Bylos Nr. 1S-995-317/2016

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00788-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 357-210 netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė bausmė paskirta 5 m. laisvės atėmimo.

1.1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi S. R. grąžintas į laisvės atėmimo vietą - galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. 11d. laisvės atėmimo.

1.2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsniu - galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

1.3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

1.4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir S. R. galutinė subendrinta bausmė paskirta – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas iki 2012 m. lapkričio 6 d. iš dalies atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendį.

1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi ir galutinė bausmė paskirta - 6 m. laisvės atėmimo.

1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis ir BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. R. paskirta bausmė – 2 . 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė S. R. paskirta – 8 m. laisvės atėmimo.

1.7. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, S. R. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 7 m. laisvės atėmimo.

1.8. Bausmės pradžia: 2012 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga: 2019 m. gegužės 9 d.

2. Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 357-210 nutarta netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos. Tokį Komisijos sprendimą nuteistasis apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. R. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis S. R. skundu prašo  panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad per bausmės laiką nekito jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai, kadangi pasak nuteistojo, OASys programa pakartotinio nusikalstamumo balus nustato pagrinde iš statinių veiksnių, kurių neįmanoma pakeisti, todėl sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos balus praktiškai neįmanoma. Be to, Alytaus PN administracija per visą bausmės laiką neruošė jo lygtiniam paleidimui ir dėl pastarosios įstaigos aplaidumo šiuo metu jam netaikomas lygtinis paleidimas, nes minėta ištaiga nuo pat pradžių nevedė pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčiu stebėjimo.

3.2. Nuteistojo teigimu, teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausima, negalėjo remtis teistumų skaičiumi, nuobaudų skaičiumi, neatliktos bausmės dydžiu, ir pan.

3.3. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis buvo skatintas, mokėsi ir pasiekė gerų rezultatų, yra charakterizuojamas tik teigiamai, išklausė elgesio korekcijos programą "elgesys, pokalbis, pasikeitimas", tačiau nepaisant viso to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo nei vienu balu. Todėl, jo nuomone, įpareigojimas daryti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikos balus yra reikalavimas daryti tai kas yra neįmanoma.

4. Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 86 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistais pataisos įstaigoje nedirbo, dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją taip pat nesikreipė. Nuteistasis save vertina adekvačiai, jo savivertė aukšta. Nors jis ir nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai. S. R. atpažįsta problemines sritis, tačiau yra linkęs jas minimalizuoti ir žvelgti į jas paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti. Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad vis tik išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; su darbu susijusios problemos; mąstymas ir elgesys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis net 10 kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nors jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, be to, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu nustatytos aplinkybės, tačiau reikia atsižvelgti į visą bausmės atlikimo laikotarpį.
8. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo S. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutiktina, jo nuteistasis mokosi, yra skatintas, įgijo specialybę, yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Tačiau taip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri, be kita ko, vis dar išlieka sąlyginai didelė. Teismas, spręsdamas ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, o aukščiau nurodytos tik nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
9. Sutiktina su nuteistuoju, jog aplinkybės, susiję su teistumų skaičiumi bei neatliktu bausmės dydžiu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis visgi gali būti vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Todėl tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas S. R. lygtinio paleidimo klausimą skundžiamoje nutartyje paminėjo likusią bausmės dalį bei ankstesnius jo teistumus, jokio pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nesudaro.
10. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
11. Tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su Socialinio tyrimo išvadoje pagal OASys metodiką nustatytu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balu, esminės reikšmės, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi. Konstatuojant šią išvadą, pastebėtina, kad šis balas nustatomas pataisos namuose naudojant OASys metodiką, skirtą teises pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizikai ir jo patiriamiems sunkumams bei kriminogeniniams poreikiams nustatyti. Šis tyrimas atliekamas kompetentingų pataisos įstaigos darbuotojų, vertinant tiek nuteistojo buvusius teistumus ir jo elgesį iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo (statiniai balai), tiek ir jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (kintami balai). Tokiu būdu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką, jo nustatymas bei vertinimas nepriklauso nei pirmosios, nei aukštesnės instancijos teismų kompetencijai. Tai išimtinė pataisos įstaigos darbuotojų veikla, su kurios rezultatais nesutikdamas, nuteistasis gali kreiptis į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administraciją, prašydamas pateikti jam rūpimą informaciją, susijusią su OASys tyrimu. Analogiškai pasisakytina ir vertinant nuteistojo skundo argumentus dėl jam nustatyto individualaus reabilitacijos plano bei jame įtvirtintų įpareigojimų tikslingumo.
12. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes ir priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo S. R. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmetė pagrįstai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                                            Viktoras Preikšas

                                                                                                                    Gytis Večerskas