Civilinė byla Nr. e2-105-980/2022

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-07485-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.1.7.11; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Transvira“ atstovui, advokatui Dimitrijui Fomkin,

atsakovės UAB „Autoblikas“ atstovams, direktoriui R. B., advokatui Dariui Butvilavičiui,

trečiojo asmens UAB „VRD Baltic“ atstovams, direktoriui V. R., advokatei Gerdai Storpirštienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transvira“ ieškinį atsakovei UAB „Autoblikas“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „VRD Baltic“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 017 Eur patirtų nuostolių, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad UAB ,,Transvira“ (toliau – Ieškovas) 2020-06-30 iš atsakovo UAB ,,Autoblikas“ (toliau – Atsakovas) už 15 500 Eur (penkiolika tūkstančių penki šimtai eurų) nusipirko automobilį BMW 730LD, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, priedas Nr.1,2). Parduodamas automobilį, Atsakovas deklaravo, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, tik žodžiu nurodė, kad prieš pardavimą buvo pakeista automobilio variklio grandinė. Bet, kaip reikalauja šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2 punktas, nepateikė šio remonto istorijos (vėliau net atsisakė nurodyti, kuriame autoservise buvo pakeista minėta grandinė (apie tai žemiau). Ieškovui nusipirkus automobilį, ir pradėjus jį eksploatuoti, buvo nustatyti kelį trūkumai: buvo trūkusi priekinio kairiojo rato amortizatoriaus spyruoklė, reikėjo keisti šio rato šarnyrą bei apsaugą, reduktoriaus pagalvę. Taip pat buvo nustatyta, kad variklio apsaugoje dešinėje pusėje yra didelė skylė (t.y., automobilis buvo ,,gavęs“ didelį smūgį į šią pusę). 2020-07-24 Ieškovo akcininkui V. Č. (toliau Akcininkas) automobiliu važiuojant Vilniuje, Savanorių pr., automobilio variklio skyriuje atsirado bildesys. Akcininkas nutarė sustoti ir toliau nebevažiuoti, išsikvietė autovežį ir automobilį pristatė į UAB ,,Godos servisas“, esantį Savanorių pr. 187.  Apie šį gedimą ir susidariusią situaciją Atsakovas iš karto buvo informuotas telefonu. Atsakovas 2020-07-28 elektroniniu paštu parašė Ieškovui laišką, kuriame nurodė, kad apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, kad nuo pat pradžių norėjo šią nemalonę situaciją dalintis kartu, kad neva planavo kompensacijos iš serviso, kuris keitė variklio grandinę ir visus diržus (atliko jų įvardintus darbus), kad servisas buvo informuotas, paprašė pateikti esamą automobilio ridą ir patvirtinti, ar buvo pakeista variklio alyva prie 187000 km. Atsakovas pats nuvyko į autoservisą, į kurį Ieškovas nugabeno automobilį ir pamatė, kad rida yra 188277 km., t.y. 1277 km daugiau, ir neva dėl šios priežasties servisas, keitęs grandinę, atsisako į bet kokią kompensaciją ir nuostolių padengimą. Todėl, pasak Atsakovo, savo atsakomybės dėl šios situacijos jis neįžvelgia, kompensacijos iš serviso, kuris neva keitė grandinę ir diržus, neturi pagrindo reikalauti, nes neva nesiklaikta serviso rekomendacijų (priedas Nr.3). Buvo pakeista automobilio priekinio rato spyruoklė, kuri kainavo 49,59 Eur (priedas Nr.16). Už automobilio variklio išardymą ir defektavimą buvo sumokėta 700,00 Eur (priedas Nr.17); Kadangi variklį buvo netikslingą remontuoti, Kaune automobiliui buvo nupirktas naujas (naudotas) variklis, kuris kainavo 2400 Eur (priedas Nr.18); Tam, kad pakeisti naują (naudotą) variklį, buvo būtiną jame pakeisti tepalus, tepalo filtrą, oro filtrą, kuro filtrą, už tai buvo sumokėta 115,70 Eur (priedas Nr.19); Naujo (naudoto) variklio keitimas su papildomais mazgais kainavo 1682,72 Eur (priedas Nr.20); Kol automobilis buvo remontuojamas, Ieškovas buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis bei ,,CITYBEE“ automobiliais ir už tai buvo sumokėta 68,99 Eur (priedas Nr.21). Todėl ieškovas patyrė 5017 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad ši suma paskaičiuota be pridėtinės vertės mokesčio, kadangi, kai asmuo, kuris įsigyja prekes ir paslaugas (remontuojamo automobilio savininkas), yra PVM mokėtojas, tai, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsniu, už remonto darbus ir detales sumokėtą pirkimo PVM įtrauks į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2006).

Atsakovė UAB „Autoblikas“ nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriuose nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka.

Atsiliepime, triplike nurodė, kad priešingai nei teigia Ieškovė, Atsakovė pardavė Ieškovei techniškai tvarkingą, važiuojantį ir be jokių paslėptų defektų automobilį.  Parduotas automobilis buvo ne naujas, o naudotas (beveik 8 metų senumo). Automobilio pirmosios registracijos data 2012-08-22. Automobilio rida pirkimo-pardavimo dieną yra 184000 km. Ieškovė ir Atsakovė automobilio BMW 730LD, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris HUU 099, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20//06-30-099 sudarė 2020-06-30. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 20//06-30-099 (toliau tekste – Sutartis) Ieškovė, kaip pirkėjas, patvirtino, kad prieš pasirašydamas šią Sutartį, automobilį patikrino. Pardavėjas pirkėjui nurodė visus esamus automobilio defektus ir trūkumus, jam buvo suteikta išsami informacija apie automobilio techninį stovį (Sutarties 2.3. punktas). Sutartimi Ieškovė taip pat patvirtino, kad neturi Atsakovei jokių pretenzijų ir priekaištų dėl automobilio techninio stovio, esamų išorinių ir/ar vidinių defektų. Šalių suderinta automobilio pirkimo-pardavimo kaina atitinka automobilio techninį stovį (Sutarties 3.5. punktas). Sutartyje, be kita ko, yra numatyta, kad: ši Sutartis yra ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo pardavėjas (Atsakovė) perduoda pirkėjui (Ieškovei) Sutartyje nurodytą automobilį su raktais ir jam priklausančiais dokumentais, dėl kurių jokių pretenzijų šalys viena kitai neturi (Sutarties 6.4. punktas); šalys sutaria, kad nuo šios Sutarties pasirašymo momento visa rizika ir atsakomybė, susijusi su automobilio saugumu, jo žūtimi ir/ar eismo įvykiais kuriuose galimai gali pakliūti pirkėjo (Ieškovo) įsigytas automobilis, tenka pirkėjui (Sutarties 6.5. punktas). Automobilio įsigijimo metu Ieškovė neišreiškė Atsakovei jokių pretenzijų dėl automobilio būklės, variklio ar bet kokių kitų automobilio agregatų (dalių) veikimo. Teismų praktikoje pažymima, kad kai ieškovas yra verslininkas, vykdantis ūkinę ir komercinę veiklą, jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013) taip pat yra konstatuota, kad „kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Kasatorius yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims.“ Nagrinėjamoje civilinėje byloje Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Todėl Ieškovė Sutartimi tvirtindama tam tikras faktines aplinkybes turi įsitikinti tvirtinamų aplinkybių objektyvumu ir prisiima atsakomybę (teisines pasekmes) už tokius jos patvirtinamus teisinę reikšmę turinčius faktus. Apie faktą, kad Atsakovės Ieškovei parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis ir be jokių paslėptų defektų, liudija ne tik pačios Ieškovės patvirtinimai automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Šį faktą liudija ir tai, kad Ieškovės įsigytas automobilis sugedo ne tą pačią ir ne sekančią dieną po jo įsigijimo, o po beveik vieno mėnesio nuo nuosavybės teisės į automobilį įgijimo dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad automobiliu nuo jo įsigijimo Ieškovė nuvažiavo daugiau nei 4000 km. Tai rodo, kad po to, kai automobilį įsigijo Ieškovė, jis buvo eksploatuojamas labai intensyviai. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad automobilio pirkimo metu galiojusioje Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101) buvo numatyta (2 lentelė), kad lengvojo automobilio, kurio variklio darbinis tūris yra didesnis nei 2000 cm3, vidutinė statistinė rida per metus yra 21000 km (arba 1750 km per mėnesį). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad per bemaž vieno mėnesio laikotarpį Ieškovė nuvažiavo daugiau nei dvigubai didesnį atstumą, lyginant su vidutine statistine lengvojo automobilio rida. Ši aplinkybė akivaizdžiai rodo, kad Ieškovė automobilį eksploatavo labai intensyviai. Intensyvus automobilio eksploatavimas savaime suprantama yra tiesiogiai susijęs su didesne automobilio gedimo rizika (juolab kai kalbama ne apie naują automobilį).

Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „VRD Baltic“ atstovai procesinio dokumento nepateikė, tačiau savo poziciją išdėstė bylos nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu advokatė G. Storpirštienė paaiškino, kad UAB „VRD Baltic“ ne pirmus metus bendradarbiauja su atsakove UAB „Autoblikas“. Ši bendrovė nuolat perka įvairias detales naudotiems automobiliams, užsako kai kurias remonto paslaugas ir niekuomet netaupo detalėms, esant galimybei pasirinkti, užsako brangesnes detales, kokybiškas medžiagas. Šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo atliko ginčo automobilio variklio bloko goliavietės remontą, veleno šlifavimą, veleno lyginimą, tačiau kaip ir kitais atvejais buvo naudojamos kokybiškos detalės, medžiagos, todėl pagrindo teigti, jog automobilio variklis sugedo dėl UAB „VRD Baltic“ atliktų variklio remonto darbų pagrindo nėra. Prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra ir atitinkamai priteisti atirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas, advokatas D. Fomkin, ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šioje byloje yra pilnai įrodyta, kad parduodamas automobilį, Atsakovas deklaravo, jog automobilis techniškai tvarkingas, tik žodžiu nurodė, kad prieš pardavimą buvo pakeista automobilio variklio grandinė. Bet, kaip reikalauja šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2 punktas, nepateikė šio remonto istorijos, iki ieškinio pateikimo, šalims susirašinėjant el. paštu slėpė, kad buvo atliktas automobilio variklio remontas, atsisakė nurodyti, kuriame autoservise buvo pakeista minėta grandinė, ir šias aplinkybes nurodė tik 2021-01-14 triplike. Taip pat nurodė, jog atsakovas, pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkte nurodė ieškovui techninio aptarnavimo ir/ar remonto datas, iš kurių matyti, kad automobiliui keturis kartus buvo atlikti techniniai aptarnavimai UAB ,,Krasta Auto Vilnius“. Apie variklio remontą UAB VRD Baltic, ten nenurodyta. Taigi, laiko, kad yra įrodyta, kad parduodamas automobilį, atsakovas nuslėpė, jog buvo atliktas šio automobilio variklio dalinis kapitalinis remontas: t.y.

a)       nuslėpti faktai, kad atsakovas, neturėdamas kvalifikuotų specialistų, neturėdamas dirbtuvių, 2020 metų balandžio mėnesį, savo darbuotojo, kurio kvalifikacija nei ieškovui nei teismui viso proceso metu taip ir netapo žinoma, nors buvo pasiūlyta atsakovui pateikti tai įrodančius dokumentus, jėgomis ir pastangomis iš automobilio išėmė variklį, jį nuardė,

b)       vėliau variklio bloką per siuntų tarnybą pristatė į Kauną trečiajam asmeniui UAB ,,VRD Baltic“, kuris atliko bloko goliavietės remontą, veleno šlifavimą, veleno lyginimą;

c)       atgal iš UAB ,,VRD Baltic“ atgavus variklio bloką, savo nekvalifikuoto darbuotojo jėgomis variklį surinko, pakeisdamas šias detales: pagrindinius indeklus, švaistiklinius indeklus, aušinimo sistemos dalis, du grandinių komplektus, du riebokšlius, šešias purkštuko tarpines, oro filtrą, kolektoriaus tarpinę, tepalo filtrą, tris grandinės žvaigždes, dangtelio tarpinę, galvutės tarpinę, alyvą, dar vieną grandinę, galvutės varžtą, kitas dvi tarpines (2020-05-06 PVM sąskaita – faktūra Nr.0001052), vėliau, matyt sugadinus tarpines, 2020-05-13 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr.0001057, dar nusipirko dvi kitas tarpines ir riebokšlio vožtuvą.

Atstovas Nėra ginčo, kad parduodamas ieškovui automobilį, atsakovas žodžiu pasakė, kad yra pakeitęs tik variklio grandinę (net nežinia kokią, nes šiame variklio modelyje yra kelios grandinės), ir kad rekomenduotina po 3000 km ridos pakeisti tepalą. Yra įrodyta, kad šio automobilio variklis 2020-07-24 sugedo (liaudiškai tariant – užkalė variklis) – 2020-07-24 Ieškovo akcininkui V. Č. (toliau Akcininkas) automobiliu važiuojant Vilniuje, Savanorių prospektu, automobilio variklio skyriuje atsirado bildesys. Yra įrodyta, kad ieškovas iš karto apie gedimą informavo atsakovą, po to su atsakovu vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais dėl automobilio gedimo, kuriuose atsakovas visą laiką slėpė apie variklio dalinio kapitalinio remonto atlikimą. Viename laiške jis kaltino kažkokį servisą, kuris keitė grandinę (ieškinio priedas Nr.3), nurodydamas cituoju: ,,nuo pat pradžių minėjome, kad norime šią nemalonę situaciją dalintis kartu, tuo pačiu iš savo pusės planavome reikalauti kompensacijos iš serviso, kuris keitė variklio grandinę ir visus diržus“, bet kaip buvo nustatyta teisme, grandinę gi keitė patas atsakovas! Tai kaip vertinti jo tokį elgesį sureguliuojant ginčą iki ieškinio padavimo? O gi kaip įžūlų mielavimą, siekį išvengti atsakomybės. Yra įrodyta, kad atsakovas slėpė variklio dalinį kapitalinį remontą, net po ieškinio priėmimo teisme dienos – t.y. ir atsiliepime, ir triplike atsakovas neatskleidė šių aplinkybių, apie jas pradėjo kalbėti tik tuomet, kai į bylą atsakovo prašymu trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB ,,VRD Baltic“, ir kuomet teismo įpareigojimu atsakovas į bylą aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras Nr.0001052 ir Nr.0001057, iš kurių ir ieškovas, ir teismas pamatė, kad varikliui buvo pakeista toli gražu ne tik kažkokia grandinė, bet ir kitos aukščiau nurodytos dalys, agregatai. Byloje buvo atlikta ekspertizė, kuria yra įrodyta, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, nes yra sugedęs jo variklis:

a)       stipriai susidėvėjęs alkūninio veleno 4-sis pagrindinis kakliukas ir jo dalis;

b)       stipriai susidėvėjęs alkūninio veleno 3-as švaistiklinis kakliukas bei stipriai sudilęs ir išplaktas jo įdėklas;

ir tai labiausiai tikėtina atsitiko dėl:

a)       variklio remonto technologijos nesilaikymo (nepakeisti naujais varžtais, kuriais tvirtinami alkūninio veleno pagrindinius kakliukus fiksuojantys dangteliai bei švaistiklių apatiniai dangteliai;

b)       per variklio remonto nebuvo užtikrintas tausojantis Variklio darbo režimas įvažinėjant suremontuotą variklį;

c)       po variklio remonto laiku (ne vėliau kaip po 500-1000 km po remonto atlikimo) nepakeista variklinė alyva.

d)       Daugiau tikėtina, kad variklio defektai pradėjo formuotis po jo remonto.

Yra įrodyta, kad po automobilio variklio remonto atlikimo, atsakovas, iki parduodant automobilį ieškovui, su juo nuvažiavo 1420 km (435 km 2020 m. gegužės mėn. (automobilio kelionės lapas Nr.2020-05-01 HUU099), ir 985 km 2020 m. birželio mėn. (automobilio kelionės lapas Nr.2020-06-01 HUU099)). Kaip minėta, viena iš variklio gedimo priežasčių, nurodytų ekspertizės akte, yra tai, kad po variklio remonto laiku (ne vėliau kaip po 500-1000 km po remonto atlikimo) nepakeista variklinė alyva. Pažymėtina, kad po eksperto apklausos, buvo užduotas papildomas klausimas atsakovo atstovui, kuris paaiškino, kad atsakovas, po variklio remonto, automobiliui pravažiavus 200 km., pakeitė variklio alyvą. Paklausus, ar atsakovas turi tai patvirtinančius dokumentus, atstovas nurodė, kad ne, nes alyva perkama centralizuotai, dideliais kiekiais, ir tai neatžymima niekur.  Taigi, jei tikėti tokiais atsakovo atstovo paaiškinimais, tai akivaizdu, jog varikliui alyva buvo pakeista po remonto automobiliui pravažiavus 200 km, bet tada nesuprantama, kodėl ieškovas kaltinamas, jog jis nekeisdamas alyvos pravažiavo truputi daugiau kilometrų, negu rekomendavo atsakovas? Juk niekur nėra nurodyta, kad po variklio kapitalinio remonto, variklio alyva turi būti keičiama net du kartus automobiliui nuvažiavus nedidelius atstūmus? Ekspertas gi aiškiai nurodė – po 500 -1000 km turi būti pakeista alyva, atsakovas gi dar ankščiau ją pakeitė, t.y. į variklį po 200 km. įpylė naujos kokybiškesnės alyvos? Todėl kitas keitimas turėjo būti atliktas po 25000 km ridos, kaip tai buvo daroma UAB ,,Krasta Auto“ sprendžiant iš įrašų pirkimo pardavimo sutartyje. Pažymėjo, kad apie alyvos pakeitimą automobiliui pravažiavus po remonto 200 km., atsakovas nei susirašinėjime su ieškovu, nei atsiliepime, nei triplike nebuvo nurodęs, ši jo versija atsirado tik po ekspertizės akto gavimo teisme ir eksperto apklausos.

Yra įrodyta, kad atsakovas, pardavęs ieškovui automobilį, apie alyvos pakeitimą po neva 3000 km, neįrašė automobilio borto kompiuteryje. O tai buvo padaryta aišku todėl, kad buvo nuslėptas nekokybiškas variklio remontas. Kita eksperto nurodyta galima variklio gedimo priežastis yra tai, kad per variklio remonto nebuvo užtikrintas tausojantis Variklio darbo režimas įvažinėjant suremontuotą variklį. Visu pirma dėl to pasakytina, kad po variklio remonto atsakovas pats įvažinėjo variklį – pravažiavo 1420 km. Antra, atsakovas niekada ieškovui nebuvo nurodęs, kad buvo atliktas dalinis kapitalinis variklio remontas, o po grandinės keitimo, variklio įvažinėti nereikia. Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad apie tai sakė ieškovui, ieškovas tai kategoriškai neigia, automobiliu buvo važinėjama įprastu režimu, tai yra septintos klasės BMW, tokiais automobiliais nelakstoma. Pažymėtina, kad apie automobilio variklio tausojantį įvažinėjimą atsakovas nei susirašinėjime su ieškovu, nei atsiliepime, nei triplike nebuvo nurodęs, ši jo versija atsirado tik po ekspertizės akto gavimo ir eksperto apklausos.

UAB „Autoblikas“ atstovas, direktorius R. B., prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad prieš parduodant automobilį, klientas buvo informuotas apie tai, kad buvo pakeista variklio grandinė, kiek automobilis yra pravažiavęs, kokie yra jo pagaminimo metai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo ir nuderėta automobilio pardavimo kaina apie 5 000 Eur. Šis remontas nebuvo įrašytas į pardavimo sutarties nuostatas, todėl kad jų įmonė laikosi pozicijos, jog tai buvo einamasis remontas, o ne kapitalinis remontas, apie kurį reikėjo informuoti pirkėją (ieškovę). Laikosi pozicijos, kad šiam automobiliui remontas nebuvo būtinas dėl gedimo, tačiau reikėjo jį atlikti tam, kad maksimaliai pagerinti jo darbą ateityje ir einamasis variklio grandinės remontas buvo rekomendacinio, o ne būtinojo pobūdžio. Remontą atliko kelis metus įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris turi didelės, virš 30 metų patirties dirbant su automobiliais. Atsakovės įmonėje šis darbuotojas atlieka įmonės automobilių nuolatinę techninę priežiūrą, keičia tepalus ir atlieka kitus darbus. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog remontas buvo atliktas kokybiškai, pagal reikalavimus ir automobilis po remonto dar pravažiavo daugiau nei 5000 km, todėl jų įmonė kaip pardavėjas, neturi nešti atsakomybės už tai, kad pirkėjęs įsigijęs ne naują automobilį, kuris buvo pravažiavęs daugiau nei 180 000 km dar juo pravažiavo  4 000 km ir automobilis sugedo. Pažymėjo, jog BMW automobilių varikliai yra tikrai dažnai gendantys ir tokio amžiaus ir ridos autmobiliui paprastai tai būdinga, juolab, kad pirkėjas buvo informuotas apie grandinės keitimą ir jam buvo įduotas tepalo bakelis ir paaiškinta, kada reikia jį pasikeisti, tačiau priėkjas (ieškovė) to laiku nepadarė, todėl turi prisiimti už tai atsakomybę.

Atsakovės atstovas, advokatas D. Butvilavičius, prašė ieškinį atmesti ir akcentavo, kad šioje byloje atlikta ekspertizė patvirtino jų poziciją, kad automobilis neturėjo jokių paslėptų defektų, nes jeigu jų būtų buvę, automobilis nebūtų nuvažiavęs tiek kilometrų, kiek juo dar važiavo įsigijusi ieškovės įmonė. Automobilio variklis sugedo praėjus daugiau nei trims savaitėms po automobilio įsigijimo ir ne tik sugedo variklis, bet ir sulūžo jo spyruoklė. Kadangi paslėptų defektų nebuvo, remontas buvo atliktas kokybiškai, tai automobilio variklio ir spyruoklės gedimas sietinas tik su ieškovų veiksmais naudojantis įsigytu automobiliu. V. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, prieš įsigydamas automobilį, jį patikrino, juo pravažiavo ir jokių defektų tuo metu automobilis neturėjo, prietaisų skydelyje jokių įspėjimų nebuvo. Aplinkybė, kad atsakovės darbuotojai po automobilio remonto pravažiavo juo daugiau nei 1000 km tik įrodo, jog remontas buvo atliktas tinkamai ir automobilis buvo įvažinėtas tinkamai, tačiau jo gedimo priežastis yra susijusi visai ne su remontu. Automobiliu buvo pravažiuota dar ir 4 000 km po jo įsigijimo ir ši aplinkybė turi būti vertinama kaip nepalanki ieškovei. Gedimas pasireiškė ne per kelias dienas po pardavimo, o praėjus beveik mėnesiui ir toks laiko tarpas pakankamas konstatuoti, kad parduotas automobilis buvo be trūkumų ir buvo tinkamas naudoti, be to, buvo pirkėjo išbandytas. Nurodė, jog būtina atsižvelgti ir į automobilio pirmosios registracijos metus, juo nuvažiuotą kilometrų skaičių, į tai, kad įsigydamas automobilį, ieškovės atstovas turėjo neabejotinai įvertinti šias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Mitunevičius papildomai paaiškino, kad po tokio remonto, kuris buvo atliktas šiuo konkrečiu atveju, yra itin svarbus variklio alyvos keitimas ir automobilio įvažinėjimas tausojančiu režimu. Su tokiu automobiliu reikėjo važiuoti itin atsargiai. Ekspertas pažymėjo, jog jeigu tokio pobūdžio remontas būtų buvęs atliktas specializuotame servise, pagal šiuo metu galiojančius standartus, jam greičiausiai turėjo būti suteikiamas garantinis laikotarpis – 6 mėnesiai. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pažymėjo, jog nustatytas variklio gedimas negali būti traktuojamas kaip paslėptas defektas, bet atsižvelgiant į jo pateiktas išvadas ir į aplinkybę, jog po remonto pardavėjas automobiliu dar pravažiavo 1400 km, atsakomybė dėl variklio gedimo labiau tenka pardavėjui atlikusiam remontą ir įvažinėjusiam automobilį po jo. Nes iki 1 000 km rida buvo ypač svarbi ir tokia, iki kurios reikėjo pakeisti alyvą. Gamintojo technologijų nesilaikymas atliekant remontą taip pat galimai turėjo įtakos gedimui.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo (ieškovės) teisių gynimą įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl nekokybiškai atlikto variklio remonto negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas praėjus mėnesiui po jo įsigijimo ir ieškovė dėl to patyrė tiesioginius nuostolius, atsakovė nurodo, kad ginčo automobilio trūkumai atsirado po automobilio pardavimo ir jie nėra susiję su automobiliui atliktu remontu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė automobilio  BMW 730LD, kurio v/n HUU 099, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį  Nr. 20//06-30-099, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei automobilį už 15 500 Eur (penkiolika tūkstančių penki šimtai eurų).

Nustatyta, kad šalių sudarytos sutarties pagrindu ieškovei buvo perduotas naudotas automobilis, kurio pirmosios registracijos data 2012-08-22. Automobilio rida pirkimo-pardavimo dieną buvo 184 000 km.

Byloje pateikta sutartimi, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog automobilio pardavimo metu galiojo transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti. Šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovės atstovas žodžiu informavo ieškovės atstovą, jog parduodamam automobiliui yra pakeista variklio grandinė ir įdavė kartu su automobiliu tepalo bakelį, paaiškindamas, kada reikia pakeisti automobilio tepalus.

Iš Pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkto matyti, jog ginčo automobiliui buvo keturis kartus atliktas techninis aptarnavimas UAB ,,Krasta Auto Vilnius“. Nustatyta, jog įrašo apie automobilio variklio remontą – grandinės keitimą, sutartyje nėra. Atsakovės atstovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog laikosi pozicijos, kad automobiliui buvo atliktas tik rekomendacinio pobūdžio remontas – variklio grandinės keitimas, kuris neturi būti traktuojamas kaip kapitalinis remontas ir ši aplinkybė, atsakovės atstovo manymu, neturėjo būti įtraukta į pardavimo sutarties nuostatas.

Priešingai nei savo paaiškinimuose teigia atsakovės atstovas R. Buivydas, į bylą pateiktas ekspertizės aktas ir teismo posėdžio metu papildomai apklaustas ekspertas V. Mitunevičius nurodė, jog ginčo automobilio variklis buvo suremontuotas keliais etapais – cilindrų bloko guoliavietės ir alkūninį veleną remontavus įmonėje UAB „VRD Baltic“, o po to atsakovės UAB „Autoblikas“ darbuotojas šias detales turėjo įdiegti surenkant variklį, pakeisti grandines, variklinę alyvą, alyvos ir oro filtrus bei kitas įprastas tokiam remontui detales ir medžiagas (UAB „Impulsana“ ekspertizės akto Nr. MV 2021-71 Tiriamosios dalies 2.3 punktas).

Teismo posėdžio metu ekspertas V. Mitunevičius papildomai paaiškino, jog tokio pobūdžio darbai negali būti vertinami tik kaip einamasis variklio grandinės keitimas, o labiau atitinka variklio kapitalinį remontą. Papildomai pažymėjo, jog, jeigu tokie variklio remonto darbai būtų atliekami specializuotame servise, pagal galiojančius reikalavimus, jiems greičiausiai turėtų būti suteikiama ir 6 mėnesių garantija. Atsakovų atstovo R. Buivydo paaiškinimais, pateiktu į bylą 2020 m. gruodžio 31 d. pranešimu nustatyta, kad variklio grandinės keitimo darbus atliko atsakovės darbuotojas – vairuotojas – automobilių remonto meistras G. S. Atsakovės atstovo R. Buivydo paaiškinimais nustatyta, kad variklio remonto darbus atlikęs darbuotojas paprastai atlieka įmonės automobilių techninę priežiūrą, keičia tepalus ir atlieka kitus susijusius darbus. 

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog garantija atliktiems variklio remonto darbams nebuvo suteikta ir jie nebuvo įtraukti į pardavimo sutarties nuostatas, nes atsakovė laikosi pozicijos, jog tai nebuvo būtina, nes jų vertinimu, remontas nebuvo kapitalinis, o tik rekomendacinis.

Visgi byloje pateiktu ekspertizės aktu, eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu, surinkta rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovei parduoto automobilio variklis buvo remontuojamas keliais etapais – kompleksiškai derinant UAB „VRD Baltic“ atliktus remonto darbus ir UAB „Autoblikas“ darbuotojo atliktus variklio remonto darbus.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atsakovė UAB „Autoblikas“ atliko variklio remonto darbus, iš kurių dalį atliko trečiasis asmuo UAB „VRD Baltic“ po ko, ginčo automobiliu dar iki parduodant ieškovei, nuvažiavo 1420 km (435 km 2020 m. gegužės mėn. (automobilio kelionės lapas Nr. 2020-05-01 HUU099), ir 985 km 2020 m. birželio mėn. (automobilio kelionės lapas Nr.2020-06-01 HUU099)). 

Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė įsigijo automobilį 2020 m. birželio 30 d., o 2020 m. liepos 24 d. važiuojant automobiliu, pasigirdo bildesys variklio skyriuje, dėl ko automobilis buvo pristatytas į UAB „Godos servisas“. Nustatyta ir tai, kad minėtame servise buvo konstatuota, jog automobilio variklis sugedo nepataisomai, dėl to automobilis nebegalėjo būti eksploatuojamas.

UAB „Impulsana“ ekspertizės akto Nr. MV 2021-71 Išvadose 2-3-4 nurodyta, jog labiausiai tikėtinos automobilio „BMW730 DL“, kėbulo Nr. WBAYG41060DE81059, nustatytų Variklio defektų atsiradimo priežastys yra:

-       Variklio remonto technologijos nesilaikymas (nepakeisti naujais varžtai, kuriais tvirtinami alkūninio veleno pagrindinius kakliukus fiksuojantys dangteliai bei švaistiklių apatiniai dangteliai);

-       po Variklio remonto nebuvo užtikrintas tinkamas (tausojantis) Variklio darbo režimas (įvažinėjant suremontuotą Variklį);

-        po Variklio remonto laiku (ne vėliau kaip automobiliui nuvažiavus 500-1000 km po remonto atlikimo) nepakeista variklinė alyva ir eksploatacijos metu variklinės alyvos savybės pakito tiek, kad tai neužtikrino Variklio detalių tinkamo tepimo;

-       netinkamos Variklio darbo sąlygos Automobilio eksploatavimo metu (pvz., dėl pakeistos Variklio darbą reguliuojančios programinės įrangos, nesureguliuotų kuro purkštuvų ir kt.).

Eksperto vertinimu, nustatyti Variklio defektai susidarė per palyginus nedidelę Automobilio ridą (tikėtina - iki kelių šimtų km), kai pastebimai sutriko tepimas trinties poroje „alkūninio veleno 4-as pagrindinis kakliukas - įdėklai“ (arba trinties porose „alkūninio veleno 4-as pagrindinis kakliukas - įdėklai“ ir „alkūninio veleno 3-as švaistiklinis kakliukas - įdėklai“).

Todėl daugiau tikėtina, kad nustatyti Variklio defektai pradėjo formuotis po jo remonto - remontuojant cilindrų bloko guoliavietę ir alkūninį veleną, o po to šias detales įdiegiant kai buvo surenkamas Variklis, keičiant Variklio grandines, variklinę alyvą, alyvos ir oro filtrus bei kitas įprastas tokiam remontui detales bei medžiagas.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai yra išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskrita nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už jus tiek sumokėjęs (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-695-267/2017).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Jeigu parduodamas naudotas daiktas, jis dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti (pvz. važiuoti transporto priemone), nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Taigi parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį: važiuoti, atitikti techninius reikalavimus, smarkiai neviršyti įprastinių eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių.

Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). 

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, susijusių su įsigyto iš atsakovės variklio gedimu, teismas, be kitų byloje esančių įrodymų, atsižvelgia į tai, kad priešingai nei teigia atsakovės atstovai, ginčo automobiliui buvo atlikti kompleksiniai variklio remonto darbai, kurie negali būti vertinami tik kaip rekomendacinis variklio grandinės keitimas. Byloje esantys duomenys, ekspertizės aktas patvirtina, jog automobiliui atlikti remonto darbai labiau atitinka kapitalinio remonto požymius ir apie šiuos remonto darbus pirkėjas (ieškovė) nebuvo informuotas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, šie darbai nebuvo įtraukti į šalių sudarytą rašytinę Pirkimo pardavimo sutartį.

Vadovaujantis ekspertizės akto Išvadose nurodytomis aplinkybėmis, eksperto išsakytais paaiškinimais teismo posėdžio metu pažymėtina, jog po tokio pobūdžio remonto darbų buvo itin svarbus automobilio įvažinėjimas tausojančiu režimu, automobilio alyvos keitimas pagal atlikto remonto ir gamintojo parametrus.

Nustatyta, kad atlikus variklio remontą, pardavėjas (atsakovė) iki pardavimo ieškovei ginčo automobiliu pravažiavo dar 1420 km.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog automobilio remonto darbai labiau atitinka kapitalinio remonto pobūdį, o ne tik variklio grandinės keitimą, akivaizdu, jog pirkėjas (ieškovė) nebuvo tinkamai informuotas nei apie atlikto variklio remonto pobūdį, nei apie automobilio įvažinėjimą tausojančiu režimu, aktualų alyvos keitimą būtent po to pobūdžio variklio remonto, variklio remontui nebuvo suteiktas garantinis laikotarpis.

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, jog jeigu atsakovės atstovai būtų informavę pirkėją apie visą atlikto variklio remonto darbų apimtį ir pobūdį, su tuo susijusius papildomus reikalavimus automobilio įvažinėjimui ir alyvos keitimui, tai galėjo turėti lemiamą įtaką pirkėjo (ieškovės) apsisprendimui įsigyti šią transporto priemonę.

Teismas pažymi, jog pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už jus tiek sumokėjęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

Teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad UAB „Impulsana“ ekspertizės akto Nr. MV 2021-71 Išvadose 2-3-4 nurodytos labiausiai tikėtinos automobilio „BMW730 DL“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų Variklio defektų atsiradimo priežastys yra labiau susijusios su pardavėjo (atsakovės) veiksmais iki parduodant automobilį, t.y. automobilio remonto darbų apimtimi, kokybe ir pobūdžiu, automobilio įvažinėjimu po tokio pobūdžio remonto ir informacijos apie remonto darbų apimtį ir pobūdį nesuteikimu (neveikimu) bei su tuo susijusių reikalavimų neišaiškinimu (neveikimu) pirkėjui (ieškovei). 

Dėl žalos dydžio

jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą, kurį sudaro: 5 017 Eur patirtų turtinių nuostolių ir 1 000 Eur neturtinės žalos.

Ieškinyje nurodė, kad buvo pakeista automobilio priekinio rato spyruoklė, kuri kainavo 49,59 Eur (priedas Nr.16); už automobilio variklio išardymą ir defektavimą buvo sumokėta 700,00 Eur (priedas Nr.17); kadangi variklį buvo netikslingą remontuoti, Kaune automobiliui buvo nupirktas naujas (naudotas) variklis, kuris kainavo 2400 Eur (priedas Nr.18); tam, kad pakeisti naują (naudotą) variklį, buvo būtiną jame pakeisti tepalus, tepalo filtrą, oro filtrą, kuro filtrą, už tai buvo sumokėta 115,70 Eur (priedas Nr.19). Naujo (naudoto) variklio keitimas su papildomais mazgais kainavo 1682,72 Eur (priedas Nr.20). Kol automobilis buvo remontuojamas, Ieškovas buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis bei ,,CITYBEE“ automobiliais ir už tai buvo sumokėta 68,99 Eur (priedas Nr.21).

Vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su patirtos turtinės žalos dydžiu teismas pripažįsta, jog priekinio rato spyruoklės keitimas, kuris kainavo 49,59 Eur nėra susijęs su byloje nustatytomis variklio gedimo priežastimis, todėl ši suma negali būti priteisiama iš atsakovės.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai kėlė klausimą dėl 700 Eur išlaidų, susijusių su automobilio variklio išardymo ir defektavimo darbų kaina ir pagrįstumu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas V. Č. paaiškino, jog, 2020 m. liepos 24 d. vairuodamas įmonei UAB „Transvira“ priklausantį automobilį, jis išgirdo keistą bildesį variklyje ir iš karto sustojo šalikelėje. Suradęs UAB „Godos servisas“ kontaktus internetu, jis susitarė dėl automobilio nuvežimo į šį servisą, kur automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatytas nepataisomas variklio gedimas. Paminėtina, jog atliekant variklio ekspertizę, ginčo variklis vis dar buvo laikomas UAB „Godos servisas“ patalpose, kuriose ir buvo atliekama variklio apžiūra. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas V. Mitunevičius taip pat iš dalies rėmėsi UAB „Godo servisas“ akte nustatytomis aplinkybėmis. Todėl teismas vertina, jog ieškovė, pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise rinkti įrodymus, fiksuoti žalos faktą ir dydį jai priimtinu būdu, naudojantis to paties UAB „Godos servisas“ paslaugomis tiek išardant, tiek montuojant kitą variklį ir tuo pačiu konstatuojant defektus rašytinėje išvadoje, todėl pagrindo nepriteisti šių išlaidų nėra, nes jos yra tiesiogiai susijusius su ginčo dalyku ir nustatytomis automobilio gedimo priežastimis.

Kadangi liudytoju byloje apklaustas ieškovės akcininkas V. Č., nėra įmonės darbuotojas, o ginčo automobilis priklauso UAB „Tarnsvira“, teismas neturi pagrindo priteisti 68,99 Eur, kuriuos V. Č. išleido naudodamasis CityBee ir Bolt paslaugomis.

Ieškovės reikalavimas dėl 1 000 Eur neturinės žalos priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas jokiais bylos duomenimis, todėl netenkintinas.

Analizuojant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas 4898,42 Eur ieškovės patirtų turtinių nuostolių, kurie tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, kitoje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Tokiu būdu, pripažintina, jog teismas tenkina apie 82 procentus pareikštų ieškovės reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1440 Eur išlaidos advokato D. Fomkin teisinei pagalbai apmokėti, 135 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1575 Eur.

Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2420 Eur advokato D. Butvilavičiaus teisinei pagalbai apmokėti ir 2164,87 Eur už ekspertizės byloje atlikimą, iš viso 4584,87 Eur.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „VRD Baltic“ patyrė 740 Eur išlaidų advokatės G. Storpirštienės teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistini 82 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1291,50 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Netenkinus dalies ieškovės reikalavimų, proporcingai netenkintų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 18 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 825,27 Eur.

Ieškinį tenkinus iš dalies trečiasis asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš abiejų šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 606,80 Eur iš atsakovės ir 133,20 Eur iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6.333 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 91 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti iš atsakovės UAB „Autoblikas“, įmonės kodas 141673147, 4 898,42 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 42) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1291,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Transvira“, įmonės kodas 304762022, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autoblikas“ 606,80 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „VRD Baltic“, įmonės kodas 159981355, naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Transvira“, įmonės kodas 304762022, 825,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Autoblikas“, įmonės kodas 141673147, naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Transvira“, 133,20 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „VRD Baltic“, įmonės kodas 159981355, naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja        Viktorija Čiapaitė