MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 1 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) T. Š. skundą suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) E. Š. dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų vykdomosiose bylose,

n u s t a t ė:

pareiškėjas T. Š. kreipėsi į antstolę Eleną Miliauskienę su skundu prašydamas panaikinti antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausiųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje ir tuo atveju, jei pagal šį patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai šias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skunde nurodo, kad antstolė Elena Miliauskienė, priimdama patvarkymus vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, apribojo jo teises įsigyti maisto produktus ir būtinuosius reikmenis už nuteistojo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą jam pervestas pinigines lėšas, nepaisant to, ar šioje sąskaitoje esanti suma viršija, ar ne, Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nors tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalis, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Šiems argumentams pagrįsti pareiškėjas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016, suformuotu išaiškinimu, jog antstolių veiksmai nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo ar suimtojo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėti.

Antstolė Elena Miliauskienė 2017 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S3g-3019 atsisakė patenkinti skolininko skundą dėl antstolės procesinių veiksmų. Patvarkyme nurodė, kad CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Į visas kitas pajamas ar lėšas, kurios nepatenka į nustatytą sąrašą, antstolis, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, ne tik gali, bet ir privalo nukreipti skolų išieškojimą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais turi nusiųsti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Vykdant 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į antstolės depozitinę sąskaitą 2017 m. sausio 2 d. buvo pervestos 20,11 Eur piniginės lėšos. Skolininkas per Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintą terminą nepateikė jokių įrodymų, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios piniginės lėšos, yra likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, ar piniginės lėšos, į kurias įstatymas riboja ar draudžia nukreipti išieškojimą, todėl, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, sprendė, jog išieškota pinigų suma į įkalinimo įstaigą pervesta kaip artimųjų parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą, ir ši suma buvo išieškota pagrįstai.

              Skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks už įgalinimų (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Taigi, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdomųjų bylų Nr. 0009/16/03521 ir Nr. 0009/16/03522 duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos pareiškėjo T. Š. atžvilgiu, t. y. vykdomoji byla Nr. 0009/16/03521, užvesta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2YT-1889-636/2016 pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiui vaikui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės (išlaikymo įsiskolinimas 200 Eur); bei vykdomoji byla Nr. 0009/16/03522, užvesta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2YT-1889-636/2016 pagrindu dėl 125 Eur skolos išieškojimo išieškotojos E. Š. naudai. Vykdymo procese antstolei nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2016 m. lapkričio 28 d. buvo surašyti vykdymo išlaidų apskaičiavimai, patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, patvarkymai dėl skolų išieškojimo, patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla Nr. 0009/16/03521, b. l. 65–69, vykdomoji byla Nr. 0009/16/03522, b. l. 37–41), kurie registruotais laiškais buvo išsiųsti vykdyti į Šiaulių tardymo izoliatorių, o kopijos – skolininkui, ir įteikti 2016 m. lapkričio 30 d. (vykdomoji byla Nr. 0009/16/03521, b. l. 70). 2016 m. gruodžio 5 d. Šiaulių tardymo izoliatorius grąžino  antstolei patvarkymus dėl skolos bei išlaikymo išieškojimo, nurodydamas, jog skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio negauna (vykdomoji byla Nr. 0009/16/03521, b. l. 71), o 2017 m. sausio 2 d., vykdydamas antstolės 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 20,11 Eur lėšas (vykdomoji byla Nr. 0009/16/03521, b. l. 74).

Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte imperatyviai reglamentuojama, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, spręstina, jog antstolė Elena Miliauskienė, išsiųsdama patvarkymus į Šiaulių tardymo izoliatorių vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tikslingai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai, kadangi nei  CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Paminėtina, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Paminėtina, kad CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolė išieškojimą nukreipė į turtą, kuris yra skirtas būtiniausiems dalykams įsigyti, jam yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 straipsnis). Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius 2017 m. sausio 2 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 20,11 Eur lėšų buvusių pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas antstolei nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios (buvusios) piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat nepateikė duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Priešingai, iš vykdomojoje byloje Nr. 0009/16/03521 esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto matyti, jog skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio negauna (vykdomosios bylos Nr. 0009/16/03521, b. l. 71). Be to, pareiškėjas pats skunde nurodo, kad į šią sąskaitą yra pervedama tik artimųjų parama, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamais patvarkymais areštavus jo asmenines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, kurios nėra garantuojamos ir užtikrinamos valstybės lėšomis, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti šias aplinkybes, (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-420-267/2016), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas šių aplinkybių net neįrodinėjo, o tik skunde deklaratyviai nurodė, jog pažeidžiamos jo teisės, nes jis negali įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. 

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo teismų praktiką, kuri, pastarojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali ir turi būti taikytina, tačiau su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiktina. Pareiškėjo nurodytoje nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. Paminėtina, kad CPK 733–743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas. Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių ribojimų nenustatyta.

Teismas, konstatavęs, jog antstolė Elena Miliauskienė tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką, sprendžia, jog pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą antstolės patvarkymą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513, 626–627 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0009/16/03521 ir Nr. 0009/16/03522. 

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Violeta Erlickienė