Civilinė byla  Nr. e2A-1353-392/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02783-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui G. U. dėl skolos priteisimo. 

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 4 136,54 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 279,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021 m. spalio 4 d.; 3) 16,50 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 4 136,54 Eur vartojimo kreditą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021 m. spalio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. vasario 24 d.; 4) 1 767,18 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 10,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2021 m. gegužės 25 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2021 m. spalio 4 d.; 6) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) 340 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K023079049 bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimas ir apskaičiavimas, taip pat vartojimo kredito sutarties Nr. K023079049 specialiosios dalies sąlygą (specialiųjų sąlygų 4 grafa), nustatančią sutarties tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („6,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p. Apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.2. p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria sutarties tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas. Priteisė ieškovei iš atsakovo G. U. 4 591,10 Eur skolą, 16,15 procentus negautų pajamų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. spalio 4 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 24 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike atitinkamą mėnesį mokėtinos vartojimo kredito likučio sumos, t. y. 2021 m. birželio 24 d. nuo 4 097,59 Eur, 2021 m. liepos 24 d. nuo 4 030,75 Eur, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuo 3 963,01 Eur, 2021 m. rugsėjo 24 d. nuo 3 894,36 Eur, 2021 m. spalio 24 d. nuo 3 824,78 Eur, 2021 m. lapkričio 24 d. nuo 3 754,27 Eur, 2021 m. gruodžio 24 d. nuo 3 682,81 Eur, 2022 m. sausio 24 d. nuo 3 610,39 Eur, 2022 m. vasario 24 d. nuo 3 536,99 Eur, 2022 m. kovo 24 d. nuo 3 462,60 Eur, 2022 m. balandžio 24 d. nuo 3 387,21 Eur, 2022 m. gegužės 24 d. nuo 3 310,81 Eur, 2022 m. birželio 24 d. nuo 3 233,38 Eur, 2022 m. liepos 24 d. nuo 3 154,91 Eur, 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuo 3 075,38 Eur, 2022 m. rugsėjo 24 d. nuo 2 994,78 Eur, 2022 m. spalio 24 d. nuo 2 913,10 Eur, 2022 m. lapkričio 24 d. nuo 2 830,32 Eur, 2022 m. gruodžio 24 d. nuo 2 746,42 Eur, 2023 m. sausio 24 d. nuo 2 661,39 Eur, 2023 m. vasario 24 d. nuo 2 575,22 Eur, 2023 m. kovo 24 d. nuo 2 487,89 Eur, 2023 m. balandžio 24 d. nuo 2 399,38 Eur, 2023 m. gegužės 24 d. nuo 2 309,68 Eur, 2023 m. birželio 24 d. nuo 2 218,77 Eur, 2023 m. liepos 24 d. nuo 2 126,64 Eur, 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuo 2 033,27 Eur, 2023 m. rugsėjo 24 d. nuo 1 938,64 Eur, 2023 m. spalio 24 d. nuo 1 842,74 Eur, 2023 m. lapkričio 24 d. nuo 1 745,55 Eur, 2023 m. gruodžio 24 d. nuo 1 647,05 Eur, 2024 m. sausio 24 d. nuo 1 547,22 Eur, 2024 m. vasario 24 d. nuo 1 446,05 Eur, 2024 m. kovo 24 d. nuo 1 343,52 Eur, 2024 m. balandžio 24 d. nuo 1 239,61 Eur, 2024 m. gegužės 24 d. nuo 1 134,30 Eur, 2024 m. birželio 24 d. nuo 1 027,57 Eur, 2024 m. liepos 24 d. nuo 919,41 Eur, 2024 m. rugpjūčio 24 d. nuo 809,79 Eur, 2024 m. rugsėjo 24 d. nuo 698,70 Eur, 2024 m. spalio 24 d. nuo 586,11 Eur, 2024 m. lapkričio 24 d. nuo 472,00 Eur, 2024 m. gruodžio 24 d. nuo 356,36 Eur, 2025 m. sausio 24 d. nuo 239,16 Eur, 2025 m. vasario 24 d. nuo 120,39 Eur. Priteisė ieškovei iš atsakovo G. U. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 591,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 251,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3.       Teismas nustatė, kad tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB NEO Finance ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo G. U. 2020 m. vasario 24 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K023079049, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 319,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 16,15 proc.), 505,03 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. vasario 24 d. Atsakovas nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. kredito įmokas mokėjo, nuo 2021 m. birželio 24 d. atsakovas kredito įmokų nebemokėjo ir prievolės grąžinti kreditą nebevykdė. Ieškovė nuo 2021 m. spalio 4 d. sutartį nutraukė.

4.       Teismas atsižvelgęs į tai, jog Sutartį sudarė fizinis asmuo (atsakovas), o sutarties sudarymo tikslas – pinigų skolinimasis vartojimo reikmėms (vartojimo kreditas), taip pat į teismų praktiką, sprendžia, jog Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Kvalifikavus Sutartį vartojimo sutartimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalies prasme, Sutarčiai papildomai taikomas teisinis reguliavimas, numatantis vartotojų teisių apsaugą, o tai reiškia, kad Sutarties sąlygos teismo gali būti patikrintos nesąžiningumo aspektu ir savo iniciatyva.

5.       Atsižvelgęs į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią atsakovas turėjo pareigą paskolintą sumą grąžinti dalimis pagal sutartyje numatytas sąlygas, tačiau nuo 2021 m. gegužės 25 d. atsakovas savo piniginių prievolių pagal sutartį nebevykdė, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimai iš atsakovo priteisti likusią negrąžintą kredito dalį, t. y. 4 163,54 Eur, 279,50 Eur pelno palūkanas iki kredito sutarties nutraukimo dienos, taip pat 10,80 Eur kompensuojamąsias palūkanas nuo atsakovo termino prievolės vykdymo pradelsimo dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 4 d.) yra pagrįsti ir tenkinami.

6.       Teismas nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 6,90 proc., nuo kiekvienos grąžintos įmokos, o tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 505,03 Eur. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 505,03 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos (su nuolaida), bet ir individualiai aptartos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 punktuose numatytos vartojimo kredito tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės bei galimas šių taisyklių pagrindu apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio dydis.

7.       Teismas sprendė, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Teismo vertinimu, komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas sprendė, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

8.       Teismo vertinimu, kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti 505,03 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą 505,03 Eur mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą (Sutarties 1.7 punktas). Teismas sprendė, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

9.       Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neturi pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokestį, nei šalys susitarė sutartyje, t. y. 505,03 Eur. Tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vis dėl to, teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, teismas sprendė, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

10.       Teismas perskaičiavo priteistiną tarpininkavimo mokesčio dydį ir sprendė, jog ieškovė turi teisę į 137,26 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą (0,2767 Eur/k. d. × 496 k. d.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 767,18 Eur tarpininkavimo mokestį tik iš dalies pagrįstas, kadangi teismo vertinimu, ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į 137,26 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir aktualia teismų praktika, teismas ieškovės prašymą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, kuris apskaičiuotas taikant nesąžiningas sutarties 5.3.1–5.3.2 nuostatas, atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad ginčo šalys vartojimo sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, kurios metinė palūkanų norma – 16,15 proc. ir kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

12.       Ieškovė nuo sutarties nutraukimo 2021 m. spalio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 24 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 16,15 proc. dydžio palūkanas. Pažymėjo, kad sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 4 d.) už konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos iki sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 24 d.). Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 16,15 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 24 d.).

13.       Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 591,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo. Teismas ieškovei priteisė 251,60 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes patenkinta 74 proc. ieškinio reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

14.       Ieškovė (apeliantė) AB NEO Finance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą: 1) dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo ir priteisti AB NEO Finance iš atsakovo G. U. 249,17 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą sprendimą; 3) kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti AB NEO Finance iš atsakovo 18 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Apeliantė nurodo, kad net ir pripažinus sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo negaliojančiomis, vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 8 dalimi, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis (505,03 Eur) gali ir turi likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis, kadangi Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 505,03 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu ta apimtimi, kuria teismas nepriteisė 249,17 Eur tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo dienos.

14.2.       Apeliantė yeigia, kad yra jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalies prasme. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.

14.3.       Apeliantės nuomone, ji tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ši yra įpareigojama dirbti už dyką, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.

14.4.       Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė ir prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos, kadangi tai yra vienintelė galimybė apeliantei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).

14.5.       Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

14.6.       Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida buvo nurodyta – 505,03 Eur. Atsakovas iš viso sumokėjo tarpininkavimo mokesčio – 118,60 Eur. Teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo 137,26 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, likusi nepriteista tarpininkavimo mokesčio suma – 249,17 Eur. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas sprendė tarpininkavimo mokesčio nepriteisti po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 249,17 Eur tarpininkavimo mokesčio.

14.7.       Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atitinkamai pakeista.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16.       Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. vasario 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 319,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 16,15 proc.), 505,03 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. vasario 24 d. Atsakovas nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. kredito įmokas mokėjo, nuo 2021 m. birželio 24 d. kredito įmokų nebemokėjo ir prievolės grąžinti kreditą nebevykdė. Ieškovė nuo 2021 m. spalio 4 d. sutartį nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.

17.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl tarpininkavimo mokesčio ir prašo priteisti AB NEO Finance iš atsakovo 249,17 Eur tarpininkavimo mokesčio. Nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliantė nurodo, kad net ir pripažinus sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo negaliojančiomis, vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 8 dalimi, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis (505,03 Eur) gali ir turi likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis, kadangi Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 853,92 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, jog šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą.

18.       Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

19.       Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 papunktis).

20.       Sutarties 5.4 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau negu 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, bet skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu.

21.       Pagal sutarties 5.11 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sutartį. Jei kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau negu 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

22.       Iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo apmokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs (pradelstus mokėjimus) bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jei tokios yra. Vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).

23.       Sutartyje šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – 6,9 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos, tarpininkavimo mokestis be nuolaidos – 2 305,03 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1 800 Eur, tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 505,03 Eur. Tarpininkavimo mokestis išdėstytas ir turėjo būti mokamas kas mėnesį.

24.       Sutarties 5.3.2, 5.11 punktuose įtvirtinta, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaida taikytina tik tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu, nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 505,03 Eur, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad 505,03 Eur tarpininkavimo mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši tarpininkavimo mokesčio suma įtraukta į atsakovo mokėtiną kasmėnesinę įmokos sumą.

25.       Pažymėtina, jog aplinkybė, kad 505,03 Eur tarpininkavimo dydis aptartas kredito sutarties specialiose sąlygose, nereiškia, kad ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjęs atsakovas, tinkamai ir laiku vykdydamas sutartinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

26.       Apeliantė neginčija teismo atlikto tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovo 137,26 Eur tarpininkavimo mokesčio.

27.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. 

28.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu, kurio pakeisti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

29.       Apeliantė taip pat nesutinka su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Svarbu pažymėti, jog teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistos 251,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti minėtų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.

30.       Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                         Virginijus Kairevičius