl visi dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus; perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) pirkimo sąlygas turi suformuluoti taip, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019).

98.       Išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad ieškovė UAB „Požeminės linijos“ ginčija ir Pirkimo sąlygose nustatytų kokybinių kriterijų (P, T, G, L, A) ir jų reikšmių teisėtumą, tačiau nepaaiškina, kokiai konkrečiai įstatymo nuostatai jie prieštarauja. Ieškovė teigia, jog „Kokybės kriterijų intervalų reikšmės, už kurias nustatyti maksimalūs balai, yra minimalios, įprastos ar net privalomos pagal teisės aktus (statybos vadovo patirtis, darbo laiko apskaita, atlyginimų mediana), mažesnės nei objektyviai būtinos Pirkimo objektui (darbuotojų skaičius), ar tokios, kurių visa apimtimi įgyvendinti negalima (aplinkos apsaugos priemonės), todėl daugumos tiekėjų pasiūlymai surinks 30 balų už kokybės kriterijų“. Siekiant patvirtinti ar paneigti ieškovės teiginius, reikia turėti specialių žinių ar veikti atitinkamoje (statybos) rinkoje. Šiuo atveju ieškovė neginčija Pirkimo sąlygose nustatytų kriterijų ir jų reikšmių Pirkimų įstatymo nuostatoms, tik deklaratyviai pasisako, kad jos „pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir pasiūlymų vertinimo esmę bei dirbtinai riboja konkurenciją“. Taip pat dublike ieškovė teigia, jog „<...> didžioji dauguma pirkimo dalyvių surinks 100 naudingumo balų, todėl tokios nustatytos vertinimo kriterijų reikšmės lems, kad tiekėjai varžysis ne dėl galimų pasiūlyti pranašumų, o tik dėl pasiūlymų pateikimo laiko“.

99.       Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra atlikusi Pirkimo dokumentų atitikties Pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams prevencinę peržiūrą ir pastabų dėl kriterijaus K (ar kitų ekonominio naudingumo kriterijų, nustatytų Pirkimo sąlygose) neturėjo, t. y. nenustatė, kad ieškovių UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „KRS“ ginčijami kriterijai būtų neatitinkantys Pirkimų įstatymo reikalavimų. Visgi akcentuotina, kad už pirkimo dokumentų parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakingas būtent perkantysis subjektas. Tik perkantysis subjektas, geriausiai žinodamas pirkimo objektą, jo pobūdį, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdamas pirkimų principų, pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jo manymu, yra reikalingi.

100.       Papildomoje išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino neturinti pagrindo manyti, kad nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais buvo apribota „veiksminga Pirkimo dalyvių konkurencija“, remiantis vien ieškovės UAB „Požeminės linijos“ pateikta prezumpcija, jog galimai 5 iš Pirkime dalyvavusių 7 tiekėjų pasiūlymai surinktų maksimalius ekonominio naudingumo balus (elektroninės bylos 3 failas, 24-28 lapai).

101.       Atsakant į papildomos išvados 2 klausimą, VPT pakartojo tai, ką nurodė ir pagrindinėje išvadoje – atsakovę, kaip ir nustatant bet kurį kitą kriterijų, inter alia, saisto pareiga laikytis pirkimų principų. Šiuo atveju ieškovė nenurodo, kokius pirkimų principus, jos nuomone, tokie kainos kriterijaus intervalai pažeidžia ir kaip tas pažeidimas pasireiškia.

102.       Akcentuotina, kad pasirinkus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą rinkti pagal kainos ir kokybės santykį, perkantysis subjektas yra suinteresuotas išrinkti ekonomiškiausią pasiūlymą kainos ir kokybės prasme, t. y. nėra tikslas įsigyti pirkimo objektą už mažiausią įmanomą kainą. Tiek Statybos darbų pirkimo gairėse, tiek VTP išvadoje nurodyta, jog pirkimo vykdytojui pasiūlymus vertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pirmiausia reikia įvertinti, ar pasirinkti kriterijai atspindi potencialią ekonominę naudą, ar padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumą, ar bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai, be to, pirkimo vykdytojas turi turėti argumentus, pagrindžiančius vieno ar kito kriterijaus pasirinkimą“.

103.       Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai pirkimo sąlygose turi būti nustatomi ne todėl, kad būtų galima tik palyginti tiekėjų pasiūlymus ar tam, kad dalyvautų visi potencialūs tiekėjai, o tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pamatuota ekonominė nauda būtų įgyvendinta vykdant sudarytą pirkimo sutartį. Kaip akcentuota ir Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių 30 psl. „KKS kriterijai naudojami tam, kad išrinkti geriausią pasiūlymą, o ne geriausią tiekėją“.

104.       Teismas išanalizavo ieškovės UAB „Požeminės linijos“ 2022-11-29 rašytinius paaiškinimus (elektroninės bylos 3 failas, 30-38 lapai), tačiau vis dėlto remiasi išvadą ir papildomą išvadą teikusios Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis (elektroninės bylos 3 failas, 24-28 lapai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

105.       Atmetant ieškinius, iš ieškovių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurių patyrė atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

106.       Nagrinėjamu atveju byloje pagal ieškovės UAB „KRS“ ieškinį atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ patyrė iš viso 7540,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovui sumokėtos sumos už jo paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir atsiliepimo parengimas (4847,4 Eur su PVM), atstovo paslaugos rengiant tripliką į ieškovės dubliką (2693,00 Eur su PVM). Analogiška situacija susiklostė, kai atsakovė naudojosi advokato pagalba, ruošdama procesinius dokumentus pagal ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinį (elektroninės bylos failas 3, lapai 1-15).

107.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

108.       Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atviro (supaprastinto) konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūros. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

109.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ supaprastinto vandentiekio ir nuotekų tinklų bei nuotekų valymo įrenginių, (duomenys neskelbtini), rangos darbų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūros, įpareigota atsakovė nesudaryti pirkimo sutarties šiame pirkime, o jei sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270, 4238 straipsniais,  teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškovių UAB „KRS“ (įmonės kodas 133630961, buveinė (duomenys neskelbtini) ir UAB „Požeminės linijos“ (įmonės kodas 160427431, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovių UAB „KRS“ (įmonės kodas 133630961, buveinė (duomenys neskelbtini) ir UAB „Požeminės linijos“ (įmonės kodas 160427431, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ po 7540,41 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų 41 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atnaujinti atviro (supaprastinto) konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                   Birutė Simonaitienė