Baudžiamoji byla Nr. 1-638-957/2016
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00062-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.4.
1.2.29.1;
2.10.1.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, faktiškai gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. L., žinodamas, kad tikrovėje neįgys įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcijų, netaps šios įmonės akcininku ir direktoriumi bei neperims įmonės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų, 2013 m. balandžio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens, vardu „A.“, nurodymu, neatlygintinai, patvirtindamas savo parašu, suklastojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu pagamintus suklastotus tikrus dokumentus:
1) 2013 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, R. L., nuo 2013 m. balandžio 17 d. atleido I. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš užimamų direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. balandžio 17 d. paskyrė save, R. L., eiti direktoriaus pareigas;
2) 2013 m. balandžio 17 d. prašymą valstybės įmonei „Registrų centras“, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, R. L., prašo valstybės įmonės „Registrų centras“ užregistruoti duomenis dėl jo, R. L., tapimo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi;
po to jis, R. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens vardu „A.“ nurodymu, neatlygintinai, 2013 m. balandžio 18 d. 10.09 val. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus patalpose, patvirtindamas savo parašu VĮ „Registrų centras“ darbuotojos J. A. jam pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), jį, kartu su jo, R. L., minėtais suklastotais tikrais dokumentais pateikė VĮ „Registrų centras“ darbuotojai J. A. dėl netikrų juridinių faktų, kad jis, R. L., tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi užregistravimo, tokių būdu jis, R. L., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo
Taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad tikrovėje nėra tapęs ir netaps įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, 2013 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 18 dienos iki 26 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus patalpose, V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nurodymu, neatlygintinai surašė ir patvirtindamas savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą - 2014 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, R. L., nuo 2013 m. kovo 15 d. yra vienintelis akcininkas. Po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 18 dienos iki 26 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus patalpose, V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nurodymu, minėtą 2014 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašą pateikė VĮ „Registrų centras“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai darbuotojai dėl netikrų juridinių faktų, kad jis, R. L., nuo 2013 m. kovo 14 d. tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku užregistravimo, tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Taip pat jis, žinodamas, kad tikrovėje nėra tapęs įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku bei direktoriumi, 2013 m. laikotarpiu nuo balandžio 18 dienos iki gegužės 31 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, V. Ž. nurodymu, neatlygintinai, patvirtindamas savo parašu, suklastojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu pagamintus suklastotus tikrus dokumentus:
1) 2013 m. gegužės 8 d. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Serija MAL Nr. (duomenys neskelbtini), įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, R. L., kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius patvirtino įmonės UAB (duomenys neskelbtini) metalo gaminių pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bendrai 14.520,00 Lt (4.205,28 eurų) sumai ūkinę operaciją;
2) 2013 m. gegužės 9 d. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Serija MAL Nr. (duomenys neskelbtini), įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, R. L., kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius patvirtino įmonės UAB (duomenys neskelbtini) metalo gaminių pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bendrai 12.641,48 Lt (3.661,23 eurų) sumai ūkinę operaciją.
Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2012 metais įgijo vidurinį išsilavinimą. 2015 metais jis įgijo virėjo specialybės aukštesnįjį išsilavinimą. Iki 2013 metų buvo oficialiai dirbęs kelias dienas sargu. 2013 metų pavasarį bendravo su savo pažįstamu, vardu A., kurio tikslesnių kontaktinių duomenų nežino. A. jo paprašė draugiškos paslaugos laikinai pabūti netikru, formaliu vienos įmonės direktoriumi, kol A. kažkoks pažįstamas, tikrasis įmonės direktorius, susitvarkys kažkokias savo problemas. Jie neaptarinėjo klausimo dėl atlygio jam už šią paslaugą. A. jam paaiškino, kad už minėtą laikiną formalų direktoriavimą jam nebus jokios atsakomybės. Jis iš geranoriškumo, be jokio atlygio, sutiko padėti A. Kažkurią kitą dieną A. automobiliu jį pasiėmė iš Žirmūnų gatvės ir nuvežė prie VĮ „Registrų centras“ pastato, esančio Lvovo gatvėje, Vilniuje. A. automobilyje jam pateikė pasirašyti dokumentus dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu jis formaliai įgijo iš kažkokio jam nežinomo asmens šios įmonės visas akcijas bei jis, kaip įmonės akcininkas, atleido prieš tai buvusį kažkokį jam nežinomą asmenį iš direktoriaus pareigų. Tuo metu jis galėjo pasirašyti ir dar kitokius su minėtu klausimu susijusius dokumentus. Tarp šių dokumentų buvo jam apklausos metu pateiktas susipažinti 2013 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo jis 2013 m. balandžio 17 d. atleido iš direktoriaus pareigų I. R. ir nuo 2013 m. balandžio 17 d. paskyrė save. Pasirašęs šiuos dokumentus jis kartu su A. nuėjo į VĮ „Registrų centras“ pastatą. Prie A. priėjo kažkoks jam nežinomas A. pažįstamas, kuris toliau patalpose buvo kartu su jais. Šiose patalpose jie trise nuėjo prie dokumentų priėmimo langelio užregistruoti jo vadovavimo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) faktą. VĮ „Registrų centras“ darbuotojai jis pateikė ankščiau minėtus jo pasirašytus dokumentus. Darbuotoja jam irgi pateikė pasirašyti kažkokius dokumentus dėl jo pateiktų dokumentų priėmimo VĮ „Registrų centre“. Jam bendraujant su minėta darbuotoja jį konsultavo A. Už minėtų juridinių faktų užregistravimo paslaugas sumokėjo A. A. jam pasakė, kad su juo vėliau susisieks vyriškis, pravarde (duomenys neskelbtini), kaip vėliau jam apklausos metu paaiškėjo, jo atpažintas pagal nuotrauką asmuo vardu bei pavarde V. Ž. Po 2 dienų jam paskambino V. Ž. dėl susitikimo su juo. Jie susitiko Vilniuje, prie prekybos centro „Europa“. Šio pirmojo susitikimo metu, V. Ž. nurodymu, jie nuėjo į šalia esantį banką „SEB“, kur, kaip jis suprato, buvo perrašyta įmonės sąskaita nuo buvusio valdytojo jo vardu. Jis nesuprato, kokiems poreikiams ar tikslams tai atliekama. Po kelių dienų jam vėl paskambino V. Ž. ir nurodė atvykti į VĮ „Registrų centras“ dėl dokumento pateikimo, susijusio su įmonės akcijomis. Jie kartu atvyko į VĮ „Registrų centras“, kur jam darbuotoja pateikė užpildyti dokumentą. Šiuo dokumentu galėjo būti jam apklausos metu pateiktas susipažinti 2013 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašas, pagal kurį jis nuo 2013 m. kovo 15 d. įgijo šios įmonės akcijas. Vėliau kitomis dienomis jam V. Ž. skambinėjo susitikti, bet jis vis negalėdavo susitikti, nes mokėsi. V. Ž. pasakė, kad nereikėtų nuolat susitikinėti, jei būtų pagamintas jo elektroninis parašas ryšio operatoriaus įmonėje „Bitė Lietuva“. Kažkurią dieną jis susitiko su V. Ž. ir jie nuėjo į prekybos centrą „VCUP“, kur „Bitė Lietuva“ atstovybėje, kaip jis suprato, buvo sukurtas jo elektroninis parašas, kuris atiteko V. Ž. Vėliau, 2013 metų gegužės mėnesį, jo gyvenamosios vietos adresu paštu atėjo jam, kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, laiškas iš antstolio. Gavęs šį laišką jis ėmė bendrauti su savo artimaisiais dėl jo reikalų su įmone UAB (duomenys neskelbtini). Jis kartu su artimaisiais nuėjo į banką, kur pasižiūrėjo, kas buvo vykdoma su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitomis, kai jis tapo direktoriumi. Jie pamatė, kad jo direktoriavimo metu įmonė gaudavo ir vykdydavo bankinius apmokėjimus už metalo produkcijos prekes. Artimieji jam parekomendavo kuo greičiau panaikinti jo sąsajas su įmone UAB (duomenys neskelbtini), nes galimai įmonė vykdo mokesčių slėpimo veiklą. Jis paskambino V. Ž., kad reikia nutraukti jo sąsajas su įmone. Tą dieną V. Ž. minėjo, kad jį atleisti yra sudėtinga, nes V. Ž. įmonė turi sumokėti 10.000,00 Lt darbo užmokestį. Tą dieną nieko nuspręsta nebuvo. Kitą dieną V. Ž. pats jam paskambino ir pranešė, kad jo sąsajos su įmone bus nutrauktos. Tą pačią dieną jis kartu su motina A. L. atvyko į VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centre“ buvo V. Ž. ir, kaip jam šios apklausos metu paaiškėjo, jo pagal nuotrauką atpažintas asmuo, vardu bei pavarde I. R. V. Ž. jam VĮ „Registrų centre“ pateikė pasirašyti dokumentus dėl įmonės akcijų ir vadovavimo perleidimo I. R. Tai atlikus I. R. kartu su V. Ž. su šiais dokumentais atliko juridinių faktų registravimo veiksmus VĮ „Registrų centre“. Jis pats realiai neorganizavo ir nevykdė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos. Jam nėra žinoma, kokią veiklą vykdė ir vykdo ši įmonė. Jam nėra tiksliai žinomas V. Ž. realus vaidmuo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) ir jos veikloje. Jam nėra žinomi tikrieji įmonės valdytojai. Jam niekada nebuvo perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir jam nėra nieko žinoma apie įmonės apskaitos tvarkymą. Jam apklausos metu buvo pateikti susipažinti du įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų dokumentai: 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 8 d. PVM Sąskaitos faktūros Serija MAL Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išrašytos įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Šiuos dokumentus jis galėjo pasirašyti vieno iš minėtų susitikimų su V. Ž. metu. Jam nėra žinoma prekių, nurodytų šiuose dokumentuose, kilmė ir jų kelias, iš kur jos gautos ir kam parduotos. Jam nėra nieko žinoma apie šiuos metalo produkcijos pardavimo sandorius. Kai savo parašu jis tvirtino šiuos pardavimų dokumentus, jis suprato, kad jis, kaip įmonės direktorius, patvirtino įmonės pardavimų ūkines operacijas, tačiau manė, kad jam dėl to jokios atsakomybės nebus. Jis nereikalavo nei iš A., nei iš V. Ž. jokio atlygio už visus minėtus jo atliktus veiksmus. Jis tik suprato, kad juo buvo pasinaudota šiems asmenims vykdant savo galimai nusikalstamus reikalus. Jis tuo metu nežinojo, kokį teisinį statusą, kokias teises ir pareigas turi įmonės vadovas. Jis tuo metu nesuvokė, kad jis, pasirašydamas dokumentus, susijusius su įmonės valdymo ir dokumentacijos įsigijimu ir ūkinėmis operacijomis, juos suklastos ir tuo padarys nusikalstamą veiką. Jis gailisi dėl jo minėtų atliktų veiksmų, kad suklastojo dokumentus, susijusius su įmone UAB (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 162-163).
Kaltinamasis R. L., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir prašo jais vadovautis. Pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą jis patikslina savo ankstesnius parodymus, kad šiuo metu jam įteiktame pranešime apie įtarimą išdėstytos jo atliktos nusikalstamos veikos aplinkybės tiksliau atitinka buvusią jo atliktų veiksmų realybę. Remdamasis jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis patvirtina savo kaltę, kad jis žinodamas, jog tikrovėje neįgys įmonės UAB (duomenys neskelbtini), netaps šios įmonės akcininku ir direktoriumi bei neperims įmonės apskaitos dokumentų bei kitų dokumentų, neatlygintinai suteikdamas savo draugišką paslaugą tuometiniam savo pažįstamam vyriškiui, vardu „A.“, kurio tikslesnių duomenų nežino, 2013 m. balandžio 18 d., laiko nepamena, Vilniuje, adreso tiksliai nepamena, „A.“ nurodymu patvirtino savo parašu jam „A.“ pateiktus dokumentus, kurie yra nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir kurie jam yra pateikti susipažinti šios apklausos metu, tai yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko 2013 m. kovo 15 d. sprendimas ir 2013 m. balandžio 17 d. prašymas valstybės įmonei „Registrų centras“. Tuomet jis iš karto pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ minėtus jo suklastotus dokumentus, įtvirtinusius žinomai netikrus duomenis, kad jis tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, dėl šių juridinių faktų užregistravimo. Tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Vėliau 2013 metų balandžio mėnesį, galimai laikotarpiu nuo 18 dienos iki 26 dienos, laiko nepamena, Vilniuje, adreso tiksliai nepamena, jam „A.“ nurodyto asmens, V. Ž., nurodymu, padedant V. Ž., jis surašė ir patvirtino savo parašu dokumentą, kuris yra nurodytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir kuris jam yra pateiktas susipažinti šios apklausos metu, tai yra 2014 m. balandžio 17 d. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašas. Tuomet jis iš karto pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ minėtą jo suklastotą dokumentą, įtvirtinusį žinomai netikrus duomenis, kad jis nuo 2013 m. kovo 15 d. yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, dėl šio juridinio fakto užregistravimo. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Taip pat jis, žinodamas, kad tikrovėje nėra tapęs įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2013 m. laikotarpiu nuo balandžio 18 dienos iki gegužės 31 dienos, laiko nepamena, Vilniuje, adreso tiksliai nepamena, V. Ž. nurodymu, neatlygintinai, patvirtino savo parašu jam V. Ž. pateiktus dokumentus, kurie yra nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir kurie jam yra pateikti susipažinti šios apklausos metu, tai yra 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, kuriuose įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis, kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, patvirtino įmonės UAB (duomenys neskelbtini) metalo gaminių pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas. Jam nėra žinoma, kokius V. Ž. atliko veiksmus su šiais dviem minėtais dokumentais. Kai jis pasirašinėjo „A.“ ir V. Ž. jam pateiktus dokumentus, buvo jų patikintas, kad jis tuo nedaro jokios neteisėtos veikos. Už minėtus visus jo atliktus veiksmus jis iš „A.“ ir V. Ž. negavo jokio atlygio ir jo nesitikėjo gauti. Minėti asmenys tiesiog pasinaudojo jo geranoriškumu jiems padėti. Su šiais asmenimis po 2013 m. gegužės 31 d. jis neturėjo jokių kontaktų. Šiuo metu jis suvokia, kad jis, iš anksto žinodamas, kad neįgys įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, netaps įmonės akcininku ir direktoriumi, nepriims įmonės apskaitos dokumentų ir kitų įmonės dokumentų bei jų vėliau neperleis, savo parašu patvirtino su šiais juridiniais faktais susijusius dokumentus bei įmonės atliekamų ūkinių operacijų dokumentus ir minėtus juridinių faktų dokumentus pateikė valstybinei įmonei dėl juridinių faktų užregistravimo, tokiu būdu jis pripažįsta savo kaltę, kad jis suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus. Jis dėl jo padarytos minėtos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jis pageidauja, kad ši baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų baigta supaprastinta tvarka (T. 1, b. l. 173-175).
Įtariamasis V. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, šios bendrovės veikla yra metalo ir jo dirbinių pardavimas. 2012-2013 metais, tikslių datų neprisimena, jis sugalvojo verstis kita veikla, tai yra pirkti bei parduoti įmones. Vienas įmones jis pirkdavo realiai ir mokėdavo pinigus, tačiau tuo laikotarpiu pasitaikydavo žmonių, kurie kreipdavosi į jį su prašymu, kad įmonę jis nupirktų su skolomis arba su kažkokiomis problemomis, tačiau būdavo taip, kad už tokias įmones ne jis mokėdavo pinigus, o jam sumokėdavo pinigus. Tokiu būdu jis tapdavo įmonės direktoriumi arba įmonės akcininku. Tokios įmonės turėjo kažkokių problemų, ar tai skolos, ar tai gręsiantis bankrotas. Nuo skolų dydžio, nuo problemų kiekio priklausydavo ir jo užmokestis. Kiekvieną kartą jis to klausdavo pardavėjo. Kartais įmonės turėdavo finansinio turto, tai yra kreditorinių skolų. Ikiteisminiam tyrimui pageidaujamoje apimtyje V. Ž. parodymų nedavė (T. 1, b. l. 107-110, 111).
Įtariamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta, kadangi įtarime nurodytų nusikalstamų veiksmų jis nėra padaręs, jokio tikslo sukčiauti valstybės ar kokių kitų įmonių atžvilgiu ir padaryti jiems kokią nors žalą, taip pat klastoti kokius nors dokumentus jis asmeniškai neturėjo, dėl tokių veiksmų su įtarime nurodytais jam pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis nesitarė. Gal įtarime nurodyti asmenys, iš kurių jam yra pažįstami V. Ž., P. B. ir kiti asmenys, ir padarė įtarime nurodytus nusikalstamus veiksmus su įtarime nurodytomis jam žinomomis ir nežinomomis įmonėmis bei padarė valstybei ir įmonių kreditoriams įtarime nurodytą apie 800.000,00 Lt žalą, tačiau jam apie tai nieko nežinoma, jis asmeniškai su tuo niekaip nebuvo ir nėra susijęs bei jokios naudos iš to jis nėra gavęs. Jis gali pasakyti, kad iš įtarime nurodytų įmonių jam yra gerai žinomos tik dvi, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis kurį laiką ėjo direktoriaus pareigas, ir UAB (duomenys neskelbtini), kurioje iki šiol jis eina direktoriaus pareigas, ir tai nei vienoje, nei kitoje įmonėje jokio atlyginimo jis nėra gavęs. Tačiau vienareikšmiškai jis gali pareikšti, kad jokių įtarime nurodytų nusikalstamų veiksmų su jomis jis neatlikinėjo. Taip pat jis gali pasakyti, kad jam dar yra girdėtos įtarime nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jo brolis E. K. yra akcininkas, bei ŽŪB (duomenys neskelbtini), kuri, kiek jis žino, yra jo pažįstamo V. Ž. įmonė. Tačiau šiose dviejose įmonėse, kaip ir kitose įtarime nurodytose įmonėse, kurios jam nežinomos, jis jokiose pareigose nedirbo, jų akcininku nebuvo, su jų veikla niekaip jis nesusijęs ir jokios įtakos jų veiklai jis neturėjo. Jis nori pasakyti, kad atsižvelgiant į tai, kad jam pareikštas įtarimas yra gana bendro turinio, tai šiuo metu jis dėl jame nurodytų aplinkybių daugiau nieko konkretaus pasakyti negali. Kai bus konkretesnis įtarimas dėl konkrečių įmonių, tai jis pasiruošęs duoti konkretesnius parodymus. Pagal užduotus klausimus dėl įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB , (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) jis gali pasakyti, kad kiek šiai dienai jis prisimena jų pavadinimus, tai atrodo, kad visose šiose įmonėse jis kurį laiką ėjo arba iki šiol eina direktoriaus pareigas, taip pat, daugumoje tų įmonių, bet ne visose, kurį laiką jis buvo ar yra šių įmonių akcininkas. Bendrai apie įmones iš šio sąrašo, kurių akcijas jis buvo įsigijęs savo vardu, jis gali paaiškinti, kad jas jis pirko trimis tikslais: pirmas tikslas buvo užsiimti su jomis realia veikla, antras tikslas, bankrutavus įmonėms, padėti buvusiems jų savininkams sutvarkyti visus jų dokumentus bei perduoti juos bankroto administratoriui, trečias tikslas, perparduoti tas įmones. Tai buvo jo verslas. Didžiąją dalį tų įmonių jis buvo realiai nusipirkęs už realius pinigus iš įvairių jam nepažįstamų asmenų, tačiau buvo įmonių, už kurias jis jokių pinigų nemokėjo, o jas jam tiesiog perdavė buvę savininkai, kurie jam dar patys primokėdavo tam tikras pinigų sumas, kad jis sutvarkytų bankrutuojančias įmones ir jis jas perduotų bankroto administratoriams. Didžiąją dalį jo įsigytų įmonių buhalterinių dokumentų jam buvo perduota ir dauguma iš jų yra perduotos atitinkamiems bankroto administratoriams, kiti dokumentai yra pas jį arba pas kitus jo pažįstamus asmenis. Nei vienos įmonės dokumentų jis asmeniškai paslėpęs nebuvo, nes tokio tikslo niekada jis neturėjo. Daugumoje jo įsigytų ir vadovaujamų įmonių, kur jis ėjo direktoriaus pareigas, jokių kitų darbuotojų, išskyrus jį, kaip direktorių, nebuvo, nes tokio poreikio nebuvo. Kartais darbuotojus jis į savo įsigytas ir vadovaujamas įmones priimdavo, tačiau jie realiai niekada jose nedirbo, o buvo tik formaliai įforminti, kaip darbuotojai. Tačiau tokių žmonių buvo vos keletą per kelerius metus. Tokius žmones jis buvo priėmęs formaliai į darbą jų pačių prašymu, žinodamas, kad jie realiai jokio darbo nedirbs. Bet jis nori pasakyti, kad į Sodrą už didžiąją dalį tokių darbuotojų buvo sumokėta. Sodra pati nuskaičiuodavo pinigus už tuos darbuotojus nuo didžiąja dalimi areštuotų įmonių sąskaitų. Priimdamas formaliai į darbą žmones, jis jokios naudos iš to negavo, tiesiog jiems padėjo. Kokiais tikslais jie formaliai įsidarbindavo, jis nežino. Tačiau vienareikšmiškai jis gali pasakyti, kad jokių nusikalstamų veiksmų, analogiškų tiems, kurie nurodyti įtarime, su aukščiau išvardintomis jo įsigytomis bei vadovaujamomis įmonėmis jis niekada nedarė ir daryti nesiruošė bei su jokiais asmenimis dėl to jis nesitarė. Ikiteisminiam tyrimui pageidaujamoje apimtyje E. K. parodymų nedavė (T. 1, b. l. 114-115, 116).
Įtariamasis I. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltės jis nepripažįsta ir atsisako duoti parodymus (T. 1, b. l. 121).
Įtariamasis P. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta V. Ž. ir E. K. Jis praeityje yra teistas už įvairius nusikaltimus, plėšimus, vagystes, sukčiavimą ir kitus nusikaltimus. Nuo 2012 m. kovo 20 d. pagal teismo nuosprendį už vagystę jis buvo suimtas ir atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose iki 2013 m. birželio 20 d., kol buvo paleistas atlikus bausmę. Išėjęs iš pataisos namų jis pradėjo ieškoti, kuo jam užsiimti, nes darbo ir pajamų jis jokių neturėjo. Jis tuo metu jau pažinojo V. Ž. ir tikėjosi, kad V. Ž. galės padėti jam surasti kokio nors darbo. 2013 m. rudenį, tiksliai nepamena kada, jis paskambino V. Ž. ir paklausė, ar jie gali susitikti, nes jis ieško darbo. Susitikus su V. Ž., V. Ž. jam pasiūlė tokį darbą: V. Ž. paduoda jam pasirašyti ant įvairių įmonių dokumentų, o jam už tai sumoka atitinkamą sumą pinigų. V. Ž. plačiau paaiškino, kad po dokumentų pasirašymo jis bus paskirtas į įmonės direktoriaus pareigas bei taps tos įmonės savininku. Už tai, kad jis pasirašys ant tokių dokumentų, jis gaus iš V. Ž. po 300 Lt sumą už kiekvieną įmonę. V. Ž. jam pasakė, kad įmonės bus „švarios“, kaip jis suprato, be jokių skolų ir įsipareigojimų. Kaip jis suprato iš V. Ž. žodžių, V. Ž. norėjo tas įmones subankrotinti, tačiau tai padaryti jo vardu. Jis pagalvojo, kad tapti įmonės direktoriumi ir savininku nėra taip blogai, todėl sutiko su V. Ž. pasiūlymu. Tą pačią dieną V. Ž. jam perrašė keturias įmones, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini), ŽUB (duomenys neskelbtini), o kitų įmonių pavadinimų jis nepamena. V. Ž. jam iš karto sumokėjo 1200 Lt sumą. Jis nelabai domėjosi, kokios tai įmonės, nes žinojo, kad realiai vis tiek tų įmonių jis nevaldys, nes jos bus bankrotinamos. Jis realiai tik pasirašė ant akcijų pirkimo-perdavimo dokumentų ir dokumentų dėl jo paskyrimo į direktoriaus pareigas, tačiau realiai jis netapo šių įmonių direktoriumi: neturėjo šių įmonių dokumentų, nevaldė šių įmonių, nežino, kur buvo šių įmonių ofisai, ką jos vykdė ir panašiai. Iš karto po dokumentų pasirašymo V. Ž. savo automobiliu „Ford Mondeo“ pats jį nuvežė į Vilniuje esantį „Registrų centrą“, kur jis, V. Ž. nurodymu, pridavė keturių įmonių dokumentus ir „Registrų centre“ pasirašė kažkokius dokumentus ar kvitus, po ko jau jis oficialiai buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), ŽUB (duomenys neskelbtini) ir kitų dviejų įmonių direktoriumi. Po kažkiek dienų V. Ž. jau pats atvyko pas jį ir pasakė, kad vėl reikia pasirašyti kažkokius dokumentus. V. Ž. jam davė 200 Lt sumą, po ko jis pasirašė ant kažkokios įmonės dokumentų. Po to jis dar kelis kartus buvo susitikęs su V. Ž. ir V. Ž. jam paduodavo pasirašyti ant įvairių įmonių pirkimo dokumentų. Dar jis „Registrų centre“ užsakė savo elektroninį parašą (kompiuterinę laikmeną, vadinamą „fleškė“), kuriuo galima buvo pasirašyti jo vardu elektroniniu būdu. Jis savo elektroninį parašą atidavė V. Ž., kuris pasakė, kad V. Ž. reikia jo elektroninio parašo, kad V. Ž. galėtų atleisti darbuotojus iš įmonių, kurių direktorius yra jis. Dar jis V. Ž. prašymu yra pasirašęs ant mažiausiai trisdešimties tuščių popieriaus lapų. V. Ž. sakydavo, kad kartais būdavo netinkamai suforminami dokumentai, todėl V. Ž. reikėjo jo parašo, kad V. Ž. galėtų pataisyti dokumentus. Nuo to momento, kai 2013 m. birželio 20 d. jis išėjo į laisvę, V. Ž. jo vardu perrašė įmones: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dar kitas, kurių pavadinimų jis nepamena. Visais atvejais šių įmonių pirkimo dokumentuose būdavo nurodoma, jog jis neva tai perka minėtų įmonių akcijas ir po to jis yra paskiriamas šių įmonių direktoriumi. Kartais būdavo, kad šių įmonių akcijas jis įgydavo ne tiesiogiai, bet pirkdavo kitų įmonių vardu. Iš tikrųjų jis jokių įmonių akcijų nepirkdavo, o atvirkščiai, V. Ž. jam sumokėdavo po 300 Lt už tai, kad šios įmonės būtų perrašytos jo vardu. Daugumos šių įmonių akcininku būdavo V. Ž., o kas buvo akcininkas dar prieš jį, jis negali pasakyti, nes jų nėra matęs. Taip pat jis nei iš V. Ž., nei iš kitų asmenų negaudavo jokių įmonių apskaitos dokumentų, nors formaliai jis būdavo paskiriamas šių įmonių direktoriumi. Jis tik yra turėjęs kelių įmonių antspaudus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gal dar kelių įmonių. Jis net nežino, kam jam jų reikėjo. Detaliau jis dar gali paaiškinti, kad V. Ž. už tokius įmonių perrašymus taip pat gaudavo pinigų. Jis 2013 metais pas V. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), yra matęs pirmąjį įmonės (duomenys neskelbtini) direktorių, vardu R. Kaip jis minėjo, ši įmonė buvo perrašyta jo vardu. Jis su R. išsikalbėjo ir R. jam pasakė, kad R. sumokėjo V. Ž. 10.000 Lt sumą, kad V. Ž. subankrotintų šią įmonę. V. Ž. už šią įmonę jam davė tik 300 Lt. Dėl to jis net buvo susipykęs su V. Ž., kad jam V. Ž. moka taip mažai. Kiek V. Ž. gaudavo už kitų įmonių perrašymą jo vardu, jis nežino, nes V. Ž. jam to nesakydavo. Dėl E. K. jis gali pasakyti, kad tai V. Ž. draugas ir per V. Ž. jis susipažino su E. K. Kiek jis žino, E. K. taip pat kaip ir jis neva tai pirkdavo įmones, bet kokias jis nežino (T. 1, b. l. 124-128).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis P. B. parodė, kad jis iki šios dienos įmonėse, kuriuose jis buvo arba yra šiuo metu oficialiu įmonių akcininku ir/ar direktoriumi, šių įmonių vardu jis niekada neorganizavo ūkinės-komercinės veiklos ir niekada neketino šių įmonių vardu vykdyti ūkinės-komercinės veiklos, šiose įmonėse jis buvo arba yra akcininku ir/ar direktoriumi tik formaliai, realiai šias įmones savarankiškai valdė arba valdo kiti asmenys. Jis niekada nesidomėjo dėl šių įmonių turimų mokestinių ir kreditorinių prievolių ir niekada neketino jų vykdyti. Jis visose įmonėse, kuriose tapo akcininku ir/ar direktoriumi, šiais atsakingais asmenimis jis tapo tik už piniginį atlygį. Jis niekada nebuvo perėmęs įmonių apskaitos dokumentų, nes jam jų niekas nesiūlydavo perimti ir jam jų nereikėdavo. Apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, kad ši įmonė priklausė V. Ž. Jis neatsimena tiksliai, kaip V. Ž. buvo susijęs su šia įmone. Jam nežinomos aplinkybės, kuriomis V. Ž. įgijo šią įmonę. Jam visiškai nėra žinoma, kokią veiklą vykdė ši įmonė ir nėra žinoma, kas buvo šios įmonės atsakingais asmenimis praeityje, iki V. Ž. Jam asmenys, vardais ir pavardėmis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), nėra žinomi. Jam visiškai nėra žinoma, kokią veiklą V. Ž. vykdė šios įmonės vardu. Jam visiškai nėra žinoma apie šios įmonės buhalterinę apskaitą iki V. Ž. ir kai šią įmonę oficialiai valdė V. Ž. Jam visiškai nėra žinoma apie šios įmonės disponuotą turtą iki V. Ž. ir kai šią įmonę oficialiai valdė V. Ž. Jam visiškai nėra žinoma apie šios įmonės įgytas mokestines ir kreditorines prievoles iki V. Ž. ir kai šią įmonę oficialiai valdė V. Ž. Jam visiškai nėra žinoma apie šios įmonės vykdytą neteisėtą veiklą iki V. Ž. ir kai šią įmonę oficialiai valdė V. Ž. Šios įmonės formaliu savininku ir vadovu jis tapo 2013 metų, kiek pamena, lapkričio mėnesį. Jis neatsimena, ar už šią įmonę jis gavo piniginį atlygį iš V. Ž. Jam nėra tiksliai žinomi V. Ž. motyvai, dėl kurių jis tapo šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jis šią įmonę formaliai įgijo neturėdamas tikslo jos vardu vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Jam formaliai įgyjant šią įmonę, jam nebuvo žinomos įmonės finansinės problemos ir jo nedomino įmonės turimos mokestinės ar kreditorinės prievolės. Jam formaliai įgijus šią įmonę, tarp jo ir V. Ž. nebuvo jokių susitarimų dėl jo veiklos su šia įmone. Jis niekada nebuvo rengęs įmonių valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentų. V. Ž. parengė šios įmonės valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentus, kuriuos V. Ž. jam pateikė pasirašyti ir tai jis atliko. Jis nesigilino, ar jo pasirašomų dokumentų datos sutampa su realiomis pasirašymo datomis. Jis nebuvo perėmęs šios įmonės apskaitos dokumentų, nes jam jų V. Ž. nepasiūlė perimti ir jam jų nereikėjo. Jam nėra žinoma, kur yra šios įmonės apskaitos dokumentai. Jam nebuvo perduotas joks šios įmonės turtas, įmonės antspaudas, jokie šios įmonės elektroninės bankininkystės įrankiai ar duomenys. Jam formaliai įgijus šią įmonę, jam nebuvo ir nėra žinoma apie šios įmonės turimas mokestines ir kreditorines prievoles. Jam nėra žinoma apie šios įmonės vykdytą ūkinę-komercinę veiklą jam tapus formaliu šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šios įmonės vardu įgytą turtą ir/ar įgytus kreditorinius įsipareigojimus jam būnant formaliu šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šios įmonės vardu įgytus mobilaus ryšio telefonus ar SIM korteles jam būnant formaliu šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šios įmonės vardu vykdytą neteisėtą veiklą forminant netikrų sandorių dokumentus jam būnant formaliu šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šios įmonės apskaitos tvarkymą jam būnant formaliu šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jam nėra tekę savo parašu tvirtinti jokių šios įmonės ūkinių-finansinių operacijų dokumentų, bent jau šių faktų neatsimena. Jo, kaip šios įmonės direktoriaus, nėra niekas ieškojęs iš valstybinių įstaigų ar įmonių, bent jau apie tai jam nėra žinoma (T. 1, b. l. 130-136).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis P. B. parodė, kad jis iki 2014 metų nesuvokė, bet nuo 2014 metų pradžios ėmė suvokti, kad V. Ž. užsiėmė neteisėta veikla, kurios esmė buvo formaliai oficialiai perregistruoti įmonių, turinčių kreditorinių ir mokestinių įsipareigojimų, akcininkus ir direktorius, kurie realios veiklos įmonių vardu nevykdys, tačiau realiai įmonės valdymas būdavo perduodamas V. Ž. asmeniškai arba likdavo pas ankstesnius įmonių valdytojus. V. Ž. iš įmonių ankstesnių realių valdytojų už akcininkų ir direktorių vien tik oficialų perregistravimą gaudavo 10.000,00 Lt siekiantį užmokestį. Ankstesniems valdytojams rūpėjo perregistruoti savo valdytas įmones naujiems formaliems asmenims, nes kreditoriai ir valstybinės įstaigos turėtų kreiptis į naujus atsakingus asmenis ir iš jų reikalauti įmonės įsipareigojimų įvykdymo ar įmonių apskaitos dokumentų. V. Ž. nerūpėjo perimti įmonių apskaitos dokumentus, jam rūpėjo tik gauti naudą iš jo realiai perimamų įmonių. Taip pat V. Ž., perėmęs įmonių turtą jį pasisavindavo, tai yra juo pats naudodavosi, jį parduodavo ir gautas lėšas pasisavindavo. Taip pat V. Ž., panaudodamas savo turimus statytinius asmenis, jo perimtų įmonių vardu įsigydavo iš įvairių įmonių turtą, už kurį neatsiskaitydavo, kaip pavyzdžiui telefono aparatai ir telefonų kortelės iš ryšio tiekimo įmonių. V. Ž., po įmonių turimo turto pasisavinimo ar iššvaistymo, šias įmones formaliai perregistravo savo statytiniems asmenims, tokiems kaip jis, ir už tai mokėdavo menką atlygį, kaip jam, po apie 300,00 Lt už vieną įmonę, tokiais asmenimis buvo E. K. ir kiti asmenys. Jis savo visus minėtus veiksmus dėl įmonių formalių įsigijimų vertina kaip dokumentų klastojimą. Jis pats neturėjo tikslo jokiems asmenims padėti išvengti įmonių turimų kreditorinių ir mokestinių įsipareigojimų, jam tik rūpėjo gauti už jo minėtą paslaugą atlygį (T. 1, b. l. 137-139).
Įtariamasis A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis patvirtina savo kaltę, jog jis žinodamas, jog jis tikrovėje neįgys įmonės UAB (duomenys neskelbtini), netaps šios įmonės akcininku ir direktoriumi bei neperims įmonės apskaitos dokumentų bei kitų dokumentų, už V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pažadėtą tiksliai neapibrėžtą piniginį atlygį, 2013 m. rugpjūčio mėnesį, galimai laikotarpiu nuo 16 dienos iki 21 dienos, laiko nepamena, Vilniuje, adreso tiksliai nepamena, kelių atskirų susitikimų su V. Ž. metu jis patvirtino savo parašu V. Ž. jam pateiktus dokumentus, kurie yra nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir kurie jam yra pateikti susipažinti apklausos metu, tai yra vienintelio akcininko sprendimas, akcininkų sąrašas, prašymas ir įgaliojimas. Šio minėto įgaliojimo pagrindu E. K., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ minėtus jo suklastotus dokumentus, įtvirtinusius žinomai netikrus duomenis, kad jis tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, dėl šių juridinių faktų užregistravimo. Tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Taip pat jis, žinodamas, kad jis tikrovėje nebuvo tapęs UAB (duomenys neskelbtini) akcininku bei direktoriumi, V. Ž. nurodymu galimai 2013 m. spalio 24 d., laiko nepamena, Vilniuje, VĮ „Registrų centras“ patalpose, atskiro susitikimo su V. Ž. metu jis patvirtino savo parašu V. Ž. jam pateiktą prašymą, kurį V. Ž. nurodymu kartu su jam V. Ž. pateiktais dokumentais dėl netikrų juridinių faktų, kad jam nežinomas asmuo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), po jo tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, jis pateikė VĮ „Registrų centras“ dėl šių minėtų netikrų faktų užregistravimo. Tokiu būdu jis panaudojo suklastotus tikrus dokumentus. Kai jis pasirašinėjo V. Ž. jam pateiktus dokumentus jis buvo V. Ž. patikintas, kad jis tuo nedaro jokios neteisėtos veikos ir už tai dar jis gaus užmokestį. Už minėtus visus jo atliktus veiksmus jis iš V. Ž. galiausiai negavo jokio atlygio. Šiuo metu jis suvokia, kad jis iš anksto žinodamas, kad neįgys įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, netaps įmonės akcininku ir direktoriumi, nepriims įmonės apskaitos dokumentų ir kitų įmonės dokumentų bei jų vėliau neperleis, savo parašu patvirtino su šiais juridiniais faktais susijusius dokumentus ir juos pateikė valstybinei įmonei dėl juridinių faktų užregistravimo, tokiu būdu jis pripažįsta savo kaltę, kad jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo (T. 1, b. l. 142-144, 145-146).
2015 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2807-754/2015 (Proceso Nr. 1-02-6-00050-2015-2) A. M. dėl aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl tikrų dokumentų suklastojo ir jų panaudojimo (T. 1, b. l. 150-154).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. L. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. Ž., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (T. 1, b. l. 164-165).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. L. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino I. R., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (T. 1, b. l. 168-169).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamojo R. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiame straipsnyje nurodyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra alternatyvieji, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Kaltinamasis R. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis žinodamas, jog tikrovėje neįgys įmonės UAB (duomenys neskelbtini), netaps šios įmonės akcininku ir direktoriumi bei neperims įmonės apskaitos dokumentų bei kitų dokumentų, neatlygintinai suteikdamas savo draugišką paslaugą tuometiniam savo pažįstamam vyriškiui, vardu „A.“, kurio tikslesnių duomenų nežino, 2013 m. balandžio 18 d., laiko nepamena, Vilniuje, adreso tiksliai nepamena, „A.“ nurodymu patvirtino savo parašu jam „A.“ pateiktus dokumentus, kurie yra nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą, tai yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko 2013 m. kovo 15 d. sprendimas ir 2013 m. balandžio 17 d. prašymas valstybės įmonei „Registrų centras“. Tuomet jis iš karto pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ minėtus jo suklastotus dokumentus, įtvirtinusius žinomai netikrus duomenis, kad jis tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, dėl šių juridinių faktų užregistravimo. Tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Vėliau 2013 metų balandžio mėnesį, galimai laikotarpiu nuo 18 dienos iki 26 dienos, laiko nepamena, Vilniuje, adreso tiksliai nepamena, jam „A.“ nurodyto asmens, V. Ž., nurodymu, padedant V. Ž., jis surašė ir patvirtino savo parašu dokumentą, kuris yra nurodytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą, tai yra 2014 m. balandžio 17 d. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašas. Tuomet jis iš karto pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ minėtą jo suklastotą dokumentą, įtvirtinusį žinomai netikrus duomenis, kad jis nuo 2013 m. kovo 15 d. yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, dėl šio juridinio fakto užregistravimo. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Taip pat jis, žinodamas, kad tikrovėje nėra tapęs įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2013 m. laikotarpiu nuo balandžio 18 dienos iki gegužės 31 dienos, laiko nepamena, Vilniuje, adreso tiksliai nepamena, V. Ž. nurodymu, neatlygintinai, patvirtino savo parašu jam V. Ž. pateiktus dokumentus, kurie yra nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir kurie jam yra pateikti susipažinti šios apklausos metu, tai yra 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, kuriuose įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad jis, kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, patvirtino įmonės UAB (duomenys neskelbtini) metalo gaminių pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad R. L. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. Ž. bei I. R., kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodyti dokumentai buvo pasirašyti R. L. ir dalis jų panaudoti pateikiant juos VĮ „Registrų centras“.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog R. L., patvirtindamas savo parašu, suklastojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu pagamintus suklastotus tikrus dokumentus ir dalį jų panaudojo pateikdamas VĮ „Registrų centras“. Ši R. L. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. L. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi - bauda, tačiau esant galimybei praši sumažinti baudos dydį dėl sunkios materialinės padėties (T. 1, b. l. 186-189).
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam R. L. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu), kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – nesusituokęs, bedarbis (T. 1, b. l. 180, anksčiau neteistas (T. 1, b. l. 178), administracine tvarka nebaustas (T. 1, b. l. 179), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 1, b. l. 183), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (T. 1, b. l. 184), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 1, b. l. 185). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios nuobaudos rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė pakankama, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, R. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 28 d. pranešimas dėl galimai nusikalstamos veikos požymių su priedais; įvairių duomenų saugyklų duomenys ir dokumentai apie UAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės atsakingus asmenis; UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai dėl UAB (duomenys neskelbtini); prokuratūros prašymai atlikti kratas, teismo nutartys dėl kratų atlikimo ir kratos protokolai; 2015 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas A. M. atžvilgiu) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24) dydžio baudą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 28 d. pranešimą dėl galimai nusikalstamos veikos požymių su priedais; įvairių duomenų saugyklų duomenis ir dokumentus apie UAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės atsakingus asmenis; UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini); prokuratūros prašymus atlikti kratas, teismo nutartis dėl kratų atlikimo ir kratos protokolus; 2015 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą A. M. atžvilgiu) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti R. L., kad:
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
- Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
- Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
- Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
- Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
- Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
- Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Marijus Kursevičius