Civilinė byla Nr. 2A-405/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.6; 27.7.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, Vaidai Stepanavičiūtei,

dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Giedrei Domkutei-Lukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fotoakis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-123/2009 pagal ieškovų E. G. ir B. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fotoakis“, L. R. , dalyvaujant tretiesiems asmenims V. L. , V. R. , dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovai E. G. ir B. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Fotoakis“, L. R. , dalyvaujant tretiesiems asmenims V. L. , V. R. , prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 13 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Fotoakis“ ir L. R. , bei taikyti restituciją. Nurodė, kad ieškovui E. G. nuosavybės teise priklauso 200 vnt. vieno šimto litų nominalios vertės UAB „Fotoakis“ akcijų, o B. V. 625 vnt. akcijų. Pažymėjo, kad 2006 m. birželio 5 d. buvo akcininkų nuspręsta parduoti bendrovės patalpas, esančias Vytauto g. 106 / Jūratės g. 42, Palangoje, už 110 000 Lt, tačiau šis sprendimas nebuvo realizuotas. 2008 m. pradžioje ieškovai sužinojo, kad V. R. , atstovaudamas bendrovei, patalpas pardavė savo sutuoktinei už 110 000 Lt. Ieškovai sandorį prašė pripažinti negaliojančiu, nes jis pažeidžia akcininkų teises, t. y. prieštarauja juridinio asmens tikslams ir imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., 1.82 str.), juridinio asmens interesams (CK 2.34 str.), kadangi turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą nei šio turto rinkos vertė.

Atsakovai UAB „Fotoakis“ ir L. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad L. R. , pirkdama patalpas, pasielgė rūpestingai ir sąžiningai. Ieškovai žinojo visas sandorio sudarymo aplinkybes, o atsakovė L. R. už patalpas atsiskaitė, ji žinojo akcininkų valią, matė protokolus, todėl nėra pagrindo sandorį naikinti. Teigė, kad patalpų pardavimas nepažeidžia bendrovės akcininkų interesų, patalpos yra nusidėvėjusios, neremontuotos, nevykdoma veikla. Akcininkai 2006 m. birželio 5 d. nutarė patalpas parduoti už 110 000 Lt ir tai pavedė atlikti direktoriui, nors jis ir pats pagal bendrovės įstatus turėjo tokią teisę (Įstatų 4.28, 4.31 p.), akcininkai nustatė kainą, bet nenustatė laiko, kada parduoti, todėl akcininkų sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2007 m. gruodžio 13 d. nekilnojamojo turto - negyvenamųjų patalpų, esančių Vytauto g. 106/Jūratės g. 42, Palangoje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Fotoakis“ ir L. R. , taip pat taikė restituciją. Teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 5 d. UAB „Fotoakis“ nutarė parduoti ginčo patalpas ir tą pačią dieną šiuo klausimu buvo surašyti du skirtingi protokolai, viename iš jų buvo nurodyta patalpų pardavimo kaina – 110 000 Lt, kitame – pardavimo kainos nebuvo numatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys į bylą nepateikė protokolo originalo, kuriame buvo numatyta kaina ar tinkamai patvirtintos kopijos, todėl teismas sprendė, kad šį rašytinį įrodymą laikyti tinkamu įrodymu dėl sutartyje nustatytos patalpų pardavimo kainos nėra pagrindo (CPK 202 str.). Teismas pažymėjo, kad UAB „Fotoakis“ direktorius, sutarties įforminimui notarui kaip įmonės dokumentą pateikė vadovo sprendimą dėl patalpų pardavimo, tačiau notaras pardavimo sutartyje nurodė, kad patalpų pardavėjas vadovaujasi Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, nors tokio nebuvo priimta, todėl teismas laikė, kad vadovas nesivadovavo jokiu akcininkų nutarimu, o patalpas pardavė savo, kaip vadovo, sprendimu. Teismas taip pat konstatavo, kad iš pažymos apie nekilnojamąjį daiktą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre matyti, jog, 2007 m. gruodžio 5 d. duomenimis, turto vertė buvo 338 079 Lt. Teismas sprendė, kad direktorius pažeidė sąžiningumo principą ir bendrovės veiklos tikslą – gauti pelną, nes turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę jo vertę. Teismo nuomone, tokiais įmonės direktoriaus veiksmais buvo pažeisti CK 2.87 straipsnio reikalavimai. Be to, teismas pažymėjo, kad įmonės įstatuose yra numatyta, kad finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai, todėl turto pardavimas praėjus daugiau kaip kalendoriniams metams už kainą, kuri neva akcininkų buvo aptarta 2006 m. birželio 5 d., laikytina taip pat direktoriaus nesąžiningais veiksmais. Teismas konstatavo, kad negalima teigti, jog akcininkas ir direktorius V. R. elgėsi apdairiai bendrovės atžvilgiu, nes jis už žymiai mažesnę kainą kartu su sutuoktine įgijo bendrovės turtą. Teismo nuomone, atsakovas pažeidė lojalumo juridiniam asmeniui principą, nes ignoravo pagrindinį veiklos tikslą – gauti ekonominę naudą iš bendrovės veiklos, kaip numatyta bendrovės įstatuose, o įrodymų, kad siekė gauti pelną ir parduoti už pačią aukščiausią kainą, byloje nepateikta. Teismas sprendė, kad kadangi buvo pažeisti ieškovų interesai ir imperatyvūs reikalavimai akcininkams būti lojaliems bendrovės atžvilgiu, veikti išimtinai bendrovės interesams, laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5, 2.82 str., 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymas), ginčo sandorį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu.

Atsakovas UAB ,,Fotoakis“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, prie apeliacinio skundo prisidėjo ir atsakovė L. R. . Apeliantai skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas E. G. , keršydamas dėl to, kad bendrovė pareikalavo grąžinti jo paimtus iš įmonės ir įmonės parduotuvės apie 231 440,86 Lt, pareiškė nesąžiningą ieškinį ir prašė panaikinti sandorį tarp UAB „Fotoakis“ ir L. R. . Nors E. G. teigia, kad net nežinojęs apie tai, kad parduotos patalpos, tačiau iš tikrųjų E. G. , oficialiai turėdamas tik 9,75 proc. akcijų, sprendė bendrovės klausimus, nes įgaliojimo pagrindu valdė ir savo motinos B. V. akcijas. Be to, E. G. buvo ir bendrovės steigėjas, dirbo direktoriaus pavaduotojo darbą.
2.  Teismas nepagrįstai nurodė, kad vadovas pažeidė lojalumo ir siekimo gauti pelną principus, tokią teismo išvadą paneigia tai, kad realiai bendrovę valdė ir valdo iki šiol - du akcininkai: V. R. ir E. G. .
3. Dėl patalpų pardavimo 2006 m. birželio 5 d. buvo priimti ne skirtingi, o du sprendimai. Pirmame nuspręsta parduoti turtą, o antrame nustatyta kaina. Tą kainą susitarimu nustatė akcininkai susirinkimo metu, taigi tą sumą nustatė ir E. G. , kuris keršija bendrovės vadovui už principingumą, nesitaikymą su E. G. savivale išnešant iš bendrovės dokumentus, savavališkai neinant į darbą, negrąžinant didžiulės bendrovės pinigų sumos, kurią jau priteisė teismai ir vyksta išieškojimo procesas.
4. Dėl ieškovo veiksmų, bendrovė nuo 2009 m. balandžio 1 d. veiklos vykdyti nebegali ir nevykdo. Todėl neaišku, kodėl teismas, žinojęs apie tokius E. G. veiksmus, teigė, jog buvo nesąžiningas bendrovės vadovas. Tai - prieštaringa išvada, nes nesąžiningas yra E. G. .
5.  Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys nepateikė sprendimo originalo, kur akcininkai nustatė kainą, nes ieškovas pateikė advokatės patvirtintą šio sprendimo kopiją, kas ne tik parodo įrodymo leistinumą, bet ir patvirtina atsakovų paaiškinimą, kad E. G. , savavališkai iš bendrovės išsinešė ir negrąžina dokumentus, tame tarpe akcininkų sprendimus, nes šį žurnalą ir segtuvą tvarkė E. G. . Be to, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurias pripažįsta šalys. Sprendime teigiama, kad E. G. pripažįsta patalpų pardavimo sprendime nurodytą kainą ir pats šį protokolą pateikė (CPK 182 str. 1 d. 1, 5 p.).
6.  Akcininkai nusprendė parduoti patalpas už 110 000 Lt. Akcininkai nenurodė kam ir kada turi parduoti, todėl vadovas nepažeidė CK 1.5, 2.82, 2.87 straipsnių. Kadangi įstatuose nustatyta vadovo teisė parduoti turtą, tai notarui šio sprendimo pakako, sugrąžinant akcininkų sprendimo kopiją. Sutartyje padaryta techninė klaida dėl dokumento pavadinimo nepakeitė sandorio esmės ir akcininkų valios.
7. Neaišku, kodėl sprendime teismas parašė apie CPK 180 ir 182 straipsnių normas, tai irgi galimai techninė klaida.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai E. G. ir B. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Fotoakis“ direktorius pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens valdymo organo pareigas.
2.  Notarė Audronė Vaitkuvienė patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutartyje dėl rašybos klaidos šio sandorio sudarymo pagrindas yra ne 2006 m. birželio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, o 2007 m. lapkričio 27 d. UAB „Fotoakis“ vadovo sprendimas Nr. 07/03 dėl patalpų pardavimo, t. y. akcininkų susirinkimo protokolu nebuvo vadovautasi, o apelianto teiginiai, kad patalpos buvo parduotos už bendrovės akcininkų aptartą kainą, numatytą 2006 m. birželio 5 d. akcininkų susirinkimo protokole, yra visiškai nepagrįsti.
3.  Direktorius savo sprendimu Nr. 07/03 nustatė ginčo patalpų pardavimo kainą, prieštaraujančią UAB „Fotoakis“ interesams bei veiklos tikslams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išraše iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 5 d. parduotų patalpų kaina buvo 338 079 Lt. Negana to, vadovaujantis 2008 m. spalio 28 d. preliminarios turto rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 08/10-831KL, ginčo patalpų preliminari rinkos vertė yra 725 000 Lt, t. y. beveik 7 kartus didesnė už sandorio kainą.
4.  UAB „Fotoakis“ direktorius sukėlė interesų konfliktą ne tik dėl to, kad UAB „Fotoakis“ nekilnojamąjį turtą perleido savo sutuoktinei, tačiau dėka ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir pats asmeniškai tapo šio turto bendrasavininkiu.
5.  Bendrovės vadovas gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios vadovu jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas raštu pranešti bendrovės akcininkų susirinkimui, tačiau tokia informacija nėra pateikta.
6.  Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2009 m. gruodžio 8 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009), vien nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo dėl interesų konflikto užtenka, kad ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovo UAB ,,Fotoakis“ administracijos vadovas V. R. turėjo teisę parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą - negyvenamąsias patalpas, esančias Vytauto g. 106/Jūratės g. 42, Palangoje – savo sutuoktinei atsakovei L. R. už 110 000 Lt. Iš šios ginčo sutarties matyti, jog L. R. turtą pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktiniu V. R. (t. 1, b. l. 45).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad akcininkai nusprendė parduoti patalpas už 110 000 Lt, tačiau nenurodė kam ir kada turi parduoti, todėl atsakovo įmonės vadovas nepažeidė CK 1.5, 2.82, 2.87 straipsnių.

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir turėjo teisę reikalauti visų byloje esančių dokumentų originalų, teisėjų kolegijos nuomone, nėra ginčo tarp šalių, jog 2006 m. birželio 6 d. įmonės akcininkai pasirašė du akcininkų susirinkimo protokolus Nr. 06/03, kuriais nutarta parduoti ginčo patalpas (viename iš jų nurodyta nekilnojamojo turto kaina 110 000 Lt, kitame – nenurodyta) (t. 1, b. l. 18, 65), nepriklausomai nuo to, jog šalys neatskleidė teismui priežasčių, sąlygojusių būtent dviejų protokolų pasirašymą ir nepateikė teismui vieno iš protokolų originalo.

Tačiau kartu pažymėtina, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 str. 1 d.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato ką kita. Kaip minėta, ABĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o straipsnio 8 dalyje – kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Atsižvelgiant į CK 2.134 straipsnio 2 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 8 dalis darytina išvada, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. Tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas. Juridinio asmens vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas. Šioje byloje administracijos vadovas yra valdymo organas ir vienasmenio valdymo organo vienintelis narys. Jo pareigos numatytos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 str. 1- 4 d.). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Šioje normoje išdėstyti reikalavimai, kaip turi elgtis juridinio asmens organo narys, o jo kompetencija sudaryti sandorius yra suvaržoma tuo, kad sandoriais negali būti painiojamas nario turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali būti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie situaciją, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 5 d.).

Ginčo sutartimi atsakovo direktoriui perleidus savo sutuoktinei atsakovei L. R. bendrovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir tapus šio turto bendrasavininkiu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), susiklostė situacija, kurios atsakovo įmonės vadovas privalo vengti pagal CK 2.87 straipsnio 3 dalį, nes jo asmeniniai interesai prieštaravo ar galėjo prieštarauti juridinio asmens interesams. Byloje nenustatyta, kad bendrovės direktorius pranešė kitiems akcininkams apie tokį interesų konfliktą, taigi, jis pažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytas fiduciarines bendrovės vadovo pareigas.

Pažymėtina, kad atstovaujamojo ir atstovo interesų konfliktas draudžiamas ir bendrųjų atstovavimą reglamentuojančių normų. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad bendrovės ir jos vadovo santykiams taikomos atstovavimo santykius reglamentuojančios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005), todėl nurodyta norma taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą, sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra preziumuojamas. Paneigti šią prezumpciją privalo bendrovės vadovas kaip juridinio asmens atstovas (CPK 178 str.). Sandorio sudarymas su savo sutuoktine nepranešant apie interesų konfliktą kitiems bendrovės akcininkams CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo prasme vertintinas kaip atstovo veikimas pažeidžiant jam suteiktas teises. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad atsakovė L. R. , būdama atsakovo direktoriaus V. R. sutuoktine, turėjo žinoti apie interesų konfliktą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių pakanka išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, ginčo sutartį pripažindamas negaliojančia, priėmė teisėtą sprendimą, nepriklausomai nuo to, jog ne su visais skundžiamo teismo sprendimo motyvais teisėjų kolegija sutinka. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą pagrindžia ir aplinkybės, jog nuo akcininkų sprendimo parduoti ginčo turtą iki atsakovo įmonės vadovas su savo sutuoktine sudarė ginčo sandorį, praėjo beveik 1,5 metų ir per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos sparčiai kilo. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimo matyti, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė (nustatyta prieš pat ginčo sandorio sudarymą, 2007 m. gruodžio 5 d.) – 338 079 Lt, t. y. daugiau kaip tris kartus didesnė už kainą, kurią ginčo sandoriu sumokėjo atsakovė L. R. , o ir atsakovo UAB ,,Fotoakis“ direktorius teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo patalpos internete buvo pardavinėjamos už dar didesnę kainą - 1 700 000 Lt (t. 1, b. l. 194). Be to, pati atsakovė L. R. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pažymėjo, kad patalpas ji įsigijo dėl to, kad jos buvo pigios (t. 1, b. l. 194). Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog sutartyje nurodyta kaina atitiko tuo metu buvusią ginčo turto rinkos vertę (CPK 178 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo sutarties šalys žinojo, kad sutartyje nustatyta kaina yra žymiai mažesnė už rinkos vertę ir kad tai neatitiko atsakovo įmonės interesų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad neaišku dėl kokių priežasčių bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimamame sprendime nurodė CPK 180 ir 182 straipsnius. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą grindė ne apelianto minimomis įrodinėjimą reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis, o sandorių negaliojimą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis (CK 1.80, 1.82 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovui E. G. suteiktu įgaliojimu disponuoti jo motinai ieškovei B. V. priklausančia atsakovo įmonės akcijų dalimi bei su ieškovo E. G. ir trečiojo asmens V. L. santuokos nutraukimu, atmestini, nes nesusiję su nagrinėjama byla, be to, ginčo dėl apelianto nurodytų aplinkybių nėra. Šioje byloje taip pat nenagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ieškovo E. G. netinkamu pareigų atlikimu atsakovo UAB ,,Fotoakis“ atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų apie ieškovo E. G. ir atsakovo bendrovės vadovo nesutarimus.

Teisėjų kolegija atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, kiti nėra reikšmingi.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Pasisakydama dėl faktinių aplinkybių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 13 d. sutartį (t. 1, b. l. 4), atsakovai, trečiasis asmuo notarė Audronė Vaitkuvienė atsiliepimuose į ieškinį taip pat pasisakė dėl 2007 m. gruodžio 13 d. sutarties (t. 1, b. l. 43, 52, 88), Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančia 2007 m. gruodžio 13 d. sutartį (t. 1, b. l. 206-207). Tačiau iš byloje esančių tiek atsakovės L. R. , tiek notarės A. Vaitkuvienės pateiktų sutarties nuorašų (t. 1, b. l. 45, 89) matyti, kad ginčo sutartis sudaryta ne 2007 m. gruodžio 13 d., o 2007 m. gruodžio 12 d. Aplinkybę, kad ginčo sutartis sudaryta 2007 m. gruodžio 12 d. patvirtina tos pačios dienos patalpos priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. l. 91), tai 2009 m. kovo 16 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pati notarė A. Vaitkuvienė (t. 1, b. l. 196). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat įvertindama, jog šioje byloje nėra ginčo dėl kitos UAB ,,Fotoakis“ nekilnojamojo turto perleidimo sutarties, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti, nurodant, kad pripažintina negaliojančia 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovams priteistinos 2 505,70 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (t. 2, b. l. 57-60). Be to, iš atsakovo valstybei priteistina 5,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 56) (CPK 88, 93 str.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti nurodant, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pripažinta negaliojančia 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fotoakis“ (į. k. 141657285) ieškovui E. G. (a. k. 36608010178) 2 505,70 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkis litus septyniasdešimt centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fotoakis“ (į. k. 141657285) valstybei 5,40 Lt (penkis litus keturiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Artūras Driukas

 

 

                                                                                                                                 Audronė Jarackaitė

 

 

                                                                                                                                 Nijolė Piškinaitė