Civilinė byla Nr. e2-1263-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nodama“ iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo konsultavimo biuras“. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ įtraukta į BUAB „Nodama“ kreditorių sąrašą su 219 467, 20 Eur finansiniu reikalavimu (nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 26 d.).
2. Pareiškėja UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti likviduojamos UAB (toliau – LUAB) „Nodama“ kreditorių 2020 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 1–3, Nr. 7 ir Nr. 10, t. y.: „1. Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo. 2. Kreditorių komiteto sudarymas (išrinkimas). 3. Dėl kreditorių komiteto reglamento nustatymo. <...> 7. Dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo. <...> 10. Dėl LUAB „Nodama“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo. <...>“ bei įpareigoti LUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti šiuos klausimus.
3. Nurodė, jog tik įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ įtraukta į kreditorių sąrašą bankroto byloje, ji įgijo teisę susipažinti su bankroto procesu ir jame priimtais sprendimais bei naudotis kitomis jos kaip kreditorės turimomis teisėmis. Su ginčijamais kreditorių priimtais nutarimais ji buvo supažindinta 2021 m. birželio 29 d., todėl nėra praleidusi 14 dienų apskundimo termino; kartu teikė ir prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti, jei teismas nuspręstų, jog terminas buvo praleistas.
4. Paaiškino, kad kreditorių 2020 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo metu pareiškėja negalėjo dalyvauti dėl skolininkės inicijuotų nepagrįstų teisminių procesų. Pareiškėja, kurios balsas būtų turėjęs esminę įtaką pirmininko išrinkimui, nepritaria, kad kreditorių susirinkimo pirmininku būtų išrinktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovas; sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnio 1–2 dalis, t. y. teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Sprendimas dėl kreditorių komiteto išrinkimo priimtas nedalyvaujant didžiausiai kreditorei, neužtikrinant jos galimybės teikti kandidatūrą į kreditorių komitetą, kandidatuoti į komitetą ir dalyvauti balsavime. Susirinkimo metu patvirtintas reglamentas, neužtikrinantis kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Reglamento projektas galėjo būti tvirtinamas tik jį papildant atitinkamais punktais; taip pat turėtų būti papildyta kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarka. Kreditoriaus E. G. 2020 m. rugpjūčio 26 d. skundas civilinėje byloje Nr. eB2-282-755/2020 patvirtina, kad 7 darbotvarkės klausimu nustatyta kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarka sudaro prielaidas pažeidimams, neužtikrina sąžiningo proceso ir lygiateisiško kreditorių dalyvavimo susirinkime, sudaro pagrindą abejoti dėl tinkamo ir sąžiningo administratoriaus darbo. Administravimo išlaidų patvirtinimas pažeidžia pareiškėjos ir kitų kreditorių teises ir interesus bei sumažina jų teisę į finansinio reikalavimo padengimą. Teismas turi įvertinti ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus; sprendimas priimtas nedetalizuojant administravimo išlaidų bei klaidingai LUAB „Nodama“ vertinant kaip didelę įmonę. Administravimo išlaidų sąmata teismui nebuvo teikiama, ji nepateikta ir kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimas nenustatė visų administravimo išlaidų, susijusių su bankroto procedūros vykdymu, ir lėšų, iš kurių mokamos administravimo išlaidos, bei jų paskirstymo proporcingumo. Administravimo išlaidų dydis iš esmės patvirtintas be sąmatos. Pareiškėja šiam sprendimui būtų nepritarusi, o jos balsas būtų turėjęs lemiamą reikšmę balsavimo rezultatui; sprendimas priimtas pažeidžiant kreditorės teisę dalyvauti bankroto procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.
6. Teismas nustatė, kad reikšmingą skundui parengti medžiagą apie 2020 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimą pareiškėja gavo 2021 m. birželio 29 d., todėl vertino, jog pareiškėja nėra praleidusi skundo pateikimo termino.
7. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ginčijami susirinkimo nutarimai buvo priimti nesilaikant JANĮ 43 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų, t. y. sprendimai priimti pažeidžiant pareiškėjos teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, siūlyti savus projektus, kadangi pareiškėja teise naudotis savo kaip kreditorės teisėmis, taip pat dalyvauti kreditorių susirinkime ir naudotis kitomis JANĮ 43 straipsnyje nustatytomis teisėmis, įgijo tik nuo 2021 m. birželio 26 d., kai įsiteisėjo nutartis patvirtinti finansinį reikalavimą.
8. JANĮ ir kiti įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nenumato galimybės pripažinti susirinkimo nutarimus negaliojančiais vien dėl to, jog jame nedalyvavo asmuo, kuris susirinkimo metu teismo nebuvo patvirtintas kreditoriumi, taigi ir negalėjo susirinkime dalyvauti.
9. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018), teismas nepritarė atsakovei, jog pareiškėja neturi teisės ginčyti susirinkimo nutarimų, nes jo priėmimo metu dar nebuvo teismo patvirtinta kreditore. Vėliau patvirtinto kreditoriaus teisę revizuoti anksčiau priimto kreditorių susirinkimo sprendimą vadovaudamasis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-461-553/2021.
10. Kitų argumentų (išskyrus galimybės dalyvauti susirinkime neturėjimo ir įtakos susirinkimo nutarimo teisėtumui), kodėl susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma išrinkti susirinkimo pirmininkas ar kreditorių komitetas yra netinkami, kaip tokios sudėties valdymo organai pažeidžia pareiškėjos ar kitų kreditorių teises, kaip tokie sprendimai neatitinka JANĮ 55 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pareiškėja nenurodė.
11. Teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad priimti nutarimai darbotvarkės klausimais Nr. 3 ir Nr. 7 pažeistų imperatyvias JANĮ ar CK nuostatas, o toks pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, jog kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
12. JANĮ 53, 54 straipsniai nenustato detalių kreditorių komiteto veiklos taisyklių, bet kartu numato nutarimų priėmimo kvorumo taisykles, būtinumą rašyti protokolą, jį pasirašančius asmenis ir pan. Šie klausimai yra aptarti ir kreditorių susirinkimo patvirtintame reglamente. Pareiškėja nurodo kokios procedūros ir ribojimai turėjo būti numatyti reglamente, tačiau, teismo vertinimu, jų nustatymo būtinumas įstatymais nenumatytas, kol nėra prielaidų spręsti, jog pareiškėjos siūlomų nuostatų neįtraukimas į reglamentą realiai, o ne hipotetiškai pažeistų kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar protingumo ar sąžiningumo principus. Be to, pareiškėja nenurodė, kokie konkrečiai protokolai yra nekokybiški, kokią reikšmę jų turinys turi su, pasak pareiškėjos, nepagrįstais mokėjimais ar inicijuotais teisminiais ginčais.
13. Teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad nustatyta kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarka (toliau – ir Tvarka) pažeistų imperatyvias JANĮ ar CK nuostatas, o toks pažeidimas gali turėti įtakos priimamų sprendimų turiniui, jog Tvarka ar atskiros jos nuostatos pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Sutinkamai su JANĮ 44 straipsnio 3 punktu, Tvarką turėjo nustatyti kreditorių susirinkimas.
14. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl sudaromų prielaidų pažeidimams, sąžiningo proceso ir lygiateisiško kreditorių dalyvavimo susirinkime neužtikrinimo, teismas vertino kaip kreditorės nuomonę, abejones dėl galimų pažeidimų tikimybės, o ne nustatytą aplinkybę. Kreditorės nurodytoje civilinėje byloje Nr. eB2-415-755/2020 (ankstesnis Nr. eB2-282-755/2020) 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartyje teismas tokių išvadų nepadarė.
15. Teismas nustatė, kad LUAB „Nodama“ nemokumo procedūros pradėtos iki 2020 m. sausio 1 d., todėl atlygio nemokumo administratoriui klausimas turėjo būti spręstas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, o kitų bankroto proceso administravimo išlaidų klausimai – pagal JANĮ nuostatas. Todėl pagrįstai administratoriaus atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415, galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d.
16. Pagal turimus kreditorių susirinkimo dokumentus teismas nusprendė, jog atskirai išlaidų sąmata nepateikta, tačiau jos pagrįstumas nepaneigtas. Iš susirinkimo protokolo turinio matyti, kad išlaidų poreikis detalizuotas, argumentuotas; kreditorių daugumą nekėlė klausimo, jog nepakanka informacijos priimti nutarimą.
17. Teismas nustatė, kad buvo pagrindas įmonę vertinti kaip didelę. Šiuo atveju įmonės kreditorinių reikalavimų dydis viršija 300 tūkst. Eur, kreditorių daugiau nei 80 (susirinkimo metu jų buvo 134), taigi ji atitiko stambios įmonės kriterijų. Argumentą dėl netikslaus LUAB „Nodama“ vertinimo kaip stambios įmonės pareiškėja be pagrindo argumentuoja Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, nes šio įstatymo paskirtis nėra vertinti įmones kaip mažas, vidutines ir stambias, kaip tai suprantama JANĮ ar ĮBĮ.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą visa apimtimi, t. y. pripažinti LUAB „Nodama“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimus dėl darbotvarkės klausimų Nr. 1–3, 7 ir 10 neteisėtais ir panaikinti sprendimus; 2) įpareigoti LUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti dėl pirmame punkte nurodytus klausimus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas nepasisakė ir nevertino pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 31 d. papildomų paaiškinimų (registracijos Nr. DOK-4462), patvirtinančių, kad kreditorės dalyvavimas kreditorių susirinkime būtų turėjęs lemiamą reikšmę priimant sprendimus ginčijamais darbotvarkės klausimais; paaiškinimuose kreditorė ne tik nurodė savo poziciją kiekvienu klausimu ir kaip būtų balsavusi; pateikė informaciją kaip būtų pasikeitę balsavimo rezultatai.
18.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pareigą motyvuoti sprendimą.
18.3. Teismo išvados yra priešingos nutartyje nurodytam teisiniam reguliavimui, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, jeigu jie priimti pažeidžiant įstatymo nuostatas ir pažeidimas turi įtakos sprendimo turiniui. Tai, kad konkreti situacija nėra aptarta teisiniame reguliavime, nėra pagrindo sprendimų nenaikinti. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų neteisėtumą bei įstatymo pažeidimo įtaką sprendimų turiniui bei kreditorių interesams.
18.4. Nutartis atmesti kreditorės skundą formuoja ydingą teisminę praktiką ir neužtikrina skaidrumo bankroto procese ir negina bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų interesų bei prieštarauja teisingumo supratimui.
18.5. Sprendimas dėl pirmininko išrinkimo priimtas nedalyvaujant ir neturint galimybės dalyvauti kreditorei, kurios balsas būtų turėjęs esminę įtaką pirmininko išrinkimui; kreditorė nepritaria, kad kreditorių susirinkimo pirmininke būtų VMI atstovė.
18.6. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant JANĮ 43 straipsnio 1–2 dalis, t. y. pažeidžiant kreditorės teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumo principą, reiškiantį, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja neturėjo galimybės teikti kreditorių pirmininko kandidatūros bei balsuoti priimant sprendimą, nors jo balsas būtų turėjęs esminės reikšmės balsavimo rezultatams.
18.7. Kreditorė nepritaria išrinkto kreditorių komiteto sudėčiai, nes priimant sprendimą nedalyvavo didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis kreditorė.
18.8. Patvirtintas reglamentas neužtikrinant kreditorių teisių ir teisėtų interesų, pavyzdžiui, komiteto posėdžių protokoluose konstatuotos aplinkybės, dėl kurių nebuvo svarstyta ir kurios netgi nėra komiteto kompetencija, neracionaliai vykdomi mokėjimai (pvz. mokėjimai už netinkamą teisinį atstovavimą, nuompinigiai ne pagal rinkos kainą), inicijuojami nepagrįsti teisminiai ginčai, dėl kurių patiriamos papildomos išlaidos ir mažinama galimybė skolininkei padengti finansinius įsipareigojimus, posėdžių protokoluose nurodoma ne visa su posėdžiu susijusi informacija ir pan.
18.9. Reglamento projektas galėjo būti tvirtinamas tik jį papildant šiais punktais: 4.1. punktas papildomas: „Visus kreditorių komiteto posėdžių protokolų projektus surašo nemokumo administratorius ir teikia kreditorių komiteto pirmininkui elektroniniu paštu, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykusio posėdžio dienos. Kreditorių komiteto pirmininkas elektroniniu paštu patvirtina protokolo tekstą, arba nurodo jį taisyti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Visi kreditorių komiteto posėdžių protokolai privalo būti patvirtinti kreditorių komiteto pirmininko parašu, nepaisant to, kas pirmininkauja ar sekretoriauja konkrečiam posėdžiui. Kreditorių komiteto pirmininko nepasirašyti protokolai negalioja. Nemokumo administratorius įpareigojamas, prieš atliekant veiksmus (pasirašant sutartis, užsakant paslaugas ir pan.) LUAB „Nodama“ vardu, už kuriuos reiktų sumokėti sumą viršijančią 200 Eur, gauti kreditorių komiteto pirmininko pritarimą elektroniniu paštu. Nemokumo administratorius prieš inicijuodamas bet kokias bylas LUAB „Nodama“ vardu, turi gauti kreditorių komiteto pirmininko pritarimą elektroniniu paštu. Jeigu kreditorių komiteto pirmininkas mano esant reikalinga – šaukiamas kreditorių susirinkimas.“
18.10. Kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarka papiloma 14.1. punktu: „Visus kreditorių susirinkimo posėdžių protokolų projektus surašo nemokumo administratorius ir teikia kreditorių komiteto pirmininkui elektroniniu paštu, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykusio susirinkimo dienos. Kreditorių komiteto pirmininkas elektroniniu paštu patvirtina protokolo tekstą, arba nurodo jį taisyti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Visi kreditorių susirinkimų protokolai privalo būti patvirtinti kreditorių komiteto pirmininko parašu, nepaisant to, kas pirmininkauja ar sekretoriauja konkrečiam susirinkimui. Kreditorių komiteto pirmininko nepasirašyti protokolai negalioja.“
18.11. Vieno iš kreditorių E. G. 2020 m. rugpjūčio 26 d. skundas civilinėje byloje Nr. eB2-282-755/2020 patvirtina, kad nustatyta tvarka sudaro prielaidas pažeidimams, neužtikrina sąžiningo proceso ir lygiateisiško kreditorių dalyvavimo susirinkime; nustatyta tvarka sudaro pagrindą abejoti dėl tinkamo ir sąžiningo administratorės darbo. E. G. skunde pateikė informaciją, kad organizuojant kreditorių susirinkimą buvo pažeisti JANĮ 43 ir 47 straipsniai; administratorės pateiktos informacijos nepaneigė.
18.12. Kreditorių susirinkimas sušauktas pažeidžiant JANĮ 47 straipsnyje numatytą 14 dienų terminą iki kreditorių susirinkimo dienos informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turinčius teisę dalyvauti asmenis – dalis kreditorių negavo informacijos apie šaukiamą susirinkimą, o daliai tokie pranešimai nebuvo siųsti; kai kuriems asmenims pranešimai buvo siųsti klaidingais el. pašto adresais, nepriskaičiuota dalis balsų, ne visi kreditoriai supažindinti su alternatyviais pasiūlymais, administratorės atliktas balsų skaičiavimas nesutampa su atliktu balsavimu ir kreditorių balsais.
18.13. Patvirtinta tvarka neatitinka nei pareiškėjos, nei kitų kreditorių teisių ir interesų bei neužtikrina tinkamo bankroto proceso.
18.14. Sprendimas dėl LUAB „Nodama“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratorei nustatymo priimtas nedetalizuojant administravimo išlaidų bei klaidingai LUAB „Nodama“ vertinant kaip didelę įmonę. Administravimo išlaidų sąmata nebuvo teikiama ir tvirtinama kreditorių susirinkimui, kuris iš naujo tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, taikytiną nuo kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo. Kreditorių susirinkimas nenustatė visų administravimo išlaidų, susijusių su bankroto procedūros vykdymu, ir lėšų, iš kurių mokamos administravimo išlaidos, bei jų paskirstymo proporcingumo.
18.15. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnį, remiantis LUAB „Nodama“ finansiniais ir kitais rodikliais, įmonė priskirtina mažai įmonei, nes balanse nurodyto turto vertė neviršija 4 000 000 Eur, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 8 000 000 Eur, todėl atitinkamai ir administravimo išlaidų dydis negalėjo būti patvirtintas tokio dydžio, kaip administruojant didelę įmonę. Kreditorė šiam sprendimui būtų nepritarusi, jos balsas būtų turėjęs lemiamą reikšmę balsavimo rezultatui.
19. LUAB „Nodama“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Apeliantė turėjo pareigą įrodyti savo teiginius, tačiau to nepadarė, tai pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje.
19.2. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, susijusių su ginčijamų sprendimų neteisėtumu; paaiškinimai, kad jai dalyvaujant susirinkime balsavimo rezultatai būtų kitokie, reikšmės ginčui neturi, todėl teismas pagrįstai dėl to nepasisakė.
19.3. Teismas pasisakė dėl visų ginčui reikšmingų įrodymų. Tai, kad teismo išvados nesutampa su apeliantės nuomone, skundžiamos nutarties pagrįstumui reikšmės neturi ir tai nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių.
19.4. Apeliantė prašė panaikinti ginčijamus sprendimus, argumentuodama tik tuo, kad šiuo metu ji yra didžiausia kreditorė ir, priimant ginčijamus sprendimus būtų balsavusi kitaip nei balsavo kiti kreditoriai. Jokių esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų sprendimų priėmimą, sprendimų prieštaravimo įstatymams, apeliantė atskirajame skunde nenurodė.
19.5. JANĮ 45 straipsnis numato, kad kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Susirinkimas įvyko 2020 m. rugpjūčio 14 d., teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditorės (apeliantės) finansiniai reikalavimai įsiteisėjo 2021 m. birželio 26 d., todėl apeliantė neturėjo teisės dalyvauti atsakovės kreditorių susirinkime, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
19.6. Apeliantės noras tapti kreditorių susirinkimo pirmininke ir kreditorių komiteto nare nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko ir kreditorių komiteto narių išrinkimo.
19.7. Įvertinus aplinkybę, kad apeliantę ir likviduojamą įmonę sieja tie patys savininkai ir apeliantės norą tapti atsakovės kreditorių susirinkimo pirmininke, tai parodo nesąžiningus apeliantės siekius kontroliuoti atsakovės bankroto procedūras ir valdyti nemokumo administratorių, pažeidžia ne tik imperatyvias teisės normas, bet ir atsakovės kreditorių teises bei teisėtus interesus.
19.8. Skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimus skundė kreditorius E. G. (apeliantės savininkės brolis ir paskutinis vadovas), tačiau Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-415-755/2020 kreditoriaus skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą.
19.9. Kreditorių finansinių reikalavimų dydis bankroto byloje viršija 300 tūkst. Eur, kreditorių daugiau nei 80, todėl ginčo atveju buvo pagrindas atsakovę vertinti kaip didelę įmonę, todėl atskirojo skundo teiginys, kad ginčijamas sprendimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratorei nustatymo pažeidžia ne tik apeliantės, bet ir kitų kreditorių teises ir interesus bei sumažina jų teisę į finansinių reikalavimų padengimą, yra nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; pareigą motyvuoti sprendimą, vertinant visus prieštaraujančius teismo išvadoms argumentus; ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti pažeidžiant apeliantės teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties
22. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi nutraukta UAB „Nodama“ restruktūrizavimo byla ir bendrovei iškelta bankroto byla; teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti 2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. liepos 14 d. nutartimis. 2020 m. rugpjūčio 14 d. įvyko LUAB „Nodama“ pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi apeliantės ginčijami darbotvarkės klausimai Nr. 1–3, 7 ir 10 dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; kreditorių komiteto sudarymo; kreditorių komiteto reglamento nustatymo; kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo; dėl bendrovės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo. Susirinkimo dieną pareiškėjos (kreditorės) finansinis reikalavimas teismo dar nebuvo patvirtintas, todėl kreditorių susirinkime ji nedalyvavo. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ įtraukta bankroto byloje į kreditorių sąrašą su 219 467,20 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 26 d.). Apeliantė skundą dėl LUAB „Nodama“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pateikė teismui 2021 m. liepos 12 d., praėjus beveik metams nuo skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva), t. y. teismas turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Jeigu iš prie skundo pridėtų įrodymų matyti, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoda asmuo, neatitinkantis JANĮ 55 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turi atsisakyti priimti skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, nes toks asmuo neturi teisės pareikšti skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo pradėti civilinį procesą.
24. JANĮ 43 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.
25. Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimo tvarka reglamentuojama JANĮ 55 straipsnyje. Pagal JANĮ 55 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę teismui skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Taigi, kreditorius turi teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą dviem atvejais, kai jis nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą arba balsavo prieš susirinkimo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-450/2021, 13 punktas; 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-407/2021). Iš paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad, viena vertus, kreditorius visas įstatyme nustatytas teises įgyja tik nuo jo reikalavimo patvirtinimo; kita vertus, JANĮ nenumato išlygų ar išimčių, suteikiančių teisę kreditoriams retrospektyviai skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorius turėtų teisę ginčyti iki jo tapimo bankroto proceso dalyviu priimtus sprendimus. Be to, esant išimtinėms aplinkybėms bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva gali įvertinti priimto kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumą, kai šis yra akivaizdžiai neteisėtas.
26. Pareiškėjos skundžiami sprendimai buvo priimti LUAB „Nodama“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2020 m. rugpjūčio 14 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreditore tapo tik 2021 m. birželio 26 d., kuomet įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis, kuria patvirtintas jos 219 467,20 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Taigi, pareiškėja bankroto byloje patvirtinta kreditore ir JANĮ 43 straipsnyje nustatytas teises, tarp jų ir teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei skųsti juose priimtus sprendimus, įgijo jau po skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo. Todėl pareiškėja realiai negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo 2020 m. rugpjūčio 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime ir apie jį neturėjo būti (nebuvo) informuota bei atitinkamai nebalsavo (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, jog pareiškėja neturi teisės skųsti 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų.
27. Nors pareiškėja teigia, kad buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas ir jos teisėti interesai spręsti dėl skolininko nemokumo procese priimamų svarbių klausimų, tačiau nurodytina, jog tai, kad pareiškėja netapo kreditorių komiteto nare ar pirmininke, neapriboja jos teisių, numatytų JANĮ 43 straipsnyje bei JANĮ 55 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog skundžiamas nutarimas pažeidžia pareiškėjos teises ir kreditorių lygiateisiškumo principą.
28. Nors kreditorių susirinkimo sprendimai neretai daro įtaką visiems įmonės kreditoriams, tačiau vien šis argumentas nenusveria bankroto kaip kolektyvinio proceso pobūdžio ir poreikio užtikrinti šio proceso operatyvumą. Atsižvelgiant į bankroto proceso kolektyvinį pobūdį, kreditorius neturi teisės skųsti teismui kreditorių susirinkime priimto sprendimo, kuris buvo priimtas jam dar nesant bankroto procese dalyvaujančiu asmeniu (nepatvirtinus jo finansinio reikalavimo). Tokiu atveju naujasis kreditorius, manydamas, kad kreditorių susirinkime yra priimti galimai neteisėti sprendimai, turėtų naudotis kitomis teisinės gynybos priemonėmis, pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkime balsavusių kreditorių atsakomybės, jų galimo piktnaudžiavimo. Viena vertus, kreditorių susirinkimo sprendimas (-ai) gali būti įvykdytas(-ti) ir sukėlę teisinius padarinius. Tokiais atvejais, jeigu būtų iš naujo sprendžiama dėl sprendimo teisėtumo ir jis būtų panaikintas, kiltų grėsmė teisiniam tikrumui, aiškumui. Taip pat sprendimo atgręžtinis vykdymas galėtų lemti ir papildomas bankroto proceso administravimo išlaidas. Antra vertus, kreditorius visas įstatyme nustatytas teises įgyja tik nuo jo reikalavimo patvirtinimo. Todėl nėra pagrindo retrospektyviai suteikti teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus. JANĮ nėra išimčių, kad kreditorius turėtų teisę ginčyti iki jo tapimo bankroto proceso dalyviu priimtus sprendimus. Be to, kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo kontrolę teisme gali inicijuoti jame dalyvavę kreditoriai, nemokumo administratorius. Taigi, ir kiti suinteresuoti bankroto proceso dalyviai priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus galėjo skųsti teismui (R. Jokubauskas, Kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimas įmonių bankroto procese. Daktaro disertacija, Vilnius, 2021, p. 148–149).
29. Nagrinėjamu atveju taip ir nutiko, kad apeliantės ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo kontrolę teisme jau buvo inicijavęs kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius E. G., 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikęs skundą civilinėje byloje Nr. eB2-282-755/2020. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. E. G. skundą atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1637-585/2020 Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, dėl ginčijamų kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo jau yra pasisakę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, sprendimai įsiteisėję.
30. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatęs, kad kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo kontrolę teisme gali inicijuoti jame dalyvavusi ir tuo metu teismo nepatvirtinta kreditorė (apeliantė), pareiškėjos skundą dėl LUAB „Nodama“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo išnagrinėjo iš esmės, o apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl aptariamų kreditorių susirinkimo nutarimų, pateikė atskirąjį skundą.
31. CPK 293 straipsnio, reglamentuojančio bylos nutraukimo pagrindus, numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (1 punktas). CPK 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.
32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 23 punkte nurodytomis proceso teisės normomis, įvertinęs JANĮ 43, 55 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, nusprendžia skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinti ir civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliantė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atskirtojo skundo parengimą – 332,40 Eur.
34. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pasisakoma dėl atskirojo skundo argumentų, t. y. ginčas nesprendžiamas iš esmės, taip pat tai, jog nors bylos nutraukimo tiesiogiai nelėmė apeliantės procesiniai veiksmai ar neveikimas, tačiau toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas apeliantei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad jos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
36. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 5 dalimi, apeliantei grąžinamas 42 Eur už paduotą atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje, nutraukti.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Bonikos turto valdymo grupė“ 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 233 AB banke Swedbank.
Teisėja Asta Radzevičienė